Byla 2-1678-637/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Taranas“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valseta“ atstovui direktoriui P. V., atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Riotransa“ atstovui advokatui Deividui Ivanauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valseta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Riotransa“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Taranas“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2725 Eur skolą, 63,16 Eur palūkanas, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė UAB „Riotransa“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Prašė jį atmesti.
  3. Ieškovės UAB „Valseta” atstovas direktorius P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė daug metų užsiima tarptautinių krovinių pervežimu. Atsakovė kreipėsi su prašymu pervežti krovinį (medienos rąstus) 3-4 automobiliais iš Lietuvos į Gruziją. Derybos vyko elektroniniu paštu, buvo suderinta kaina ir maršrutas Lietuva - Baltarusija - Rusija - Gruzija. Atsakovė sutiko su pasiūlytu maršrutu. Atsakovės prašymu kreipėsi į muitinės tarpininkus, kad sutvarkytų muitinės dokumentus, už atitinkamą mokestį. Išvykus iš Lietuvos gavo atsakovės žinutę, kad krovinys negali būti vežamas per Rusiją, kadangi anksčiau vežtas krovinys buvo sulaikytas Rusijos pasienio muitinėje į Gruziją. Paaiškėjo, kad per Rusija galima vežti rąstus, jei jie yra apdoroti, tačiau atsakovė to neakcentavo nei susirašinėjant, nei sutartyje. Atsakovė nurodė, kad reikia vežti per Ukrainą. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vyksta karas ir vairuotojai per šią šalį nenori vykti, turėjo daugiau sumokėti vairuotojams su atsakove pradėtos derybos dėl krovinio vežimo kainos. Be to, vykstant per šią šalį susidarė papildomi kaštai, reikėjo papildomų leidimų, garanto, sumokėti kelių mokestį, keltu plaukti reikėjo 3 paras, kuriame nėra ryšio ir neįmanoma susisiekti su vairuotojais ir GPS sistema nerodo kur tuo metu yra vilkikai, o tai sukėlė daug nepatogumų. Derinant kainą su atsakove buvo susitarta dėl kainos, kitu atveju būtų atsisakę gabenti krovinį. Pristačius krovinį, jokių pretenzijų atsakovė neturėjo, tačiau po sąskaitos faktūros išrašymo atsakovė sumokėjo ne visą sutartą sumą. Jei krovinys būtų vežtas pasirinktu pirminiu maršrutu, krovinys būtų pristatytas per 6-7 dienas ir nuvažiuota apie 2900 km, atsakovės pasirinktu maršrutu nuvažiuota apie 1500 km, tačiau vežimo trukmė pailgėjo, todėl vežimo trukmė tapo 9-10 dienų. Nors dėl atstumo skirtumo išlaidos kurui sumažėjo, tačiau dėl sudėtingesnio maršruto susidarė didesnės kitos išlaidos. Pažymėjo, kad už atsakovę sutvarkė Fito sanitarinius pažymėjimus, kadangi atsakovei tai nepavyko padaryti, nors šiuos dokumentus privalo sutvarkyti užsakovas, be jų negalima kirsti Europos Sąjungos sienų. Atsakovei nepateikus Fito sanitarinių pažymėjimų turėjo teisę atsisakyti vežti krovinį. Pasikeitus aplinkybėms bei vežimo kainai buvo pakoreguota pirminė sąskaita faktūra. UAB „Valseta” dėl krovinio vežimo sudarė sutartį su UAB „Taranas”, kadangi su UAB „Taranas” bendradarbiauja jau 6 metus, susitarimas vyko telefonu, iškilus ginčui buvo sudaryta rašytinė sutartis jau po krovinio pristatymo. Tiek ilgai nesikreipė dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovė telefonu vis teigė, kad sumokės už suteiktas paslaugas, kai pradėjo nebeatsakyti į telefono skambučius, nusprendė kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad pasitikėjo atsakove, kadangi daug bendravo kol krovinys išvyko iš Lietuvos.
  4. Atsakovės UAB „Riotransa” atstovas advokatas Deividas Ivanauskas posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove buvo sudaryta sutartis dėl krovinio vežimo į Gruziją, sutarta kaina - 10200 Eur bei pateikta visa informacija apie krovinį. Iš ieškovei siųstos krovinio nuotraukos akivaizdžiai matėsi, kad rąstai neapdoroti. Sudarant sutartį ieškovė neinformavo, jog krovinio vežimui bus pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Taranas”. Atsakovė krovinio vežimo metu gavo informaciją, kad tokio pobūdžio krovinys negali būti gabenamas per Rusiją ir apie tai informavo ieškovę ir pasiūlė kitą maršrutą. Šią aplinkybę sužinojo, kadangi anksčiau išvežtas krovinys kita transporto priemone, buvo sulaikytas Rusijoje. Ieškovė sutaupė veždama kitu maršrutu, kadangi kilometražas kur kas mažesnis. Ieškovė, kaip krovinio ekspeditorius neatliko tam tikrų pareigų numatytų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.827, 6.719, 6.718 straipsniuose. Pažymėjo, kad atsakovė dėl ieškovės netinkamai pasirinkto maršruto taip pat patyrė papildomų išlaidų, kadangi sumokėjo už keltą. Mano, kad krovinio ekspeditoriaus pareiga tinkamai organizuoti krovinio maršrutą, todėl dėl ieškovės kaltės tiek UAB „Valseta”, tiek UAB „Riotransa” patyrė nuostolius.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Taranas” atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 2 dalimi.

5Teismas

konstatuoja:

  1. 2017 m. liepos 14 d. tarp ieškovės UAB „Valseta“ (vežėjas) ir atsakovės UAB „Riotransa“ (užsakovas) buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią vežėjas turėjo 2017 m. liepos 18 ir 19 dienomis Nemenčinėje pasikrauti krovinį (spygliuočių rąstus) bei krovinį pristatyti iki 2017 m. liepos 27 d. į Tbilisį, Gruzijoje. Pervežimo kaina 10200 Eur. UAB „Valseta” dėl minėto krovinio vežimo su UAB „Taranas” sudarė vežimo sutartis. Taigi faktinis krovinio vežėjas buvo UAB “Taranas”. Kad krovinį vežė UAB „Taranas” patvirtina byloje pateikti tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. 1601822, 1700665 ir 1700787.
  2. Iš susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė sutvarkys muitinės formalumus įskaitant ir dokumentus už atitinkamą mokestį.
  3. UAB „Valseta” 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 475,33 Eur UAB „Akmuva” už muitinės tarpininkų ir terminalo paslaugas, fito sertifikatų išėmimą pagal 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. 009824.
  4. UAB „Valseta“ 2017 m. liepos 14 d. išrašė UAB „Riotransa“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL V002363 pagal sutartį Nr. ( - ), 10200 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. liepos 15 d
  5. UAB „Valseta“ 2017 m. liepos 14 d. išrašė UAB „Riotransa“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL V002363 pagal sutartį Nr. ( - ), 12925 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. liepos 15 d.
  6. UAB „Riotransa“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 5100 Eur UAB „Valseta“, 2017 m. liepos 17 d. pervedė 5100 Eur.
  7. UAB „Taranas” 2017 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TAR Nr. 17/2829 UAB „Valseta” 4300 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TAR Nr. 17/3140 4300 Eur sumai bei 2017 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TAR Nr. 17/1555-V 4050 Eur sumai.
  8. Atsakovė sumokėjo 4770 dolerių už transporto priemonių perkėlimą laivu iš Ukrainos į Gruziją.
  9. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau ir CMR Konvencija) taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.
  10. CK 6.808 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Tai įtvirtinta ir CMR Konvencijos 4 straipsnyje, kuris numato, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinti tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių ekspeditoriaus, susitariančiojo vežėjo ir faktinio vežėjo atribojimo kriterijai. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Kita vertus, vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR Konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku.
  12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR Konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR Konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR Konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Pabrėžtina, kad būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR Konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CMR Konvencijos 3, 17, 36 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
  13. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė yra ekspeditorius, todėl turėtų būti taikomos CK 6 knygos XLI skyriaus nuostatos, kurios reglamentuoja krovinių ekspedijavimą. Tačiau atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei į CK nurodytą ekspeditoriaus apibrėžimą, į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, o ne ekspedijavimo, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai, t. y. UAB „Valseta” laikytina susitariančiu vežėju CMR konvencijos prasme ir atsakovės nurodyta pozicija dėl ekspedijavimo normų taikymo laikytina nepagrįsta.
  14. Atsakovės atstovas posėdžio metu akcentavo tarp UAB „Valseta” ir UAB „Taranas” susiklosčiusius santykius bei jų tarpusavio atsiskaitymą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  15. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR Konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).
  16. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į šalių bei jų atstovų paaiškinimus, į ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu, į susirašinėjimo turinį, į tarp šalių sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, darytina išvada, kad buvo aptartos visos esminės tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygos: pateikti duomenys apie krovinį, pasikrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina, jos apmokėjimas ir kt. sąlygos. Vežant krovinį, paaiškėjus, kad krovinys negali patekti į Gruziją per Rusija, atsakovės nurodymu buvo pakeistas maršrutas, kurio pakeitimas buvo aptartas susirašinėjant SMS žinutėmis, kaip ir krovinio vežimo kaina, ir tai laikytina sutarties pakeitimu abiejų šalių susitarimu. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012.
  17. CMR Konvencijos 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybė už kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų dėl krovinio gabenimo neįvykdymą – vežėjas atsako asmeniui, turinčiam teisę pareikšti pretenzijas dėl padarytų nuostolių. Pagal CMR Konvenciją atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės (CMR Konvencijos 16 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė vykdė atsakovės (užsakovės) nurodymą (instrukciją) vežti krovinį kitu maršrutu nei buvo susitarta, todėl šalims vežimo išlaidos padidėjo ne dėl vežėjo veiksmų.
  18. Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti (CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis). Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo atsakovė turėjo pareigą informuoti iš anksto ieškovę, kad prašomas pervežti krovinys negali kirsti Rusijos sienos dėl savo ypatybių, tačiau tokios informacijos iš anksto nepateikė.
  19. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys dėl pasikeitusių aplinkybių, atsakovės nurodymu, pakeitė krovinio vežimo maršrutą bei susitarė dėl kitos vežimo kainos nei buvo nurodyta pirminėje 2017 m. liepos 14 d. vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. ( - ), t. y. 12925 Eur (12350 Eur už vežimo paslaugas, 475,33 Eur UAB „Akmuva” paslaugas, įskaitant fito sertifikatų išėmimą, 99,67 Eur už muitinės dokumentų sutvarkymą) , atsakovė ieškovei sumokėjo 10200 Eur, likusios sumos pagal susitarimą nesumokėjo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 2725 Eur skola. Pažymėtina, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimu ir įspėjimu buvo paraginta sumokėti skolą.
  20. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų bei posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą, t. y. dėl UAB„ Valseta” ir UAB „Taranas” sudarytų sutarčių sąlygų, tarpusavio atsiskaitymo ir kt.
  21. Ieškovė prašo priteisti 6 procentų palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. 63,16 Eur. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Pagal 2017 m. liepos 14 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. ( - ) 1 punktą šalys susitarė, kad atsakovė 50 procentų sumokės po sąskaitos išsiuntimo, o likusius 50 procentų po originalios sąskaitos ir CMR su iškrovimo vietos antspaudu bei parašu gavimo. Atsakovė 2017 m. liepos 14 d. sumokėjo 5100 Eur bei 2017 m. rugpjūčio 7 d. 5100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė antrą pavedimą atliko 2017 m. rugpjūčio 7 d., laikytina, kad prievolės įvykdymo data yra būtent ši, todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovės ieškinys dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 53,31 Eur palūkanų už 119 dienų.
  22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 99,65 proc. Ieškovė sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio ir 847 Eur už advokatės paslaugas iš viso 931 Eur, atsakovė už advokato paslaugas sumokėjo 900 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistina 927,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 3,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 924,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

7Teismas

Nutarė

8ieškinį tenkinti iš dalies.

9Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valseta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Riotransa” 2725 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt penkių Eur) skolą, 53,31 Eur (penkiasdešimt trijų Eur 31 ct) palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2778,31 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių Eur 31 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 924,59 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.

10Kitoje dalyje ieškinio netenkinti

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai