Byla 2A-116-124/2015
Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. ir atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-291/2014 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui notarei V. J. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas M. S. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą atsakovui A. Z., kuriuo prašė vekselį ir vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad nuo 2007-09-24 dirbo UAB ,,Autotopus“ Šiaulių padalinio kėbulų meistru. Atsakovas buvo UAB ,,Kelias“ Šiaulių padalinio vadovas. Šios abi bendrovės priklauso vienam ir tam pačiam savininkui A. K.. 2009-06-08 atsakovui reikalaujant, ieškovas išrašė paprastąjį vekselį 31 588,87 Lt sumai, kurį privalėjo apmokėti atsakovui pareikalavus iki 2009-07-24. Ieškovui buvo pasakyta, kad nepasirašius šio vekselio, jis bus atleistas iš darbo, nes jo vadovaujamame padalinyje buvo likę daug klientų, kurie nebuvo atsiskaitę su UAB „Autotopus“. 2009-06-08 ieškovas išrašė vekselį 31 588,87 Lt sumai dėl darbdavio ekonominio ir psichologinio spaudimo ir tiesioginių grasinimų atleisti iš darbo. Vekselį pasirašė dėl to, kad tai suprato kaip vienintelį realų išlikimo darbe problemos sprendimo būdą. Nežiūrint to, ieškovas vėliau buvo atleistas iš darbo.

4Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 52–55 b. l.) atsakovas A. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. birželio mėnesio pradžioje M. S. paprašė paskolinti vienam mėnesiui pinigų, tačiau nepaaiškino kokiam tikslui. K. M. S. pažinojo, kaip dirbantį UAB „Autotopus“ kėbulų meistrų Šiaulių mieste, kuris gaudavo tuo metu nemažą atlyginimą bei turėjo savo vardu Šiaulių mieste nekilnojamo turto, sutiko jam paskolinti pinigus, pasirašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2009 m. birželio 8 d. pinigus perdavė M. S., o jis pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įsipareigodamas iki 2009 m. liepos 24 d. grąžinti 31 588,87 Lt sumą. Suėjus numatytam terminui, atsakovas pareikalavo grąžinti paskolintus pinigus, tačiau ieškovas pareiškė, kad turi asmeninių problemų ir šiuo metu pinigų grąžinti negali. I M. S. nurodytas faktas, kad vekselį pasirašė dėl darbdavio ekonominio ir psichologinio spaudimo ir tiesioginių grasinimų atleisti jį iš darbo, neatitinka tikrovės. Ieškovas atsakovui nebuvo pavaldus, o tuo labiau neturėjo įgaliojimų ar teisių jo atleisti iš darbo. M. S. nurodytas faktas vertintina, kaip vengimas grąžinti pasiskolintus pinigus pagal išrašytą 2009 m. birželio 8 d. vekselį. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ar darbdavio ekonominis ir psichologinis spaudimas ar tiesioginiai grasinimai atleisti jį iš darbo.

5II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

6Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu (3 t., 13–16 b. l.) ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė, pripažino negaliojančiu Panevėžio m. 5 notarų biuro išduotą dokumentą Nr. 5330 dėl 31588,87 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš M. S., priteisė bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas nurodė, kad UAB ,,Kelias” vadovas ir akcininkas buvo A. K., UAB ,,Kelias” buvo vienintelis UAB ,,Autotopus” akcininkas, o įmonės vadovas N. S.. Atsakovas dirbo UAB ,,Kelias“ Šiaulių padalinio vadovu ir su ieškovu jokiuose darbiniuose santykiuose nebuvo. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių tarpusavio pavaldumo santykių, byloje patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai: N. S. ir A. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad atsakovas būtų naudojęs prievartą, grasinimus ar spaudimą, kad ieškovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas iki vekselio pasirašymo. Be to, ieškovas, 2009-06-08 pasirašęs vekselį, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto jį ginčyti, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2012-07-24, t. y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo vekselio išrašymo ir antstoliui jau išieškojus dalį skolos.

8Teismas nurodė, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2009-07-24 įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas ieškovui apmokėti. Į notarą atsakovas kreipėsi tik 2009-08-07, t. y. praėjus 14 dienų nuo termino, kada turėjo būti apmokėtas vekselis. Taigi, atsakovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, bei neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu (3 t., 39–48 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimą dalyje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti 2009-06-08 vekselį 9148,77 EUR (31588,87 Lt) sumai atsakovui A. Z. negaliojančiu, priteisti iš atsakovo A. Z. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl jo padėties, kuriuose buvo nurodęs, jog ieškovui buvo būtinai reikalingas darbas, kadangi žmona tuo metu laukėsi ir šeimai reikėjo piniginių lėšų. Tai patvirtino buvusi sutuoktinė A. I.. Teismas dėl šių jos parodymų sprendime apskritai nepasisakė. Be to, vekselį išrašė tikėdamasis, jog UAB “Autotopus” skolininkams atsiskaičius, skola pagal vekselį bus mažinama ir ieškovui šių pinigų nereikės mokėti. Būtent taip buvo nurodyta pasirašant vekselį. Šios aplinkybės taip pat teismas nevertino. Į teismą po vekselio išrašymo nesikreipė, nes manė, kad visa ši susidariusi situacija bus išspręsta geranoriškai.

122. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. visiškai nevertino byloje esančių išrašų iš juridinių asmenų registro, kurie patvirtina, jog UAB “Kelias” vienintelis akcininkas yra A. K., o vienintelis UAB “Autotopus” akcininkas yra UAB “Kelias”, o atsakovas A. Z. buvo UAB “Kelias” padalinio vadovas Šiauliuose.

133. Teismas netinkamai interpretavo N. S. parodymus arba apskritai jų nevertino ir netyrė. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, jog atsakovas dirbo UAB “Kelias” Šiaulių padalinio vadovu ir jokiuose darbiniuose santykiuose su ieškovu nedalyvavo. Atsakovas tik lankydavosi UAB “Autotopus” dėl paslaugų suteikimo. Teismas taip pat teigė, neva, tarp atsakovo ir ieškovo jokių darbinių santykių nebuvo, o tai patvirtino apklausti liudytojai N. S. bei A. K.. Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime konstatavo visiškai priešingus faktus, nei kad nurodė liudytojas N. S. teismo posėdžio metu.

144. Liudytojo N. S. teigimu teismas bankroto byloje yra konstatavęs, jog UAB “Autotopus” ir UAB “Kelias” yra finansiškai betarpiškai tarpusavyje susijusios įmonės. O tai, įrodo, jog šios įmonės veikė bendrai ir pagrindžia ieškovo teiginius dėl to, kad atsakovas turėjo įtakos ir valdingų įgalinimų UAB “Autotopus” įmonėje. Šią poziciją patvirtino ir N. S.. Todėl A. K. ir atsakovo išsakyta pozicija dėl įmonių atskirumo ir bendrumo nebuvimo yra visiškai paneigiama. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas betarpiškai nebuvo susijęs ir su UAB “Autotopus” įmone Šiauliuose.

155. Teismui buvo pateikti skolininkų sąrašai su UAB “Autotopus” direktoriaus N. S. padarytais paskaičiavimais, kurie, būtent, ir atitinka išrašyto vekselio sumą. Liudytojas N. S. teismui patvirtino šiuos ieškovo teiginius, tačiau teismas šių dokumentų, kaip įrodymų visiškai netyrė, nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime net nepasisakė.

166. Teismas nevertino ir nepasisakė sprendime dėl aplinkybės, jog atsakovas teismui niekaip negalėjo paaiškinti kodėl vekselyje išrašyta nelyginė suma, o suteikta paskola ieškovui net su centais. Teismas taip pat netyrė ir fakto, jog vekselio suma atitinka N. S. padarytų paskaičiavimų sumą. Liudytojo N. S. teisme duoti parodymai, vekselio sumos ir N. S. padarytų paskaičiavimų sumos tikslus atitikimas bei atsakovo nesugebėjimas paaiškinti šių aplinkybių, turėjo būti vertinami kaip įrodymai pagrindžiantys ieškovo teiginius.

177. Liudytojo N. S. parodymai paneigia teismo padarytą išvadą, jog UAB “Kelias” ir UAB “Autotopus” tarpusavyje nesusiję ir jokio pavaldumo tarp jų nebuvo. Šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina, jog jis žinojo apie ginčijamo vekselio egzistavimą ir jo sąsajumą su UAB “Autotopus” skolininkų skolomis bei kad ieškovui buvo daromas spaudimas dėl UAB “Autotopus” atsiradusios skolos.

188. Ieškovas pasirašė vekselį tikėdamasis, jog UAB “Autotopus” skolininkams visiškai atsiskaičius, vekselyje nurodyta suma bus sumažinta. Tačiau, šie ir kiti liudytojo N. S. parodymai, kurie patvirtino ieškovo parodymus, teismo nebuvo vertinami arba buvo vertinta tik ta parodymų dalis, kuri buvo paranki ieškinio atmetimui. Tokiu būdu buvo padarytas LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimas. Nebuvo vertinti ir liudytojo S. R. parodymai, patvirtinantys UAB “Autotopus” skolos buvimą.

199. Teismas nevertino aplinkybės dėl vekselio apmokėjimo vietos, kuri patvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas siejant jį su darbine veikla.

2010. Teismui pripažinus vykdomąjį įrašą negaliojančiu, negaliojančiu turėtų būti pripažintas ir vykdomasis įrašas.

21Apeliaciniu skundu (3 t., 20–25 b. l.) atsakovas A. Z. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo dalį - M. S. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti negaliojančiu Panevėžio m. 5 notarų biuro išduotą dokumentą Nr. 5330 išėjo už ieškinio ribų, ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu ir, tik pripažinus vekselį negaliojančiu, pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Ieškovo reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu buvo išvestinis. Nepripažinęs vekselio negaliojančiu, o tik pripažinęs vykdomąjį raštą negaliojančių, pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 12 str., 13 str. numatytus principus bei Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d. draudimą peržengti ieškinyje pareikštus reikalavimus.

222. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pagal šią įstatymo nuostatą atsakovas turėjo pateikti ieškovui vekselį apmokėjimui. Šią pareigą atsakovas įvykdė, ieškojo jo darbo ir gyvenamojoje vietose, skambino ieškovui telefonu, tačiau jis slapstėsi, su atsakovu nesusitiko. Šias aplinkybes atsakovas nurodė bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas jomis nesivadovavo. Ieškovas taip pat žinojo, kad vekselį jis privalo apmokėti iki 2009 m. liepos 24 d., tačiau gera valia to nepadarė. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas.

233. Teismas konstatavo, kad atsakovas į notarą kreipėsi tik po 14 dienų. 2009 m. liepos 24 d. buvo penktadienis, o per 14 dienų 4 dienos buvo nedarbo. Tuo metu atsakovas užėmė atsakingas pareigas, buvo įmonės direktorius, darbo laiku buvo labai užimtas, todėl laiko, kad į notarą kreipėsi atsiradus pirmai galimybei. Ieškovas nesikreipė į teismą nei 2009 m. rugpjūčio 13 d. asmeniškai gavęs iš notaro pranešimą apie vekselio apmokėjimą, nei antstoliui pradėjus išieškojimą, o kreipėsi į teismą praėjus beveik trejiems metams nuo išieškojimo pradžios, o nuo vekselio išrašymo dienos praėjus daugiau kaip trejiems metams.

244. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra suformulavęs taisyklę, kad formalūs procedūriniai pažeidimai dėl vykdomojo įrašo išdavimo nelaikytini esminiais ir dėl šių pažeidimų nėra pagrindo pripažinti vykdomuosius įrašus negaliojančiais. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

25Atsiliepimu į atsakovo A. Z. apeliacinį skundą (3 t., 56–64 b. l.) ieškovas M. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu Panevėžio m. 5 notarų biuro išduotą dokumentą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu ieškinyje buvo pateiktas. Neturėdamas jokių duomenų apie notarės V. J. išduotą vykdomąjį raštą ir pačio nurodyto vykdomojo rašto duomenų, ieškovas negalėjo pateikti jokių motyvų dėl jo negaliojimo dėl praleisto termino. Teismo nurodytos aplinkybės paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme iš esmės, todėl ieškovo įsitikinimu, teismas neišėjo už ieškinio ribų. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kada vekselio turėtojas turi pranešti vekselio davėjui, kad vekselis neapmokėtas. Atsakovas, privalėjo išsiųsti rašytinį pranešimą ieškovui, tačiau pats pripažino, jog to nepadarė. Tokiu būdu jis prarado galimybę kreiptis į notarą ir pareikšti reikalavimus vekselio davėjui.

26Atsiliepime į ieškovo M. S. apeliacinį skundą (3 t., 70–74 b. l.) atsakovas A. Z. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo kad nesutinka su apelianto dėstomomis aplinkybėmis, nes jo ir M. S. nesiejo jokie darbiniai ar pavaldumo santykiai. Apelianto dėstomos aplinkybės yra išgalvotos, turint tikslą išvengti skolos grąžinimo. Be to, apelianto dėstomų aplinkybių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Kartu su ieškinio priedais M. S. pateikė paaiškinimo kopiją, adresuotą UAB „Kelias” Šiaulių padalinio vadovui. Atsakovas nurodo, kad toks paaiškinimas UAB „Kelias” Šiaulių padalinyje niekada nebuvo gautas ir jam nebuvo pateiktas. Suėjus skolos grąžinimo terminui, ieškovas ėmė slapstytis, todėl vekselį atsakovas pateikė vykdymui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad atsakovas būtų naudojęs prievartą, grasinimus ar spaudimą, kad ieškovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas iki vekselio pasirašymo. Bylą nagrinėjęs teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo. Ne vekselio turėtojas, t.y. atsakovas, o būtent vekselio davėjas turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Kadangi apeliacinis skundas teisme buvo gautas suėjus apskundimo terminui, o įteiktas buvo ne AB Lietuvos paštas, kaip numatyta CPK 74 str. 7 d., todėl laikytina, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą. Apeliantas neprašė atstatyti praleisto termino.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2d.).

29Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovas M. S. išdavė atsakovui A. Z. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo vekselio gavėjui pareikalavus iki 2009 m. liepos 24 d. sumokėti 31588,87 Lt. M. S. vekselio neapmokėjo, todėl pagal kreditoriaus A. Z. prašymą Panevėžio 5-sios Notarų biuro notarė V. J. 2009-08-07 raštu pareikalavo iki 2009 rugpjūčio 12 d. 16 val. apmokėti vekselį, 2009m. rugpjūčio 13d. suformulavo vykdomąjį įrašą, antstolis A. B. 2009 m. rugpjūčio 20 d. pradėjo vykdymo veiksmus, kurie buvo sustabdyti pagal 2011-01-17 antstolio Patvarkymą Nr. BLO050424 (1 t., 9, 14–19 b. l.; pridėta vykdomoji byla Nr. 41-3325/2009, 1–73 b. l., 2 t.,102,106 b.l.).

30Byloje kilo ginčas dėl paprastojo vekselio išrašymo aplinkybių ir jų įtakos šio vertybinio popieriaus teisėtumui, dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

31A. M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliantas ieškovas M. S. nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, manydamas, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nepakankamai juos ištyrė, dėl ko padarė klaidingas išvadas.

33Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Pagal teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

34Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas.Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku.

35Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje Nr.3K-7-216/2007) pažymėjo, jog neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi - pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Įstatyme nurodytą sąvoka „asmeniniai santykiai“ teismų praktikoje aiškinama kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykiai, faktai, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba žinojo apie kitokius vekselių ankstesniųjų teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Be to, vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kaip minėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Be to, teisiškai svarbu ir tai, kad kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas indosamentu arba pateiktas vykdymui.

36Kaip minėta 2009 m. birželio 8 d. ieškovas M. S. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo vekselio gavėjui atsakovui A. Z. pareikalavus iki 2009 m. liepos 24 d.sumokėti atsakovui 31588,87 Lt.Išieškojimas pagal vykdymą pradėtas 2009m.rugpjūčio 20 d. 2012m. liepos 24 d. Ieškovo M. S. ieškinys dėl 2009 m. birželio 8 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu Šiaulių apylinkės teisme gautas 2012m. liepos 24 d, reikalavimą grindžiant tuo, kad vekselis jo turėtojui atsakovui A. Z. buvo išduotas esant psichologiniam bei ekonominiam spaudimui, esant sunkai matetrialinei padėčiai, grąsinant jį atleisti iš darbo ir esant galimybei atleisti jį iš darbo,atsakovas buvo nesąžiningas ir tyčia veikė jo nenaudai.Ieškovas nurodo, kad vekselį jis išdavė užtikrinant jo padalinio skolininkų- fizinių ir juridinių asmenų skolų sumokėjimą, tikintis, kad jo cecho skolininkams visiškai atsiskaičius, vekselyje nurodyta suma jam bus sumažinta.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją vekselis netampa garantija ar laidavimu. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius, o tuo labiau tapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškinys šioje civilinėje byloje grindžiamas šiais faktiniais pagrindais-ieškovas negavo iš atsakovo jokių piniginių lėšų, ginčija vekselį teisiniu pagrindu-CK 1.91 straipsnio pagrindu ir prašo jį pripažinti negaliojančiu.Atsakovas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad jį su ieškovu šiuo atveju siejo tik asmeniniai,ne darbiniai santykiai, jis negalėjo įtakoti ieškovo atleidimo iš darbo.Pasirašant vekselį siejo vienkartinio pinigų paskolinimo faktiniai santykiai ir kad ieškovo išduotu vekseliu buvo išreikšta jo prievolė grąžinti gautą skolą, neigdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip jau pažymėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas (atsakovas) turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas (ieškovas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.Pirmosios instancijos teismas šios taisyklės laikėsi ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Vertinant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jo išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas vekselio turėtojo (atsakovo) nesąžiningas tyčinis veikimas skolininko (ieškovo) nenaudai. Pagal bylos medžiagą nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovas CPK nustatyta tvarka įrodė pagrindą vekselio turėtojo teisėms nuginčyti pagal ĮPVĮ 19 straipsnį, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013; kt.). Teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose įvertinta šalių – vekselio davėjo ir vekselio turėtojo – elgsena. Byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių atsakovo ekonominį spaudimą ieškovui, būtent: reikalavimą išduoti vekselį, grasinimus, todėl pripažinti vekselį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį šioje byloje pagrindas teismo pagrįstai nenustatytas.Ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl vekselio surašymo aplinkybių yra visiškai skirtingos, netgi priešingos.Ieškovo paaiškinimai teisme nebuvo nuoseklūs. Aklausiant ieškovą 2014m.balandžio 16 d. teismo posėdyje jis šių aplinkybių visiškai nedetalizavo. Pirmą kartą nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas aiškino, jog po patikrinimo ceche paaiškėjus, kad dalis jo padalinio klientų yra neatsiskaitę, o įmonė UAB „Autotopas“ yra ant bankroto ribos, kur ieškovas dirbo kėbulų cecho vadovu, padalinio vadovas N. S. pareikalavo pasirašyti vekselį, garantuojant iš debitorių neišreikalautas sumas.Šį aiškinimą ieškovas grindžia byloje pateikta debitorių suvestinės juodraštiniais įrašais bei paskutiniame lape pateiktu paskaičiavimu(1t.,11-13 b.l.). Dėl šių įrašų, paskaičiavimų teisme apklaustas liudytojas N. S. davė nevienareikšmius parodymus,negalėjo tiksliai patvirtinti nei paneigti šių įrašų atlikimo jo ranka, nei jų tikrumo.Be to 1t., 13-me bylos lape ieškovo manymu nurodyta galutinė įsiskolinimų neaišku, ką patvirtina, nes susumavus stulpelius gaunasi didesnė suma nei vekselio suma, o susumavus 11ir 12 bylos lape debitorių įsiskolinimus gaunasi žymiai didesnė suma. UAB „Autotopus“ bankroto administratoriaus pateikti duomenys apie iki 2009-06-09 susidariusius debitorių įsiskolinimus patvirtina visai kitą skolos sumą , t.y.70427,31 Lt (1t,120 b.l.).Todėl vekselyje nurodyta suma sumine prasme niekaip negalėjo būti sietina su neišreikalautomis debitorinėmis skolomis.Be to ir nelogiška, nes šias skolas moka ir jos išreikalaujamos iš pačių debitorių.

38Nors ieškovas nurodo įmonių UAB „Kelias“ ir UAB „Autotopus“ tam tikrą ryšį kaip pagrindinės ir dukterinės įmonės, pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas vadovavo atskirų įmonių skirtingiems padaliniams, kurie priklausė tai pačiai grupei įmonių, pati savaime nepatvirtina įtakos ieškovo valiai sudaryti ginčijamą vekselį bei nepaneigia, kad tarp šalių nebuvo jokių asmeninio pobūdžio teisinių santykių. Nors apeliantas nurodo neteisingą teismo atliktą įrodymų-liudytojo N. S. parodymų vertinimą dėl šalių darbinių santykių ryšio, atsakovo turėjimą įtakos ieškovo valios susiformavimui,tačiau pagrindinis akcininkas A. K., kuris buvo ir UAB „Kelias“ generalinis direktorius, nepatvirtino aplinkybių dėl A. Z. teisių bei galimybių, jo įgaliojimų spręsti UAB „Autotopus“ finansines problemas,darbinio pavaldumo,teigė, kad A. Z. net negalėjo spręsti šių problemų, nes tai buvo visai skirtingo pobūdžio padaliniai, ką patvirtina ir N. S. parodymai, kur šis teigė, jog A. Z. nesprendė UAB „Autotopus“ finansinių problemų.Dėl byloje ieškovo pateikto rašytinio paaiškinimo, ieškovo adresuoto atsakovui, liudytojas N. S. patvirtino, kad šiuo atveju jis buvo prašęs, kad paimtų iš ieškovo paaiškinimą ir atvežtų jam (1t.,8 b.l.). Ieškovas nurodo psichologinį ir ekonominį spaudimą, dėl ko jis pasirašė vekselį, be to kad atsakovas buvo nesąžiningas.Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad vekselį jis pasirašė, dalyvaujant ir įtakojant N. S., R. S., paneigia šių liudytojų parodymai teisme. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės jo paaiškinimai teisme nebuvo nuoseklūs, nes ieškinyje bei pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme ieškovas teigė, jog šią problemą sprendžiant ir pasirašant vekselį dalyvavo N. S. bei R. S., nagrinėjant po apeliacijos ieškovas aiškino, kad šie asmenys nedalyvavo. Liudytojas N. S. teisme patvirtino, kad ieškovo vadovaujamame ceche dėl ieškovo kaltės, jo priėjimo prie atsarginių detalių pirkimo, dėl jo naudojimosi kasų išlaidų orderiais, pinigų paėmimo iš kasos,po inventorizacijos įmonėje ieškovo padalinyje buvo susidaręs įsiskolinimas virš 30 000 Lt, dėl ko jis pranešė ieškovui, liepė susitvarkyti, apie ką pranešė akcininkui A. K.. Liudytojas teigia, kad šis klausimas buvo sprendžiamas geranoriškai, aiškinantis su ieškovu,nepatvirtino, kad atsakovui buvo grąsinama atleidimu iš darbo, tik buvo liepta susitvarkyti su skolomis.Taip pat aiškino, jog nesusitvarkius su skolomis, būtų buvę pateikti ieškiniai M. S.. Liudytojas N. S. paneigė, kad būtų grąsinęs ieškovą atleisti iš darbo.Reikalavimai pateikti pasiaiškinimą ar padengti padarytus dėl ieškovo netinkamų pareigų atlikimo nuostolius yra laikytinas pagrįstu darbdavio reikalavimu, pagrįstu Darbo kodekso normomis, todėl tai negali būti laikoma spaudimu ar grąsinimu.Nuostolių buvimas kaip tik ir galėjo sąlygoti ieškovo poreikį skolintis. Aiškindamas vekselio išrašymo aplinkybes, ieškovas patvirtino, kad jis buvo priverstas pasirašyti vekselį nuostolių padengimui ir vekselyje pats įrašė tokio dydžio sumą, kuri buvo nurodyta N. S. suvestinėje, tačiau dėl šio suvestinės juodraščio buvo pasisakyta anksčiau.

39Ieškovo nurodyta aplinkybė vekselio pasirašymas jam nenaudingomis sąlygomis dėl šeimos sunkios materialinės padėties, šią aplinkybę patvirtina jo buvusios sutuoktinės A. I. parodymai, nėra įrodymas patvirtinantis vekselio išdavimo pagrindą, o priešingai , tik patvirtinantis, kad buvo pagrindas skolintis pinigų. Liudytojos A. I. parodymai dėl grąsinimo atleidimu yra informacija, jai pateikta paties ieškovo, todėl negali būti vertinama kaip objektyvi.Be to pažymėtina, kad liudytoja ir ieškovas yra buvę sutuoktiniai, auginantys du bendrus nepilnamečius vaikus, šie parodymai ne tik išvestiniai , bet ir vertintini kaip subjektyvūs.

40Aiškindamas vekselio surašymo aplinkybes atsakovas A. Z. nurodo paskolinius santykius ir kad įrašus jame padarė pats ieškovas,ko neneigė ir ieškovas,prašydamas paskolinti 32 000 Lt, nors vekselyje ši suma yra įrašyta nelyginė suma centų tikslumu.Kadangi įrašus atliko pats ieškovas, todėl ši aplinkybė yra žinoma jam pačiam, o atsakovas neatsako už tai.Atsakovas nurodo, jog jis nežino šios aplinkybės, bei tai, ar buvo ir kokius nuostolius įmonei buvo padaręs ieškovas. Vekselio sumos grąžinimo vieta negali patvirtinti aplinkybių dėl ekonominio ar kitokio spaudimo. Atsakovas teigia, kad vekselio blankas jam buvo pateiktas paruoštas, tik reikėjo įrašyti savo duomenis, jis nesidomėjo dėl vekselio grąžinimo vietos.Kadangi atsakovo aiškinimu, ko neneigė ir ieškovas, vekselis buvo surašytas įmonės buveinėje, todėl logiška, kad ši vieta ir galėjo būti įrašyta vekslelyje, kadangi ji nieko nelemia.Iš šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad ieškovas ir atsakovas buvo asmeniškai pažįstami, tikėtina, kad esant tokiems santykiams šalis galėjo sieti paskoliniai santykiai.Atsakovas teikė byloje apie galimybę suteikti tokią paskolą, nurodydamas didelį gaunamą atlyginimą(2 t.,129 b.l.).

41Liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad ieškovas vykdė ir kitą veiklą, pirkdavo senus automobilius, juos remontuodavo, buvo skolingas ir kitiems fiziniams asmenims bei juridiniams asmenims, ką jam nurodė ir ieškovo uošviai, tai patvirtina jo poreikį didesnėms pajamoms.Šią aplinkybę dėl įsiskolinimų ir kitiems asmenims patvirtina ir byloje esanti medžiaga-antstolės V. Š. vykdomas išieškojimas 102 932 Lt litų(1t.,25).Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad iš A. Z. sužinojo, jog šis suteikė asmeninę skolą ieškovui.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų dėl vekselio nuginčijimo. Įrodymų, kad ieškovas -cecho vadovas, turintis patirties įvairių sandorių sudaryme, nesuprato išrašomo vekselio nedviprasmiškų sąlygų turinio, jų sukeliamų pasekmių, o atsakovas jo atžvilgiu atliko aktyvius veiksmus, kurie pasireiškė įtakojimu dėl sandorio sudarymo, nėra pateikta. Vekselio išrašymo aplinkybės, vėlesni šalių veiksmai suponuoja, jog ieškovas ne tik suvokė išrašomo vekselio prasmę ir pasekmes. Be to pažymėtina, kad ieškovas įrodinėdamas vekselio sąsajumą su darbiniais santykiais, vekselį išrašo ne įmonei, o fiziniam asmeniui-atsakovui, net nesusijusiam darbo santykiais su ieškovo įmone, kurioje pats dirba, kas visiškai nelogiška, atsižvelgiant į jo įrodinėjamas aplinkybes.Teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovas atsakovui išrašyto vekselio nelaikė pažeidžiančiu jo teises. Tokį vertinimą suponuoja visetas aplinkybių. Minėta, kad vekselį ieškovas išrašė 2009 m. birželio 8 d., 2009 rugpjūčio 7 d. atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo į notarų biurą, kuris išsiuntė reikalavimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą,vykdomasis įrašas atsakovui buvo suformuluotas 2009 m. rugpjūčio 13d., antstolis 2009m. rugpjūčio 20 d. priėmė raginimą ieškovui įvykdyti sprendimą bei pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo turto(1t., 14-19 b.l.).Tuo tarpu šioje byloje pareikštas ieškinys teismui buvo pateiktas 2012m. liepos 24d. (1t. 1,1-4 b.l.), t.y. praėjus daugiau nei trims metams po vekselio išrašymo, jau esant išieškotai daliai skolos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011). Taigi vekselio išrašymo aplinkybės, dalinis vekselyje nurodytos sumos sumokėjimas, vekselio ginčijimas praėjus daugiau nei trims metams po jo išrašymo bei kiti įrodymai paneigia ieškovo dėstomus argumentus, kad jis išrašė vekselį dėl psichologinio spaudimo, ekonominio spaudimo, esant sunkiai turtinei padėčiai.Niekuo nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis dėl blogos finansinės padėties negalėjo kreiptis į teismą, nes galėjo pasinaudoti nemokama valstybės teisine pagalba. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai jo reiškiamus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytojus, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išsamiai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vekselio pasirašymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. atsakovui padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jis prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis pasirašė ginčijamą vekselį. Ekonominio, psichologinio spaudimo realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovas (LR CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl ieškovo argumentus, kad vekselį jis pasirašė dėl atsakovos ekonominio spaudimo,psichologinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytu. Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad konkrečiu atveju ieškovas neįrodė, jog vekselį pasirašė įtakotas neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad vekselio išrašymas neatitiko šį sandorį sudariusio ieškovo valios.

43Remdamasi paminėtais argumentais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiaga ir apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad teismas šią bylą išnagrinėjo visa apimtimi, tyrė ir vertino visas jai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, o teismo išvados atitinka bylos faktinį pagrindą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai būtų paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą ar nenustatęs visų teisingam ginčo kvalifikavimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

44Atsakovo A. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.

45Atsakovas A. Z. nesutinka su teismo išvadomis dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.Teismas sprendime nurodė, kad šalims numačius neprotestuotame vekselyje atsiskaitymo terminą iki 2009-07-24, atsakovas į notarą kreipėsi tik 2009-08-07, t.y. praėjus 14 dienų nuo termino, kada turėjo būti apmokėtas vekselis, todėl atsakovui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, jis neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, bei neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti šalių teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą , teismas rėmėsi Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2010m.liepos 2 d.nutartimi, priimta civ. byloje Nr.3K-3-314/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-514/2009. Sprendė, kad ĮPVĮ nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išdavusio asmens ginčo teisenos tvarka.

46Apeliantas nesutinka su šiomis išvadomis.Taip pat atsakovas nurodo ir kitą argumentą, kad teismas peržengė ieškinio ribas, su kuo teisėjų kolegija nesutinka.Ieškovas reiškė reikalavimą panaikinti notarės vykdomąjį įrašą, Šiaulių apygardos teismas 2013m rugsėjo 19d. nutartyje šioje byloje(2t., 66-70 b.l.) nurodė aiškintis aplinkybes dėl ĮPVĮ 40,47,48 straipsnių normų taikymo, kas tapo privaloma pirmosios instancijos teismui.

47Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis), kurio išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, Tvarka). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 47,55 straipsnių taikymo kito. 2009m birželio 8 d. vekselyje buvo numatyta jo apmokėjimas vekselio gavėjui pareikalavus, bet ne vėliau iki 2009 m. liepos 24 d. Taip pat vekselyje buvo numatyta jo apmokėjimo vieta, t.y. Pramonės 24 G, Šiauliai.Taigi šiuo atveju yra taikytinas ĮPVĮ 40 straipsnis, numatantis, kad vekselio turėtojas vekselį apmokėti turi pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną ar per dvi po jos einančias dienas. Nurodytos įstatymo normos (ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai) reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Atsakovas teigė, kad ieškovas vekselio neapmokėjo nei nurodytoje vietoje, nei savo namuose, buvo žodžiu pasakęs ieškovui, bet nuo jo slapstėsi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vekselyje nurodyta jo apmokėjimo vieta – atsakovo buveinė, sprendžia, jog ieškovui vekseliai buvo pateikti apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo atvykęs paskutinę vekselio apmokėjimo dieną adresu Pramonės 24 G, Šiauliai ar pas atsakovą, reikalavo pateikti jam vekselį apmokėti ir šis ieškovui buvo nepateiktas. Taigi byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų paneigęs ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją. Vekselio buvimas pas jo turėtoją–atsakovą preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, todėl vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme, ką šiuo atveju ir nurodė atsakovas savo prašyme.Pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu tenka ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija nutartyje civ. byloje Nr.3K-7-278/2011 išaiškino, kad vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis).

49Atsakovas į notarę V. J. kreipėsi suėjus terminui vekseliui apmokėti, vekselis atitiko įstatymo reikalavimus, todėl esant atsakovo pareiškime nurodymui, jog vekselis pateiktas apmokėti, priėmė vekselį, išsiuntė registruotą laišką, kuris išsiuntus pakartotinai buvo asmeniškai įteiktas vekselio davėjui,neapmokėjus jo nustatytu terminu, vykdomasis įrašas buvo padarytas 2009-08-13 d.(2t.,102 b.l.). Bylą nagrinėjusio teismo nustatyta, kad atsakovas A. Z. 2009 m. rugpjūčio 7 d. teikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kartu pateikė neapmokėtą vekselį, kuriame nurodė, kad pranešė vekselio mokėtojui. Raštai, kuriais buvo reikalaujama iš ieškovo apmokėti vekselį, kopijas bei jų išsiuntimą patvirtinančius dokumentus, t. y. pranešimai apie neapmokėjimą nepateikti. Tai reiškia, kad notaras, gavęs tokį prašymą ir nustatęs, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti (Tvarkos 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad notaras tokį terminą nustatė ir atsakovas prašymo trūkumus ištaisė.Tiek ieškovas, tiek notarė, suformuluodama vykdomąjį įrašą, nesilaikė nustatytos tvarkos.Pažymėtina, kad ieškovas nesirėmė šiais pagrindais, to nenurodė ieškinyje, ieškinio netikslino.Iki vykdomojo įrašo atlikimo atsakovas pranešė per notarą apie reikalavimą iki nustatytos datos apmokėti vekselį.Šiuo atveju vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir atsakovą vekselio turėtoją, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir jo pateikimą apmokėti. Ieškinys dėl vekselio teisėtumo nuginčijimo yra atmestas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, o priverstinis skolos išieškojimas pagal 2009 m. rugpjūčio 13 d.vykdomąjį įrašą vyksta ilgą laiką nuo 2009-08-20 iki šiol, iš dalies yra patenkintas.Iš dalies patenkinus reikalavimą pagal vekselį darytina išvada, kad ieškovas pripažino faktus,sutiko su reikalavimu apmokėti vekselį (CPK187 str.).Ginčydamas vekselį ir prašydamas panaikinti notaro įrašą neteikė prašymo taikyti restituciją ir grąžinti išieškotas lėšas.Pasibaigus nurodytam mokėjimo terminui, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą atsakovas turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį, nes vekselio davėjas neginčijo reikalavimo teisės.

50Atsižvelgiant į LAT suformuluotą taisyklę, kad vekselio turėtojas, laiku nepateikęs vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatytais terminais nepraranda reikalavimo teisės davėjui (ĮPVĮ 55 str.1 dalies 3 p., 79str.1d.3 ir 4 punktai, 80 str .1 d. p.),šiuo atveju, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, padaryti pažeidimai pripažintini formaliais ir nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomąjį raštą, kuriais ieškovas ir nesirėmė ieškinyje bei jo netikslino. Teisėjų kolegija primena, kad vekselis nebuvo ginčijamas virš 3metų, ieškovas žino apie jam kilusią pareigą apmokėti vekselį, vekselis buvo pateiktas 1 metų termino ribose (ĮPVĮ 72 str.2 d.),todėl atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 str. nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitinktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pripažintina, kad teismas pernelyg sureikšmino byloje nustatytus formalius vykdomojo įrašo išdavimo procedūrų pažeidimus, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir tenkintinas atsakovo apeliacinis skundas (CPK 326 str.1 d.3 p.).

51Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str.5 d.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (1 t.107, 2t., 121-122 b.l ), už atsiliepimą į pirmąjį apeliacinį skundą 1200 Lt (2t., 48 b.l.), pakartotinai nagrinėjant bylą- 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą(3t.,26 b.l.) bei 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų, paduodant apeliacinį skundą (3t., 27-18 b.l. ) , 600 Lt už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, viso patyrė 4500 Lt.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą apimtis, sasąjumą, pakartotinumą, atstovavimo išlaidos apeliaciniame procese mažintinos 600 litų ir pripažintinas tenkintinas reikalavimas dėl 1129,50Eur (3900 Lt ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios atitinka Rekomendacijose dėl advokato darbo užmokesčio apmokėjimo numatytas nuostatas, todėl yra priteistinos iš ieškovo (CPK 93str.1 d., 98 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3p.,

Nutarė

52Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl vykdomojo notaro įrašo panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti.Sprendimo dalį dėl vekselio panaikimo palikti nepakeistą. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovo M. S. atsakovui A. Z. 1129,50Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 50 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas M. S. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą atsakovui A.... 4. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 52–55 b. l.) atsakovas A. Z. su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė... 6. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu (3 t., 13–16 b.... 7. Teismas nurodė, kad UAB ,,Kelias” vadovas ir akcininkas buvo A. K., UAB... 8. Teismas nurodė, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2009-07-24... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 10. Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu (3 t., 39–48 b. l.) prašo panaikinti... 11. 1. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl jo padėties, kuriuose buvo... 12. 2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. visiškai... 13. 3. Teismas netinkamai interpretavo N. S. parodymus arba apskritai jų nevertino... 14. 4. Liudytojo N. S. teigimu teismas bankroto byloje yra konstatavęs, jog UAB... 15. 5. Teismui buvo pateikti skolininkų sąrašai su UAB “Autotopus”... 16. 6. Teismas nevertino ir nepasisakė sprendime dėl aplinkybės, jog atsakovas... 17. 7. Liudytojo N. S. parodymai paneigia teismo padarytą išvadą, jog UAB... 18. 8. Ieškovas pasirašė vekselį tikėdamasis, jog UAB “Autotopus”... 19. 9. Teismas nevertino aplinkybės dėl vekselio apmokėjimo vietos, kuri... 20. 10. Teismui pripažinus vykdomąjį įrašą negaliojančiu, negaliojančiu... 21. Apeliaciniu skundu (3 t., 20–25 b. l.) atsakovas A. Z. prašo pakeisti... 22. 2. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas... 23. 3. Teismas konstatavo, kad atsakovas į notarą kreipėsi tik po 14 dienų.... 24. 4. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra... 25. Atsiliepimu į atsakovo A. Z. apeliacinį skundą (3 t., 56–64 b. l.)... 26. Atsiliepime į ieškovo M. S. apeliacinį skundą (3 t., 70–74 b. l.)... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir... 29. Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovas M. S. išdavė atsakovui... 30. Byloje kilo ginčas dėl paprastojo vekselio išrašymo aplinkybių ir jų... 31. A. M. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliantas ieškovas M. S. nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl vekselio... 33. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste ir ĮPVĮ) 2... 34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselis turi viešo patikimumo... 35. Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas... 36. Kaip minėta 2009 m. birželio 8 d. ieškovas M. S. pasirašė paprastąjį... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai vekselis išduodamas... 38. Nors ieškovas nurodo įmonių UAB „Kelias“ ir UAB „Autotopus“ tam... 39. Ieškovo nurodyta aplinkybė vekselio pasirašymas jam nenaudingomis sąlygomis... 40. Aiškindamas vekselio surašymo aplinkybes atsakovas A. Z. nurodo paskolinius... 41. Liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad ieškovas vykdė ir kitą veiklą,... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, sutinka... 43. Remdamasi paminėtais argumentais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,... 44. Atsakovo A. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.... 45. Atsakovas A. Z. nesutinka su teismo išvadomis dėl vykdomojo įrašo... 46. Apeliantas nesutinka su šiomis išvadomis.Taip pat atsakovas nurodo ir kitą... 47. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Įsakomųjų ir paprastųjų... 49. Atsakovas į notarę V. J. kreipėsi suėjus terminui vekseliui apmokėti,... 50. Atsižvelgiant į LAT suformuluotą taisyklę, kad vekselio turėtojas, laiku... 51. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos... 52. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti iš...