Byla 2A-979/2014
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linotrus“ pabaigos byloje Nr. B2-717-658/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linotrus“ pabaigos byloje Nr. B2-717-658/2013.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama, ar egzistuoja visos būtinosios materialiosios sąlygos priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino BUAB „Linotrus“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

8Teismas, susipažinęs su BUAB „Linotrus“ administratorės pateiktais dokumentais – kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimis, 2013 m. spalio 29 d. balansu, Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 7 d. pažyma Nr. MS-130, konstatavo esant pagrindą pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydama tokius argumentus:

111. Apeliantė teigia, kad nėra išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti BUAB „Linotrus“ kreditorių interesus, t.y. neišsiaiškinta, kur šiuo metu yra įmonei priklausę traktoriai, įrenginiai ir prekių atsargos, nurodytos Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše, kodėl buvęs vadovas šio turto neperdavė įmonės administratorei, ar šis turtas vis dar priklauso BUAB „Linotrus“, kada ir kokiomis sąlygomis šis turtas buvo realizuotas.

122. Esamais duomenimis BUAB „Linotrus“ vadovas J. B. 2009 m. iš įmonės sąskaitos išsiėmė 24 118 Lt nors įmonė buvo skolinga darbuotojams. J. B. BUAB „Linotrus“ buvo neterminuotai paskolinęs 41 000 Lt, tačiau 24 118 Lt J. B. buvo išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, o paskolos grąžinimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Taigi BUAB „Linotrus“ administratorė 24 118 Lt išmokėjimą įmonės vadovui turėjo ginčyti kaip prieštaraujantį CK 6.66 straipsniui.

133. Apeliantė pažymi, kad BUAB „Linotrus“ administratorei neperdavė aktualių įmonės finansinės apskaitos dokumentų. BUAB „Linotrus“ bankroto byloje yra pateiktas įmonės balansas už 2006 metus, kuriame nurodyta, kad minėtu laikotarpiu įmonės turto vertė buvo 254 387 Lt. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria nuspręsta BUAB „Linotrus“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, kad įmonės vardu registruotos 4 transporto priemonės. Akivaizdu, kad šiuo atveju turi būti išsiaiškinta, kodėl taip kardinaliai pasikeitė įmonės turtinė padėtis ir kur dingo jos turėtas turtas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Linotrus“ prašo palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą. Jo teigimu administratorei BUAB „Linotrus“ buvęs vadovas perdavė visą turtą (techniškai netvarkingas transporto priemones, neveikiančias ar sugedusias atsargas). Administratorė atliko visos įmanomus procesinius veiksmus ir BUAB „Linotrus“ bankroto procedūras užbaigė. Per visą BUAB „Linotrus“ bankroto procesą įmonės kreditoriai nesidomėjo proceso eiga, negynė savo teisių.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Ingero“, bylos Nr. 3K-3-16/2014).

18ĮBĮ formaliai reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

19Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. ir kt. v. BAB „Mažeikių elektronika“, bylos Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Šiaulių bankas“ v. BUAB „Nigema“, bylos Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Longista“ v. BUAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. ir kt. v. BAB „Mažeikių elektronika“, bylos Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA Gekatin v. BUAB „Akonit“, bylos Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „Linotrus“ Kauno apygardos teismas iškėlė 2012 m. gegužės 27 d. nutartimi. Teismo paskirta BUAB „Linotrus“ bankroto administratorė sudarė įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikė jį tvirtinti teismui, kuris jį patvirtino 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, vėliau teikė teismui šio sąrašo patikslinimus, o kreditorių reikalavimus, su kuriais nesutiko, ginčijo. Administratorė taipogi pateikė paraišką Garantinio fondo administratoriui skirti lėšas iš Garantinio fondo (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 12 punktas), kurias vėliau paskirstė BUAB „Linotrus“ pirmos eilės kreditoriams. Pagal bylos medžiagą bankroto administratorei BUAB „Linotrus“ valdymo organai, nepaisant to, kad Kauno apygardos teismas jos prašymu išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimų įvykdymo ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskyrė buvusiam BUAB „Linotrus“ vadovui J. B. 1 000 Lt baudą, neperdavė visų įmonės dokumentų, o turtą perdavė dalimis, tačiau ne pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis: 2013 m. vasario 23 d. - įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2002 iki 2007 metų ir transporto priemonę VW MAN (t. 2, b. l. 97-104), 2013 m. kovo 23 d. ir 2013 m. balandžio 6 d. - įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 iki 2010 metų, transporto priemones (priekabas) SYLAND A 600 ir HEIKE HERZIG (t. 2, b. l. 124-125), 2013 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. balandžio 22 d. - įmonės atsargas (t. 2, b. l. 133-136). Faktą, jog BUAB „Linotrus“ administratorė siekė surasti ir perimti įmonės turtą, patvirtina ne tik jos veiksmai prašant teismo taikyti ĮBĮ numatytas poveikio priemones BUAB „Linotrus“ vadovui, bet ir kreipiantis su prašymais į finansų įstaigas (t. 2, b. l. 66-68), VĮ Registrų centrą.

21Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nutarta BUAB „Linotrus“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, t.y. teismo tvarka vykdyti įmonės bankroto procedūras, įmonei neturint turto ar jo nepakankant teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis). Esminė sąlyga bankrutuojančiai įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą- įmonės turimo turto nepakankamumas teismo ir administravimo išlaidoms padengti (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis), šį faktą nustatinėja administratorius, tačiau jį patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas. BUAB „Linotrus“ teismo procesinio sprendimo taikyti supaprastintą bankroto procesą kreditoriai neskundė. Vykdydama BUAB „Linotrus“ supaprastintas bankroto procedūras administratorė organizavo surasto ir perimto įmonės turto pardavimą, kurio pardavimo tvarka ir kainos buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. liepos 1 d. nutartimis. BUAB „Linotrus“ priklausiusios transporto priemonės buvo realizuotos už 9 850 Lt sumą (t. 3, b. l. 5-10), kuri panaudota administravimo išlaidoms apmokėti, tuo tarpu kitas turtas (atsargos) nurašytas kaip nelikvidus (t. 3, b. l. 13-15).

22Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), BUAB „Linotrus“ administratorė Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo pareiškusį ieškinį atsakovui J. E. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu tarp BUAB „Linotrus“ ir E. A. sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ši byla nebuvo išnagrinėta iš esmės administratorei atsisakius nuo ieškinio. Taigi, iš naujo inicijuoti šio ginčo nagrinėjimą galimybės nėra (CPK 294 str. 2 d.).

23Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog BUAB „Linotrus“ administratorė organizavo įmonės turto ir dokumentų perėmimą, jį perėmė, realizavo likvidų turtą, kreipėsi į Garantinį fondą su paraiška skirti lėšas, patikrino įmonės sudarytų sandorių teisėtumą. Paminėta suponuoja išvadą, kad BUAB „Linotrus“ administratorė atlikto visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu (ĮBĮ 31 straipsnis). Vis dėlto apeliantė su tuo nesutinka bei teigia, jog BUAB „Linotrus“ administratorė neišnaudojo visų galimybių kuo geriau patenkinti BUAB „Linotrus“ kreditorių reikalavimus, o būtent neišsiaiškino, kur yra Lietuvos Respublikos hipotekos registro archyvo išraše nurodytas turtas (1), neginčijo BUAB „Linotrus“ su buvusiu vadovu sudarytų atsiskaitymų sandorių (2), neišsiaiškino, kur dingo BUAB „Linotrus“ 2006 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytas turtas (3). Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Centrinės hipotekos įstaigos pateikiamus duomenis BUAB „Linotrus“ priklausę du traktoriai, įrengimai ir prekių atsargos buvo įkeistos AB SEB bankui. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Lietuvos Respublikos hipotekos registro archyvo išrašo matyti, jog įkaito turėtojas patenkino savo finansinį reikalavimą iš minėto įkeisto turto (CPK 185 straipsnis). Taigi šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai grindžiami nevisapuse faktinių aplinkybių analize.

24Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktus bankrutuojančios įmonės administratorius gindamas skolininko ir kreditorių interesus ne tik patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, bet ir ginčija sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisė ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu suteikta ir įmonės kreditoriams (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BUAB „Linotrus“ administratorė teigia, kad ji nenustatė pagrindo ginčyti apeliantės nurodomus sandorius ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nemato pagrindo pripažinti, kad BUAB „Linotrus“ administratorė būtų netinkamai įvykdžiusi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktuose numatytas pareigas.

25Apeliantės nurodomos abejonės dėl BUAB „Linotrus“ bankroto procedūrų užbaigtumo, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai, turėdami tam tikras teises, nurodytais klausimais nesirūpino, yra neesminės, daugiau formalaus pobūdžio, nesudarančios pakankamo teisinio pagrindo pripažinti esą nebuvo tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Nei apeliantei, nei kitiems BUAB „Linotrus“ kreditoriams nebuvo jokių kliūčių ginčyti įmonės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai bankrutavusios įmonės kreditorius ar kreditoriai išreiškia abejones dėl skolininko konkretaus sandorio teisėtumo kaip pagrindo neužbaigti skolininko bankroto procedūrų ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą preliminariai įvertinti tokio sandorio ginčijimo perspektyvą ir tikėtinas pasekmes vykdomoms bankroto procedūroms. Vien tik formalus ir savitikslis sandorio ginčijimas neatsižvelgiant į tokius faktorius kaip bankroto procedūrų sąnaudos, trukmė prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui ir jos kreditorių reikalavimų optimaliam patenkinimui. Iš apeliantės nurodomų argumentų matyti, kad 2009 metais eile mokėjimų BUAB „Linotrus“ išmokėjo įmonės vadovui J. B. 24 118 Lt, tuo tarpu įmonė jam pagal paskolos sutartis buvo skolinga 41 000 Lt. BUAB „Linotrus“ ir J. B. sudarytose sutartyse paskolų grąžinimo terminas nustatytas nebuvo, todėl prievolės grąžinti paskolą momentas nustatinėtinas pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį. Šios faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog apeliantės abejonės dėl BUAB „Linotrus“ bankroto procedūrų neužbaigimo nepasitvirtina, t. y. jos neteikia pagrindo manyti, kad aptartų sandorių ginčijimo rezultatas turėtų pozityvią reikšmę BUAB „Linotrus“ turto masei, o kartu ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Tiesmukiškas bankrutavusios įmonės sandorių ginčijimas, neatsižvelgiant į jų ryšį su tikėtinomis pasekmėmis – tiek teisminio proceso baigties bei trukmės, tiek bankroto procedūrų sąnaudų požiūriu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), bankroto proceso tikslams ir viešojo intereso įgyvendinimui bankroto byloje. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nenustatyta priežasčių abejoti BUAB „Linotrus“ administratorės paaiškinimais, kad buvo perimtas ir realizuotas visas BUAB „Linotrus“ turėtas turtas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną.

26Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo pripažinti, kad apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo visų būtinų materialiųjų ir procesinių sąlygų priimti sprendimą likviduoti BUAB „Linotrus“ ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė esant visas būtinąsias sąlygas priimti sprendimą dėl BUAB „Linotrus“ pabaigos, todėl naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama, ar egzistuoja visos būtinosios materialiosios sąlygos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino BUAB... 8. Teismas, susipažinęs su BUAB „Linotrus“ administratorės pateiktais... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos... 11. 1. Apeliantė teigia, kad nėra išnaudotos visos galimybės kuo geriau... 12. 2. Esamais duomenimis BUAB „Linotrus“ vadovas J. B. 2009 m. iš įmonės... 13. 3. Apeliantė pažymi, kad BUAB „Linotrus“ administratorei neperdavė... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Linotrus“ prašo palikti... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Dėl materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygų priimti sprendimą dėl... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto... 18. ĮBĮ formaliai reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo... 19. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „Linotrus“ Kauno... 21. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nutarta BUAB... 22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3... 23. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog BUAB „Linotrus“ administratorė... 24. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktus bankrutuojančios įmonės... 25. Apeliantės nurodomos abejonės dėl BUAB „Linotrus“ bankroto procedūrų... 26. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....