Byla 2A-15-252/2012
Dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Nijolės Danguolės Smetonienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1773-452/2011 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

2ieškovas E. A. prašė priteisti iš atsakovo M. M. 18 000 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas (1 340,38 Lt), 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2009-08-08 ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 000 Lt sumai. Atsakovas įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą besąlygiškai sumokėti ieškovui iki 2009-08-12. Atėjus mokėjimo terminui, atsakovas vengė bendrauti tiek su liudytojais, kurie ragino, kad minima pinigų suma būtų sumokėta ieškovui, tiek ir su ieškovu. Atsakovas neatsilėpdavo telefonu, neatsakinėdavo į žinutes, todėl bet koks bandymas pateikti raginimą ar pranešimą dėl vekselio mokėjimo buvo negalimas. Taip buvo užkirstas kelias ieškovui apginti savo teises kreipiantis į notarų biurą vykdomajam išrašui gauti, taip pat ir pradėti priverstinio vykdymo procedūras.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 18 000 Lt skolos, 1 340,38 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 580 Lt žyminio mokesčio.

4Sprendime konstatuota, kad atsakovas M. M. 2009-08-08 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 18 000 Lt sumą ieškovui E. A. iki 2009-09-13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, konstatavo, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (LR Įsakomųjų ir parastųjų vekselio įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 str.). Atmetė atsakovo argumentus, kad jam vekselio surašymo metu nebuvo perduoti jokie pinigai, kadangi vekselio surašymo momentu yra tik patvirtinama atsakovo prievolė sumokėti pinigus, kuriuos jis yra gavęs anksčiau. Sprendė, kad ieškovas yra praleidęs ĮPVĮ 40 str. 1 d., 46 str. 3 d. numatytus terminus, todėl šiuo atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 18 000 Lt paskolą pagal 2099-08-08 išduotą paprastąjį vekselį. Tai rodo, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo – priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju CK 6.871 str. 1 ir 3 d. bei 6.873 str. 1 d. normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-08-08 atsakovas M. M. išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 18 000 Lt sumai. Be to, Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-01-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad M. M. parodymai byloje yra vieninteliai, kurie tvirtina, kad jis įtariamajam E. A. neskolingas, tačiau M. M. parodymai prieštarauja ne tik įtariamųjų parodymams, tačiau ir liudytojų M. A., R. R., S. Š. parodymams, kurie patvirtino, kad A. A. perdavė atsakovui pinigus. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai santykiai.

5Iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto teismas nustatė, kad M. M. 2009-08-08 pasirašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, stabili remisija, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo nuomone, atlikta ekspertizė patvirtina, kad atsakovas suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, o atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00425-09 ir jo metu nustatytos aplinkybes pavirtina, kad atsakovas sprendimą dėl sandorio sudarymo ir jo sąlygų priėmė savarankiškai, neveikiamas kitų, pašalinių veiksnių. Tokiu būdu, atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovas tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai ar naudojęs jo atžvilgiu psichologinį smurtą ir grasinimus. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje nereiškė priešieškinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vekselio išdavimas buvo sąlygotas apgaulės ar neatitiko paties atsakovo valios. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ieškininės senaties taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra neabejotinai praleidęs vienerių metų ieškininės senaties terminą numatytą ĮPVĮ 72 str., tačiau praleidus terminą išieškojimui pagal turimą vekselį, teismas nustatė, kad tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu ir senaties terminas nėra pasibaigęs.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

71. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė išvadą, kad ginčo vekselis yra tik paprastas skolos raštelis, todėl toks paskolos raštelis turi atitikti CK 6.870 str. 1 d., kurioje suformuluota paskolos sutarties samprata. Šiuo atveju iš byloje pateikto 2009-08-08 vekselio turinio matyti, jog jame nėra jokių duomenų, kad ieškovas pinigus realiai perdavė atsakovui, o pastarasis tuos pinigus realiai įsipareigojo grąžinti. Todėl įrodyti, kad pinigai tikrai buvo perduoti atsakovui, tenka ieškovui. Priešingai nei sprendė teismas, 2010-01-13 prokuroro nutarimas taip pat nepatvirtina, kad ieškovas kokius nors pinigus būtų realiai perdavęs atsakovui. Nei vienas iš prokuratūros nutarime nurodytų liudytojų net nebuvo apklaustas.

82. Teismo išvada, jog nerealizavus vekselio LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka jis tapo paskolos rašteliu, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja CK 6.878 str. ir LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normoms.

93. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pateiktame vekselyje yra visi LR Įsakomųjų ir parastųjų vekselio įstatymo 77 str. nustatyti vekselio rekvizitai. Kaip matyti iš teismui pateikto dokumento, pavadinto „Paprastas ir neprotestuotinas vekselis“ turinio, čia nėra įrašo, numatančio „besąlyginį įsipareigojimą sumokėti“.

104. Teismo nuorodos į atsakovo nepasinaudotą teisę reikšti byloje priešieškinį yra nepagrįstos. Vekseliui tapus niekiniu dokumentu nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo. Byloje yra teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, jog atsakovui 2009-08-08 pasirašant vekselį konstatuojamas šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas. Nors šios aplinkybės ir netrukdė atsakovui suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tačiau yra akivaizdu, kad asmenį, sergantį psichine liga, visada galima lengviau priversti atitinkamai elgtis ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Todėl, vadovaujantis teismo sprendime paminėtu tikimybės pusiausvyros principu, darytina labiau tikėtina išvada, jog vekselis galėjo būti pasirašytas dėl naudoto psichologinio smurto atsakovo atžvilgiu, negu atsakovo pasirašytas laisva valia.

115. Iš prokuroro 2010-01-13 nutarimo yra akivaizdu, jog ieškovas galimai pinigus paskolino S. Š.. Todėl atsakovas šioje byloje turi būti S. Š.. Aplinkybes, kad byloje yra netinkamas atsakovas ir pateikti ieškovui pasiūlymą pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, apeliantas su atstovu ruošėsi išsakyti teismo posėdžio metu, tačiau į posėdį atvyko pavėlavę. Teismas prie bylos nagrinėjimo prisijungti neleido ir tuo pažeidė CPK 12 str.

12Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jo prievolę atsiskaityti pagal vekselį. Vekselio nepateikimas, kaip vertybinio popieriaus, laiku apmokėti, nereiškia, kad pats vekselis, kaip rašytinis įrodymas, praranda savo galią. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai taikant ir aiškinant LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas. Priešingai nei teigia apeliantas, S. Š. tik prašė pinigus paskolinti atsakovui, kuriuos atsakovas realiai gavo. Tai netiesiogiai patvirtina ir pats atsakovas, cituodamas atsiliepime ikiteisminio tyrimo medžiagą. Atsakovo argumentas, kad jis negalėjo pateikti prašymo pakeisti netinkamą šalį į tinkamą, negali būti vertintinas kaip naujas esminis atsakovo prašymas ar naujas argumentas. Ieškovas net nesutiktų dėl tokio atsakovo pakeitimo.

13Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą.

16Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ( toliau - ĮPVĮ ) 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas - ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 18 000 Lt paskolą pagal išduotą paprastąjį vekselį, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. Tai rodo, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant, vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Juolab, kad šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Juolab, kad ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių. Tai, kad apeliantas gavo iš ieškovo vekselyje nurodytą sumą, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje duoti įtariamųjų E. A., R. Ž., I. J. parodymai, bei liudytojų R. R., S. Š. parodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas vertino kaip rašytinius įrodymus. Apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdami perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl juos vertinti kaip byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas turėjo pagrindą. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kurie nebuvo apklausti teismo posėdyje. Nors apeliantas neigė gavęs pinigus pagal vekselį, tačiau logiško ir protingo paaiškinimo, dėl kokių priežasčių jis pasirašė vekselį, teismui nepateikė. Apelianto paaiškinimai, kad jo atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, paneigtas surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio apeliantas neskundė ir sutiko su jame nurodytais surinktais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o vekseliuose neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad apeliantas gavo pinigus pagal išduotą vekselį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, rašytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius.

17Apelianto argumentas, kad jam buvo užkirsta teisė pakeisti atsakovą, nes teismas, jam pavėlavus į teismo posėdį, neleido pateikti prašymus ir tuo pažeidė CPK 12 str. reikalavimus, nepagrįstas byloje esančia medžiaga. CPK 12 str. numato rungimosi principą, kuris teigia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko rengiant parengiamuosius posėdžius. Apeliantas kartu su savo atstovu dalyvavo 2011-03-25, 2011-04-13, 2011-09-07 parengiamuosiuose posėdžiuose, todėl turėjo visas galimybes teikti prašymus dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu. Tačiau tokio prašymo apeliantas parengiamuosiuose posėdžiuose nėra pateikęs, tokio prašymo nėra išreiškęs ir savo pateiktame atsiliepime į ieškinį. Kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, nors ir pavėlavus atsakovui bei jo atstovui į teismo posėdį, privalėjo leisti dalyvauti atsakovui ir jo atstovui toliau tęsiamame teismo posėdyje. CPK 329 straipsnio 1 d. numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį patenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai