Byla I-359-243/2017
Dėl 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-6281, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo G. Š. atstovei R. Š., atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. M., trečiojo suinteresuoto asmens P. R. atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir G. Š. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“, P. M., V. G., V. M. dėl 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-6281, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4pareiškėjai R. Š. ir G. Š. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo.

5Pareiškėjai nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Gargždai, ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį pareiškėjai siekia prijungti prie jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo. Nurodo, jog dėl prijungimo, t. y. žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 pradėtas rengti žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas). Nurodo, jog ginčijamu sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengto plano projekto nederino argumentuodama, jog projekto sprendiniai pažeidžia P. R. interesus, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. ( - ),, nes prijungus suformuotą laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie pertvarkomo sklypo, bus apribotos galimybės patekti į P. R. žemės sklypą, taip pat ateityje prisijungti prie miesto inžinerinių komunalinių tinklų. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Argumentuoja, jog patekimas į P. R. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), nėra apribojamas, nes į jį patenkama per kitame jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), suprojektuotą kelio servitutą iš Užmiesčio gatvės. Pažymi, jog sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra ( - ), kurio dalis su šiuo sklypu ir ( - ) yra siūlomi prijungti prie Gargždų miesto, todėl į sklypą bus galima patekti iš miesto gatvių. Nurodo, jog sklypas kadastro Nr. ( - ), buvo žemės ūkio paskirties, todėl nebuvo poreikio jungtis prie miesto komunikacinių tinklų. Pareiškėjų teigimu, planas pradėtas rengti administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924, todėl jo rengimo procedūroms turi būti taikomi tuo metu galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36 patvirtinto Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai. Nesutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, jog susisiekimo sistema turi būti vystoma racionaliai, nes planuojamas sklypas, kadastro Nr. ( - ), yra Gargždų miesto administracinės teritorijos (D kategorijos) gatvių tinkle. Pareiškėjo teigimu, dabartinis privažiavimas į P. R. žemės sklypą iš ( - ) gatvės per kelio servitutą nėra neracionalus, nors ir yra 110 metrų ilgio, o suprojektavus privažiavimą per valstybinės žemės sklypą, privažiavimo ilgis būtų 30 metrų. Pažymi, jog nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad P. R. ateityje pageidaujant prisijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių tinklų, tai būtų įmanoma palikus inžinerinės infrastruktūros koridorių pratęsiant ( - ) gatvę iki jos sklypo, toks tęsinys neįmanomas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 23 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-3159 buvo nurodyta, jog dalis ( - ) gatvės privatizuota atkuriant nuosavybės teises ir pagal Bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio plano schemą) korektūrą ( - ) gatvė tarp ( - ) gatvių nenumatyta. Nesutinka su ginčijamo sprendimo nurodymu projekto sprendinius koreguoti, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 reikalavimais ir suprojektuoti tokio dydžio ir formos sklypą, kuris netrukdytų įrengti atitinkamos kategorijos gatvę ir nutiesti miesto komunalinius inžinerinius tinklus su jų apsaugos zonomis iki žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ). Argumentuoja, jog planuojamoje teritorijoje numatoma gatvės dalis iki šio sklypo būtų akligatvis, kurio pabaigoje, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 33 punktu turėtų būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, kurios minimalus plotis 11 metrų. Akcentuoja, kad faktiškai tarp žemės sklypo kadastro, Nr. ( - ), ir pertvarkomo sklypo, kadastro Nr. ( - ), yra 9,08 metrų tarpas, kuris susiaurėja iki 7,90 metrų, todėl šioje vietoje negalimas D2 kategorijos gatvės su apsisukimo aikštele įrengimas.

6Pareiškėja ir pareiškėjo G. Š. atstovė R. Š. skundą prašo tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

7Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį reglamentavimą. Atsakovės teigimu, 2011 m. liepos 14 d. gautas R. Š. prašymas leisti pradėti rengti laisvos valstybinės žemės sklypo, atitinkančio įsiterpusio sklypo sąvoką, planą, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 9 d. neprieštaravo dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ),, esančio ( - ),, Gargždų mieste, padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 įsakymo Nr. AV-1924 1 punktu nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo planą. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 2016 m. spalio 20 d. pateiktas derinimui ginčo teritorijos žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčijamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (5.1.22)-A5-6281 planą atsisakyta derinti, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vertinimu, ginčo žemės sklypo planas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens P. R. interesus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Teigia, jog žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) yra Gargždų miesto administracinėse ribose, D kategorijos gatvių tinkle, todėl susisiekimo sistema turėtų būti vystoma racionaliai ir pagal P. R. pasiūlymą paliekant privažiavimą prie jos sklypo. Argumentuoja, jog tokia išvada padaryta vadovaujantis Gargždų miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36, sprendinių konkretizavimo aiškinamojo rašto 7 skyriaus (Susisiekimo sistema) 7.3 punktu (Gatvių tinklas), Gargždų miesto pagrindinių gatvių kategorijos, kur numatyta, kad teritorijose, kuriose numatoma plėtoti paslaugų, pramonės ir sandėliavimo veiklas naujų aptarnaujančių (D kategorijos) gatvių tinklas šiuo bendruoju planu nedetalizuojamas. Jis turi būti formuojamas žemesnio lygio planavimo dokumentais, atsižvelgiant į teritorijos naudojimo būdą, planuojamas veiklas, užstatymo išplanavimą, technologinius procesus ir pan. Susisiekimo infrastruktūros brėžinyje išskirtos rekomenduojamos pagalbinės D kategorijų gatvės, kurios yra svarbios miesto erdvinei architektūrinei struktūrai ar numatytos parengtuose ar rengiamuose teritorijų detaliuose planuose. Papildomas (D kategorijų) gatvių tinklas bei bendrajame plane rekomenduojamų pagalbinių gatvių klasifikacijos indeksas, o kartu ir jų techniniai parametrai pagal STR 2.06.01:1999, turi būti nustatomi detaliaisiais planais. Nurodo, kad privažiavimas prie P. R. sklypo, kadastro Nr. ( - ), yra numatytas kelio servitutu per jai pačiai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), tačiau pažymi, jog jai priklausantys du žemės sklypai patenka į skirtingas administracines teritorijas: sklypas, kadastro Nr. ( - ), patenka į Gargždų miesto teritoriją, o žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), yra ( - ), Klaipėdos r. Pagal Gargždų miesto bendrąjį planą šiame sklype numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, skirta gyvenamajai veiklai, kartu su ja aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra, gyvenamajai aplinkai draugiškomis darbo vietomis. Vyrauja vienbutis (galimas daugiabutis) gyvenamasis užstatymas. Galimi žemės sklypo naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Teigia, jog P. R. pasiūlyme nurodė, kad pageidauja ateityje prisijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių tinklų, o patvirtinus pareiškėjų pateiktą derinti žemės sklypo planą, tokios galimybės būtų apsunkintos, galimai ateityje reikėtų paimti žemę visuomenės poreikiams, nustatyti servitutus ir kt., o šių trukdžių galima išvengti racionaliai suplanavus susisiekimo sistemą, paliekant inžinerinės infrastruktūros koridorių, pratęsiant ( - ) gatvę iki P. R. sklypo. Teigia, jog neteisinga leisti susidaryti tokiai situacijai, kad P. R. nuosavybės teise valdančiai žemės sklypą esantį Gargždų miesto teritorijoje, patvirtinus ginčo žemės sklypą, būtų atimta galimybė į savo sklypą patekti naudojantis miesto infrastruktūra bei prisijungti prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų. Pažymi, jog P. R. žemės sklype, kad. Nr. ( - ), nustatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenustatytas. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini Gargždų mieste yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, ( - ), Klaipėdos r. centralizuotų tinklų nėra, todėl realiausia galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų yra arba iš ( - ), arba iš ( - ), gatvių. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pavedimas pataisyti žemės sklypo planą yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo pagrįstas ir naikinti 2016 m. lapkričio 8 d. atsisakymą derinti planą, išdėstytą rašte Nr. (5.1.22)-A5-6281 (b. l. 22-23).

8Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumo. Nurodo, jog teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (b. l. 27-28).

10Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog jai Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 2124 ir sprendimu Nr. 55/4316 atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris tuo metu buvo Dauparų- Kvietinių seniūnijoje, Klaipėdos rajone. 2007 metais atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypas yra patenka į dvi administracines teritorijas, t. y. Gargždų miesto ir Dauparų-Kvietinių seniūnijas. Dėl šios priežasties, žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, unikalus Nr( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis Gargždų mieste, ir unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), Dauparų-Kvietinių sen., su numatytu kelio servitutu. Nurodo, jog sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis Gargždų mieste, ribojasi su laisvu valstybinės žemės sklypu, kurį prisijungti pageidauja pareiškėjai. Nesutinka, kad pareiškėjų parengtu žemės sklypo planu nebus pažeidžiamos jos teisės ir interesai. Pažymi, jog siekia ne tik savo asmeninių interesų apsaugos, bet vadovaujasi racionaliu mąstymu ir siekia bendro viešo intereso, nes patvirtinus ginčo sklypo projektą būtų užkirstas kelias naudoti laisvą valstybinį žemės sklypą siekiant tiesti centralizuotas komunikacijas, atlikti kitus su inžinerinės infrastruktūros įvedimu susijusius veiksmus. Teigia, jog jai priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), yra numatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenumatytas. Mano, jog pagrįstas atsakovės reikalavimas plano rengėjui suprojektuoti tokio dydžio ir formos sklypą, kuris būtų tinkamas įrengti atitinkamos kategorijos gatvę ir nutiesti miesto komunalinius inžinerinius tinklus su jų apsaugos zonomis iki žemės sklypo, kad. Nr. ( - ), esančio Gargždų mieste. Teigia, jog pareiškėjams privatizavus visą laisvą valstybinės žemės sklypą, jos žemės sklypas būtų atribotas nuo ( - ) gatvių, kuriose yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai. ( - ), Klaipėdos r., vandentiekio bei nuotekų centralizuotų tinklų nėra, todėl realiausia galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų yra arba iš ( - ), arba iš ( - ),gatvių. Nurodo, jog numatytas servitutinis kelias per Dauparų-Kvietinių seniūnijoje esantį sklypą, kadastro Nr. ( - ), realiai nesuformuotas, nes ji naudoja abu sklypus, tačiau pasikeitus žemės sklypų savininkams, gali kilti ginčų. Teigia, jog jei patekimas į Gargždų miesto teritorijoje esantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), būtų numatytas iš ( - ) gatvės per laisvą valstybinį žemės sklypą, tokių problemų būtų galima išvengti (b. l. 31-33).

11Trečiojo suinteresuoto asmens P. R. atstovas advokatas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu siūlo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepimu pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui. Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. Teigia, jog jo žemės sklype yra racionaliai suprojektuota ir įrengta susisiekimo sistema, t. y. nuovaža ir inžinierinės infrastruktūros koridorius iš ( - ), Gargždų mieste tęsinio iki ( - ) kaime. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36 patvirtinto Bendrojo plano sprendiniais nebeliko ( - ) gatvės tęsinio, einančio per jam nuosavybės teise priklausantį ir P. R., kadastro Nr. ( - ), priklausantį sklypą. Pažymi, jog sklypo, kadastro Nr. ( - ), naudojimo būdas pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, dėl to pareiškėjų projektuojamame ginčo žemės sklype turi būti racionaliai suprojektuota ir įrengta susisiekimo sistema, t. y. nuovaža ir inžinierinės infrastruktūros koridorius iš ( - ) Gargždų mieste vakarinės pusės. Taip pat pažymi, jog pareiškėjų parengtame plane nurodytas gretimų sklypų persidengimas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, nes persidengimo realiai nėra, o šis klausimas išspręstas dar Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-40-01/2001 (b. l. 85-87, 108-109).

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, kuriuo atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

15Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui G. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Gargždai, kurio plotas – 0,1487 ha (b. l. 13). Pareiškėjų 2011 m. liepos 14 d. prašymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 „Dėl žemės sklypo plano rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo ( - ), Gargždų m.“ pradėtas rengti žemės sklypo planas, padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (b. l. 6). Ginčijamu sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengto sklypo plano nederino argumentuodama, jog parengto plano sprendiniai pažeidžia gretimybėje planuojamo sklypo esančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkės P. R. interesus, t. y. nepaliktas privažiavimas prie šio sklypo bei nepaliktas inžinerinės infrastruktūros koridorius iš Gargždų miesto (b. l. 7). Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, jog nepažeidžia trečiojo asmens interesų, nes patekimas į minėtą sklypą ir galimybė ateityje jungtis prie miesto komunalinių inžinerinių tinklų yra iš ( - ) kaimo, Gargždų rajone, per kitą P. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime.

16Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Byloje nekyla ginčas dėl to, jog nagrinėjamu atveju pradėtas planavimas turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, todėl byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

17Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius (3 straipsnio 2 dalis).

18Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas numatė, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams tais atvejais, kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas).

19Viena iš teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Teritorijų planavimo dokumentų derinimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje yra apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka yra reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo penktajame skirsnyje. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendiniai visų pirma turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti. Tai realizuojama įtraukiant suinteresuotą visuomenę į teritorijų planavimo procesą ir taip užtikrinant šio proceso viešumą, kuris yra viena iš sąlygų užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju toks užtikrinimas buvo ypatingai svarbus, nes ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjams planuojant valstybinę žemę galimai gali būti pažeisti gretimo sklypo savininko (P. R.) interesai. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti, ar buvo tinkamai užtikrintos P. R. teisės dalyvauti planavimo procedūroje ir ginti savo interesus. Tokią poziciją formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas (administracinė byla Nr. A3-64/2007, administracinė byla Nr. A-1961-662/2015; administracinė byla Nr. A-711-525/2015; kt.). Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Šios teisės užtikrinimui Aprašo 33 punkte įtvirtinta, jog derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms žemės sklypo plano rengėjas teikia planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28 – 30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos). Aprašo 29 punktas nustato, jog kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte (padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų) nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Aprašo 32 punktas nustato, jog kol susipažįstama su parengtu žemės sklypo planu, savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl jo, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas. Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktu nagrinėjamu atveju detaliųjų planų rengimui, derinimui, viešam svarstymui ir tvirtinimui leidžiama supaprastinta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau - Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 33.1 punkte įtvirtintas reikalavimas asmeniškai raštu supažindinti kaimyninių sklypų valdytojus ir naudotojus apie supaprastinta tvarka rengiamą detalųjį planą, o susipažinimo laikotarpiu planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims per savaitę po susipažinimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 33.4 punktas).

20Iš bylos duomenų matyti, jog viešojo svarstymo stadijoje 2016 m. kovo 14 d. gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio Gargždų mieste, savininkė P. R. pateikė pranešimą, jog nesutinka su parengtu žemės sklypo plano projektu (administracinės bylos Nr. I-2464-162/2016, b. l. 20). P. R. pateikė pasiūlymą palikti privažiavimą prie jai priklausančio nurodyto žemės sklypo kaip ( - ) gatvės tęsinį, taip pat užtikrinti prieigą inžinerinių tinklų tiesimui ateityje. P. R. pastabas išnagrinėjo ir į jas 2016 m. kovo 18 d. raštu atsakė plano rengėja UAB „Kartografiniai projektai“, nurodydama, kad nebus atsižvelgta į pasiūlymus ir plano projekto sprendiniai nebus keičiami (administracinės bylos Nr. I-2464-162/2016, b. l. 14). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog P. R. pasiūlymus išnagrinėjo nekompetentingas subjektas, t. y. ne planavimo organizatorius, kuris nagrinėjamu atveju yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o plano rengėjas ir tuo buvo pažeista ir apribota jos teisė dalyvauti planavimo procedūroje, todėl planas negalėjo būti teikiamas derinimui tinkamai neatlikus visuomenės informavimo ir supažindinimo procedūrų. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 33.4 punkte įtvirtinta planavimo organizatoriaus, o ne plano rengėjo pareiga atlikti teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, inter alia, išnagrinėti pasiūlymus. Aprašo 32 punkte tiesiogiai įtvirtinta, jog savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl plano, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti rengėjui pataisyti planą pagal pateiktus pasiūlymus. Byloje ir pateiktoje planavimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad planavimo organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija būtų įgaliojusi plano rengėją išnagrinėti asmenų pasiūlymus ar atlikti kitas planavimo organizatoriaus pareigas. Priešingai, iš paties plano rengėjo gretimų sklypų savininkams siųstų pranešimų apie pradėtą procedūrą matyti, jog pasiūlymus ir pastabas nurodyta teikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (adm. bylos Nr. I-2464-162/2016, b. l. 71-76). Nors asmenų teikiami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, tačiau Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 37 punkte įtvirtinta pasiūlymus pateikusių asmenų teisė gautą atsakymą, jeigu į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta teritorijų planavimo dokumente, skųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o jos sprendimą teismui. Aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis - laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, o atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai - tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos galimai pažeistos teisės arba galimai pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent ši P. R. teisė buvo pažeista, nes ji plano rengimo etape turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl šio planavimo dokumento sprendinių pakeitimo planavimo organizatoriui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste tai lemia, jog parengtas planas negalėjo būti teikiamas derinimui, nes iš esmės buvo pažeistos viešo svarstymo procedūros. Tai reiškia, jog tinkamai nepabaigus viešo svarstymo etapo ir nesudarius galimybės motyvų, kuriais atmesti pateikti pasiūlymai dėl plano projekto, pagrįstumą revizuoti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai kompetentingai institucijai, negalėjo būti pradėtas plano derinimo etapas.

21Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise (Konstitucinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Teritorijų planavimas yra viešosios teisės sritis. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas - veikti taip, kaip nėra leidžiama (2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-383/2009; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2466-492/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teritorijų planavimo dokumentų viešinimo aspektais, pažymėtina, jog teisės aktai reikalauja, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimą, būtų užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, juos tinkamai informuojant apie planavimo proceso pradžią, eigą bei teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymą. Tik nustatyta tvarka įgyvendinus nurodytas pareigas, gali būti tinkamai užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, įtvirtintos Teritorijų planavimo įstatyme. Nustačius, jog šiems asmenims nebuvo tinkamai sudarytos sąlygos dalyvauti su jų valdomu žemės sklypu susijusiose detaliojo planavimo procedūrose, ir konstatavus, kad toks pažeidimas galėjo iš esmės pažeisti minėtų subjektų teises, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti net ir teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-44/2012, 2015 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1961-662/2015). Nors nagrinėjamos bylos dalykas nėra plano sprendinių teisėtumo vertinimas, tačiau nustačius, jog plano rengimo baigiamajame etape pažeistos procedūros, susijusios su suinteresuotų asmenų dalyvavimu šiame procese, konstatuotina, jog parengtas plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu planas negalėjo būti teikiamas derinimui, todėl plačiau neanalizuotini plano nederinimo motyvai, išdėstyti ginčijamame sprendime. Tik tinkamai pabaigus viešo svarstymo su visuomene stadiją galima planą teikti derinti, todėl skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ginčijamas administracinis aktas naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi. Šioje dalyje pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Konstatavus, jog plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui tinkamai neužtikrinus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, pareiškėjų skundas dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

Nutarė

24pareiškėjų R. Š. ir G. Š. skundą patenkinti iš dalies,

25panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“,

26atmesti skundą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo

27Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija,... 4. pareiškėjai R. Š. ir G. Š. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 5. Pareiškėjai nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklausantis žemės... 6. Pareiškėja ir pareiškėjo G. Š. atstovė R. Š. skundą prašo tenkinti... 7. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu... 8. Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens P. R. atstovas advokatas atsiliepime... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepimu pareiškėjų reikalavimų... 13. Teisėjų kolegija... 14. nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos... 15. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui G. Š. nuosavybės... 16. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo,... 17. Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai... 18. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas numatė, kad... 19. Viena iš teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų yra... 20. Iš bylos duomenų matyti, jog viešojo svarstymo stadijoje 2016 m. kovo 14 d.... 21. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 24. pareiškėjų R. Š. ir G. Š. skundą patenkinti iš dalies,... 25. panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8... 26. atmesti skundą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės... 27. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo...