Byla II-223-486/2020
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Rūtai Agnei Naujanei, dalyvaujant institucijos surašius skundžiamą nutarimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) atstovei V. B., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M. (toliau – Pareiškėja), pareiškėjos atstovei advokatei Linai Kukaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo.

2Teismas

Nustatė

3Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu ANK 518 straipsnyje) dėl to, kad jis būdama daugiabučio namo ( - ), ( - ) g. Nr.( - ), Savininkų bendrijos pirmininke, savavališkai organizavo užtvaro ir klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu ( - ) ( - ) g.( - ) , ( - ) Cč/p korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo, tokia veika trukdydama valdyti daiktą (nekilnojamąjį turtą), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.35 straipsnį. Šiais savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 518 straipsnyje.

4Nesutikdama su šiuo nutarimu, Pareiškėja jį apskundė teismui. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas nenustačius faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės normas, todėl prašoma panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde pareiškėja pažymi, kad namas, esantis ( - ) ( - ), priklauso daugiabučio namo ( - ) g. Nr. ( - ) ( - ) savininkų Bendrijai. Jis neturi jokių bendro naudojimo patalpų su jokiu kitu pastatu, todėl tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis yra Bendrijos ir jos narių bei butų (patalpų) savininkų teisė ir pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose. Bendrija, atsižvelgdama į butų savininkų išsakytus nusiskundimus, siekiant tinkamai prižiūrėti savo turtą ir norus, pritariant balsų daugumai, nutarė uždaryti savavališkai įrengtą praėjimą į kitą pastatą, kad išvengtų pašalinių asmenų vaikščiojimo, garantuotų savo turto saugumą, išvengtų turto gadinimo. Namas, ( - )g. ( - ), ( - ) nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Jokie teisės aktai, jokie nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybę negalima būtų laikyti ne tik patalpų ( - ) g. ( - ) savininke, bet ir pastato ( - ) g. ( - ) bendrojo naudojimo patalpų naudotoja. Valdymas yra ginamas to asmens, kuris įrodo, jog jis yra teisėtas daikto savininkas ir valdytojas, o savivaldybė nėra statinio ( - ) g. ( - ) ( - ), nei valdytoja, nei savininkė. Pastatai, esantys ( - ) g. ( - ) , ( - ) ir ( - ) g. ( - ) yra du savarankiški statiniai, jie turi skirtingus unikalius numerius, jie priklauso skirtingiems savininkams, jie yra ant skirtingų žemės sklypų, jų paskirtis yra skirtinga, jie neturi jokių bendro naudojimo patalpų, nėra jokio bendro įėjimo į skirtingus pastatus, jie niekada nebuvo vienu statiniu, nėra jokio teisinio susitarimo, jokio servituto, suteikiančio teisę pastato ( - ) g. ( - ) savininkams ir naudotojams patekti į savo statinį per kito pastato, ( - ) g. ( - ), patalpas. Be to, pastatas ( - ) g. ( - ) yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, o ( - ) g. ( - ) yra administracinės, kultūrinės paskirties statinys, kurio dalis patalpų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės teiginio, kad namai yra funkciškai susiję tarpusavyje būtent per ( - ) g.( - ) , namo laiptinę, nepagrindžia bei neįrodo nei vienas dokumentas. Faktas, kad ilgą laiką ( - ) g. ( - ), nėra kito įėjimo į savo pastatą ir patalpas tik dar kartą patvirtina, jog savivaldybė nesugeba ūkiškai tvarkytis ir administruoti jai priklausančių pastatų ir patalpų, ir jokia atsakomybė, apsunkinimas ar prievolė neturi būti perkeliama ant visai su tuo nesusijusių asmenų, tai ant kito statinio savininkų. E. M. yra daugiabučio namo ( - ) g. Nr. ( - ), ( - ) savininkų bendrijos pirmininkė ir ji privalo vykdyti bendrijos narių sprendimus. Nutarime pažymėta, kad pareiškėja „savavališkai organizavo užtvaro iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas ( - ) g. ( - ), ( - ) Cč/p korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo“, tačiau tai yra netiesa. Gyventojų pageidavimu ir daugumos pritarimu, buvo uždengta sienos dalis, esanti name, adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) Nei Bendrija, nei gyventojai neatliko jokių statybos darbų name, ( - ) g. (duomenys neskelbtin). ( - ) g. ( - ), niekada nebuvo ir nėra jokio teisėto praėjimo į kitą pastatą. Tai, kad savavališkai buvo prakirsta ši sienos dalis ir kito statinio naudotojai neteisėtai vaikščiojo per neįteisintą praėjimą, nedaro šio praėjimo teisėtu ir juo labiau tai nelaikytina administraciniu nusižengimu. Esant šioms aplinkybėms pareiškėją prašo 2020-03-19 skundžiamą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

5Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad Institucija palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Institucija mano, kad savavaldžiavimo faktas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Savavaldžiavimas kyla tuomet, kai įgyvendinant savo teises yra pažeidžiamos kitų teises. Trys namai yra sujungti koridoriais, ir į ( - ) namą nėra kito įėjimo, kaip tik koridoriais per ( - ) namą. Pradėjus privatizuoti butus, 3 įėjimus užkalė ir liko vienas įėjimas per ( - ) g. ( - ) namą. Kol turėjo vieną įėjimą, Savivaldybė nekėlė ginčų. Dabar atidavė tas patalpas seniūnijai, ketino pradėti remontą, duris užkalė, o susirinkime nieko nepavyko susitarti, į kalbas bendrija nesileido. Tokius klausimus reikia kitaip spręsti, nesavavališkai. Dabar ( - ) pastate pradėjo bėgti vanduo, ( - ) pastato 1 aukšto savininkas kreipėsi, kad pas jį sunkiasi vanduo. Savavališkai tokie klausimai neturi būti sprendžiami. Toks architektūrinis sumanymas, į vieną kompleksą sujungti 3 pastatai, toks architekto buvo brėžinys ir taip pastatyti namai, tik jie pastatyti skirtingu metu. Pirmasis pastatytas ( - ) m., tik niekas nepaliko skylių sienoje. Vėliau, po dviejų metų, buvo statomi kiti namai ir jie sujungti koridoriais. Bendrijai susikūrus, jau tos durys buvo pastate. Kada buvo pastatytas pirmas namas ( - ) gatvėje, tai nebuvo paliktos angos. Po 2 metų pastatytas ( - ) namas, dar po 2 metų namas Nr.( - ) . ( - ) g. ( - ) namas priklauso savivaldybei. Esant šioms aplinkybėms Institucijos atstovė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu, o pareiškėjos skundo netenkinti.

6Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad jų manymu Savivaldybė negali ginti savo teisių, pažeisdama kitų teises. Laiptinė iš ( - ) g. ( - ) namo yra Bendrijos savininkų nuosavybė, tai yra ne savivaldybės teritorija, nėra jokių bendro naudojimo patalpų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėja bei jos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-03-10 nutarimą ir pareiškėjos E. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi savavaldžiavimo sudėties. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nekilnojamojo turto specialistė D. P. paaiškino, kad pastatas esantis ( - ) g. ( - ), pastatytas namas ( - ) metais ir priklauso patalpos Savivaldybei. ( - ) g. ( - ), pastatytas ( - ) m. jis nuotraukoje yra iš dešinės, ( - ) g. ( - ) yra gyvenamas namas, šis gyvenamasis namas yra privatizuotas. ( - ) g. ( - ) esantis namas, atrodo, kad buvo žinoma, buvo planas jog ten yra paliktas langas ir durys, turime planą, jame matosi, kad padarytos durys, plano viršuje buvo langas. ( - ) g. ( - ), name yra koridorius ir ten jo gale buvo langas. ( - ) g.( - ), pradinėje konstrukcijoje iš pirmo aukšto ir antrą aukštą nebuvo numatytas praėjimas, jie nebuvo susiję, nebuvo jokios laiptinės, antrame aukšte nėra laiptinės. Antrame aukšte buvo numatytas kultūros klubas, o pirmame aukšte buvo bendrabutis, juos sujungdavo koridorius. Įėjimai yra į laiptinę, antras aukštas yra be laiptinės, pirmas aukštas turi duris, jiems nereikia laiptinės. Iš pirmo aukšto negalima patekti į antrą aukštą, toks buvo projektas. Šitas planas yra ( - ) metų. ( - ) g. ( - ) buvo pastatytas ( - ) metais, ( - ) g. ( - ), buvo pastatytas pirmas ( - ) metais, ten buvo bendrabučiai neprivatizuoti, jie buvo kultūros bendrabučiai. Savivaldybei priklausė tik antras aukštas ( - ) g. ( - ). Po to bendrabučiai buvo privatizuoti. Jų įėjimai iš išėjimai nuo pastato ( - ) g. ( - ) iki ( - ) g. (duomenys neskelbtini0). Durys yra nuo pastatymo pradžios. Įėjimai yra per šonines namų laiptines. ( - ) g. ( - ) esantis namas nepriklauso savivaldybei, ( - ) g. ( - ) esantis namas, per jį yra praėjimas, praėjimas padarytas nuo pastatymo pradžios. ( - ) metais, namas kai buvo pastatytas jau buvo padaryti praėjimai. ( - ) g. ( - ) buvo pastatytas vėliausiai. ( - ) metais buvo sujungtas su kitais namais ir ten iškarto buvo padarytos durys ir laiptinė. Anksčiau ( - ) g. ( - ) namas priklausė savivaldybei, ( - ) namai buvo bendrabučiai, priklausė savivaldybei, todėl buvo padaryti praėjimai. ( - ) namų bendrabučiai po to buvo privatizuoti, atsirado savininkai. Kad išeiti į laiptinę, turi patekti į privačių namų teritoriją. Įžengus pro duris esi privačioje teritorijoje. ( - ) g. ( - ) , neturime buto, bet mes turime praėjimą ir išėjimą, ne mes juo pažymėjome, tai yra nuo pastato pradžios. Valstybės turtas ankščiau buvo visi namai, tik po to buvo galima privatizuoti, kurie tais butais naudojosi, jie privatizavosi. Patalpų įėjimai buvo į kitų namų laiptines. Valstybė davė sutikimą kiekvienam privatizuoti patalpas.

8Skundas tenkintinas.

9Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

10Skundžiamu 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji būdama daugiabučio namo, esančio ( - ) ( - ) g. Nr. ( - ) Savininkų bendrijos pirmininke, savavališkai organizavo užtvaro ir klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias ( - ), ( - ) g. ( - ), ( - ) Cč/p korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo, tokia veika trukdydama valdyti daiktą (nekilnojamąjį turtą), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.35 straipsnį.

11Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas, tai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).

12Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog E. M. kaltė padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta.

13Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. M. nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas remiantis byloje esančiais duomenimis. Tačiau surinktų duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai ir skubotai, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje yra netikslus, nutarimas priimtas neįvertinus visų bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų. Išanalizavus pateiktą skundą, susipažinus su skundo medžiaga, pritartina skundo argumentams, kad namas, kuriame koridoriaus gale yra uždengta anga su pjuvenų plokšte, yra valdomas daugiabučio namo, esančio ( - ) g. (duomenys neskelbtini, savininkų Bendrijos, todėl tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis yra Bendrijos ir jos narių bei butų (patalpų) savininkų teisė ir pareiga, numatyta LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose. Bendrija, atsižvelgdama į butų savininkų išsakytus nusiskundimus ir norus, pritariant balsų daugumai, nutarė uždaryti įrengtą praėjimą į kitą pastatą, kad išvengtų pašalinių asmenų vaikščiojimo per jų prižiūrimo namo teritoriją (koridorius, laiptinę). Be to, manytina, kad ( - ) g. ( - ) , ( - ), patalpų savininkas - Savivaldybė, turi rasti sprendimą ir galimybę įrengti savo statinyje įėjimus į pastatą (patalpas) ir patekimą į kitus savo pastato aukštus, nes tai savarankiškas atskiras pastatas, kuris turi net 8 atskirus įėjimus iš lauko. Šis administracinis pastatas niekuo nesusijęs su ( - ) g. ( - ), pastatu nei savo funkcine paskirtimi, nei panaudojimo būdu. Namas ( - ) . g. ( - ) ( - ) , yra 9 aukštų gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 7248,91 kv. m. turi tik 2 įėjimus -laiptines. Šio namo viena laiptine, kurioje yra net 67 butai, savavališkai buvo naudojamasi iki šiol, tačiau namo gyventojai susirūpinę savo aplinkos saugumu, atsižvelgiant ir į šiuo metu esančią sudėtingą karantino situaciją, nebesutinka leisti naudotis laiptine ir praėjimu pašaliniams asmenims. Savivaldybė nėra nei Bendrijos narys, nei kurios nors patalpos, esančios ( - ) g. ( - ), savininkė, nei turi bendrų naudojimo patalpų šiame name. Pridėtuose VĮ Registrų centro dokumentuose - išraše ir namo ( - ) g. ( - ), antro aukšto plane, esančiose viešuose registruose, matyti, kad šio namo koridorius a-35 baigiasi sienos konstrukcija, kuri pagal brėžinius ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 yra laikančioji išorinė namo siena, tai sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą ir jokie praėjimai ten nenumatyti, neįregistruoti. Toje vietoje net nėra nurodyta, jog yra durys, per kurias pagal durų paskirtį gali vaikščioti žmonės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Niekas kitas negali savavališkai be savininkų sutikimo naudotis kito statinio patalpomis.

14Akcentuotina, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

15Vėlgi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nelaikytina, kad E. M. savavaldžiavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei tai, jog šio atveju ginčo dalykas (galimai servituto nustatymo klausimas) patenka į civilinės teisės reguliuojamų santykių sritį, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos veika neturi administracinio nusižengimo požymių, jos veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties.

16Taigi, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė prašė iš Institucijos prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateikta sąskaita už teisines paslaugas, 790 eurų sumai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjos skundas yra patenkintas, ši suma laikytina proceso išlaidomis, todėl priteistina iš Savivaldybės.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos E. M. atžvilgiu, nutraukti.

20Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos E. M. naudai 790,00 (septynis šimtus devyniasdešimt) eurų, proceso išlaidų.

21Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,... 2. Teismas... 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M.... 4. Nesutikdama su šiuo nutarimu, Pareiškėja jį apskundė teismui. Skunde... 5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad Institucija... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė skunde... 7. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nekilnojamojo turto specialistė D.... 8. Skundas tenkintinas.... 9. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas... 10. Skundžiamu 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo patraukta administracinėn... 11. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn... 12. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais... 13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. M. nutarimas administracinio... 14. Akcentuotina, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo... 15. Vėlgi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nelaikytina, kad E. M.... 16. Taigi, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo... 17. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė prašė iš Institucijos... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 19. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d.... 20. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos E. M.... 21. Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo...