Byla 3K-3-447/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 676, J. Č., R. B., R. A. Ž. ir N. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai dėl individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir bendrijos steigėjų-narių atsakomybės bendrijos nariui bei dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškovas 2003 m. gruodžio 24 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 420 000 Lt turtinės žalos ir 5 proc. palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 2000 m. balandžio 25 d. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 (toliau – IGNSB Nr. 676) narių susirinkimo sprendimo pagrindu tapo bendrijos nariu. Susirinkime buvo nutarta, kad ieškovas turi įnešti 400 000 Lt už kotedžą (duomenys neskelbtini), o bendrijos narys R. B. parduos jam pusę nuosavybės teise turimos žemės (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2000 m. gegužės mėn. į bendrijos kasą įmokėjo 420 000 Lt, tačiau jo įneštos lėšos buvo panaudotos kitų bendrijos narių gyvenamiesiems namams statyti, o ieškovui joks gyvenamasis namas perduotas nebuvo, pinigai negrąžinti. Ieškovui įnešus pinigus, statybų darbai dar vyko, tačiau galutinai nutrūko 2001 m. pavasarį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 420 000 Lt ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2004 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad IGNSB Nr. 676 įregistruota 1999 m. rugsėjo 27 d. Bendrijos steigėjai ir nariai – atsakovai, atsakovas J. Č. nuo įsteigimo buvo jos pirmininkas, tvarkyti bendrijos finansus buvo pavesta R. B. Pagal bendrijos įstatų 20 punktą bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas. 2000 m. balandžio 25 d. bendrijos narių susirinkime ieškovas buvo priimtas nauju bendrijos nariu įnešant 400 000 Lt pajų, jam nustatytas terminas įnašams įnešti iki 2000 m. gegužės 15 d., o R. B. nustatyta parduoti ieškovui pusę nuosavybės teise turimos žemės (duomenys neskelbtini). 2000 m. balandžio 25 d.–gegužės 12 d. laikotarpiu ieškovas įnešė 420 000 Lt, kvitus išrašė ir pinigus gavo R. B. Ieškovui nebuvo nei perduotos gyvenamosios patalpos, nei grąžinti įmokėti pinigai. Atsižvelgdamas į bendrijos tikslą – aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais – teismas nurodė, kad, priimant narį į bendriją, – kartu susitariama, jog, bendrijos nariui tinkamai įvykdžius jam nustatytas pareigas, bendrijai tenka pareiga aprūpinti bendrijos narį gyvenamuoju plotu. Nustatęs, kad bendrija nėra įvykdžiusi savo prievolės, teismas konstatavo, jog neįvykdžiusiai savo prievolių bendrijai atsakomybė kyla iš bendrijos nario ir bendrijos sutartinių santykių (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo R. B. parodymus, duotus prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-962-203/2006, kad bendrijos įkūrimas buvo komercinis projektas, iš kurio buvo tikimasi pastatyti namus, juos ar bent jų dalį parduoti ir taip bent iš dalies padengti savo reikmėms pastatytam namui išleistas lėšas arba net gauti pelną, taip pat atsižvelgė į atsakovo J. Č. tvirtinimą, kad kiekvienas norėjo pastatyti po vieną pusę namo sau, o kitą – parduoti. Nors kiti atsakovai šios aplinkybės netvirtina, tačiau iš jų veiksmų visumos teismas sprendė, kad tokius ketinimus turėjo visi atsakovai – keturiems asmenims faktiškai buvo statomi 8 kotedžai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dviems atsakovams – R. Ž. ir N. S. – atstovavo vadovaujantys statybinių bendrovių asmenys, o patys atsakovai asmeniškai nesidomėjo vykstančiomis statybomis taip, kaip tai neabejotinai būtų daręs kiekvienas rūpestingas ir apdairus asmuo, jeigu jis siektų turėti pastatą savo reikmėms. Remdamasis atsakovų, liudytojo D. J., iš dalies ir J. G. parodymais, teismas nustatė, kad, nupirkus 12 proc. baigtumo pastatus – faktiškai pamatus, juos reikėjo pertvarkyti, ir tie darbai daugiau ar mažiau buvo atlikti visuose kotedžuose. Remdamasis bylos duomenimis (R. B., D. J. parodymais) teismas taip pat nustatė, kad iki ieškovo priėmimo į bendriją buvo atlikti ir kiti statybos darbai visuose kotedžuose, iš jų daugiausia R. B., J. Č. Teismas konstatavo, kad nė vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų, jog jie darbus atliko savomis lėšomis, tai patvirtina R. B. aiškinimą, kad nė vienas iš jų savo lėšomis nė kiek neprisidėjo prie šių darbų. Teismas nustatė, kad darbus kotedžuose vykdė UAB „Judara“. 2000 m. balandžio 9 d. (t. y. prieš dvi savaites iki ieškovo priėmimo) steigėjų-bendrijos narių susirinkimo protokolu bendrijos nariai vienbalsiai priimtu nutarimu buvo įpareigoti ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba pritraukti naujų narių, kurių pastangomis būtų finansuojamos tolimesnės kotedžų statybos. Remdamasis baudžiamojoje byloje esančiomis specialisto išvadomis ir jų priedais, teismas nustatė, kad būtent po ieškovo priėmimo į bendrijos narius ir ieškovo pinigų įmokėjimo bendrovei „Judara“ buvo sumokėta iš viso 380 000 Lt, iš jų 70 000 Lt sumokėjęs D. J. Dėl to teismas darė išvadą, kad ne mažiau kaip 310 000 Lt iš ieškovo lėšų buvo sumokėta už atsakovų kotedžus, vėliau jokie mokėjimai nebuvo atliekami. Teismo vertinimu, bendrijos formos priedanga steigėjai iš esmės siekė ne tiek arba ne tik aprūpinti narius gyvenamosiomis patalpomis, kaip numatyta įstatuose, o gauti arba vien pelną, arba bent jau kompensuoti savo galimas statybų išlaidas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. 553-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-1156/2002, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti bendrijos veiklai Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas, pagal kurias bendrijos nariai atsako solidariai už bendrijos prievoles. Be to, teismo vertinimu, atsakovų civilinės atsakomybės kilimą patvirtina ir CK 2.87 straipsnio 7 dalis, nes jie faktiškai buvo ir bendrijos valdymo organo nariai, žinojo apie savo priimtus 2000 m. balandžio 9 d., 2000 m. balandžio 25 d. nutarimus, todėl privalėjo ir domėtis jų įgyvendinimu, aiškintis, už kokias lėšas apmokamos jų kotedžų statybos, kai patys jie už tai nemoka. Teismas atmetė kai kurių atsakovų aiškinimus, kad jie neteikę reikšmės 2000 m. balandžio 25 d. protokolui, neva susirinkimo, kaip tokio, nebuvę, nes protokolas visų jų pasirašytas, jau prieš tai susirinkime buvo nutarta pritraukti naujus investuotojus. Teismas konstatavo, kad kotedžų statyba buvo vykdoma bendrai, todėl atsakovai ir turėtų atsakyti bendrai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), o tai, kad vienų kotedžuose buvo atlikta daugiau darbų, kitų – mažiau, iš esmės jų atsakomybės nekeičia. Teismo vertinimu, taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo: tai, kad kotedžus pastatyti buvo numatyta iki 2000 m. liepos 1 d., nereiškia, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo to laiko. Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad visiškai darbai nutrūko 2001 m. pavasarį. Teismo nuomone, statybos baigties terminų vėlavimas yra pakankamai dažnas reiškinys, be to, nepaisant statybos terminų pabaigos pažeidimo bendrijai išliko prievolė įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui ir po 2000 m. liepos 1 d. (bendrija formaliai nelikviduota iki šiol).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų J. Č. ir N. S. apeliacinius skundus, 2008 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės pritarusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, nurodė, kad bendriją, priimant ieškovą jos nariu, sudarė keturi nariai, kurie visi kartu priiminėjo sprendimus, todėl šios bylos kontekste juos galima prilyginti bendrijos valdymo organų nariams. Atsakovai, būdami bendrijos valdymo organų nariai, privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ne tik kaip bendrijos narių, bet ir kaip valdymo organo narių. Už pastarųjų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą jiems gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 nuostatos, o vadovaujamasi Ūkinių bendrijų įstatymu, pagal kurio 3 straipsnio 2 dalį (pagal tuo metu galiojusio 7 straipsnio 8 dalį) bendrijos nariai solidariai atsako už bendrijos prievoles. Kolegija atmetė atsakovės N. S. argumentą, kad 2000 m. balandžio 9 d. ir 2000 m. balandžio 25 d. posėdžiuose ji nedalyvavo, nes iš 2000 m. balandžio 9 d. protokolo matyti, kad jį priimant dalyvavo J. Č., R. B. ir N. S. bei A. R. Ž. įgalioti atstovai; protokolą pasirašė pirmininkas ir sekretorius. Tuo tarpu 2000 m. balandžio 25 d. posėdyje dalyvavo J. Č., R. B. ir N. S. bei A. R. Ž. įgalioti atstovai, o protokole pasirašė N. S. įgaliotas atstovas J. G. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškinio senaties terminas neprasidėjo 2000 m. liepos 1 d. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad statybos darbai nutrūko tik 2001 m. pavasarį ir kad byloje nėra duomenų, jog bendrija ieškovui nepranešė, kad nevykdys savo įsipareigojimų. Be to, 2000 m. balandžio 25 d. IGNSB Nr. 676 protokole numatyta galimybė atsiimti iš bendrijos sumokėtą pajų.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė N. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančią CK 1.127 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai neišdėstė teisinių argumentų dėl ieškinio senaties termino trukmės, kuri atitinka šioje byloje susiklosčiusius teisinius santykius. Nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, pirmosios instancijos teismas rėmėsi dvejomis teisiškai nereikšmingomis ir subjektyviomis aplinkybėmis: 1) subjektyviais ieškovo paaiškinimais, kad darbai visiškai nutrūko 2001 m. pavasarį; 2) teisiškai neleistinu paties teismo spėjimu, kad statybos baigties terminų vėlavimas yra pakankamai dažnas reiškinys. Kasatorė pabrėžia, kad ieškovui iki sutartos datos, t. y. iki 2000 m. liepos 1 d., nesulaukus bendrijos įsipareigojimų įvykdymo, atsirado teisė kreiptis į teismą, todėl ieškovo teiginiai, kad statybos darbai visiškai nutrūko 2001 m. pavasarį, neturi jokios teisinės reikšmės ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliantės teisinių argumentų ir tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog darbai nutrūko tik 2001 m. pavasarį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga, tačiau nenurodė, kokie rašytiniai įrodymai leistų daryti teisiškai pagrįstą išvadą. Tai, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kodėl laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas laikytinas pagrįstu, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo subjektyviems ieškovo paaiškinimams ir neapibrėžtoms teismo spėlionėms suteikti didesnę įrodomąją reikšmę negu GNSB Nr. 676 2000 m. balandžio 25 d. susirinkimo protokolo Nr. 7 ketvirtajam punktui. Nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą ieškinio senaties termino instituto teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/1999; 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos departamento Šiaulių rinktinė, bylos Nr. 3K-3-428/1999).

112. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 280, Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Taikydami CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatytą solidariosios atsakomybės prezumpcijos išimtį, teismai privalėjo teisiškai motyvuotai pagrįsti jos taikymą. Bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar bendrijos pirmininkas, kuris pagal įstatų 26.7 papunktį yra atsakingas už bendrijos raštvedybos, sąskaitybos tvarkymą, bei buhalteris tinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, ar nepažeidė bendrųjų rūpestingumo, atidumo ir protingumo elgesio standartų. Bylą nagrinėję teismai CK 6.6 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 taikymui reikšmingas kasatorės nurodytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus įvertino pažeisdami CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintus įrodinėjimo, įrodymų vertinimo reikalavimus. Teismai nevertino ir nepasisakė dėl kasatorės pateiktų rašytinių įrodymų ir argumentų, kad nuo pat ieškovo priėmimo į bendriją kasatorei priklausančio namo baigtumas nesikeitė, o kad ieškovo pinigai nebuvo panaudoti kasatorės gyvenamojo namo statybai, patvirtina Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialo 2000 m. kovo 22 d. pažymėjimas, 2001 m. gegužės 2 d. pažyma, 2002 m. kovo 20 d. pažyma, kuriuose užfiksuotas namo baigtumo laipsnis – 36 procentai. Šie rašytiniai įrodymai priskiriami turintiems didesnę įrodomąją galią įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nenurodė nė vieno rašytinio įrodymo, kad kasatorės name buvo atliekami statybos darbai.

123. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. S. v. 553-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-1156/2002, konstatavo, kad solidarioji atsakomybė netaikytina tiems asmenims, kurių veiksmai nėra neteisėti, t. y. kurie dalyvavo GNSB turėdami tik vieną tikslą – apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Būtent toks buvo ir kasatorės tikslas. Darydamas išvadą, kad IGNSB Nr. 676 buvo įkurta siekiant komercinio tikslo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. B. ir J. Č. paaiškinimais bei verslo planu, tačiau nurodytame verslo plane nėra nei jo sudarymo datos, nei jį sudariusių asmenų rekvizitų, nei parašų. Apeliacinės instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai vertino aplinkybes ir papildomai nurodė, kad visi keturi atsakovai buvo sutarę statyti po du kotedžus, siekiant vieną parduoti, tačiau ši teismo konstatuota aplinkybė nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad atsakovų civilinės atsakomybės kilimą patvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis, nes jie faktiškai buvo ir bendrijos valdymo organo nariai, žinojo apie savo priimtą 2000 m. balandžio 9 d. protokolą, kuriuo nutarta pritraukti naujų investuotojų, tačiau šis teismų minimas protokolas yra pasirašytas tik bendrijos pirmininko ir sekretoriaus. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos E. M. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-768/2003, ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės bei teisinė situacija skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2003 m. spalio 9 d. nutartyje nurodė, kad stojančiųjų į bendriją narių ir pačios bendrijos teisės ir pareigos nustatomos tiek bendrijos įstatuose bendrai visiems bendrijos nariams, tiek individualiai kiekvienam jos nariui atskiruose susitarimuose (sutartyse), atsižvelgiant į konkretaus asmens privačius interesus. Tuo tarpu jokio susitarimo su bendrija ieškovas byloje nepateikė, o tik rėmėsi bendrijos narių 2000 m. balandžio 25 d. susirinkimo protokolu Nr. 7, kuris yra tik bendrijos organo sprendimas, o ne sutartis, kurios pagrindu galėjo būti vykdomi mokėjimai.

134. Skundžiami procesiniai sprendimai priimti pažeidžiant imperatyviuosius CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik ieškovo pateiktais ir jam naudingais įrodymais. Bet koks teismo sprendime išdėstytų išvadų pagrindas turi būti išsamiai išanalizuotas, t. y. ne tik pačiam teismui, bet ir proceso šaliai turi būti aiškus teismo nurodomo išvadų pagrindo teisingumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį.

14Atsakovai R. A. Ž. ir J. Č. pateikė pareiškimus, kuriais prisidėjo prie atsakovės N. S. kasacinio skundo.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

161. Ieškinio senaties terminą sieti su 2000 m. liepos 1 d. nėra jokio pagrindo. Bendrijos 2000 m. balandžio 25 d. protokolo 4 punktu buvo nustatyta planuojama statybų pabaigos data, o ne sutartinis bendrijos įsipareigojimas, juolab kad to paties protokolo 3 punkte nustatyta galimybė atsiimti pajų pinigais. Be to, atsakovų, kaip bendrijos valdymo organų ir narių, pažeidimai (neveikimas) tęsėsi iki pat jiems 2001-2002 metais paliekant bendriją, t. y. buvo tęstiniai, o bendrijos pirmininko – J. Č. – tęsiasi iki šiol. Kasatorė nepagrįstai ir neteisėtai kasaciniame skunde kelia fakto klausimą – kada nutrūko statybos darbai.

172. Kasatorės siekis perkelti visą atsakomybę tik bendrijos pirmininkui ar finansininkui yra nepagrįstas. Netgi bendrijos finansų tvarkymo patikėjimas bendrijos nariui R. B. neatleido kitų bendrijos narių nuo pareigos kontroliuoti, kaip jis įgyvendina jų sprendimus (įstatų 20 punktas), taip pat bendrijos pirmininko nuo pareigos organizuoti ir vykdyti bendrijos veiklą, įskaitant buhalterinę apskaitą (įstatų 26-27 punktai). Ieškovas pažymi, kad visi steigėjai neįvykdė pareigos išrinkti revizorių, kuris taip pat kontroliuotų bendrijos veiklą (įstatų 28-29 punktai). Kasatorės nurodomuose nekilnojamojo turto registratoriaus pažymėjimuose ir pažymose nurodyta, kad kadastro duomenys užfiksuoti 2000 m. vasario 28 d., t. y. nuo šios datos jie tiesiog nebuvo atnaujinami.

183. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad neturėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Kaip bendrijos valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai atsakovai privalėjo vykdyti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir bendrijos įstatuose, elgtis sąžiningai. Tuo tarpu atsakovai pažeidė savo pareigas, nustatytas bendrijos įstatų 1, 12, 15, 20, 21, 23, 25-29 punktuose, buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, CK 1.5 straipsnį, 2.87 straipsnio 7 dalį, 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teisme kasatorė nenurodė, kad tam tikri bendrijos sprendimai jos atžvilgiu neva negalioja, nes jų nepasirašė jos atstovas arba nėra susijusių dokumentų. Be to, minėti bendrijos sprendimai nebuvo kasatorės užginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-768/2003, pateiktas teisės išaiškinimas šioje byloje netaikytinas, nes nurodomos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

194. Ieškovo manymu, teismai visapusiškai ir išsamiai ištyrė įrodymus ir motyvavo savo išvadas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliami teisės klausimai, sudarantys kasacijos pagrindą (CPK 346 straipsnis).

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį prie kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Dėl to teisėjų kolegija neanalizuoja atsakovų R. A. Ž. ir J. Č. pareiškimuose dėl prisidėjimo prie atsakovės N. S. kasacinio skundo nurodytų papildomų argumentų.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus ir rėmimasis Senato nutarimų nuostatomis nepatvirtina ir negali patvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kasacijos pagrindo, nes Senato nutarimai yra tik metodinė medžiaga, tuo tarpu teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija aptariamųjų kasacinio skundo teiginių nelaiko teisiniais argumentais CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu ir dėl jų nepasisako.

25Dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo

26Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (susijusias su ieškinio senaties terminu, atsakovų solidariąja atsakomybe, atsakovų kotedžų statyba), būtų pažeidę įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Blažienės personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

27Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriuose įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aspektu ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamais kasacinio skundo argumentais kasatorė atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja nepagrįstai sau palankia linkme. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad kasaciniame skunde ginčijamas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas – dėl ieškinio senaties termino pradžios, dėl bendrijos įkūrimo komerciniais tikslais, dėl atsakovų (įskaitant ir kasatorės) kotedžų statybos darbų masto ir atlikimo laiko – bylą nagrinėję teismai būtų padarę pažeisdami skunde nurodomas CPK nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorės ginčijamos minėtos teismų nustatytos faktinės aplinkybės gali būti (ir pagrįstai buvo) nustatinėjamos remiantis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne tik rašytiniais įrodymais, į kuriuos (kurių nebuvimą) apeliuojama kasaciniame skunde. Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad nustatydami teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bylą nagrinėję teismai būtų rėmęsi tik ieškovo pateiktais ir jam naudingais įrodymais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose įrodymai, kurių pagrindu nustatomos atitinkamos bylos aplinkybės, yra aiškiai įvardyti ir tarp tokių įrodymų yra, be kita ko, atsakovų (R. B., J. Č.) paaiškinimai, bendrijos dokumentai (verslo planas, susirinkimų protokolai).

28Analizuodama kasacinio skundo argumentą dėl didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad kasatorės nurodomuose nekilnojamojo turto pažymėjimuose ir pažymose (kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) nurodyta, kad kadastro duomenys užfiksuoti 2000 m. vasario 28 d., t. y. nuo šios datos jie tiesiog nebuvo atnaujinami. Taigi šie kasatorės nurodomi duomenys nagrinėjamu klausimu yra neinformatyvūs ir todėl teisiškai nereikšmingi.

29Dėl ieškinio senaties termino

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; ir kt.). Taigi teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais, ginčijant teismų nustatytą ieškinio senaties termino pradžią, keliami teisės klausimai.

31Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (1964 m. CK 86 straipsnis; 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

32Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančią CK 1.127 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasatorės nuomone, ieškovui iki sutartos datos, t. y. iki 2000 m. liepos 1 d., nesulaukus bendrijos įsipareigojimų įvykdymo, atsirado teisė kreiptis į teismą. Su šiais kasatorės argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad 2000 m. liepos 1 d., kuria buvo apibrėžtas bendrijos įsipareigojimo ieškovui (už įneštą pajų atiduoti kotedžą) įvykdymo terminas, nelaikytina ieškinio senaties termino pradžia, t. y. ta diena, kada ieškovas suvokė arba turėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į nustatytą faktinę aplinkybę, jog statybos darbai nutrūko tik 2001 m. pavasarį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nustatyta aplinkybė, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, yra teisiškai reikšminga, nes tik nuo to laiko (pasibaigus statybos darbams) ieškovas turėjo pagrindą suvokti, kad bendrija neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir kad jo teisės yra pažeidžiamos. Pažymėtina ir tai, jog ši teisiškai reikšminga bylos aplinkybė (dėl statybos darbų nutrūkimo 2001 m. pavasarį) yra patvirtinta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – bylos šalių (ne tik ieškovo, bet ir atsakovų R. B. bei J. Č.) paaiškinimais.

33Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai teisėtai nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad statybos darbai nutrūko 2001 m. pavasarį, ir pagrįstai su šia aplinkybe susiejo ieškinio senaties termino pradžios subjektyvųjį momentą. Šios nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas nepraėjus tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinam trejų metų ieškinio senaties terminui. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai neva neišdėstė teisinių argumentų dėl ieškinio senaties termino trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose šiuo klausimu yra pakankamai nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir šių pagrindu padarytos išvados yra gana motyvuotos.

34Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tuo kasacinio skundo argumentu, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai neva pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą ieškinio senaties termino instituto teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/1999; 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasienio policijos departamento Šiaulių rinktinė, bylos Nr. 3K-3-428/1999). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, kasaciniame skunde nepateikta argumentų, patvirtinančių, jog nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi sutampa. Antra, kasatorės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai yra pateikti ne dėl 2000 m. priimto CK nuostatų, kurių taikymo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.

35Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

36Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad: 1) bendrija neįvykdė savo sutartinės pareigos aprūpinti bendrijos narį – ieškovą – gyvenamuoju plotu; 2) bendrijos įkūrimas buvo komercinis projektas, iš kurio buvo tikimasi pastatyti namus, juos ar bent jų dalį parduoti ir taip bent iš dalies padengti savo reikmėms pastatytam namui išleistas lėšas arba net gauti pelną; 3) keturiems asmenims faktiškai buvo statomi 8 kotedžai; 4) atsakovai R. Ž. ir N. S. buvo atstovaujami vadovaujančių statybinių bendrovių asmenų, o patys atsakovai asmeniškai nesidomėjo vykstančiomis statybomis taip, kaip tai neabejotinai būtų daręs kiekvienas rūpestingas ir apdairus asmuo, jeigu jis siektų turėti pastatą savo reikmėms; 5) 2000 m. balandžio 9 d. (t. y. prieš dvi savaites iki ieškovo priėmimo) steigėjų-bendrijos narių susirinkimo protokolu bendrijos nariai vienbalsiai priimtu nutarimu buvo įpareigoti ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba pritraukti naujų narių, kurių pastangomis būtų finansuojamas tolimesnės kotedžų statybos.

37Esant tokiems bylos duomenims, bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju bendrijos ir jos atitinkamų narių veiklai taikytinos Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatos, pagal kurias bendrijos nariai atsako solidariai už bendrijos prievoles, ir tokią išvadą tinkamai motyvavo. Toks aptariamų santykių kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. S. v. 553-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-1156/2002, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai neva netinkamai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 280, Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas.

38Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde nepagrįstai apeliuojama į rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir bendrijos sutartinius santykius, nebuvimą. Įstatymuose nenustatyta, jog nesant rašytinės sutarties aptariami bendrijos ir ieškovo santykiai negaliotų (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi bylą nagrinėję teismai ieškovo ir bendrijos santykius pagrįstai kvalifikavo kaip sutartinius.

39Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar bendrijos pirmininkas bei buhalteris tinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, ar nepažeidė bendrųjų rūpestingumo, atidumo ir protingumo elgesio standartų, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi, nes pirmiau minėtos nustatytos aplinkybės, jų visetas teikia pagrindą taikyti visų atsakovų solidariąją atsakomybę, o ne tik dalies atsakovų – J. Č. ir R. B. Be to, dėl tų pačių pirmiau minėtų nustatytų aplinkybių neturi teisinės reikšmės kasaciniame skunde kvestinuojama faktinė aplinkybė, kad vienų atsakovų kotedžuose buvo atlikta daugiau darbų, kitų – mažiau, t. y. kasatorei priklausiusiame kotedže atliktų konkrečių darbų mastas aptariamu atveju neturi teisinės reikšmės kasatorės kartu su kitais atsakovais solidariajai atsakomybei.

40Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. S. v. 553-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-7-1156/2002, suformuotos praktikos, kad solidarioji atsakomybė netaikytina tiems asmenims, kurių veiksmai nėra neteisėti, t. y. kurie dalyvavo GNSB turėdami tik vieną tikslą – apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Teigdama, kad būtent toks buvo ir jos tikslas, kasatorė kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad, esant nustatytoms bylos aplinkybėms – kad bendrijos įkūrimas buvo komercinis projektas, kad keturiems asmenims faktiškai buvo statomi 8 kotedžai; kad kasatorė asmeniškai nesidomėjo vykstančiomis statybomis taip, kaip tai neabejotinai būtų daręs kiekvienas rūpestingas ir apdairus asmuo, jeigu jis siektų turėti pastatą savo reikmėms; kad 2000 m. balandžio 9 d. (t. y. prieš dvi savaites iki ieškovo priėmimo) steigėjų-bendrijos narių susirinkimo protokolu bendrijos nariai vienbalsiai priimtu nutarimu buvo įpareigoti ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba pritraukti naujų narių, kurių pastangomis būtų finansuojamas tolimesnės kotedžų statybos, – bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą spręsti ir dėl kasatorės solidariosios (kartu su kitais atsakovais) atsakomybės ieškovui.

41Byloje esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl ieškinio senaties ir atsakovų solidariosios atsakomybės, kiti kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, neturi įtakos skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

42Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

43Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš kasatorės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prie atsiliepimo į kasacinį skundą nepridėta įrodymų, patvirtinančių tokias ieškovo išlaidas kasacinės instancijos teisme, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistus.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai dėl individualių gyvenamųjų namų statybos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovė N. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties... 11. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį, Lietuvos... 12. 3. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. 4. Skundžiami procesiniai sprendimai priimti pažeidžiant imperatyviuosius... 14. Atsakovai R. A. Ž. ir J. Č. pateikė pareiškimus, kuriais prisidėjo prie... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. D. prašo kasacinį skundą... 16. 1. Ieškinio senaties terminą sieti su 2000 m. liepos 1 d. nėra jokio... 17. 2. Kasatorės siekis perkelti visą atsakomybę tik bendrijos pirmininkui ar... 18. 3. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad neturėtų būti taikoma solidarioji... 19. 4. Ieškovo manymu, teismai visapusiškai ir išsamiai ištyrė įrodymus ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 348 straipsnio 1... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos... 25. Dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo... 26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad bylą... 27. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriuose įrodinėjimo ir įrodymų... 28. Analizuodama kasacinio skundo argumentą dėl didesnę įrodomąją galią... 29. Dėl ieškinio senaties termino... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties... 31. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad... 32. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai teisėtai nustatė teisiškai... 34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tuo kasacinio skundo... 35. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės... 36. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad: 1) bendrija neįvykdė savo... 37. Esant tokiems bylos duomenims, bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai... 38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde nepagrįstai... 39. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nevertino ir... 40. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo... 41. Byloje esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl... 42. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti... 43. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš kasatorės... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...