Byla B2-911-883/2017
Dėl 2013-12-06 laidavimo sutarties ir vekselių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu bankroto administratoriaus pusėje, Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas)

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S. A. ir jo bei pareiškėjos D. A. atstovui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. A. ir S. A. prašymus įtraukti juos į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sardegas“ kreditorių sąrašą ir bankroto administratoriaus UAB „Iflas“ priešinį reikalavimą dėl 2013-12-06 laidavimo sutarties ir vekselių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu bankroto administratoriaus pusėje, Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas), ir

Nustatė

2

  1. Pareiškėjai S. A. ir D. A. BUAB „Sardegas“ bankroto administratorei UAB „Iflas“ pateikė prašymą dėl pareiškėjų įtraukimo į BUAB „Sardegas“ kreditorių sąrašą ir finansinių reikalavimų po 374 961,52 Eur kiekvienams patvirtinimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjų D. A. ir S. A. prašymus įtraukti juos į BUAB „Sardegas“ kreditorių sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-11 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų D. A. ir S. A. finansinių reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Posėdžio metu pareiškėjas S. A. ir pareiškėjų atstovas pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo palaikė, papildomai paaiškino, kad nuo 2013 metų su banku buvo tariamasi dėl suteikto kredito grąžinimo, nors didžioji dalis kredito buvo sumokėta, tačiau banks kredito sutartį nutraukė. Šiuo metu bankas yra kreditoriumi pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, bankroto byloje, kreditas bus grąžinamas iš pareiškėjų asmeninio turto, todėl pareiškėjai pagrįstai prašo juos pripažinti kreditoriais įmonės bankroto byloje.
  1. BUAB „Sardegas“ bankroto administratorius UAB „Iflas“ pateikė priešinį reikalavimą, kuriuo prašo netvirtinti S. A. ir D. A. kreditorinių reikalavimų BUAB „Sardegas“ bankroto byloje; prašo 2013 m. gruodžio 6 d. sutartis dėl laidavimo ir jų pagrindu išduotus paprastuosius vekselius pripažinti tariamais sandoriais. Bankroto administratorius nurodo, kad pareiškėjų ir BUAB „Sardegas“ 2013 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutartys dėl laidavimo bei jų pagrindu 2013 m. gruodžio 6 d. išduoti paprastieji vekseliai turėjo neigiamą poveikį BUAB „Sardegas“. Administratorius preziumuoja, jog BUAB „Sardegas“ valdymo organams ir laiduotojams esant skirtingiems asmenims, sutartys (bei jų pagrindu išduoti paprastieji vekseliai) nebūtų pasirašytos, t. y. sutartys buvo sudarytos tenkinant pareiškėjų asmeninius poreikius, t. y. pareiškėjai siekė apsidrausti prieš AB DNB banką dėl galimo išieškojimo nukreipimo iš jų, kaip laiduotojų. Bankroto administratoriaus nuomone, pareiškėjai S. A. ir D. A., būdami BUAB „Sardegas“ valdymo organais bei turėdami galimybę bendrovės vardu priimti sprendimus tenkino savo asmeninius poreikius, kurie turėjo neigiamą įtaką įmonės ūkinei – komercinei veiklai, todėl 2013 m. gruodžio 6 d. sutartys dėl laidavimo bei jų pagrindu išduoti paprastieji vekseliai turėtų būti pripažintini tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnis). Bankroto administratorius 2017-11-28 pateikė prašymą bylą nagrinėti bankroto administratoriaus UAB „Iflas“ atstovui nedalyvaujant.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu bankroto administratoriaus pusėje, Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įmonės išduoti 2013-12-06 vekseliai 374‘961,52 EUR sumai, kurie turėjo būti apmokėti 2015-07-31, jau yra netekę savo, kaip vertybinių popierių, sukeliančių besąlyginę mokėjimo pareigą, galios (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p., vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 str.), todėl pareiškėjai D. A. ir S. A. neturi reikalavimo teisės pagal 2013-12-06 vekselius į BUAB „Sardegas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Banko teigimu, 2013-12-06 vekseliai negali būti laikomi paskolos rašteliais, nes nei D. A., nei S. A. nėra skolinę UAB „Sardegas“ po 374‘961,52 EUR, taip pat nėra ir kaip laiduotojai įvykdę BUAB „Sargedas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį, t. y. nėra sumokėję Bankui iš jų, kaip laiduotojų už UAB „Sardegas“ prievoles, priteistų sumų. Banko nuomone, 2013-12-06 sutartyse dėl laidavimo nustatyta UAB „Sardegas“ prievolė išduoti 374‘961,52 EUR vekselius laiduotojams sietina su UAB „Sardegas“ tinkamai neįvykdytais įsipareigojimais pagal Kreditavimo sutartį ir dėl to atsirandančia Banko teise reikšti reikalavimus pagal Kreditavimo sutartį laiduotojams (pareiškėjams). Ši 2013-12-06 sutarčių dėl laidavimo sąlyga nesuderinama su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis laiduotojo, įvykdžiusio prievolę, teises skolininko atžvilgiu. Pareiškėjai, kaip laiduotojai, nėra įvykdę Bankui BUAB „Sardegas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį, nors šios skolos iš jų ir priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, jog 2013-12-06 sutarčių dėl laidavimo sąlygos, įpareigojančios BUAB „Sardegas“ išrašyti po 374‘961,52 EUR vekselius laiduotojų naudai už jų, kaip laiduotojų, dar neįvykdytas įmonės prievoles Bankui pagal Kreditavimo sutartį, yra neprotingos, nesąžiningos, pažeidžia teisinį reglamentavimą bei kitų UAB „Sardegas“ kreditorių turtinius interesus. Pažymėtina ir tai, jog už UAB „Sardegas“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį pareiškėjai D. A. bei S. A. laidavo dar 2007-05-23 sudarytomis laidavimo sutartimis, tačiau tik tada, kai Kreditavimo sutartis jau buvo nutraukta ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto, t. y. 2013-12-06, susitarė, kad laidavimas bus atlygintinas išduodamais 374‘961,52 EUR vekseliais. Tokios 2013-12-06 susitarimo sąlygos yra akivaizdžiai nesąžiningos ir pažeidžiančios kitų kreditorių turtinius interesus, t. y. 2013 m. gruodžio mėn. jau turėdama žymių finansinių įsipareigojimų kreditoriams (vien Bankui skola sudarė virš 300‘000 EUR) UAB „Sardegas“, vadovaujama ir valdoma pačių pareiškėjų, įsipareigoja sumokėti pareiškėjams žymias atlyginimo sumas už 2007-05-23 sudarytas laidavimo sutartis, taip nepagrįstai didindama savo skolas bei mažindama kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas iš įmonės turto. Šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų akivaizdžiai neatitinka 2013-12-06 sutarčių dėl laidavimo sąlygos dėl 374‘961,52 EUR vekselių išrašymo, todėl jos yra niekinės ir negalioja. Tokiu būdu negali būti tenkinamas ir pareiškėjų D. A. bei S. A. kreditoriniai reikalavimai BUAB „Sardegas“, kurie kildinami iš niekinių 2013-12-05 sutarčių sąlygų bei vekselių. 2013-12-06 sutartys dėl laidavimo, kurių pagrindu UAB „Sardegas“ išrašė 374‘961,52 EUR vekselius pareiškėjų naudai, sudarytos tarp susijusių asmenų – UAB „Sardegas“ ir jos akcininkų (pareiškėjų D. A. bei S. A.). Todėl šių asmenų nesąžiningumas, susitariant dėl akivaizdžiai niekinių sąlygų dėl atlyginimo už laidavimą ir vekselių išrašymo, yra preziumuojamas (CK 6.67 str. 2 p.). Šios faktinės aplinkybės papildomai patvirtina, jog 2013-12-06 sutartys ir vekseliai yra nesąžiningi ir pažeidžia tiek pačios BUAB „Sardegas“, tiek jos kreditorių interesus. Luminor Bank AB prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

3Dėl pareiškėjų S. A. ir D. A. prašymų patvirtinti jų finansinius reikalavimus B UAB „Sardegas“ bankroto byloje.

  1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi UAB „Sardegas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Iflas“. Pareiškėjai S. A. ir D. A. pateikė prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuos grindžia 2013-12-06 jiems UAB „Sardegas“ išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais 374961,52 EUR sumai, kurie turėjo būti apmokėti 2015-07-31.
  1. Iš byloje esančių duomenų, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai Sargis ir D. A. 2007 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartimis Nr. L-44 ir Nr. L-45 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu AB NORD bankui, jeigu UAB „Sardegas“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007 m. gegužės 23 d. kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2007-153 su visais jos pakeitimais ir papildymais. Minėta kredito sutartis buvo nutraukta 2013 m. gegužės 3 d. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Sardegas“ ir S. A. sudarė dar vieną sutartį dėl laidavimo, pagal kurią S. A. įsipareigojo atlygintinai suteikti laidavimą skolininkės UAB „Sardegas“ kreditorei – AB DNB bankui už skolininkės prievoles, atsiradusias iš UAB „Sardegas“ ir AB DNB banko 2007 m. gegužės 23 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-4200-2007-153. Pastarąja laidavimo sutartimi UAB „Sardegas“ įsipareigojo išduoti laiduotojui S. A. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 374 961,52 Eur sumai (1.2 punktas). Sutarties dėl laidavimo 1.5 punkte sulygtas atlyginimas už laidavimą, kuris iš esmės siejamas su kredito sutarties, sudarytos tarp įmonės ir banko, tinkamu įvykdymu, t. y. pagal sutarties 1.5.1 punktą atlyginimas laiduotojui nemokamas įmonei tinkamai įvykdžius įsipareigojimą bankui arba mokama 1.5.2 punkte nurodyta atlyginimo suma – kreditavimo sutarties suma, jeigu skolininkė netinkamai ir laiku neįvykdys visų savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Be to, šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu kreditorė (AB DNB bankas) kreipsis į teismą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo dėl skolininkės neįvykdytos kreditavimo sutarties arba skolininkei iškėlus bankroto / restruktūrizavimo bylą, skolininkei atsiranda pareigą mokėti sutarties 1.2. punkte nurodytą sumą arba kredito sutarties sumą, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė (1.5.2. punktas).
  1. Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad S. A. užtikrino įmonės prievolių AB DNB bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį įvykdymą, pasirašydamas laidavimo sutartį. Savo ruožtu įmonė S. A. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuris siejamas su kredito sutarties vykdymo tinkamumu ir kartu S. A. (laiduotojo) atsakomybe, t. y. nagrinėjamu atveju išduotas vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014). Vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prievolių pabaiga) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Taigi, vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, laikytinas papildoma prisiimtos prievolės įvykdymo garantija, kuri nagrinėjamu atveju užtikrino S. A. galimybę paprastesniu būdu išsiieškoti iš įmonės, kurios naudai laidavo pagal įmonės ir banko sudarytą kredito sutartį, vekselyje nurodytą 374 961,52 Eur sumą tuo atveju, jei įmonė tinkamai bankui neįvykdys prievolių pagal kredito sutartį ir S. A., būdamas laiduotoju, įvykdys prievolę už įmonę bankui.
  1. Nors bankroto administratorius nurodo, kad analogiška atlygintinė laidavimo sutartis 2013-12-06 buvo sudaryta ir su D. A., tačiau byloje tokios sutarties nėra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visumos įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad 2013-12-06 D. A. išduotas ginčijamas vekselis nagrinėjamu atveju taip pat buvo išduotas kaip prievolės bankui įvykdymo užtikrinimo priemonė.
  1. Kaip jau minėta, pareiškėjai S. A. ir D. A. savo finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje grindžia vekseliais, kurie nagrinėjamu atveju atitinka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Byloje duomenų, kad S. A. ir D. A. laidavimo pagrindu būtų atlyginę bankui pagal netinkamai vykdytą ir šiuo pagrindu nutrauktą kreditavimo sutartį, nėra. Tai, kad pareiškėjai nėra sumokėję bankui 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu solidariai iš S. A. bei D. A. AB DNB bankui priteistų sumų (322 327,60 Eur negrąžinto kredito, 85 7178,38 Eur palūkanų, 487,65 Eur delspinigių ir 7,53 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) patvirtina ir 2017-04-10 nutartimi patvirtintas banko kreditorinis 431826,17 Eur reikalavimas pareiškėjų fizinio asmens bankroto byloje (Nr. 2FB-423-907/2017).

4Dėl 2013-12-06 laidavimo sutarties ir vekselių pripažinimo tariamais sandoriais

  1. Bankroto administratorius teigia, kad pareiškėjai, būdami UAB „Sardegas“ laiduotojais, taip pat įmonės valdymo organais, neatsižvelgdami į sunkią bendrovės finansinę situaciją bei tenkindami savo asmeninius poreikius,priėmė sprendimus, kurie turėjo neigiamą įtaką įmonės komercinei – ūkinei veiklai, todėl 2013-12-06 sutartis dėl laidavimo ir jos pagrindu išduoti paprastieji vekseliai 749 923,04 Eur sumai turėtų būti pripažinti tariamais sandoriais.
  1. Teismas pažymi, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – ne tik siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, taip pat siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą. Todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu arba niekinio sandorio teisinės pasekmės gali būti taikomos tik vadovaujantis konkrečiais CK nustatytais pagrindais, juos įrodžius surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 177 str., 178 str. 185 str.). Bendrųjų teisės principų nesilaikymas (ieškovo lūkesčio grąžinti paskolą neišpildymas, pasirinkto tam tikro elgesio proporcingumo, sąžiningumo pažeidimas) gali būti pagrindas konstatuoti asmens veiksmų ydingumą plačiąja prasme, tačiau negali, kaip jau minėta, savarankiškai lemti sandorio absoliutų negaliojimą CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str.4 d.). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 str. 4 d.).
  1. Teismas, spręsdamas šalių ginčą bankroto administratoiui įrodinėjant, jog ginčijamas sandoris yra tariamas, pažymi jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą - priešingai sandorio šaliai.
  1. Teismo vertinimu, bankroto administratorius neįrodė, kad 2013-12-06 laidavimo sutartis yra tariamas sandoris. S. A. bet kokiu atveju privalėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui kaip laiduotojas pagal 2007-05-23 kreditavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju laidavimas pagal 2007-05-23 laidavimo sutartį buvo pakeistas atlygintiniu laidavimu pagal 2013-12-06 laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sandoriai neprivalo būti atlygintini, t. y. nėra įstatyme įtvirtintos pareigos atlyginti už pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, priešingai – paprastai tokie sandoriai būna neatlygintiniai. Įstatymas numato užtikrinimo priemones suteikusio asmens teisių apsaugos mechanizmą: tiek laiduotojui (CK 6.83 straipsnio 1 dalis), tiek garantui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis), tiek trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką (CK 6.51 straipsnio 1 dalis), pereina visos kreditoriaus teisės į skolininką pagal įvykdytą prievolę, tačiau atlygintinis laidavimas nėra draudžiamas (CK 6.83 straipsnio 2 dalis).
  1. Taip pat būtent bankroto administratoriui tenka pareiga įrodyti, kad įmonė, išrašydama ginčijamus vekselius, iš tikrųjų nesiekė sukurti įsipareigojimo sumokėti jame nurodytą pinigų sumą S. A. ir D. A., kad neegzistavo joks sandoris ar susitarimas, kurio pagrindu jis būtų išrašytas. Kaip jau nustatyta šioje byloje, ginčo vekseliai užtikrino pareiškėjams galimybę išsiieškoti iš įmonės vekselyje nurodytą 374 961,52 Eur sumą tuo atveju, jei įmonė tinkamai bankui neįvykdys prievolių pagal kredito sutartį ir pareiškėjai, būdami laiduotojais, įvykdys prievolę už įmonę bankui. Aplinkybę, kad ginčijamas sandoris yra vykdomas, įrodo pareiškėjų prašymai dėl jų finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo 2013-12-06 išduotų vekselių pagrindu.
  1. Teismas sprendžia, kad sudaryta 2013-12-06 laidavimo sutartis ir vekselių surašymo sandoriai sukėlė teisines pasekmes, jų pagrindu atsirado UAB „Sardegas“ prievolė sumokėti vekselio turėtojams pinigines sumas. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu bankroto administratoriaus reikalavimas dėl sandorių tariamumo CK 1.86 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.,185 str.).
  1. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. A. ir D. A. savo finansinius reikalavimus grindžia vekseliais, kurie išduoti ne piniginei skolai patvirtinti, o atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tol, kol pareiškėjai nėra įvykdę prievolės pagal laidavimo sutartį (sumokėję bankui) ir prievolė, kurios pagrindu išrašyti vekseliai, nėra pasibaigusi, nėra teisinio pagrindo tvirtinti jų finansinius reikalavimus bankroto byloje. Pareiškėjai, kaip laiduotojai, dar nėra atsakę už įmonės netinkamai vykdytą ir dėl to nutrauktą kredito sutartį, todėl objektyviai neturi teisės pasinaudoti vekseliais, kaip prievolės pagal laidavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo būdu ir jų pagrindu reikalauti patvirtinti finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje.
  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 stripsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,290 straipsniais, teismas

Nutarė

5Pareiškėjų S. A. ir D. A. prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo netenkinti.

6Bankroto administratoriaus UAB „Iflas“ prašymo dėl 2013-12-06 sutarties dėl laidavimo ir 2013-012-06 paprastųjų vekselių pripažinimo tariamais sandoriais netenkinti.

7Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai