Byla 2-59-838/2013

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir sumų, susijusių su darbo santykiais priteisimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. D. ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir sumų, susijusių su darbo santykiais priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė D. D. ieškiniu (I tomas, 25-30 b.l.) kreipėsi į teismą, prašydama: - pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; - priteisti ieškovei iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; - priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį už uždelsimo laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; - priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos - priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Motyvuoja tuo, kad ieškovė vadovaujantis 2011-09-22 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AP-547 nuo 2011-09-22 iki 2011-12-27 darbo sutarties A2-692 pagrindu dirbo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste. 2011-12-21 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovei pranešta, kad vadovaujantis 2011-12-21 administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AP-654 ir DK 107 str. 1 d. darbo sutartis nutraukiama 2012-12-27, pasibaigus išbandymo laikotarpiui, neišlaikius išbandymo.

4Ieškovė, nesutikdama su atleidimo iš darbo pagrindu, nurodo, kad sudarant darbo sutartį, trijų mėnesių išbandymo laikotarpis nebuvo nustatytas ir teiginį grindžia pateikdama 2011-09-22 šalių pasirašytą darbo sutarties A2-692 kopiją, nurodo, kad tai buvo pirmas šalių laisva valia sudarytas ir pasirašytas darbo sutarties variantas, kurį teikė Darbo biržai ir kurį Darbo birža nurodė ištaisyti dėl neteisingai nurodytos darbo sutarties įsigaliojimo ir darbo pradžios datų (darbo sutarties 14 ir 15 punktai), t.y. pasirašius darbo sutartį 2011-09-22 , buvo nurodyta, kad dirbti pradeda 2011-05-22. Pasirašius antrą darbo sutarties variantą atsirado papildoma sąlyga - nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, nors jis su ieškove nebuvo sutartas ir ieškovė, pasirašydama antrą sutarties variantą, šios naujos sąlygos nepastebėjo. Mano, kad nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2011-09-22 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.AP-547, kurio pagrindu ieškovė buvo priimta į darbą. Taip pat pažymėjo, kad nors skelbime apie laisvą darbo vietą nebuvo nurodyta, kad darbuotojas ieškomas terminuotam laikotarpiui, ieškovė sutiko su terminuota darbo sutartimi ir, išlaikiusi kvalifikacinius egzaminus (atrankoje dalyvavo 8 kandidatai), buvo priimta į darbą.

5Ieškovė taip pat pažymėjo, kad darbo sutarties terminas – juridinis faktas, kaip nurodyta darbo sutartyje ir įsakyme, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės A. R. nėštumo ir gimdymo atostogos, kurių trukmė yra septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (DK 179 str. 1 p.). Ieškovei pradėjus dirbti savivaldybėje A. R. jau buvo pagimdžiusi, todėl ieškovės darbo sutartyje 3 mėnesių išbandymo terminas negalėjo būti nustatytas, nes tai yra ilgesnis terminas, nei pačios terminuotos darbo sutarties terminas, o tokiu atveju darbo santykiams faktiškai tęsiantis ir nei viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota (DK 111 str.).

6Papildomai ieškovė pareiškia, kad ją atleidus, atsakovė su ja laiku ir pilnai neatsiskaitė - neišmokėjo piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

7Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Motyvuoja tuo, kad dėl savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės buvo įrašytas ir vaiko prižiūrėti atostogų terminas. Mano, kad ieškovė apie išbandymo terminą žinojo ir tai patvirtino savo parašu darbo sutartyje. Nurodė, kad darbdavio netenkino ieškovės darbas ir dėl to ji buvo atleista, kaip neišlaikius išbandymo. Dėl atleidimo ieškovė buvo įspėta remiantis LR DK 107 str. 1 d. nurodyta forma – raštu, išlaikant visus procesinius reikalus.

8Ieškinys tenkinamas iš dalies.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, jog ieškovė su atsakove pasirašė du tos pačios darbo sutarties variantus, pagal vieną, sudarytą 2011-09-22 darbo sutarties Nr. A2-692 variantą (It., 32-33b.l.) išbandymo laikotarpis nebuvo nustatytas, o pagal kitą – nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis (I t. 34-36, 55-57 b.l.). Darbo sutartis buvo sudaroma 2011-09-22 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-547 “Dėl D. D. skyrimo” pagrindu, kuriame D. D. nuo 2011-09-22 buvo skiriama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausios specialistės pareigoms, nurodant, kad sudaroma terminuota darbo sutartis, terminas - Ryšių su visuomene skyriaus vyriausios specialistės A. R. nėštumo ir gimdymo laikotarpis, nustatoma pareiginė alga (I t./ 38, 54 b.l.). 2011-09-23 ieškovė pasirašytinai susipažino su Ryšių su visuomene skyriaus vyriausios specialistės pareigybės aprašymu ( I t. 58-59 b.l.).

102011-09-30 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AA-752 “Dėl A. R. atostogų vaikui prižiūrėti” išleido A. R. nuo 2011-10-10 iki 2013-07-13 atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai (I t. 45 b.l.). Sodros duomenimis A. R. išduoti nėštumo atostogų pažymėjimai nuo 2011-05-23 iki 2011-09-25 ir nuo 2011-09-26 iki 2011-10-09 (I t. 62-63 b.l.).

112011-12-21 įsakymu Nr. AP-654 “Dėl D. D. išbandymo rezultatų vertinimo” atsakovas pripažino ieškovės darbo išbandymo rezultatus vertintinus nepatenkinamai ir nurodė Bendrajam skyriui įstatymų nustatyta tvarka raštu prieš tris darbo dienas iki išbandymo termino pabaigos apie tai įspėti D. D., ką administracijos direktorius 2011-12-21 įsakymu Nr. (5.1.50)-A5-63/2 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir įvykdė ( I t. b.l. 37, 46, 60, 61). Darbo sutartis nutraukta 2011-12-21 pagal LR DK 107 str. 1 d., neišlaikius išbandymo termino (I t. 36 b.l.).

12Ieškovės atsiskaitymo lapelyje nurodyta, jog 2011 m. gruodžio mėn. Iš viso priskaityta - 1045,71 Lt; atskaityta - 1045,71 Lt, Sodrai įmoka -323,96, išmokėti 0,00 Lt (b.l. 39). 2012-05-09 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos centrinės buhalterijos duomenimis ieškovei nustatyta pareiginė alga 1464,00 Lt neatskaičius mokesčių, nedarbinga ieškovė buvo nuo 2011-12-16 iki 2011-12-20 bei ieškovei išmokėta kompensacija už nepanaudotas 7,44 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (353,39 Lt neatskaičius mokesčių), ieškovei 2012-01-24 pavedimu išmokėta 321,58 Lt už 5,21 darbo dieną (b.l. 64-67), o 2012-01-19 įsakymu Nr. AV-125 „Dėl D. D. kompensacijos už nepanaudotas atostogas“ buvo pavesta išmokėti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas 7,44 kalendorines dienas kasmetinių atostogų nuo 2011-09-22 ikui 2011-12-27 laikotarpį (I t. 47 b.l.).

13Byloje taip pat pateiktas 2011-12-14 tarnybinis pranešimas „Dėl pavėluoto viešojo pirkimo“, kuriame nurodyta, kad ieškovei skyriaus vedėja D. B. (vedėja buvo paskirta 2011-11-09 įsakymo Nr.AP-619 pagrindu (I t. 155 b.l.)) lapkričio pradžioje pavedė įtraukti į viešųjų pirkimų planą viešosios informacijos skelbimo spaudoje paslaugas ir nurodė rūpintis tuo pirkimu, kad prašymą pagal vedėjos nurodymą D. D. pateikė 2011-11-04 ir toliau nieko nebeatliko, nors buvo nurodyta konsultuotis su Viešųjų pirkimų skyriumi (I t. 129 b.l.). Minėtas 2011-11-05 prašymas „Dėl 2012-2014 metų viešųjų pirkimų plano“ Nr. K1.3-3 ieškovės D. D. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2011-11-05, registracijos Nr. A23-6110 ir 2011-11-05 rezoliucija buvo nukreiptas „p.E. G.“ (I t. 158 b.l.). Po to pateikta eilė dokumentų, patvirtinančių, kad pirkimas buvo įvykdytas, žala niekam nepadaryta (I t. 159-197). Taip pat pateiktas 2011-10-28 įsakymas Nr. AV-2318 „Dėl supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių dalinio pakeitimo“, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (II t.3-39 b.l.), duomenų, kad ieškovė būtų buvusi supažindinta su minėtais lokaliniais aktais byloje nėra

14Taip pat byloje pateikti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus dokumentai apie tai, kad ieškovė dirbo Slengių rinkimo komisijos pirmininke nuo 2012-09-04 iki 2012-10-29, taip pat pateikta 2011-09-22 darbo sutarties Nr. A2-692 kopija, kuriame nenustatytas išbandymo terminas, tik ranka taisyta darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo darbo pradžios datos, t.y. nubrauktos dvi 2011-05-22 datos ir parašyta 2011-09-22 data, nurodant, kad taisymus atliko I. G. ir taisė 2011-09-26 (I t. 100-103 b.l.). Taip pat pateiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-07-26 sprendimas, kuriame matyti, kad pareiškėja, padavusi skundą yra D. D., o atsakovė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir pareiškėja skundu prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir pakeista žemės naudojimo paskirtis bei išduoti statybą leidžiantys dokumentai, skundas buvo tenkinamas iš dalies (I t. 110-116).

15Byloje taip pat pateiktos kitos darbo sutartys, kuriose išbandymo terminas nėra nustatytas (I t. 130-135)

16Taip pat byloje pateikta ieškovės charakteristika, iš kurios matyti, kad ji dirbo Gargždų apygardos Nr.31 rinkimų komisijoje ir charakterizuojama labai gerai, nurodyta, kad pasireiškė kaip puiki darbo organizatorė, suprantanti įstatymų reikalavimus, sugebanti koordinuoti rinkimų komisijos veiklą, suprantanti raštvedybą, finansinę klausimų pusę, lengvai bendraujanti, imli informacijai (I t. 140-141 b.l.), ką patvirtino ir kito buvusio darbdavio – UAB „Resolution property Management LT“ charakteristika.

17Dėl darbo sutartyje nustatytos papildomos sąlygos – išbandymo termino.

18Šiuo atveju svarbu nustatyti – ar šalys, aptardamos darbo sutarties būtinąsias bei papildomas sąlygas, tarėsi dėl išbandymo termino

19Remiantis LR DK 93 str., darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, t.y. konsesualinė sutartis ir laikoma sudaryta nuo to momento, kada šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų. Darbo sutarties sąlygos (LR DK 95 str.) suskirstytos į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir šalis vienašališkai neturi teisės keisti darbo sutartyje teisėtai sulygtų darbo sąlygų.

20Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam ( DK 105 straipsnio 1 dalis). Taigi darbo sutarties šalių susitarimo dėl išbandymo turinį sudaro ne vien tik išbandymo terminas, bet ir tai, kokiu tikslu (kurios iš darbo sutarties šalių iniciatyva) išbandymas nustatytas. Dėl to, šalims susitarus dėl išbandymo, rašytinėje darbo sutartyje nurodytinas ne tik nustatytas išbandymo terminas, bet ir kitas esminis tokio susitarimo elementas – išbandymo tikslas (išbandymo nustatymo iniciatorius).

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

22Šiuo atveju ieškovė ginčija, kad papildoma sąlyga dėl išbandymo termino nustatymo sudarant 2011-09-22 darbo sutartį nebuvo nustatyta ir tokį savo teiginį grindžia pateikdama darbo sutarties variantą, kuriame išbandymo terminas nenustatytas. Atsakovas tokį teiginį ginčija ir nurodo, kad su ieškove buvo tartasi dėl išbandymo termino ir ieškovė žinojo, kad toks terminas nustatytas ir pateikė savo teiginį patvirtinantį įrodymą – analogišką darbo sutartį, kuriame yra tiek ieškovės parašas, tiek nustatytas išbandymo terminas. Ieškovė nurodė, kad sudarius pirmąją darbo sutartį apie išbandymo terminą su atsakovu nesitarė, tačiau kadangi buvo registruota Darbo biržoje, privalėjo apie įsidarbinimą pranešti ir pirminį darbo sutarties variantą pateikė teritorinei darbo biržai, tačiau Darbo biržoje pastebėjus, kad sutarties įsiteisėjimo ir darbo pradžios data yra netinkama, t.y. ne 2011-09-22, o 2011-05-22, nurodė darbo sutartyje ištaisyti datas, ko ieškovė ir siekė, tačiau atsakovas, nesuderinęs ir neaptaręs su ja, į antrą sutarties variantą įtraukė papildomą sąlygą – trijų mėnesių išbandymo terminą, ko ieškovė nepastebėjusi, darbo sutarties antrą variantą pasirašė.

23Šiuo atveju labiau tikėtina ir pagrįsta ieškovės versija – t.y. kad pirmame darbo sutarties variante trijų mėnesių išbandymo terminas nebuvo nustatytas - tą patvirtina pateiktos kitų asmenų, dirbusių tose pačiose pozicijose darbo sutartys, kuriose išbandymo terminas nenustatytas, taip pat iš teritorinės Darbo biržos gauta darbo sutarties kopija, taip pat liudytoja apklaustos Darbo biržos darbuotojos I. D. parodymai (I t. 123 b.l.).

24Taip pat nustatytas motyvas dėl ko atsakovas į antrą darbo sutarties variantą įtraukė papildomą sąlygą - trijų mėnesių išbandymo terminą, nes atsakovui nepatiko ieškovės elgesys, t.y. tai, kad ji bylinėjosi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir 2012-07-26 sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies D. D. naudai. Atsakovas suprato, kad, nustačius išbandymo terminą, ieškovė taps labiau pažeidžiama, nes darbdavys įgis teisę paprasčiau atleisti ją iš darbo, nesilaikant drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, be to sutrumpės įspėjimo apie atleidimo iš darbo terminas. Ieškovės elgesys labai nepatiko Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėjai D. D., kuri apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad ieškovė nuolat pas ją užeidavo į kabinetą ir nuolat užduodavo asmeninio pobūdžio klausimus, susijusius su statyba ir leidimais, jai buvo keista, kad savivaldybėje dirba asmuo, kuris buvo padavęs darbdavį į teismą, ir apie tai ji informavo administracijos direktorių (I t. 125-126 b.l.).

25Liudytojų O. N. (I t. 124-125 b.l.) ir D. B. parodymai vertinami kritiškai, nes jos dirba pas atsakovą ir nėra suinteresuotos duoti parodymų prieš atsakovą. Pažymėtina, kad O. N. vykdė darbdavio – tuo metu ėjusio administracijos direktoriaus pareigas R. M. nurodymą ir antrą sutarties variantą papildė nauja sąlyga - įrašė išbandymo terminą. O D. B. administracijos direktoriaus nurodymu surašė tarnybinį pranešimą dėl viešųjų pirkimų. Pažymėtina, kad skyriaus vedėjai drausminių priemonių taikyta dėl minėto viešojo pirkimo organizavimo nebuvo, o ieškovei tai buvo pagrindas konstatuoti, kad ji netinkamai atkliko pareigas ir neišlaikė išbandymo termino. Kodėl atsakomybė buvo taikyta tik D. D. atžvilgiu, teismo posėdžio meti D. B. paaiškinti negalėjo.

26Liudytojas R. M. taip pat neatsiminė - ar su ieškove aptarė išbandymo terminą, nurodė, kad vienoje patalpoje su D. D. nekalbėjo, todėl šiuo atveju yra neaišku – kada ir kur su ieškove aptarė papildomą sąlyga dėl išbandymo termino nustatymo.

27Taip pat pažymėtina, kad apklausiant kliudytojus jokių neigiamų ieškovės charakterio bruožų nepaminėta, pastabų ar nusiskundimų dėl darbo neišreikšta.

28Esant aukščiau nurodytai įstatyminei reglamentacijai bei bylos rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams, konstatuotina, kad šalys, sudarydamos 2011-09-22 terminuotą darbo sutartį dėl papildomos sąlygos – trijų mėnesių išbandymo termino nesitarė, todėl atsakovas tokios papildomos sąlygos į darbo sutartį savo nuožiūra įtraukti negalėjo, todėl laikytina, kad toks terminas nebuvo sutartas.

29Konstatavus, kad trijų mėnesių išbandymo terminas darbo sutartyje nebuvo nustatytas, preziumuojama, kad ieškovė negalėjo būti atleista pagal LR DK 107 str. 1 d. kaip neišlaikius bandomojo laikotarpio.

30Pažymėtina, kad neįrašęs darbo sutartyje išbandymo tikslo, darbdavys neatliko DK 99 straipsnio 3 dalyje jam nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nes nenurodė visų esminių išbandymo susitarimo elementų.

31Be to pažymėtina, kad teismas aiškinosi ir tas aplinkybes – ar ieškovės atliekamas darbas buvo nekokybiškas, ar buvo pagrindas atleisti ją iš darbo neigiamai įvertinus išbandymo rezultatus. Svarbu tai, kad atleidimo iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neigiami išbandymo rezultatai. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis – darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą darbą ar jo kokybę, byloje nepateikta ir tokios aplinkybės nenustatytos.

32Esant aplinkybėms, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (kas šiuo atveju gali būti), LR DK 140 str. 1 d. ir 300 str. pagrindu priteistina vieno mėnesio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į išeitinės išmokos paskirtį ir į tai, kad teisė į ją siejama būtent su darbo sutarties nutraukimu, darytina išvada, kad tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, kurio atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir kuris negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, būtų gavęs ar gautų DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, kurios dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo (šiuo atveju ieškovės) nepertraukiamąjį darbo stažą, kurį jis atitinkamoje darbovietėje turi teismo sprendimo priėmimo dieną.

33Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies – 353,99 Lt (neatskaičius mokesčių) priteisimo už uždelsimo laiką iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – pripažintina, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė uždelsė atsiskaityti su ieškove D. D. už nepanaudotas atostogas ir atsiskaitė tik 2012-01-24, todėl minėta suma, t.y. 353,99 Lt (neatskaičius mokesčių) turi būti priteista tik už laikotarpį nuo 2011-12-21 iki 2012-01-24.

34Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstama, kad 2011-12-21 darbo sutartis Nr.A2-692 buvo neteisėtai nutraukta pagal LR DK 107 str. 1d. ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1464,00 Lt (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį t.y po 1464,00 Lt (neatskaičius mokesčių) į mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2011-12-21 iki teismo sprendimo įteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį, t.y. 353,39 Lt (neatskaičius mokesčių) už uždelsimo laiką nuo 2011-12-21 iki 2012-01-24; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - nuo 2012-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidų - 2500,00 Lt už teisinę pagalbą ( I t.106-107 b.l.).

35Iš ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės priteistinos išlaidos – 34,85 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniai).

36Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies:

38pripažinti 2011-12-21 darbo sutarties Nr.A2-692 nutraukimą pagal LR DK 107 str. 1d. neteisėtu ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

39priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188773688, esančios Klaipėdos g.2, LT-96130 Gargžduose, Klaipėdos r., vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1464,00 Lt (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį, t.y po 1464,00 Lt (neatskaičius mokesčių) į mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2011-12-21 iki teismo sprendimo įteisėjimo dienos;

40priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188773688, esančios Klaipėdos g.2, LT-96130 Gargžduose, Klaipėdos r., neišmokėto darbo užmokesčio dalį, t.y. 353,39 Lt už uždelsimo laiką nuo 2011-12-21 iki 2012-01-24;

41priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188773688, esančios Klaipėdos g.2, LT-96130 Gargžduose, Klaipėdos r., 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - nuo 2012-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

42priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188773688, esančios Klaipėdos g.2, LT-96130 Gargžduose, Klaipėdos r., 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

43Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

44Priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188773688, esančios Klaipėdos g.2, LT-96130 Gargžduose, Klaipėdos r., 34,85 Lt valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

45Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.