Byla 2A-2084-260/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundądėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-963-454/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–6) prašydamas priteisti jam iš atsakovo 10 000 Lt skolą, 1 769,86 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. atsakovui paskolino 4 000 Lt, o atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 4 000 Lt sumą ieškovui sumokėti iki 2009 m. lapkričio 8 d. 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovas atsakovui paskolino 6 000 Lt, o atsakovas surašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieškovui 6 000 Lt sumokėti iki 2009 m. gruodžio 3 d. Ieškovas savo įsipareigojimus tinkamai įvykdė, perdavė atsakovui atitinkamai 4 000 Lt ir 6 000 Lt, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nei iki vekseliuose nurodytų terminų, nei vėliau neįvykdė, nurodytų sumų ieškovui negrąžino.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 25–29) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateikti vekseliai neturi teisinės galios, yra niekiniai dokumentai, nesukuriantys jokių įsipareigojimų, kadangi neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio reikalavimų, kad vekselyje turi būti bent 7 rekvizitai. Ieškovo pateikti vekseliai neturi šių privalomųjų vekselio rekvizitų: besąlyginio vekselio davėjo įsipareigojimo, vardo, pavardės asmens, kuriam turi būti sumokėta, išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens parašo, todėl pateikti vekseliai neturi paprastojo vekselio galios.Be to, net jei ir būtų pripažinta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę pagal paprastuosius vekselius, jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal vekselį pareikšti. Atsakovas neigia bet kokius tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, kadangi atsakovui nebuvo perduotos jokios piniginės lėšos, o ieškovas įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, nepateikė. Vekselių turinys nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l. 66–68) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt skolą, 1 769,86 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 353 Lt žyminį mokestį, 65 Lt už užklausas, 1 000 Lt už teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad pagal išrašytus vekselius ieškovas 2009 m. spalio 8 d. paskolino atsakovui 4 000 Lt iki 2009 m. lapkričio 8 d., taip pat 2009 m. lapkričio 3 d. paskolino dar 6 000 Lt iki 2009 m. gruodžio 3 d. Ieškovui per nustatytus terminus nepateikus atsakovui apmokėti vekselių, ieškovas neteko ir teisės teikti notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Teismas nepagrįsta laikė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jam pinigai pagal vekselius nebuvo perduoti. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad abu vekselius jis pildė savo ranka tik kaip pavyzdžius ir tik tikėdamasis pasiskolinti iš ieškovo pinigų, kad vekselių surašymo metu atsakovui buvo reikalingi pinigai ir jis ieškojo, iš kur jų pasiskolinti, dėl ko buvo susitikęs su ieškovu, kad vekselius pildė du kartus per vieną mėnesį, kad, tariamai negavęs pinigų, neprašė grąžinti užpildytų vekselių, sprendė, kad labiau tikėtina, jog pinigų perdavimo faktas abiem atvejais buvo ir laikė jį įrodytu. Teismas, kaip prieštaraujančiu protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui laikė atsakovo elgesį, jei šis, negavęs pinigų, neprašė grąžinti surašytų vekselių. Teismas pažymėjo, kad pinigų perdavimo faktą patvirtino ir liudytoja D. B., dėl kurios parodymų teismas, nors ši liudytoja ir gyvena bei veda bendrą ūkį su ieškovu, neturėjo pagrindo abejoti. Nustatęs, kad atsakovas savo prievolės pagal vekselius neįvykdė, teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Apeliaciniu skundu (b.l. 73–77) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pinigų perdavimo atsakovui faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais. Vien tik šalių paaiškinimai ir liudytojo parodymai negali patvirtinti fakto, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigines lėšas. Teismas pinigų perdavimo faktą grindė atsakovo paaiškinimais, jog jis abu vekselius užpildė savo ranka, jog buvo poreikis skolintis pinigų, jog negavęs pinigų nereikalavo grąžinti iš ieškovo vekselių, tačiau dėl to, kad šalys yra suinteresuotos bylos baigtimi ir jų paaiškinimai nėra objektyvūs, daryti išvadą apie faktų buvimą vien tik remiantis jų paaiškinimais, negalima. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pinigai jam buvo perduoti, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Kadangi liudytoja, patvirtinusi pinigų perdavimo faktą, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su ieškovu, jos parodymus nepagrįstai teismas vertino kaip objektyvius.
  2. Teismas nepagrįstai išvadą dėl 10 000 Lt pinigų sumos perdavimo padarė remdamasis tik šalių paaiškinimais ir liudytojosparodymais, kadangi CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintanuostata, pagalkurią įstatymų nustatytos sandorio formos nesilaikymas atima galimybę remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą.
  3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieškovas perdavė atsakovui pinigines lėšas, kadangi teismui pateiktuose vekseliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Teismų formuojamoje praktikoje atvejai, kai paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui nėra atskirai specialiai aptariamas sutarties tekste, vertinami kritiškai ir dažniausiai nelaikomi įrodančiais sutarties dalyko perdavimą paskolos davėjui.
  4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovo piniginių lėšų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – vekseliai, priešingai, sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovas negavo vekseliuose nurodytų sumų.
  5. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis apskritai nėra atsakovo pasirašytas, t. y. jame nėra atsakovo parašo kaip būtino sutarties sudarymui patvirtinti rekvizito. Nepasirašytu vekseliu nebuvo patvirtinta atsakovo valia skolintis lėšas, o juo labiau negalėjo būti patvirtintas vekselyje nurodytos sumos gavimo faktas.
  6. Teismas vekselius turėjo laikyti niekiniais dokumentais, nesukuriančiais jokių įsipareigojimų, o paskolos sutartys tarp šalių turėjo būti laikomos nesudarytomis nesant pagrindinės paskolos sutarties sudarymą patvirtinančios sąlygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto.
  7. Tinkamo sutartinių teisinių santykių įforminimo naštą teismas nepagrįstai perkėlė išimtinai tik atsakovui, nors abi sutarties šalys turi pareigą tinkamai įforminti sandorį. Nors teismas sprendė, kad atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas, kadangi užpildė vekselius ir nereikalavo jų grąžinti, nors pinigų negavo, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nereikalavo pasirašyti 2009 m. lapkričio 3 d. vekselio, nereikalavo įforminti piniginių lėšų perdavimo, neįrašė būtinų vekselio rekvizitų tam, kad jis turėtų vekselio teisinę galią.
  8. Teismas sprendimu pinigų sumas priteisė pagal niekinius vekselius, kurie neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes neturi vekseliui būtinų rekvizitų, o tokie vekseliai neturi teisinės galios.
  9. Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje yra numatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Kadangi vekseliuose nustatyti mokėjimo terminai suėjo 2012 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d., o ieškinys teisme pareikštas 2013 m. liepos 4 d., tai laikytina, kad ieškovas yra praleidęs reikalavimų pateikimo senaties terminą.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81–85) ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių ir vadovaudamasis logikos dėsniais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, kadangi atsakovas, savo ranka surašydamas vekselius, įrašė pinigų sumas, kurias jis įsipareigoja grąžinti, nenurodė, kokie kiti teisiniai santykiai būtų sieję jį ir ieškovą, todėl atsakovo surašytas įsipareigojimas ir savęs įvardijimas kaip pinigus gavusio asmens, patvirtina, kad jis yra gavęs pinigines lėšas. Teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi liudytojos parodymais, kadangi byloje yra netiesioginiai rašytiniai įrodymai, o draudimas remtis liudytojų parodymais prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas sprendimą. Teismas tinkamai įvertino šalių paaiškinimus pagrįstai atsakovo parodymus įvertinęs kaip prieštaraujančius logikai ir atidaus bei rūpestingo žmogaus elgesiui, tuo tarpu ieškovo parodymai pagrįstai įvertinti kaip patikimi, nes juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir liudytojos parodymai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis yra nepasirašytas atsakovo. Nurodytas vekselis yra surašytas atsakovo ranka, vekselyje atsakovas nurodytas kaip pinigų gavėjas, nurodyta gauta pinigų suma, todėl teismas pagrįstai šį vekselį laikė skolos dokumentu. Be to, jei pagal šį vekselį atsakovas nebūtų gavęs pinigų, jis nebūtų vekselio atidavęs ieškovui. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad vekseliai turėjo būti laikomi niekiniais dokumentais, nesukuriančiais jokių įsipareigojimų, o paskolos sutartys tarp šalių laikomos nesudarytomis, kadangi šiuo atveju atsakovo vekseliai laikytini skolos rašteliais, patvirtinančiais skolos buvimo faktą. Apelianto argumentai dėl vekselio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams laikytini nepagrįstais, kadangi ginčo atveju vekseliai laikytini skolos dokumentais. Apeliantas nenurodė, kokiu būdu teismas jam perkėlė didesnę įrodinėjimo naštą byloje. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos sprendžiant dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi reikalavimas kildinamas iš vekselio kaip skolos raštelio, dėl ko turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

13Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo A. P. ieškinys atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

14Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 8 d. buvo išrašytas paprastasis vekselis 4 000 Lt sumai, pagal kurį vekselio davėjas įsipareigojo 2009 m. lapkričio 8 d. sumokėti pinigų gavėjui 4 000 Lt (b.l. 11). Pinigų gavėju vekselyje nurodytas V. J., t. y. atsakovas byloje. 2009 m. lapkričio 3 d. buvo išrašytas paprastasis vekselis 6 000 Lt sumai, pagal kurį vekselio davėjas, kuriuo nurodytas A. P., t. y. ieškovas byloje, įsipareigojo 2009 m. gruodžio 3 d. sumokėti pinigų gavėjui 6 000 Lt (b.l. 10). Pinigų gavėju minėtame vekselyje taip pat nurodytas V. J., vekselio davėjo parašo vekselyje nėra. Ieškovas, remdamasis nurodytais paprastaisiais vekseliais, kuriais buvo įforminti šalių paskoliniai santykiai, prašė priteisti iš apelianto jam negrąžintas paskolų sumas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį pripažinęs, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada ginčijama teigiant, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais vekseliais kaip neturinčiais teisinės galios, bet ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje buvo įrodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, tuo pačiu ir tarp šalių egzistavę paskolos teisiniai santykiai.

15Paskola – realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo (CK 6.871 str. 3 d.). Tokiam paskoliniam santykiui įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai išduodamas ir vekselis. Vekseliu patvirtintos prievolės specifika – jos abstraktumas ir viešas patikimumas – suteikia kreditoriui papildomą garantiją, kad skola bus grąžinta. Tačiau dėl šių savybių vekselis netampa nei skolos grąžinimą užtikrinančia priemone, nei paskolos sutartimi, bet paskolinio santykio dalyviai sukuria kitą prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai. Paprastojo vekselio rekvizitus reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnis. Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

16Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos iš apelianto priteisimo, rėmėsi pirmiau nutartyje nurodytais paprastaisiais vekseliais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (paprastaisiais vekseliais), sutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis nėra pasirašytas vekselio davėjo, t. y. jame nėra vieno iš paprastojo vekselio rekvizitų, numatytų ĮPVĮ 77 straipsnyje, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, negalima pripažinti, kad šis dokumentas neturi teisinės galios. Sutiktina, kad šis dokumentas nėra paprastasis vekselis, neturi jo galios, tačiau ieškovas remdamasis juo gali įrodinėti jį ir apeliantą siejančius prievolinius teisinius santykius. Aplinkybė, jog minėtas paprastasis vekselis nėra pasirašytas jo davėjo, nesudaro pagrindo spręsti, kad juo nebuvo išreikšta apelianto valia skolintis lėšas. Bylos aplinkybių visuma, apelianto paaiškinimai apie paprastųjų vekselių išrašymo aplinkybes, nurodymas, jog jis pats išrašė šiuos vekselius siekdamas pasiskolinti iš ieškovo pinigines lėšas, sudaro pagrindą spręsti, kad net ir nesant 2009 m. lapkričio 3 d. vekselyje apelianto parašo, jame buvo išreikšta tikroji apelianto valia.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo paprastuosiuose vekseliuose nėra ir kitų paprastajam vekseliui būtinų rekvizitų, kadangi juose įtvirtintas ir besąlyginis vekselio davėjo įsipareigojimas sumokėti iki vekseliuose nurodyto termino atitinkamas sumas, taip pat nurodytas ir asmuo, kuriam turi būti sumokėta atitinkamos sumos pagal vekselius. Taigi formaliai minėti vekseliai, išskyrus tai, kad 2009 m. lapkričio 3 d. paprastajame vekselyje nėra jį išdavusio asmens parašo, atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės abu paprastieji vekseliai yra užpildyti neteisingai, t. y. juose nurodyti paprastojo vekselio rekvizitai, kaip galima spręsti iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, taip pat liudytojos parodymų, neatitinka šalių tikrosios valios. Nustatyta, kad abiejuose paprastuosiuose vekseliuose pinigų gavėju yra nurodytas apeliantas, t. y. pagal paprastojo vekselio prasmę būtent jam turėtų būti sumokėtos konkrečios pinigų sumos, tačiau, kaip galima spręsti iš paties apelianto paaiškinimų, surašant paprastuosius vekselius ne ieškovas įsipareigojo tam tikras sumas sumokėti apeliantui, bet priešingai, būtent apeliantas turėjo tikslą skolintis pinigines sumas iš ieškovo. Teisėjų kolegijos manymu, nurodytos aplinkybės ir tai, kad teisinių santykių šalys netinkamai pasinaudojo teisiniu instrumentu juos siejantiems santykiams įforminti, nesudaro pagrindo nepripažinti egzistavus tarp šalių prievolinių teisinių santykių. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas paaiškino, kad šie vekseliai buvo išrašyti kaip pavyzdžiai tam atvejui, jei jis skolintųsi iš ieškovo pinigų, taigi nurodyti apelianto paaiškinimai patvirtina, kad jis pagal nurodytus vekselius, nors ir užpildytus nesilaikant įstatymo reikalavimų, ketino įsipareigoti ieškovui sumokėti tam tikras sumas, t. y. jie tokiu būdu ketino įforminti paskolos teisinius santykius. Aplinkybes, kad abi sutarties šalys manė, jog paprastieji vekseliai yra užpildyti teisingai, patvirtina ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti ieškovo argumentai, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina įrašas vekselyje pinigų gavėju nurodant būtent apeliantą. Taigi, kaip matytiiš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, paprastieji vekseliai atspindėjo šalis siejusius paskolos teisinius santykius. Todėl, nepaisant to, kad ieškovo teismui pateikti vekseliai neatitinka įstatymo jiems keliamų reikalavimų ir neturi paprastųjų vekselių galios, jie nelaikytini neturinčiais teisinės galios. Priešingai, remdamasis jais ieškovas turi teisę įrodinėti šalis siejusius paskolos teisinius santykius.

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, ieškovo teismui pateiktus paprastuosius vekselius vertino ir jais rėmėsi ne kaip paprastaisiais vekseliais, bet kaip skolos rašteliais. Taigi juos vertino tik kaip dokumentus, kuriais ieškovas gali įrodinėti atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl paprastųjų vekselių laikymo niekiniais dokumentais, nesudarančiais pagrindo spręsti apie šalis siejusius teisinius paskolos santykius.

19Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo teismui pateikti paprastieji vekseliai neturi paprastųjų vekselių galios, kad jie nėra vertybiniai popieriai ir civilinių teisių objektai, jiems netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt., dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nurodytais dokumentais kaip paprastaisiais vekseliais, išsamiai nepasisako, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Tuo pačiu papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnis, kuriame numatytas sutrumpintas trejų metų nuo mokėjimo termino dienos ieškinio senaties terminas visiems reikalavimams pagal vekselį akceptantui pareikšti, nagrinėjamu atveju netaikytinas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pareikštą ieškinį turėjo atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovo teismui pateikti paprastieji vekseliai nelaikytini turinčiais paprastųjų vekselių galią, dėl ko jiems netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Be to, net ir tuo atveju, jei pateikti dokumentai būtų pripažinti paprastaisiais vekseliais, minėta įstatymo nuostata taikoma tik reiškiant reikalavimus akceptantui, o byloje duomenų apie tai, kad apeliantas būtų akceptavęs nurodytus vekselius, nėra. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė ieškinio senaties termino.

20Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

21Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovas įrodė piniginių sumų perdavimą apeliantui. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės, o priešingai, vekseliuose nesant užfiksuotos šio fakto kaip tik laikytina, kad vekseliai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Pažymėtina, kad apelianto ranka surašytuose vekseliuose pinigų perdavimo jam faktas nėra užfiksuotas, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pinigų perdavimas neįvyko. Vien tik įrašo rašytiniame skolos dokumente apie pinigų perdavimą nebuvimas nesudaro pagrindo spręsti, kad pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, kadangi nesant tokio įrašo paskolos gavėjas šią aplinkybę gali įrodinėti visomis kitomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje byloje pinigų perdavimo faktas buvo įrodinėjamas šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais ir, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pinigų perdavimo apeliantui, laikytina pagrįsta.

22Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas išvados dėl pinigų perdavimo negalėjo padaryti remdamasis vien tik šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kadangi šalių paaiškinimai, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra objektyvūs, o liudytojų parodymais nagrinėjamoje byloje nebuvo galima remtis, kadangi buvo nesilaikytina rašytinės paskolos sandorio formos. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl pinigų perdavimo fakto, negalėjo remtis šalių paaiškinimais. Kaip viena iš įrodinėjimo priemonių CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti šalių paaiškinimai, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai jais rėmėsi. Sutiktina, kad šalys, siekdamos joms palankios proceso baigties, gali duoti ir neobjektyvius paaiškinimus dėl ginčo esmės, tačiau ši aplinkybė nėra preziumuojama, dėl ko kiekvienu atveju teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, įvertina ir šalių paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju ieškovo paaiškinimai atitiko byloje esančius rašytinius įrodymus, juos patvirtino byloje apklausta liudytoja, todėl abejoti jų objektyvumu teismas neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pinigų perdavimo faktą iš esmės pagrindė apelianto parodymais, kurių visuma, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus bei liudytojos parodymus sudarė pagrindą spręsti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

23CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Nagrinėjamoje byloje abiem atvejais paskolos suma viršijo nurodytą sumą, tačiau rašytinės paskolos sutartys tarp šalių nebuvo sudarytos. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad remiantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau teismas gali netaikyti nurodyto draudimo tuo atveju, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 str. 6 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje šalys iš paskolos teisinių santykių kylančioms paskolos gavėjo pareigoms įforminti pasinaudojo paprastojo vekselio instrumentu. Šie dokumentai, kaip netiesioginiai paskolos teisinius santykius patvirtinantys įrodymai, byloje yra, todėl, teisėjų kolegijos manymu, draudimas nagrinėjamoje byloje remtis liudytojų parodymais neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Paskolos sandorio tarp dviejų fizinių asmenų sudarymo įrodinėjimas be liudytojų parodymų yra apsunkintas, o tais atvejais, kai pinigų perdavimo faktą yra matę ir tretieji asmenys, draudimas remtis šių liudytojų parydomais apsunkintų teisiną bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi liudytojos parodymais. Nors, apelianto teigimu, minėta liudytoja yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi gyvena kartu su ieškovu ir veda bendrą ūkį, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vien tik nurodytos aplinkybės, atsižvelgiantį tai, kad minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, nesudaro pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų objektyvumu.

24Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

25Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas byloje įrodymus įvertino tinamai, nepažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą įrodymų viseto išnagrinėjimu ir logikos dėsniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti tarp šalių egzistavus paskolos teisinius santykius, nes paprastieji vekseliai yra pas kreditorių, o bet koks pakankamai atidus, rūpestingas ir protingas asmuo, jei jis nebus įsipareigojęs kitam asmeniui, pareikalaus grąžinti jam jo išrašytą vekselį, o greičiausiai, nesant jokio piniginio įsipareigojimo, savo valia paprastojo vekselio, suvokdamas jo teisinę reikšmę, neišrašinės. Apelianto argumentai, kad jis vekselius rašė tik kaippavyzdžius, tik tikėdamasis pasiskolinti pinigų iš ieškovo, laikytini tik kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti savo tinkamo prievolių vykdymo, kadangi bet koks protingas, atidus asmuo, tokių dokumentų kaip pavyzdžių neišrašinėtų. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės, kad vekseliai surašyti patiesapelianto ranka esant poreikiui ir siekiant pasiskolinti pinigų iš ieškovo, kartu su ieškovo paaiškinimais bei liudytojos parodymais, sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pinigų perdavimo fakto yra teisinga.

26Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtasnepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir tyrimą, taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovo nepriteistinas jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

28Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti jam iš apelianto 900 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo turėtasbylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (b.l. 86–87), o kadangi apeliacinis skundas atmestas, šios išlaidos priteistinosieškovui iš apelianto (CPK 98 str. 1 d.).

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30apeliacinį skundą atmesti.

31Kaunoapylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

32Priteisti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) (260,66Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–6) prašydamas priteisti... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 25–29) su ieškiniu nesutiko,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l. 66–68)... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 73–77) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81–85) ieškovas prašė apeliacinį... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 13. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 8 d. buvo išrašytas... 15. Paskola – realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo (CK 6.871... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos iš... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo... 18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą,... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo teismui pateikti... 20. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos... 21. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp... 22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas išvados dėl... 23. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią fizinių... 24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas byloje... 26. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios... 27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovo nepriteistinas jo už... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti jam iš... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. apeliacinį skundą atmesti.... 31. Kaunoapylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti galioti... 32. Priteisti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. J., a.k. (duomenys...