Byla eI-1647-1047/2019
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ atstovams advokatui Sauliui Urbonavičiui ir advokatui Matui Balėnui, atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams Mindaugui Berniūnui ir Daivai Balnienei, trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui Linui Rudžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4UAB „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymą Nr. 2-14656 bei įpareigoti Susisiekimo ministeriją atsižvelgti į pareiškėjos 2018 m. spalio 19 d. pateiktą prašymą (pasiūlymą) pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius. Be to, pareišėkja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėja nurodė, kad 2012–2013 m. įsigijo tris žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Sudarydama šių žemės sklypų įsigijimo sandorius, pareiškėja neturėjo informacijos, kad įsigyjami sklypai yra ar ateityje gali būti įtraukti į uosto rezervinę teritoriją. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ nusprendė parengti Bendrąjį planą. Pareiškėja, susipažinusi su Bendrojo plano projektu, pastebėjo, kad jos sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Uostas) rezervinę teritoriją, todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, projektuotojus ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir Direkcija), prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant Uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų Bendrovės sklypai. Atsižvelgdama į pareiškėjos pastabas Susisiekimo ministerija patikslino Bendrojo plano sprendinius ir aiškinamajame rašte detaliau paaiškino neįsisavinamų teritorijų statusą, tačiau pareiškėjos sklypai liko įtraukti į Bendrąjį planą, kaip Uosto rezervinė teritorija. Prieš pakartotinį Bendrojo plano viešąjį svarstymą pareiškėja 2018 m. spalio 19 d. pateikė Susisiekimo ministerijai prašymą (siūlymus) pakeisti Bendrojo plano sprendinius taip, kad pareiškėjos sklypai nepatektų į sprendiniuose numatytą Uosto rezervinę teritoriją, tačiau 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė minėtą prašymą, nurodydama, kad Bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų ribos, kurios gali būti keičiamos tik prieš tai atitinkamai pakeitus nurodytą Vyriausybės nutarimą.

6Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiškėja nurodo, kad rezervinė Uosto teritorija turi būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų, nes sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) ir Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) nuostatas, teisės aktai nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus.

7Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Skundžiamas sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėjo būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju, Susisiekimo ministerija neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių uosto rezervinė teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kai tokia galimybė nenustatyta Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 822) su vėlesniais pakeitimais. Susisiekimo ministerija tik formaliai referavo į teisės aktą, tokiu būdu pateikdama ne išsamų ir pareiškėjai suprantamą atsakymą, o formalią poziciją, iš kurios nėra aiškūs argumentai. Pažymėjo, kad Nutarime Nr. 385, kuriuo keičiamas Nutarimas Nr. 822, ir kuriuo Uosto rezervinei teritorijai nuspręsta priskirti 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, nepateikta jokių šią teritoriją identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių, žemėlapių ar planų, teritorija vis dar įvardinta kaip valstybinė žemė, o Nekilnojamojo turto registre iki pat šiol jokių žymų apie atitinkamų žemės sklypų priklausymą Uosto rezervinei teritorijai neįregistruota, taigi skundžiamas sprendimas dėl aukščiau išvardintų priežasčių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

8Pabrėžė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjai įsigijus žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre nebuvo pažymėta, kad šiems žemės sklypams taikomi papildomi apribojimai. Mano, kad ginčo sklypai Bendruoju planu iš viso neturi būti įtraukti į rezervinės teritorijos ribas, nes poreikis juos naudoti Uosto plėtrai Bendrojo plano sprendiniuose nenumatomas. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad, įvertinus, kad šių žemės sklypų neplanuojama panaudoti uosto plėtrai ir po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio, taip pat siekiant nesukurti perteklinių apribojimų veikloms šiuose žemės sklypuose, siūloma keisti Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervinės teritorijos ribas į jas neįtraukiant privačių savininkų valdomų sklypų. Vienas iš Bendrojo plano planavimo darbų programos nustatytų tikslų – numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje, o vienas iš programoje nustatytų teritorijų planavimo uždavinių – įvertinus žemės naudojimo poreikį, nustatyti rezervines teritorijas, kurių reikia uosto infrastruktūros ir veiklos plėtrai už esamų uosto teritorijos ribų. Taigi, pareiškėjos įsitikinimu, nepriklausomai nuo Nutarime Nr. 822 numatytų rezervinių teritorijų plotų, Bendruoju planu turi būti nustatytos tik tos rezervinės teritorijos, kurių reikia uosto plėtrai, ir priešingai, įvertinus žemės naudojimo poreikį bei nustačius tam tikrų žemės sklypų nereikalingumą Uosto plėtrai, šie sklypai neturėtų būti įtraukti į Bendruoju planu nustatomas rezervines teritorijas.

9Pareiškėjos nuomone, Bendrajame plane naujai atsiradęs teiginys „siūloma keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervinės teritorijos ribas į jas neįtraukiant privačių savininkų valdomų sklypų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams. Pasak pareiškėjos, Vyriausybė Bendrojo plano rengimo metu gali atitinkamai pakeisti savo priimtą Nutarimą Nr. 822 ir eliminuoti teisinio reguliavimo dėl rezervinės teritorijos nustatymo dviprasmybes. Susisiekimo ministerija dėl neaiškių priežasčių iki šiol nesiėmė veiksmų inicijuoti Bendrajame plane minimą Nutarimo Nr. 822 pakeitimą, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti.

10Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 50–58) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui – jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais, sprendimo motyvai visiškai atitinka galiojantį uosto rezervinių teritorijų teisinį reguliavimą ir yra pakankami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Pažymėjo, kad TPĮ 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiūlymas (prašymus). Aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

12Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto rezervinėse teritorijose gali būti tik valstybinė žemė ir klaidingai aiškina Uosto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų) nuostatas. Paaiškino, kad tik uosto žemė turi būti valstybės nuosavybė, o uosto rezervinės teritorijos nebūtinai turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, nes jos nėra naudojamos uosto reikmėms, kol jos nepriskiriamos uosto žemei (teritorijai). Tik kompetentingai institucijai nusprendus uosto teritoriją išplėsti nustatytų rezervinių teritorijų sąskaita, ši rezervinėse teritorijose esanti žemė turi būti perleista valstybei (jeigu ji iki tol nebuvo valstybės nuosavybė) sandoriais (pvz. pirkimas-pardavimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir kt.). Uosto įstatymas nustato Vyriausybę kaip instituciją, kuri kompetentinga nustatyti uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas.

13Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiškėjos sklypai, yra nurodytos Nutarimu Nr. 822 patvirtinto sąrašo III skyriaus 4 punkte, t. y. teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Šios teritorijos buvo priskirtos uosto rezervinėms teritorijoms Nutarimu Nr. 385, kurio priėmimo metu visa priskirta teritorija buvo valstybės nuosavybė. Pareiškėjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiškėja sklypus įsigijo 2012–2013 m. Pareiškėja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalėjo nežinoti, kad 2012–2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. Pabrėžė, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiškai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priėmimo metu atitiko faktinę rezervinių teritorijų žemės statuso situaciją (pareiškėjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemė buvo valstybinė).

14Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų negali būti vertinami, kadangi nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėja kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, o paskui į teismą ne dėl ūkinės ar kitokios veiklos ribojimų, bet dėl pareiškėjos sklypų išbraukimo iš Nutarimu Nr. 822 patvirtinto rezervinių teritorijų sąrašo. Be to, skundžiamu sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad pats faktas, jog jos sklypai patenka į Nutarimu Nr. 822 patvirtintų rezervinių teritorijų sąrašą, savaime nenustato jokių apribojimų ar suvaržymų, kurie galėtų sudaryti kliūčių šiuos žemės sklypus naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir juose vykdyti leistiną ūkinę veiklą. Ginčo sklypai patenka į teritoriją, kuri žymima kaip neįsisavinama, tai reiškia, kad nėra ketinimo tuos sklypus panaudoti ateityje. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kaip skundžiamas sprendimas pažeidė jos teises ir ginamus interesus.

15Pabrėžė, kad Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nustato Vyriausybė, o ne teritorijų planavimo dokumentai, todėl Bendrojo plano sprendiniais galima nagrinėti galiojančių uosto rezervinių teritorijų ribų keitimo poreikį ir tikslingumą, siūlyti plėsti arba mažinti rezervinių teritorijų ribas, tačiau pakeisti Nutarimu Nr. 822 nustatytas uosto rezervinės teritorijos ribas negalima. Būtent Bendrojo plano rengimo ir derinimo metu tiksliai paaiškėja, koks teritorijos plotas, neperžengiant Vyriausybės nutarimu patvirtintų ribų, bus įsisavinamas, todėl tik patvirtinus Bendrąjį planą, atsiras pagrindas inicijuoti Nutarimo Nr. 822 keitimą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas rengiant Bendrąjį planą lygiagrečiai inicijuoti Nutarimo Nr. 822 keitimą yra nesusisijęs su teritorijų planavimo procesu ir yra išeinantis už ginčo nagrinėjimo ribų.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovė (I t., b. l. 31–35). Pabrėžė, kad pareiškėjos pasiūlymai atsakovei nėra privalomi, o Bendrojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Direkcijos nuomone, atsakovė aiškiai ir tiksliai nurodė priežastis, kodėl pareiškėjos prašymas (siūlymas) negali būti tenkinamas, pateikė nuorodą į susijusį nutarimą bei paaiškino nurodyto teisės akto keitimo tvarką. Toks atsakovės atsakymas atitinka TPĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimą, teikiant atsakymą į siūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nurodyti jo motyvus.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–8).

18Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali būti plečiamos prie jų prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes, o tai yra įforminama sudarant žemės sandorius su žemės savininkais, kas leidžia daryti išvadą, kad rezervinė uosto teritorija yra formuojama ne tik iš valstybinių bet ir iš privatiems asmenims priklausančių sklypų. Vyriausybei Nutarimu Nr. 385 praplėtus uosto rezervinės teritorijos ribas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai tuo metu buvo valstybinė žemė. Tai, jog minėtame nutarime uosto rezervinės teritorijos riboms nutarta priskirti Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, jokiu būdu savaime nereiškia, kad uosto rezervinė teritorija gali būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų. Net ir tuo atveju, jei uosto rezervinė teritorija galėtų būti formuojama išskirtinai tik iš valstybinės žemės sklypų, Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiškėjos sklypai nuosavybės teise priklausė valstybei.

19Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos Bendrojo plano planavimo darbų programoje, patvirtintoje 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–370-(E). Šioje programoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės Nutarimu Nr. 822, taip pat pateiktas planuojamos teritorijos aprašymas, apimantis ir uosto rezervines teritorijas. Planuojamos teritorijos schema pateikta planavimo programos 1 priede, schemoje taip pat yra nurodytos rezervinės teritorijos tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės ribos bei teritorijos kampų koordinatės. Bendrojo plano rengėjas, vadovaudamasis šia informacija, Bendrojo plano sprendinių brėžiniuose pažymėjo rezervinę teritoriją, į kurią patenka pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Bendrojo plano rengėjas privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams, dėl šios priežasties Bendrojo plano rengėjas neturi teisės keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinės teritorijos ribų. Rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos rengiamu Bendruoju planu, nepakeitus Nutarimo Nr. 822, taigi keisti rezervinės teritorijos ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

20Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „V. Paulius & Associates real estate“ atstovai advokatai Saulius Urbonavičius ir Matas Balėnas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad rezervinė uosto teritorija turi būti koreguojama dabar. Norint vykdyti veiklą ginčo sklypuose pagal paskirtį, reikės gauti Uosto sutikimą, taigi pareiškėjos teisės suvaržomos. Pareiškėja įsigijo ginčo žemės sklypus be apribojimų, apie rezervinę teritoriją nežinojo, nes rezervinė teritorija nėra aiškiai apibrėžta, o Bendruoju planu ji jau apibrėžiama. Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu ginčo sklypai nepriklausė valstybei, nes jie dar nebuvo suformuoti.

21Teismo posėdyje atsakovės Susisiekimo ministerijos atstovai Mindaugas Berniūnas ir Daiva Balnienė prašė skundą atmesti, remdamiesi atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinamos teritorijos, kurios galimai bus naudojamos uosto plėtrai, o teritorijų planavimo dokumentas (Bendrasis planas) nustato tikslius plotus iš rezervinės teritorijos, kurie bus įsisavinami. Bendrasis planas, atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, buvo patikslintas, ginčo teritorija pažymėta kaip neįsisavinama, tik tada atsirastų galimybė keisti Vyriausybės nutarimą, nes būtų aišku, kad nėra poreikio. Nurodė, kad sutinka, jog terminus pateikti atsakymą pažeidė, dėl to neginčija pareiškėjos teisės teikti skundą teismui praleidus terminą.

22Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas Linas Rudys prašė skundą tenkinti, remdamasis Direkcijos atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad rezervinės teritorijos plotas apibrėžtas aiškiai, jokių abejonių, kad ginčo sklypai patenka į rezervo teritoriją, negali būti.

23Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

24Teismas

konstatuoja:

25Skundas atmestinas.

26Byloje ginčas kilęs dėl Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2-14656, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus pakoreguoti Bendrojo plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo.

27Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822 Vyriausybė nutarė nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą. Šis nutarimas buvo pakeistas Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. Nutarimu Nr. 385, praplečiant Uosto rezervinės teritorijos ribas ir joms priskiriant Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

282009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kuriuos 2012–2013 m. nuosavybės teise įsigijo pareiškėja.

29Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vadovaujantis minėto nutarimo priedėlio 13 punktu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (vandens transporto infrastruktūros kompleksas). Šio nutarimo 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

302014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ nusprendė parengti Bendrąjį planą. Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 (I t., b. l. 63–64) 4 punktu, nutarta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ (I t., b. l. 66–75) buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Buvo parengtas Bendrasis planas ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėja, susipažinusi su Bendruoju planu, 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai. Į šį prašymą pareiškėjai atsakyta Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2-12659, kuriuo nuspręsta neatsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus. Tačiau po pareiškėjos kreipimosi Bendrojo plano sprendiniai buvo patikslinti – pareiškėjos sklypai liko įtraukti į Bendrąjį planą kaip Uosto rezervinė teritorija, tačiau Bendrojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 47–48) nurodyta, kad teritorijos dalyje, kurioje yra privačių savininkų valdomi žemės sklypai (į šią teritoriją patenka ir pareiškėjos sklypai), teritorijos tvarkymo reglamentai nenustatomi, joje galioja kitų šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai; įvertinus, kad šių žemės sklypų neplanuojama panaudoti uosto plėtrai ir po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio, taip pat siekiant nesukurti perteklinių apribojimų veikloms šiuose žemės sklypuose, siūloma keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervinės teritorijos ribas į jas neįtraukiant privačių savininkų valdomų sklypų.

312018 m. spalio 19 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su pasiūlymais pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai, arba inicijuoti Nutarimo Nr. 822 pakeitimą (I t., b. l. 12–14).

322018 m. lapkričio 21 d. Susisiekimo ministerija skundžiamu raštu (I t., b. l. 9–10) atmetė pareiškėjos 2018 m. spalio 19 d. prašymą (siūlymus). Atsakymą motyvavo tuo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų sąrašas yra patvirtintas Nutarimu Nr. 822, todėl rezervinių teritorijų ribos gali būti keičiamos tik pakeičiant Vyriausybės nutarimą. Bendrojo plano sprendiniuose nurodytos rezervinių teritorijų ribos atitinka Vyriausybės nutarime nurodytas rezervinių teritorijų ribas. Šiuo metu patikslintame ir viešinamame Bendrajame plane, sprendinių brėžiniuose ir tekstinės dalies schemoje „Siūlomos rezervinės teritorijos tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės ribų keitimas“, grafiškai nurodyta siūloma sumažinti uosto rezervinės teritorijos riba, iš jos išbraukiant privačios nuosavybės sklypus ir juos apibūdinant kaip neįsisavinamą teritoriją. Tokiu atveju, tik patvirtinus Bendrąjį planą bus galima įvertinti Vyriausybės nutarimo keitimo būtinybę. Be to, skundžiamu raštu atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad tai, jog pareiškėjai priklausantys žemės sklypai patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų sąrašą, savaime nepažeidžia pareiškėjos teisių, nenustato jokių apribojimų ar suvaržymų, kurie galėtų sudaryti kliūčių šiuos žemės sklypus naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir juose vykdyti leistiną ūkinę veiklą.

33Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.

34Nagrinėjamu atveju atsakovė išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymą, motyvuotai raštu atsakė pareiškėjai, tačiau tai padarė nesilaikydama TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 10 darbo dienų termino (pasiūlymai pateikti 2018 m. spalio 19 d., atsakymas pateiktas 2018 m. lapkričio 21 d.). Tačiau teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Pažymėtina, kad nustatytas terminų, nustatytų teisės aktuose, nesilaikymas, nesutrukdė pareiškėjai ginti savo teises teisme. Taigi nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

35Teismo vertinimu, nors skundžiamas 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymas lakoniškas, tačiau tai nedaro jo nemotyvuotu. Skundžiamame 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime aiškiai nurodytas jo teisinis pagrindas – Nutarimas Nr. 822, taip pat nurodyta, kad Bendrojo plano sprendiniuose nurodytos rezervinių teritorijų ribos atitinka minėtame nutarime nurodytas rezervinių teritorijų ribas bei paaiškinta, kad tik patvirtinus Bendrąjį planą bus galima įvertinti Vyriausybės nutarimo keitimo būtinybę. Taigi pareiškėjai aiškiai nurodyta, kodėl jos siūlymas keisti Bendrojo plano sprendinius netenkinamas, bei pateiktas atsakymas į prašymą inicijuoti Nutarimo Nr. 822 pakeitimą. Sutiktina, kad skundžiamame rašte atsakovė neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių uosto rezervinė teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, tačiau, teismo vertinimu, tokia argumentacija ir neprivalėjo būti pateikta, nes ginčo sklypai į rezervinę uosto teritoriją įtraukti Vyriausybės nutarimu, o ne Bendruoju planu, dėl kurio sprendinių koregavimo ir buvo pateiktas ginčijamas raštas. Atsakovė pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį privalo atsakyti į pasiūlymus (nagrinėjamoje byloje pasiūlymas buvo pakoreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai) ir savo sprendimą motyvuoti (kas ir buvo padaryta šiuo atveju), o ne aiškinti pareiškėjai Vyriausybės nutarimų, kuriais remiamasi pateiktame atsakyme, priėmimo motyvaciją.

36Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

37Teismo vertinimu, priimant ginčijamą Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2-14656 esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta, pateiktas atsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, o tai, kad pareiškėjos pasiūlymams nebuvo pritarta, nesudaro pagrindo šio rašto panaikinti, nes, kaip minėta, planavimo organizatoriui pasiūlymai nėra privalomi.

38Dėl pareiškėjos teiginių, kad rezervinė uosto teritorija negali būti formuojama panaudojant privačius žemės sklypus, teismas pažymi, kad Uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija. Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Teismas įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad rezervinės uosto teritorijos nebūtinai turi būti valstybės nuosavybė. Pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį plečiant uosto teritoriją sudaromi žemės sandoriai su žemės savininkais, taigi tai rodo, jog rezervinės teritorijos gali priklausyti ne valstybei. Teismo vertinimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma ne žemės sklypui, o statiniams ar kitam nekilnojamajam turtui. Taigi pareiškėja interpretuodama teisės aktus suklydo, o atsakovė teisingai aiškino teisės aktų nuostatas.

39Pažymėtina, kad teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 385, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 822, nepateikta jokių 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių ar planų. Pažymėtina, kad Nutarimas Nr. 385 nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja supranta, jog jos sklypai patenka į rezervinę uosto teritoriją. Tai, kad pareiškėjos sklypams nėra nustatytos ir įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos niekaip nėra susiję su nagrinėjamoje byloje skundžiamo rašto teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintame Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų sąraše nėra pareiškėjos nurodomos sąlygos – Uosto rezervinė teritorija.

40Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos UAB „Sweco Lietuva“ nepriteisiamos.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

43Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. UAB „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir pareiškėja,... 5. Pareiškėja nurodė, kad 2012–2013 m. įsigijo tris žemės sklypus, kurių... 6. Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiškėja nurodo,... 7. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip... 8. Pabrėžė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės... 9. Pareiškėjos nuomone, Bendrajame plane naujai atsiradęs teiginys „siūloma... 10. Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 50–58) prašė... 11. Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos... 12. Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto... 13. Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiškėjos sklypai,... 14. Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai dėl... 15. Pabrėžė, kad Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime prašė pareiškėjos... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime prašė... 18. Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali būti... 19. Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos... 20. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „V. Paulius & Associates real... 21. Teismo posėdyje atsakovės Susisiekimo ministerijos atstovai Mindaugas... 22. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas teismo... 24. Teismas... 25. Skundas atmestinas.... 26. Byloje ginčas kilęs dėl Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d.... 27. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822... 28. 2009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje,... 29. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl... 30. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 720 „Dėl... 31. 2018 m. spalio 19 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Susisiekimo... 32. 2018 m. lapkričio 21 d. Susisiekimo ministerija skundžiamu raštu (I t., b.... 33. Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto... 34. Nagrinėjamu atveju atsakovė išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymą,... 35. Teismo vertinimu, nors skundžiamas 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymas... 36. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 37. Teismo vertinimu, priimant ginčijamą Susisiekimo ministerijos 2018 m.... 38. Dėl pareiškėjos teiginių, kad rezervinė uosto teritorija negali būti... 39. Pažymėtina, kad teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Vyriausybės 2008... 40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ taip pat prašo... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 43. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates... 44. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...