Byla e2-1083-650/2018
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant atsakovui R. R., atsakovo atstovams O. Š., advokatui D. V., trečiojo asmens Šiaulių apskrities VPK atstovui S. U., trečiajam asmeniui A. F., jo atstovui advokatui P. R., trečiajam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys procese - Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, A. F., G. B., A. R., D. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 6881,04 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. su Šiaulių apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1024 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius. Teigė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. gavo pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). Ieškovas pagal 2014-07-14 ir 2017-05-29 VĮ Regitra duomenis transporto priemonės savininku buvo nurodytas A. F., kuriam ieškovas rašė pradines pretenzijas dėl skolos sumokėjimo; vėliau apklaustas policijoje A. F. pateikė rašytinę informaciją, jog 2013-07-13 ginčo automobilį pardavė Šiaulių miesto gyventojui G. B., o pastarasis 2013 m. rugpjūčio 14-15 dienomis perleido automobilį R. R..
  2. Ieškovas remiasi iš Šiaulių apskrities VPK gautais duomenimis, t.y. atsakovo 2013-10-10 paaiškinimu, kuriame Atsakovas pripažino automobilio nuosavybės, teisės įgijimą. kaip nurodoma. 2013 m. rugpjūčio mėn. 14 arba 15 dienomis. Nepaisant to, Atsakovas minėtame paaiškinime neigia Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvęs Automobilio savininku, kadangi Automobilį jo priverstinio nuvežimo metu, tariamai, jau buvo pardavęs tretiesiems asmenims, kurių įvardinti negali, o taip pat negali pateikti ir Automobilio pirkimo — pardavimo sutarties, patvirtinančios tokį tariamą sandorį (kadangi Atsakovo teigimu, tokia sutartis nebuvo pasirašyta). Taip pat ieškovas remiasi Šiaulių apskrities VPK 2013-11-19 Tarnybini pranešimu, kuriame nustatyta, jog Atsakovas eismo įvykio bei Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo Automobilio savininkas.
  1. Atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais savo teiginių dėl Automobilio nuosavybės teisės perleidimo iki eismo įvykio bei Automobilio priverstinio nuvežimo Šiaulių apskrities VPK nepaneigė (nors pats buvo žadėjęs iki 2013-10-21 pateikti duomenis apie tariamus Automobilio pirkėjus), dėl ko 2013-11-19 Atsakovui Šiaulių apskrities VPK buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40AN-3747883-13 pagal tuometinio ATPK 133(1) str. 1 d. su administraciniu nurodymu už tai, kad Atsakovas pažeidė SEAKĮ 20 str. 2 d. reikalavimus. Atsakovui Šiaulių VPK nepateikus duomenų apie tai, kam Atsakovas buvo „pardavęs“ Automobilį eismo įvykio bei priverstinio nuvežimo metu, Šiaulių apskrities VPK 2014-01-20 nutarimu (pridedama) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
  1. Kadangi atsakovas 2013-08-17 eismo įvykio bei jo sąlygojusio Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo faktinis Automobilio savininkas, jam, vadovaujantis automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio SEAKĮ 33 str. 6 d. nuostatomis, atsiranda pareiga atlyginti ieškovo paskaičiuotas išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje.
  1. Teismo posėdyje ieškovo atstovai nedalyvavo, būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; gautas prašymas bylą atidėti arba nagrinėji jiems nedalyvaujant.
  1. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jau vien tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto - kaltininko) įrodo, kad atsakovas nebuvo transporto priemonės valdytojas ir savininkas. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad vairuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ginčo transporto priemonės buvo priverstinai nuvežta, nebuvo nustatytas. Ieškovas ieškinį grindžia 2013-10-10 atsakovo teiktu paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK:07-13-7988828, tačiau šiame paaiškinime atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 14-15 dienomis buvo įsigijęs automobilį Peugeot 306, valst. Ntr. ( - ) tačiau jokių pirkimo pardavimo dokumentų nepasirašė. Automobilį jis pardavė per internetinį skelbimų puslapį rugpjūčio 15 d. atsakovas gavo sms žinutę, vėliau atvyko du asmenys ir minėtą automobilį išsivežė. Eismo įvykio, kuris buvo automobilio priverstinio nutempimo pasekmė, padarymo dieną atsakovas buvo darbe UAB „SPD ARMADA“. 2013-08-17 atsakovas nebuvo nei ginčo transporto priemonės savininkas nei valdytojas. 2013-08-17 faktinis automobilio valdytojas buvo A. F.. Ieškovas į bylą pateikia protokolą, kuris neva surašytas 2013-11-19, o atsakovui šis protokolas realiai buvo surašytas 2014-01-07. Ieškovo pateiktame protokole nėra nei atsakovo pasiaiškinimo, nei gavimo ir pasirašymo datų, nei atsakovo parašo. Protokoluose skiriasi administracinio nurodymo fabulos ir baudos sumokėjimo terminai. Tai rodo, kad ieškovo pateikiami dokumentai yra taisyti, koreguoti, todėl jais remtis negalima. Teigiama, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir siekė pasipelnyti trejus metus nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų nereikalaujant iš A. F. atsiimti automobilį (59-64 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovai nesutiko su ieškiniu, palaikė teiktą atsiliepimą, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsakovo procesiniame dokumente.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje palaikė iš esmės ieškovo reikalavimus, tuo pačiu nurodydamas galimybę teismui sumažinti atsakovui priteistinos skolos dydį; išsakė argumentus, jog pagal atliktą tyrimą atsakovas laikytinas paskutiniu šios transporto priemonės savininku ir valdytoju, nors policijos nebuvo nustatyta, kas konkrečiai važiavo šiuo automobiliu ir sukėlė eismo įvykį 2012-08-17, tas konstatuota ir nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, A. F., įtrauktas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš esmės sutikdamas su ieškovo reikalavimais (71-72 b.l.). Teismo posėdyje taip pat iš dalies palaikė ieškovo poziciją, paaiškino, kad tą rašytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su šiauliečiu, prisistačiusiu G. B., nors ir netikrino jo asmens dokumentų, nepamena, kad su pirkėju būtų atvykęs ir teisme dalyvaujantis trečiasis asmuo D. B..
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, G. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį neteikė, taip pat neatvyko į teismo posėdžius, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, A. R. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš esmės nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, nurodydamas, kad ieškinys pateiktas netinkam atsakovui. G. B. yra pateikęs paaiškinimą apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį automobilį Peugeot 306, valst. Nr. ( - ), jis iškeitė į automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. ( - ). A. R. automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. ( - ) 2013-08-14 pardavė D. B., pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį. G. B. nepažįstantis ir jokio automobilio jam nėra pardavęs, nei iškeitęs. Kadangi parduodamas automobilis Mercedes Benz 300 nebuvo techniškai tvarkingas ir jo niekas nepirko, jo tėvas R. R. jį pasiūlė parduoti D. B.. Kadangi jis negalėjo sumokėti visos sumos už automobilį, D. B. pasiūlė R. R. parduoti D. B. turimą automobilį Peugeot 306, valst. Nr. ( - ) ir, pardavus, sumokėti A. B.. 2013-08-15 R. R. pasakė, kad pardavė D. B., Peugeot 306, valst. Nr. ( - ) ir padavė A. R. pinigus už automobilį Mercedes Benz (144-145 b.l.)
  1. A. R. neatvyko į teismo posėdžius, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, D. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nesutiko su ieškovo reikalavimais, iš dalies pritarė atsakovo teiktiems argumentams, tuo pačiu paaiškino visiškai naujas aplinkybes apie ginčo automobilį, t.y. kad būtent jis su pažįstamu G. B. nuvyko pas A. F. pirkti automobilio ( - ), tačiau su savimi neturėjo pasiėmęs asmens dokumento. Todėl 2012-07-13 sutartis buvo sudaryta tarp A. F. ir G. B., kuris turėjo asmens dokumentą, tačiau užmokėjo už automobilį ne savo pinigais. Tokiu būdu jis, D. B., būdamas tikruoju automobilio savininku, nors ir neperrašė automobilio pirkimo sutarties vėliau sutarė su kaimynu R. R. ir jo sūnumi, kad išmainys tą automobilį į jų turimą automobilį Mercedes Benz. Negali tiksliai pasakyti, kokius dokumentus tada perdavė R. R., kiek buvo tų pirkimo- pardavimo sutarčių ir ar jos visos buvo užpildytos ties pirkėjo grafomis; tuo metu buvo tokia praktika, kad reikalinga tik pasitikrinti, ar automobilis nevogtas, ir ar oficialiai registruotas; tą jis padarė per G. B. mašiną pirkdamas iš A. F., apie tai pasakė ir R. R.. Negali tiksliai pasakyti, kodėl automobilio Mercedes Benz įsigijimą įformino pirkimo sutartimi, o ne mainų pagrindu; nežino, kam šį automobilį vėliau R. R. perleido ir kas vairavo eismo įvykio metu. Nesutinka su trečiojo asmens A. F. išreikšta nuomone, kad galimai G. B. sukčiavo, neteisingai įrašydamas į sutartį savo asmens kodo duomenis, tai paprasčiausias apsirikimas.

4II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5Ieškinys atmestinas.

  1. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Tomadas“ 2013 m. kovo 25 d. su Šiaulių apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1024 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius. 2013 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ), dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo (nuvažiavimo nuo kelio ir apvirtimo) buvo priverstinai nuvežta iš Šiaulių rajoninio kelio Nr. 4004 (Kuršėnai-Sauginiai-Aukštelkė) į ieškovui priklausančią aikštelę, esančią J. B. g.144A, Šiauliai.
  1. Už transporto priemonės pristatymą į aikštelę ir saugojimą, vadovaujantis sutartimi, sudaryta tarp Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir ieškovo, apskaičiuota 6881,04 EUR skola už laikotarpį nuo 2013-08-17-22 iki 2017-10-03.
  1. VĮ „Regitra“ duomenimis, pateiktais ieškovui 2014-07-14, 2017-05-29, transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ), pirkėju (naujuoju savininku) nurodytas trečiasis asmuo A. F., transporto priemonės perdavimo data – 2012-08-11; šiam asmeniui ieškovas siuntė 2014-07-14 ir 2017-03-31 pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo. Taip pat šalių teikti įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovas 2017 metais Šilalės apylinkės teisme buvo iškėlęs civilinę bylą Nr.e2-623-761/2017, ieškiniu reikalaudamas iš A. F. 6311,03 Eur skolos apmokėjimo už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, į procesą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti G. B., R. R., tačiau 2017-10-02 teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas, ir civilinė byla atsakovo A. F. atžvilgiu nutraukta CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  1. Iš prijungtos prie bylos medžiagos, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr.07-13-7746110, matyti, kad 2014 m. sausio 20 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis specialistas V. M., išnagrinėjęs eismo įvykio medžiagą, registruotą 2013-08-17, nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto – kaltininko). Iš šio nutarimo matyti, kad pareigūnas nustatė, jog 2013-08-17 eismo įvykio vietoje automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), rastas pievoje, nuvažiavęs nuo kelio, vairuotojo nebuvo. Patikrinus automobilio registracijos duomenis nustatyta, kad automobilis buvo registruotas R. J., tačiau 2012-08-01 išregistruotas, nurodant, kad nuo 2012-08-11 naujas savininkas A. F.. Apklausus policijoje A. F., nustatyta, kad jis 2013-07-13 automobilį pardavė G. B., o šis teigė 2013 m. rugpjūčio viduryje automobilį iškeitęs su R. R. į automobilį Mercedes Benz. 2013-10-10 apklaustas policijoje, R. R. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 14-15 dienomis įsigijo automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ), iškeisdamas jį į automobilį Mercedes Benz, rugpjūčio 15 d. įdėjo skelbimą į internetinę svetainę, sekančią dieną gavo trumpąją SMS žinutę, sutarė su atvažiavusiais pirkėjais (dviem vyrais ir moterimi) ir pardavė automobilį, jiems padavė neužpildytą pirkimo -pardavimo sutartį, kurioje pirkėjai žadėjo įsirašyti savo duomenis; jis žino tik pirkėjų kontaktinį telefoną.
  1. 2014-01-20 policijos pareigūno nutarime nurodyta, kad nesulaukus iš R. R. duomenų, kam jis pardavė automobilį, 2013-11-19 jam buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133 (1) straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu už tai, kad jis pažeidė SEAK įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
  1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias privalomą teisinę sandorių registraciją automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais, savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.
  1. Konstatuotina, kad ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos policijos pareigūnų administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje ir teismui policijos pareigūnų nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės pagal CPK 182 straipsnio 2,3 punktus.
  1. Teismo posėdyje duoti atsakovo R. R. ir trečiųjų asmenų parodymai, pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių duomenys patvirtina aplinkybes, kad trečiasis asmuo A. F. transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ), 2013-07-13 pardavė trečiajam asmeniui G. B., o pastarasis ją žodinio susitarimo pagrindu perleido trečiajam asmeniui D. B.. Teismas vertina kritiškai ir iš dalies atmeta nepagrįstus trečiojo asmens D. B. paaiškinimus, kad jis faktiškai nupirko šį ginčo automobilį iš A. F., nes pastarasis net nepamena buvus šį asmenį sandorio metu ir teigė bendravęs tik su G. B.. Tuo pačiu teismas vertina trečiojo asmens D. B. teiginius, kad jis tą automobilį beveik mėnesį laiko valdė teisėtai, nes buvo perpirkęs automobilį iš G. B., kartu su automobilio dokumentais (registracijos liudijimu, techninės apžiūros dokumentais) gavęs kelias sutartis, tame tarpe ir neužpildytą pirkimo -pardavimo sutartį. Taip pat teismas neturi pagrindo atmesti atsakovo R. R. ir trečiojo asmens A. R. argumentų, kad būtent jų kaimynas D. B., prisistatęs automobilio ( - ) savininku, iniciavo kito automobilio Mercedes Benz 300, valstyb. ( - ) pirkimą iš A. R., ką patvirtina ir esanti byloje 2013-08-14 rašytinė pirkimo pardavimo sutartis, tačiau neturėdamas pinigų už ją atsiskaityti, D. B. žodinio susitarimo pagrindu įgaliojo R. R. ginčo automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) parduoti kitiems asmenims ir gauta suma atsiskaityti su A. R., ką atsakovas ir padarė 2013 m. rugpjūčio 14-15 dienomis. Konstatuotina, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų - nei A. F., nei G. B., nei D. B. sudarytų automobilio ( - ) pirkimo-pardavimo sutarčių neišviešino transporto priemonių registre, tačiau ieškovas šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir nepagrindė ginče, kodėl būtent atsakovui R. R.,kuris nevairavo automobilio ir nesukėlė eismo įvykio, kilo pareiga atsakyti už priverstinį ginčo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Juo labiau, kad teismas neturi pagrindo remtis prieštaringais trečiojo asmens D. B. teiginiais apie dviejų automobilių mainų sandorį, kai pastarasis nebuvo raštu įforminęs automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) pirkimo nei iš A. F., nei iš G. B., o atsakovas R. R. nevaldė sūnaus automobilio Mercedes Benz 300, valstyb. ( - ) nei nuosavybės, nei patikėjimo teise.
  1. Be to teismas vertina ginče tai, kad trečiasis asmuo D. B. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl visgi su automobilio Mercedes Benz 300, valstyb. ( - ) savininku A. R. pats surašė pirkimo – pardavimo sutartį ir joje nurodė perkamo automobilio kainą - 500 litų, jei siekė šį automobilį gauti mainais už kitą automobilį. Lietuvos Respublikos CK 6.432 – 6.433 straipsniai aiškiai reglamentuoja, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą; ir jeigu ko kita nenumato mainų sutartis preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų; be to mainų sutarties atveju šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju; o daiktų perdavimo ir priėmimo išlaidas turi apmokėti ta šalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus. Todėl teismo nuomone, atsakovas R. R., nebūdamas nė vieno automobilio savininku ir valdytoju, neturi atsakyti prieš ieškovą už trečiųjų asmenų veiksmais vykdytus automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) pirkimus, jo mainus ir iš to kilusias teisines pasekmes.
  1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, pagal byloje esančių duomenų visetą byloje darytina išvada, jog byloje ieškovas neįrodė, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2013-08-17 metu automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) savininku ar valdytoju buvo būtent atsakovas R. R. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo įsitikinimu, laikyti abiejų automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, esančias byloje, negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, kadangi jos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė ir nagrinėjamoje byloje. Be to, Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse tuo metu nebuvo specialių reikalavimų dokumentui dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui. Šiuo atveju jau įregistruotos transporto priemonės duomenų keitimas galėjo būti atliekamas buvusiam ir naujam transporto priemonės valdytojui atvykus į VĮ „Regitra“ padalinį kartu. Taip pat darytina išvada, jog pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir ginče, kai asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo saugojimo išlaidas.
  1. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, netikėti atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi jo paaiškinimai byloje dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, jie atitinka rašytinius įrodymus bei administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis. Be to, atsakovas yra laikytinas vartotoju, silpnesniąja šalimi, todėl visos abejonės aiškintinos atsakovo naudai, todėl jis nėra atsakingas už susidariusias išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo į ieškovui priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo ieškinys atsakovui R. R. atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
  1. Ieškinį atmetus, atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo. Atsakovas pateikė raštinius duomenis, kad patyrė 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, teisinis konsultavimas, papildomų duomenų bylai surinkimas, duomenų analizė ir atsakovo atstovavimas keturiuose teismo posėdžiuose (165-167 b.l.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovo. Trečiojo asmens A. F. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestinas, nes jis neturi teisės į jų atlyginimą, kadangi veikė ieškovo pusėje, o ieškovo reikalavimai atmesti (CPK 47 straipsnio 2 dalis)
  1. Byloje susidarė 8,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 8,32 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

7Ieškinį atmesti.

8Priteisti atsakovui R. R., asmens kodas ( - ) iš ieškovo UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 1250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9Priteisti iš ieškovo UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, valstybės naudai 8,32 Eur (aštuonių eurų, 32 centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

10Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai