Byla e2YT-12273-868/2020
Dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. D. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019-11-22 sprendimą Nr. A136-4209/19(2.4.1.51-AD21); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjai pavardę į „( - )“.

5Pareiškėja nurodė, kad ( - ) Oleśnica, Lenkijoje Pareiškėja sudarė santuoka su G. P. W. (Lenkijos piliečiu). Santuokos sudarymo įraše ( - ) Nr. ( - ). Pareiškėjos pavardė nurodoma po santuokos ( - ), kuri neatitinka vyro pavardės ( - ).

62019-11-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė išvadą Nr. A136-4209/19(2.4.1.51-AD21), kuria nusprendė netenkinti Pareiškėjos prašymo pakeisti pavardę į ( - ).

7Pareiškėja nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto CMS išvada. Skundžiamas sprendimas pažeidžia Pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus. Atitinkamai, skundžiama išvada naikintina, o Vilniaus miesto CMS įpareigotinas pakeisti pavardę į “ ( - ) ”.

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, kuriuo pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

9Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „( - )“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Prašė bylą nagrinėti komisijos atstovams nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

10Pareiškimas tenkintinas.

11Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – santuokos sudarymo įrašo sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „W“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

12Byloje nustatyta, jog ( - ) Olesnica, Lenkijoje pareiškėja sudarė santuoka su G. P. W. (Lenkijos piliečiu). Lenkijos Respublikos sutrumpintame santuokos liudijimo išraše Nr. ( - ) nurodyta, kad T. D., gim. ( - ) Trakuose, pavardė po santuokos sudarymo ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019-11-22 priėmė sprendimą Nr. A136-4209/19(2.4.1.51-AD21), kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjos pavardę iš ( - ) į ( - ).

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

14Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

151999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

16Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

17Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

18Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

19Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

20Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

21Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde ir ar /vyro pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad jos pavardė po santuokos sudarymo būtų parašyta ir originalia forma „( - )“. Originali pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo su Lenkijos piliečiu yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „W“ raide, todėl tokios raidės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

23Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, naikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019-11-22 sprendimas Nr. A136-4209/19(2.4.1.51-AD21), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos pavardę į „ „( - )“, ir pareiškėjai išduotinas santuokos sudarymo įrašas su šia pavarde.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

Nutarė

25pareiškimą tenkinti.

26Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019-11-22 sprendimą Nr. A136-4209/19(2.4.1.51-AD21).

27Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjai T. D., a. k. ( - ) pavardę į „( - )“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

28Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

29Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 5. Pareiškėja nurodė, kad ( - ) Oleśnica, Lenkijoje Pareiškėja sudarė... 6. 2019-11-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento... 7. Pareiškėja nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto CMS išvada. Skundžiamas... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 9. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – santuokos sudarymo... 12. Byloje nustatyta, jog ( - ) Olesnica, Lenkijoje pareiškėja sudarė santuoka... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė... 14. Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės... 15. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime... 16. Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos... 17. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai... 18. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad... 19. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs... 20. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad... 21. Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad jos pavardė po... 23. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 25. pareiškimą tenkinti.... 26. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės... 27. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento... 28. Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...