Byla e3K-7-100-469/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), teisinę reikšmę ir iš jo kildinamų reikalavimų tenkinimą, aiškinimo ir taikymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl šių teisės klausimų suvienodinimo; dėl įrodinėjimo taisyklių, kai ĮPVĮ nustatytas nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 377,20 Eur, 7457,72 Eur palūkanas nuo 2008 m. liepos 28 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2008 m. balandžio 28 d. pasirašė 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumos neprotestuotiną vekselį. 2008 m. liepos 30 d. skolininkė gavo pranešimą apie negrąžintas lėšas, jų negrąžino. Ieškovė pripažino, kad jai yra sugrąžinta 60 000 Lt (17 377,20 Eur), t. y pusė sumos.

114.

12Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti nurodytą vekselį negaliojančiu.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

166.

17Teismas nustatė, kad:

186.1.

19anksčiausiai nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai, t. y. atsakovė buvo suteikusi ieškovei plačias teises disponuoti savo turtu;

206.2.

212008 m. balandžio 28 d. vekselio davėja – atsakovė – pagal paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojai – ieškovei – 120 000 Lt (34 754,40 Eur) iki 2008 m. liepos 28 d.;

226.3.

23ieškovė 2008 m. liepos 30 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ši nėra atsiskaičiusi pagal vekselį, ir išaiškino, kad, iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. nesumokėjus skolos, kreipsis į notarą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas;

246.4.

25vekselis apmokėtas nebuvo;

266.5.

272008 m. spalio 23 d. atsakovė, kuriai atstovavo ieškovė pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. įgaliojimą, už 231,72 Lt (67,11 Eur) nusipirko butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini);

286.6.

292009 m. lapkričio 25 d. atsakovė išdavė ieškovei įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančius žemės sklypus ir statinius, taip pat atsakovės vardu pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje; nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą turtą parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti ir kt.;

306.7.

312009 m. gruodžio 23 d. ieškovė, veikdama atsakovės vardu, pirmiau nurodytą butą pardavė;

326.8.

33civilinėje byloje Nr. 2-18265-871/2016 (proceso Nr. 2-52-3-02982-2015-1) pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl nuostolių dėl prarasto buto ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jai yra likusi skolinga ne 120 000 Lt (34 754,40 Eur), o 45 000 Lt (13 032,90 Eur), nes 60 000 Lt (17 377,20 Eur) atsakovė yra jai grąžinusi, o 15 000 Lt ieškovei buvo suteikęs buto pirkėjas kaip paskolą;

346.9.

35nurodytoje byloje atsakovė teigė, kad butui įsigyti panaudojo visas savo sukauptas lėšas ir dar jų skolinosi, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas skolas, nepateikė.

367.

37Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į buto įsigijimo kainą, nesuprantama, apie kokias santaupas ir paskolas butui įsigyti iš Vilniaus miesto savivaldybės nurodė atsakovė. Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių galimai būta kitų susitarimų, tačiau šie teismui neįvardyti. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl lėšų skolinimosi patvirtina, kad vekselį ieškovei ji galėjo išduoti ir prisiimti prievolę sumokėti ieškovei pasiskolintas lėšas. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad Lietuvoje gyvena nuo vaikystės, lietuvių kalbą supranta; vekselio pasirašymo metu ji nebuvo pripažinta neveiksnia jokioje srityje, todėl, vertinant tai, kad 2007 m. ir 2009 m. ji išdavė lietuvių kalba surašytus notaro patvirtintus įgaliojimus, ji turėjo suprasti ir pasirašyto vekselio tekstą. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintų vekselio negaliojimo pagrindų.

388.

39Teismas sprendė, kad neprotestuotinas vekselis, ieškovei praleidus ĮPVĮ nustatytus terminus, tapo paprastu skolos rašteliu, kuris patvirtina, kad atsakovė 2008 m. balandžio 28 d. gavo iš ieškovės 120 000 Lt (34 754,40 Eur) paskolą. Todėl laikytina, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai.

409.

41Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad ieškovė jai neperdavė vekselyje nurodytos pinigų sumos. Vien tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena iš pašalpos, neturi pakankamo turto, nepagrindžia aplinkybės, kad ji nesiskolino iš ieškovės. Pinigų skolinimąsi 2008 m. atsakovė yra nurodžiusi pirmiau išnagrinėtoje byloje. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ji nesiskolino iš ieškovės jokių pinigų, priešingai, pasirašytas vekselis patvirtina, kad ieškovė nurodomus pinigus iš atsakovės buvo gavusi.

4210.

43Teismas pažymėjo, kad ieškinys nėra pakankamai aiškus, o teismo posėdyje ieškovės atstovas negalėjo tinkamai paaiškinti dėl jo pagrindo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė neva 2006 m. gegužės 12 d. pervedė ieškovei 60 000 Lt (17 377,20 Eur), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Tokios aplinkybės gali patvirtinti tai, kad galimai dar iki vekselio pasirašymo ieškovei buvo grąžinta kita, ateityje numatyta skolinti sumos dalis.

4411.

45Teismas sprendė, kad pati ieškovė rašytiniais įrodymais (ankstesnės šalių bylos medžiaga) paneigė ieškinio reikalavime nurodytą sumą, todėl visas ieškinys negali būti tenkinamas.

4612.

47Teismas sprendė, kad, remiantis įrodymų pusiausvyros principu, labiau tikėtina, jog pinigai pagal vekselį apskritai nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 strapsnio 3 dalis), o ieškinys atmestinas.

4813.

49Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės G. Š. apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5014.

51Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl įrodymų, kurie leidžia pagrįstai abejoti atsakovės prievolės grąžinti ieškovei skolą buvimu, t. y. ieškovės procesinės pozicijos prieštaringumo ir nenuoseklumo dėl likusios vekselyje nurodytos skolos sumos; įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytos sumos jai grąžinimą, nebuvimo; šalių santykių dėl atsakovei priklausančio buvo privatizavimo ir pardavimo; pinigų skolinimo atsakovei būtent butui privatizuoti, nors butas buvo įsigytas tik už 231,72 Lt (67,11 Eur). Ieškovė neginčijo teismo išvados, kad tarp ginčo šalių galbūt buvo kitų susitarimų, kurie nėra teismui atskleisti, nenurodė argumentų, paneigiančių teismo išvadą, jog galbūt dar iki vekselio pasirašymo ieškovei buvo grąžinta kita, ateityje numatyta skolinti sumos dalis, t. y. labiau tikėtina, kad pagal vekselį šalys yra atsiskaičiusios.

5215.

53Taigi, net ir esant nustatytam pinigų perdavimo faktui, byloje nėra pakankamai įrodymų spręsti, kad šalių teisinių santykių pagrindu atsakovė liko skolinga ieškovei pagal teismui pateiktą vekselį.

5416.

55Nors pirmosios instancijos teismo išvados iš dalies yra prieštaringos, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti jo sprendimo.

56III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5717.

58Kasaciniu skundu ieškovė G. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinys, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5917.1.

60Teismai netinkamai taikė CK 6.870 straipsnio 2 dalį, 6.875 straipsnio 1 dalį, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą ir dviprasmišką sprendimą, padarydamas viena kitai prieštaraujančias išvadas, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino šių prieštaravimų. Toks prieštaringas teismo sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, taip teismai pažeidė CPK 263, 270 straipsnius.

6117.2.

62Teismai, vertindami aplinkybes, vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, tačiau jis negali būti taikomas bet kaip. Teismai netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pinigai nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs egzistuojant paskolos teisinių santykių atsiradimo sąlygas, niekaip negalėjo padaryti priešingos išvados ir tame pačiame sprendime konstatuoti, kad paskolos sutartis nesudaryta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad negavo pinigų pagal vekselį. Vienintelis argumentas – išperkamo buto kaina, kuri savaime niekaip neįrodo, kad pinigai nebuvo perduoti. Teismai netinkamai pritaikė CK 6.875 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, taip paneigdami joje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, turėjo atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).

6317.3.

64Iš teismų padarytų išvadų visiškai neaišku, kokiais motyvais jie vadovavosi, atmesdami ieškovės ieškinį, t. y. ar pinigai buvo perduoti ir paskola grąžinta, ar pinigai nebuvo perduoti ir paskolos sutartis sudaryta nebuvo.

6517.4.

66Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą priteisti skolą, priėmė nelogiškus (prieštaraujančius nustatytoms aplinkybėms) sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

6718.

68Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. Š. prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6918.1.

70Kasaciniame skunde formaliai nurodyti kasacijos pagrindai, tačiau nenurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys jų buvimą, ir praktiškai sprendžiami ne teisės, o fakto klausimai, kurie jau nustatyti žemesnės instancijos teismų.

7118.2.

72Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė, dar nereiškia, kad galiojantis vekselis patvirtina pinigų perdavimą. Pasisakydamas, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, teismas neteigė, kad tai jau įrodo, jog pinigai yra faktiškai perduoti, ir tai įrodo tolesnė įrodymų analizė. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą ir visus įrodymus, padarė išvadą, kad tarp šalių galėjo būti kiti paskolos santykiai, tačiau pinigai pagal atsakovės pasirašytą vekselį nebuvo perduoti. Taigi teismai įvertino šalių įrodymus, padarė vienodas išvadas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus.

73Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

74IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

75Dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių

7619.

77Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

7820.

79Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

8021.

81Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

8222.

83Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

8423.

85Vekselis dėl aptartų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai savo ruožtu lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai.

8624.

87ĮPVĮ 3 straipsnyje įtvirtinti privalomieji įsakomojo vekselio rekvizitai; pagal ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalį, dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra įsakomasis vekselis, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomųjų paprastojo vekselio rekvizitų ir jų nebuvimo teisinių padarinių įtvirtintas ĮPVĮ 77 straipsnyje, 78 straipsnio 1 dalyje.

8825.

89Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl reikalavimų pagal vekselį, kuris nebuvo pasirašytas jį išrašiusio asmens, išaiškinta, kad paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Tačiau pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Šioje nutartyje suformuluotų išaiškinimų dėl privalomųjų rekvizitų neturinčio vekselio teisinės reikšmės laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015.

9026.

91Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad privalomųjų rekvizitų trūkumas yra ne vienintelė priežastis, dėl ko vekselis gali neturėti vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, ir toliau pasisako dėl vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal jį pareiškimo terminų praleidimo teisinių padarinių.

9227.

93ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

9428.

95Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017.

9629.

97Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai: ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

9830.

99Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, konstatuoja, kad, vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

10031.

101Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ligšiolinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli. Kai kuriose kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018) laikytasi pozicijos, kad ir tais atvejais, kai vekselis nėra realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, jame įtvirtinta prievolė išlaiko abstraktumo savybę, todėl vekselio turėtojas, pareiškęs reikalavimą teisme, neturi įrodinėti jokių papildomų aplinkybių, skolininkas privalo paneigti jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, o jam to nepadarius reikalavimas tenkinamas.

10232.

103Apibendrindama aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

104Dėl įrodinėjimo taisyklių, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių

10533.

106Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

10734.

108Minėta, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

10935.

110Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

11136.

112Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

11337.

114Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

11538.

116Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

11739.

118Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje aptartas kasacinio teismo praktikos nenuoseklumas atsispindėjo ir skundžiamuose teismų sprendimuose, tačiau įvertinusi visumą bylos duomenų konstatuoja, kad ši aplinkybė neužkirto kelio ieškovei tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir pateikti teismui ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje citavo kasacinio teismo nutartis dėl vekselio abstraktumo ir absoliutumo (sprendimo 18 punktas), tačiau kartu konstatavo, kad pradelstas vekselis nėra absoliutus ieškovės reikalavimo teisę pagrindžiantis įrodymas, ir šalių ginčą nagrinėjo bei įrodymus vertino pagal paskolos santykiams taikytinas teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką (sprendimo 19–28 punktai). Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius paskolos prievolinius santykius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, apie kitų, negu pateikti byloje, įrodymų buvimą neteigia ir kasaciniam teismui.

11940.

120Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, išplėstinė teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų pozicijai, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Pirma, atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas. Antra, ieškovės nurodytos faktinės vekselio išrašymo aplinkybės bylos duomenų kontekste negali būti pripažintomis pagrįstomis: ieškovė nurodo skolinusi 120 000 Lt (34 754,40 Eur) atsakovei butui pirkti, tačiau už šį sumokėta 231,72 Lt (67,11 Eur). Be to, ir kiti ieškovės paaiškinimai dėl skolos fakto ir dydžio yra prieštaringi (ieškinys pareikštas dėl visos vekselio sumos, vėliau ieškovė nurodė, kad dalis sumos jai grąžinta, ir teigė pamiršusi šią aplinkybę), todėl jų įrodomoji reikšmė sumenksta. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė.

121Dėl procesinės bylos baigties

12241.

123Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Nors skundžiamų procesinių sprendimų motyvai yra prieštaringi ir nevisiškai atitinka šioje nutartyje patvirtintus kasacinio teismo išaiškinimus, tai nesudaro pagrindo patenkinti kasacinio skundo ir naikinti skundžiamus procesinius sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

124Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

12542.

126Kasacinis teismas patyrė 3,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, kurios kasacinis skundas netenkintinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

127Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

128Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

129Priteisti valstybei iš G. Š. (duomenys neskelbtini) 3,97 Eur (tris Eur 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

130Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 377,20 Eur, 7457,72 Eur... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2008 m. balandžio 28 d. pasirašė 120 000 Lt... 11. 4.... 12. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti nurodytą vekselį... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad:... 18. 6.1.... 19. anksčiausiai nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio ginčo šalis siejo sutartiniai... 20. 6.2.... 21. 2008 m. balandžio 28 d. vekselio davėja – atsakovė – pagal paprastąjį... 22. 6.3.... 23. ieškovė 2008 m. liepos 30 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ši nėra... 24. 6.4.... 25. vekselis apmokėtas nebuvo;... 26. 6.5.... 27. 2008 m. spalio 23 d. atsakovė, kuriai atstovavo ieškovė pagal 2007 m.... 28. 6.6.... 29. 2009 m. lapkričio 25 d. atsakovė išdavė ieškovei įgaliojimą tvarkyti... 30. 6.7.... 31. 2009 m. gruodžio 23 d. ieškovė, veikdama atsakovės vardu, pirmiau nurodytą... 32. 6.8.... 33. civilinėje byloje Nr. 2-18265-871/2016 (proceso Nr. 2-52-3-02982-2015-1) pagal... 34. 6.9.... 35. nurodytoje byloje atsakovė teigė, kad butui įsigyti panaudojo visas savo... 36. 7.... 37. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į buto įsigijimo kainą,... 38. 8.... 39. Teismas sprendė, kad neprotestuotinas vekselis, ieškovei praleidus ĮPVĮ... 40. 9.... 41. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad ieškovė jai neperdavė vekselyje... 42. 10.... 43. Teismas pažymėjo, kad ieškinys nėra pakankamai aiškus, o teismo posėdyje... 44. 11.... 45. Teismas sprendė, kad pati ieškovė rašytiniais įrodymais (ankstesnės... 46. 12.... 47. Teismas sprendė, kad, remiantis įrodymų pusiausvyros principu, labiau... 48. 13.... 49. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. 14.... 51. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai... 52. 15.... 53. Taigi, net ir esant nustatytam pinigų perdavimo faktui, byloje nėra... 54. 16.... 55. Nors pirmosios instancijos teismo išvados iš dalies yra prieštaringos,... 56. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 57. 17.... 58. Kasaciniu skundu ieškovė G. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 59. 17.1.... 60. Teismai netinkamai taikė CK 6.870 straipsnio 2 dalį, 6.875 straipsnio 1... 61. 17.2.... 62. Teismai, vertindami aplinkybes, vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu,... 63. 17.3.... 64. Iš teismų padarytų išvadų visiškai neaišku, kokiais motyvais jie... 65. 17.4.... 66. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą priteisti skolą, priėmė... 67. 18.... 68. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. Š. prašo jį atmesti ir... 69. 18.1.... 70. Kasaciniame skunde formaliai nurodyti kasacijos pagrindai, tačiau nenurodyti... 71. 18.2.... 72. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį... 73. Išplėstinė teisėjų kolegija... 74. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 75. Dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo... 76. 19.... 77. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių... 78. 20.... 79. Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos... 80. 21.... 81. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė –... 82. 22.... 83. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo... 84. 23.... 85. Vekselis dėl aptartų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin... 86. 24.... 87. ĮPVĮ 3 straipsnyje įtvirtinti privalomieji įsakomojo vekselio rekvizitai;... 88. 25.... 89. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl reikalavimų pagal... 90. 26.... 91. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad privalomųjų rekvizitų... 92. 27.... 93. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir... 94. 28.... 95. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris... 96. 29.... 97. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų... 98. 30.... 99. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus vekselio, kaip... 100. 31.... 101. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 102. 32.... 103. Apibendrindama aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, išplėstinė... 104. Dėl įrodinėjimo taisyklių, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto... 105. 33.... 106. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia... 107. 34.... 108. Minėta, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo... 109. 35.... 110. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178... 111. 36.... 112. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu... 113. 37.... 114. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam,... 115. 38.... 116. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos... 117. 39.... 118. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje... 119. 40.... 120. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus,... 121. Dėl procesinės bylos baigties... 122. 41.... 123. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta,... 124. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 125. 42.... 126. Kasacinis teismas patyrė 3,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 127. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 128. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.... 129. Priteisti valstybei iš G. Š. (duomenys neskelbtini) 3,97 Eur (tris Eur 97 ct)... 130. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...