Byla 2-3113-255/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Voltas“ atstovui D. L., ieškovo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovui V. P., atskovų D. P. ir V. P. atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovo R. G. atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei Gavorskienei, atsakovės J. P. atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovei L. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Voltas“ ieškinį atsakovams V. P., D. P., R. G., L. P., J. P., tretiesiems asmenims notarei V. Ž., notarei I. Z., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

2Išnagrinėjęs bylą teismas

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 72-77) kreipėsi į teismą, ir prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų sudarytas sutartis: tarp V. P. ir R. G. sudarytą buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį; 2010 m. kovo 31d. tarp V. ir D. P. ir R. G. sudarytą 0,1440 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-932; 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. ir D. P. ir J. P. sudarytą 2,88 ha žemės sklypo ( - ), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-920; 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. P. ir L. P. sudarytą 29/100 dalies pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovų atžvilgiu taikyti visišką abišalę restituciją natūra: įpareigoti atsakovą R. G. grąžinti V. P. butą, adresu ( - ), o V. P. grąžinti R. G. 8 500,00 Lt; įpareigoti atsakovą R. G. grąžinti V. P. ir D. P. 0,144 ha žemės sklypą, adresu ( - ), o V. P. ir D. P. įpareigoti grąžinti R. G. 20 000,00 Lt; įpareigoti atsakovę J. P. grąžinti V. P. ir D. P. žemės sklypą, adresu ( - ), o V. P. ir D. P. įpareigoti grąžinti J. P. 40 000,00 Lt; įpareigoti atsakovę L. P. grąžinti V. P. 29/100 dalis pastato, adresu ( - ), gautą kaip dovaną, o V. P. įpareigoti priimti jo paties dovanotą pastato dalį. Priteisti ieškovės UAB „Voltas" naudai iš atsakovų V. ir D. P. 80 000 litų skolą,7204,09 litų metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2012-02-22, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė ieškinyje nurodė, ir teismo posėdyje ieškovės atstovas žodžiu paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1897-79/2009 patvirtino tarp ieškovės UAB “Voltas" ir UAB „Testama" pasirašytą taikos sutarti, kuria UAB „Testama" įsipareigojo grąžinti UAB „Voltas" 304 182, 94 Lt skolą. UAB „Testama" skolos nesumokėjo, nes, kaip nurodė pats V. P., jis tyčia įmonę „subankrotino“, norėdamas išvengti kitų įmonės įsipareigojimų vykdymo. Tačiau 2010-03-30 d. ieškovei UAB „Voltas" V. P. parašė įsipareigojimą asmeniškai gražinti už jo vadovaujamos UAB „Testama" susidariusias skolas. Vėliau, kaip įsipareigojimų garantą, jis 2010-04-08 išrašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 90 000 Lt ir 200 000 Lt sumai, kuriuose įsipareigojo grąžinti skolas pagal vekselius 2010-05-20 ir 2011-01-01. Tačiau įsipareigojimus vykdė tik iš dalies: grąžino tik 10 000 Lt skolą 2010-09-10. Viso V. P. ieškovei liko skolingas 280 000 Lt. Atsakovas V. P. jau nuo taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr.2-1897-479/2009 dienos, t. y. nuo 2009-08-27 žinojo apie prisiimtą prievolę, ją, kaip asmeninę prievolę patvirtino rašytiniu 2010-03-30 Įsipareigojimu. Kitą dieną t.y. 2010 m. kovo 31 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi V. P. pardavė atsakovui R. G. 35,18 kv.m. ploto butą ( - ), už 8 500 litų, nors šio buto vidutinė rinkos vertė yra 17 kartų didesnė, t.y. 143 000 litų; 2010 m. kovo 31d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-920 V. ir D. P. pardavė R. G. 0,144 ha ploto žemės sklypą ( - ), už 10 000 litų, nors šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 5 kartus, t.y. 115 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3410 V. ir D. P. pardavė J. P. 2,88 ha ploto žemės ( - ), sklypo Nr. 191, už 40 000 Lt, nors šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 20 kartų - 901 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi V. P. padovanojo savo dukrai L. P. 29/100 dalis pastato-sandėlio ( - ), šalių įvertintą 5 000 litų suma, nors dovanojamo pastato-sandėlio vidutinė rinkos vertė didesnė nei 2 kartus ir su daro 12 412 litų. Ieškiniu ieškovas ginčija visus keturis atsakovų P. sudarytus sandorius, prašydamas pripažinti juos negaliojančiais, taikyti abipusę restituciją, tokiu būdu atkuriant nesąžiningų skolininkų (atsakovo V. ir D. P.) mokumą, ir taip apginti savo, kaip kreditoriaus, teises. Ieškovė nurodo, kad byloje yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1. Ieškovė kaip kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kurią patvirtina šios faktinės aplinkybės: 2010 m. kovo 30 d. atsakovas raštu įsipareigojo grąžinti ieškovui 300 000 litų skolą už atsakovui priklausiusią bendrovę UAB „Testama". Įsipareigojimo turinys patvirtina, kad atsakovas dar 2010 m. kovo 30 d. pripažino skolą bei prisiėmė asmeninę prievolę ją sumokėti. 2010 m. balandžio 8 d. atsakovo įsipareigojimas grąžinti skolą buvo užtikrintas, įformintas atsakovo išduotais dviem neprotestuotinais paprastaisiais (solo) vekseliais bendrai 290 000 litų sumai. Atsakovo išrašyti ieškovui paprastieji vekseliai atitinka visus pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. Jie sukūrė savarankišką atsakovo prievolę ieškovui. Vekseliai buvo išduoti 2010 m. kovo 30 d. įsipareigojimo pagrindu, dėl ko sutampa įsipareigojimo ir vekselių dalykas atsiradimo pagrindas bei jų turinys. Todėl visi po 2010 m. kovo 30 d. atsakovo V. P. sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. 2. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teises. Ginčijamais sandoriais perleisto atsakovo nekilnojamojo turto rinkos bendra kaina buvo l 176 412 litų. Tuo tarpu atsakovas šį turtą perleido už aiškiai mažesnę bendrą kainą - 68 500 litų, kuri, kaip nurodoma sutartyse, buvo sumokėta atsakovui grynaisiais pinigais prieš sutarčių sudarymą arba jų pasirašymo metu. Atsakovo neapmokėta skola pagal vekselius sudaro 280 000 litų. Sudarius ginčijamus sandorius, atsakovui liko tik 1/55 dalis žemės sklypo ( - ), unikalus numeris 4400-1187-5400, kurio bendra vidutinė rinkos vertė 94 500 Lt, ir 1/55 dalis žemės sklypo ( - ), unikalus numeris ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad abu-žemės sklypai turi po 24 savininkus, bendra maksimali atsakovui priklausančių žemės sklypų dalių vertė sudaro tik 8 895, 83 Lt. Todėl atsakovas nebeturi pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu kaip kreditoriumi ir sumokėti jam 280 000 litų. Tai sudaro realią grėsmę, kad atsakovo įsipareigojimai pagal vekselį nebus tinkamai įvykdyti, todėl ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metu ieškinio senaties terminas: ieškovė apie jo teises pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011 m. kovo 4 d., iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pateiktų ginčijamų sandorių kopijų. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, juos sudarė nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t.y. savo turtą pardavė už 17 kartų mažesnę kainą nei rinkos kaina, taip pat dalį turto 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo dukrai L. P., taip dar labiau sumažindamas savo mokumą ir galimybes apmokėti vekselius. 5. Atsakovai, sudarę ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi: visi ginčijami sandoriai sudaryti žymiai mažesne nei rinkos kaina, todėl akivaizdžiai nenaudingi V. P. ir leidžia preziumuoti ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą (CK6.67 straipsnio 4 p.). Lietuvos teismų praktikoje tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iš skolininko turtą už gerokai mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes priešingu atveju ši vertės neatitiktis jam galėjo būti žinoma, todėl negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju (LAT 2002-10-01 nutartis byloje Nr.3K-7-861/2002; 2002-05-27 nutartis byloje Nr.3K-3-772/2002); Su atsakovo dukra L. P. buvo sudarytas neatlygintinas sandoris, t.y. dovanojimo sutartis, kas pagal įstatymą leidžia preziumuoti ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio l p.). Dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti realių padarinių, sandorio šalys buvo nesąžiningos, o sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Visi mokėjimai pagal ginčijamus sandorius atlikti grynaisiais pinigais, kas leidžia abejoti sandorių realumu, teigti apie jų fiktyvumą ir atsakovų nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnis nenumato tokios nesąžiningumą preziumuojančios aplinkybės, tačiau neužkerta kelio ieškovui kaip kreditoriui ja remtis įrodinėjant sandorio šalių nesąžiningumo faktą; 6. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleista pagal ginčijamus sandorius turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Patenkinus ši actio Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją, atsakovui sugrąžintas turtas bus skirtas ieškovo reikalavimams patenkinti (CK 6.66 str. 4 d.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą (CK 6.66 str. 4 d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis ieškovė prašo pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, atsakovų atžvilgiu taikyti visišką (restitutio in integrum) abišalę restituciją natūra. Už naudojimąsi ieškovės pinigais CK 6.261 straipsnio, 6.240 straipsnio l dalies pagrindu atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t.y. nuo 2010-05-20 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-02-22). Dalį skolos, t.y. 10 000 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui 2010-09-10. Tokiu būdu palūkanos sudaro 7204,09 Lt. Bendra iš atsakovo ieškovui priteistina suma yra 87 204, 09 Lt.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

6Atsakovai V. P. ir D. P. pateikė bendrą atsiliepimą (t. 2., b.l. 100-107). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad V. P., būdamas UAB „Testama" direktoriumi, atstovavo įmonę teisminiame ginče su UAB „Voltas" ir bylos eigoje UAB „Testama" vardu ir interesais sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė, t. y. UAB „Testama" įsipareigojo grąžinti UAB „Voltas" skolą. Įmonės direktorius V. P. jokių asmeninio pobūdžio įsipareigojimų neprisėmė, todėl ieškovo teiginys apie V. P. įsipareigojimus yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. 2009-10-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi V. P. visas turimas UAB „Testama" akcijas perleido UAB Ronier LEZ. Bankroto byla UAB „Testama" iškelta 2010-07-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi. UAB „Testama" bankrotą sąlygojo objektyvios priežastys - UAB „Kapitalo kaupimo kompanija" l 629 427,3 Lt skola UAB „Testama", o ne V. P. veiksmai. Dokumentų, kurie yra pateikiami kaip ieškovės reikalavimo pagrindas, pasirašymo metu V. P. nebuvo UAB „Testama" savininkas, jis neturėjo tikslo ir priežasčių prisiimti įmonės prievoles vykdyti asmeniškai. 2010-03-30 raštas –įsipareigojimas nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra niekinis. Jis negali būti traktuojamas nei kaip skolos perkėlimas, nei kaip užtikrinimo priemonė, nei kaip atskiras sandoris ar kitokia prievolės atsiradimo forma. Dokumentai pavadinimu „vekseliai" negali būti traktuojami kaip vertybiniai popieriai. Būtinųjų vekselių rekvizitų neatitinkantis dokumentas gali būti laikomas tik skolos rašteliu, atspindinčiu paskolos teisinius santykius. Net laikant, kad vekseliai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, pažeidus vekselyje nurodytus terminus (t. y. laiku nesikreipus dėl vekselių realizavimo ne teismo tvarka), vekselis taip pat praranda vertybinio popieriaus statusą ir negali būti įvykdytas ne ginčo tvarka, todėl nėra pagrindo kalbėti apie besąlyginę, ribotai ginčijamą ieškovo reikalavimo teisę. Pagal CK 6.870 straipsnio l dalyje pateikiamą apibrėžimą paskolos sutartis yra sandoris, pagal kurį viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas. Paskolos yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. V. P. pinigai pagal pasirašytus vekselius nebuvo perduoti, todėl konstatuotina, jog paskolos sutartis tarp V. P. ir UAB „Voltas" nebuvo sudaryta. Mano kad tiek ieškovės reikalavimas priteisti 80 000 Lt pagrindinės skolos, tiek reikalavimas priteisti įstatymines ir procesines palūkanas yra nepagrįsti.

7Atsiliepime dėl D. P. atsakomybės yra nurodoma, jog „Įsipareigojimu" ir „Paprastaisiais vekseliais" vadinami dokumentai yra pasirašyti tik V. P., D. P. sutikimo nei prieš, nei po šių dokumentų pasirašymo nebuvo. Tai, kad dalį turto perleidimo sandorių sudarė abu sutuoktiniai savaime nesuponuoja jokios prievolės solidarumo. Tokiu atveju asmuo, siekiantis, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Ta aplinkybė, kad tariamą prievolę lemiantys dokumentai pasirašyti atsakovams esant santuokoje, nereiškia, jog prievolė yra solidari, jei apskritai būtų įrodyta, kad tokia prievolė egzistuoja.

8Atsiliepime teigiama, kad nėra būtinų sąlygų tenkinti Actio Pauliana ieškinį. Ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. V. P. dokumentų pasirašymo metu nebuvo įmonės savininkas. Kadangi vekseliai nebuvo realizuoti, jie vertintini tik kaip paskolos rašteliai, tačiau ieškovė neįrodė paskolinių santykių tarp jo ir V. P. egzistavimo, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę į V. P.. Tuo tarpu ieškovo ir D. P. apskritai nesieja jokie santykiai, ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės į ją, o solidari atsakomybė nepreziumuojama. UAB „Voltas" negali būti laikomas kreditoriumi, nes neturi neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės j atsakovus. Net ir perleidęs turtą atsakovas netapo nemokus, Teiginiai, kad turtas perleistas už 17 kartų mažesnę bendrą sumą, grindžiamas vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios neatitinka realių rinkos kainų, todėl remtis jomis kaip vieninteliu rodikliu, yra nepatikima ir neprotinga. Kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos tik tada, kai skolininko ir kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra atsiradęs anksčiau nei kreditoriaus ginčijamas sandoris. Ieškovė neįrodė, jog 2010-03-30 vienašalis įsipareigojimas sąlygojo kokių nors teisinių pareigų V. P. atsiradimą, jo teisinė reikšmė abejotina. Dokumentai, pavadinimu „paprastasis vekselis", buvo išduoti 2010-04-08, t. y. jau po sandorių su R. G. (2010-03-31 buto pirkimo - pardavimo sutartis ir 2010-03-31 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis) sudarymo, todėl net teoriškai negali būti laikomi ginčo objektu. Dėl ieškinio senaties termino pasisakoma, jog Actio Pauliana gali būti reiškiamas per vienerius metus nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė nurodo, jog apie sandorius sužinojo 2011-03-04, tačiau ieškinys dėl tų pačių sandorių ginčijimo ieškovo jau buvo reikštas 2011-01-20. Su minėtu ieškiniu į civilinę bylą Nr. 2-1287-513/2011 ieškovas pateikė VJ Registrų centro 2010-12-09 išrašus. Atsakovai negali įrodyti ieškinio senaties termino praleidimo, tačiau neteisingos informacijos nurodymas siekiant sukurti sau palankesnes faktines aplinkybes, vertintinas kaip ieškovo nesąžiningumas Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamų sandorių. Atsakovas neneigia, jog ginčijamus sandorius sudarė savo noru, nesant tam privalomų pagrindų, tačiau šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra. Šiuo principu atsakovas ir pasinaudojo. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik esant pakankamiems įrodymams ir aplinkybėms, leidžiančioms konstatuoti asmens nesąžiningumą. Atsakovas nepripažįsta savo prievolės ieškovei, buvo įsitikinęs, jog tokia prievolė apskritai negalioja ir neegzistuoja. Dėl to atsakovo nesąžiningumo faktas nelaikytinas įrodytu. D. P. neturėdama jokių ryšių su UAB „Voltas" taip pat, kaip minėta, galėjo laisvai disponuoti savo turtu, todėl apie jos nesąžiningumą taip pat nėra pagrindo kalbėti. Ieškovės teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo iš esmės yra pagrįsti prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų ar svarių argumentų, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.67 straipsnyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją, todėl ieškinys atmestinas.

9Atsiliepimu į ieškinį (t. 2., b.l. 118-121) R. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad nepagrįstai ieškovė kalba apie tariamą V. P. prievolės prisiėmimą 2009-10-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šioje sutartyje aiškiai nurodoma, kad taikos sutartis yra sudaroma tarp UAB „Voltas" ir atsakovės UAB „Testama", atstovaujamos direktoriaus V. P. . 2010-03-30 rašto teisinė galia ir įsipareigojimo privalomumas taip pat abejotini, nėra aišku, kokius santykius tarp UAB „Voltas", V. P., UAB „Testama" jis sukuria. Vėliau, neva 2010-03-30 rašto pagrindu pasirašyti vekseliais vadinami dokumentai nebuvo realizuoti vekseliams numatyta specialia tvarka, todėl laikyti tik paskolos rašteliais. Pačiam ieškovui pripažįstant, kad pinigų V. P. jis neskolino, neperdavė, kas yra būtina paskoliniuose santykiuose V. P. pareiga mokėti/grąžinti kokias nors pinigų sumas taip pat neatsiranda, o neesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl pagrindinės prievolės vykdymo, negali būti tenkinami ir šalutiniai prašymai, t. y. dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovas neneigia, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo su V. P. buvo pažįstami, tačiau jokie giminystės ar artimos draugystės santykiai jų niekada nesiejo. Dėl to R. G. nebuvo žinoma apie V. P. santykius su UAB „Voltas". Atsakovas ir L. P. yra pažįstami, tačiau jokių nuolatinių ryšių, juo labiau artimų, šeiminio pobūdžio, niekada nepalaikė, bendro ūkio nevedė ir kartu niekada negyveno. Kadangi R. G. ir V. P. šeimos nesiejo jokie artimi, nuolatinio pobūdžio ryšiai, jam nebuvo žinoma apie V. P. santykius su UAB „Voltas", nėra pagrindo konstatuoti R. G. buvus kaip nors suinteresuotą V. P. padėti išvengti prievolės. R. G. nuo 2006 m. dirbo užsienyje, turėjo santaupų ir ketino ateityje grįžti gyventi į Lietuvą, galimai pradėti savo verslą. R. G. laikas nuo laiko domėjosi galimybėmis įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, todėl V. P. ir D. P. nusprendus parduoti dalį jiems priklausiusio nekilnojamojo turto, atsakovas pasinaudojo tokia galimybe ir pasisiūlė pirkti jų parduodamą butą ir žemės sklypą. Šalys ne vieną mėnesį derino sąlygas, galiausiai sutarė dėl visų sutarčių sąlygų, įskaitant kainą, ir R. G. atostogaujant Lietuvoje sudarė notarines turto perleidimo sutartis. Sutarties kaina, kuri ieškinyje itin kvestionuojama, buvo sulygta abipusių derybų metu ir tenkino abi šalis. Mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, t. y. civilinėje apyvartoje leistinu ir priimtinu atsiskaitymo būdu. Įsigijęs turtą, atsakovas po atostogų vėl išvyko j užsienį, tačiau susitarė su V. P., jog pastarasis prižiūrės R. G. butą, mokės mokesčius ir kt. Tai įforminta 2010-03-31 panaudos sutartimi. Panaudos sutartis nėra nutraukta. Kadangi atsakovas R. G. buvo visiškai sąžiningas įsigydamas nekilnojamąjį turtą, be to, didelių abejonių kelia ieškovo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės egzistavimas, ieškovo teisių ir interesų pažeidimo realumas ir kita, darytina išvada, kad nėra tenkinamos visos būtinosios actio Pauliana instituto sąlygos, kas reiškia, jog tiek sandoriai, sudaryti tarp R. G. ir V. P. bei D. P., tiek ir kiti patikslintu ieškiniu ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais. Atitinkamai, negalima ir restitucija.

10Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškinį (t. 1. b.l. 108-110) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Actio Pauliana ieškinys neatitinka būtinųjų sąlygų: nėra įrodyta, kad kreditorius turi aiškią ir neginčytiną reikalavimo teisę skolininkui, nes vekselis nėra paskolos sutartis, o jame nurodytų būtinų rekvizitų trūkumas neleidžia išsiieškoti skolos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyta pagrindais ir tvarka. Ieškovei tenka našta įrodinėti skolininko ir kreditoriaus prievolės atsiradimo teisinius pagrindus, tačiau tokių įrodymų byloje pateikta nėra, pagal pateiktus įrodymus UAB „Voltas“ negali būti kreditorius. Nurodo, kad atsakovą V. P. pažinojo iki sandorio sudarymo, nes vyras E. P. turi namą ( - ), o V. P. gyveno gretimame name - ( - ). Jokie giminystės ryšiai ar draugystė su V. P. nesieja. Nurodo, kad buvo pradėję ieškoti sklypo namo statybai, atsitiktinai pasikalbėjus V. P. pasiūlė pirkti iš jo žemės sklypą. Apie jokius V. P. pasirašytus vekselius nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, nes jų nesiejo jokie finansiniai reikalai. Kelis kartus susitiko su V. P., aptarė sklypo kainą, sudarė pirkimo pardavimo sutartį pas notarą, įregistravo sklypą registrų centre. Mano, kad turi būti pripažinta sąžininga įgijėja, o ieškinys atmestas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad sklypas buvo įsigytas namo statybai, tačiau leidimas statybai nėra gautas, kadangi atsakovės šeima šiuo metu neturi pakankami lėšų namo statybai.

11Atsakovė L. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 57-57). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tėvo V. P. verslo ir finansinius reikalus nežino ir nežinojo sandorio sudarymo metu. Mano, kad yra sąžininga tėvo dovanoto turto įgijėja. Maždaug prieš devynerius metus mirė jos močiutė, kuri žodiniu nurodymu buvo pavedusi po jos mirties pastato dalį perduoti vaikaitei, t.y. L. P. . Šeima pasitiki vienas kitu, neįprasta, kad tarpusavyje valia būtų išreiškiama rašytiniu būdu. Ji gyveno užsienyje, patalpos nebuvo reikalingos. Grįžusi nusprendė, kad būtų gerai patalpas susitvarkyti, jose pasidėti daiktus, kai atvyksta atostogauti. Pakalbėjo apie tai su tėvu, kuris 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į 29/100 dalis pastato-sandėlio ( - ). Sandoris buvo įvertintas 5 000 litų suma, nes patalpos yra gaisro nuniokotame name, pastato būklė prasta. Nurodo, kad vykdys tokį teismo sprendimą, koks bus priimtas, tačiau mano, kad naikinti sandorio nėra pagrindo.

12Tretieji asmenys – notarės, pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (t.1, b.l. 55, 93, 130; t.2 147, 154 ) nuomonės dėl ieškinio reikalavimų neišsakė.

13Rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės

14Ieškovė pateikė teismui taikos sutarties, sudarytos 2009 m. rugpjūčio 27 d. tarp UAB „Voltas“ ir UAB „Testama“ kopiją, pagal kurią UAB „Testama“ įsipareigoja grąžinti UAB „Voltas „ 304 182, 94 Lt skolą (t.2, b.l. 66). Sutartis patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (t.2, b.l. 80). Taip pat pateikė 2010-03-30 V. P. rašytą įsipareigojimą (t. 1, b.l. 11), sumokėti 100 000 Lt iki gegužės 10 d., o likusius 200 000 Lt iki metų pabaigos (atsakovas neginčija, kad šį įsipareigojimą surašė jis savo ranka) bei du vekselius (t.1, b.l. 9-10) pagal kuriuos V. P. įsipareigoja sumokėti UAB „Voltas“ 90 000 Lt iki 2010 m. gegužės 20 d. ir 200 000 Lt iki 2011 m. sausio 1 d. Atsakovas V. P. pateikė 2009 m. spalio 9 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią V. P. 100 paprastų vardinių UAB „Testama“ akcijų pardavė UAB Ronir LEZ (t.2, b.l.108-109) bei 2011 m. sausio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį (t.2, b.l. 110-111) iš kurios matyti, kad į BUAB „Kapitalo kaupimo kompanijos“ kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Testama“, finansinis reikalavimas – 1 579 427,36 Lt. Iš pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad 2010 m. kovo 31d. tarp V. P. ir R. G. sudaryta buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis, butas parduotas už 8 500 Lt; 2010 m. kovo 31d. tarp atsakovų V. ir D. P. ir R. G. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 0,1440 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), parduotas už 20 000 Lt (t.1, b.l. 13-17); 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. ir D. P. ir J. P. sudaryta 2,88 ha žemės sklypo ( - ), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypas parduotas už 40 000 Lt (t. 1, b.l. 18-23); 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. P. ir L. P. sudaryta 29/100 dalies pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartis ( t.1, b.l. 24-25). Nekilnojamojo turto registro išrašuose (t. 1, b.l. 76-90), nurodytos vidutinės šių daiktų vertės, atitinka ieškovės ieškinyje nurodytas vertes. Dėl kreditoriaus ir jo reikalavimo teisės

15Tarp šalių kyla ginčas dėl kreditoriaus ir jo reikalavimo teisės šioje byloje: ieškovė nurodo, kad V. P. kaip įmonės vadovas ir vienintelis jos savininkas prisiėmė prievolę atsakyti už UAB „Testama" skolas, nes dėl jo neteisėtų veiksmų UAB „Testama" neatsiskaitė už UAB „Voltas“ suteiktas paslaugas, nors buvo gavusi atsiskaitymui finansavimą. Įmonė prarado galimybę atsiskaityti ateityje, nes tapo bankrutuojančia įmone. Suprasdamas savo asmeninę atsakomybę V. P. pasirašė įsipareigojimą ir vekselius atsiskaityti pagal UAB „Testama“ prievolę, iki šio laiko neatsiskaitė, todėl kreditorius turi reikalavimo teisę.

16Atsakovas, nurodo, kad UAB ir savininko atsakomybė pagal prievoles yra atskirta, todėl jis neturėjo pareigos atsakyti, kad įsipareigojimas buvo išgautas prievartos, spaudimo būdu, o vekseliai iš viso nieko nereiškia, nes jis specialiai juos surašė be būtinų rekvizitų, be to jau buvo pardavęs įmonės akcijas kitam asmeniui.

17Teismas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, patvirtintų rašytiniais įrodymais, matyti, kad prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „Voltas“ ir UAB „Testama“, kuri neatsiskaitė ieškovei už atliktus darbus, skolą pripažino, ką įrodo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Testama“ įsipareigoja grąžinti UAB „Voltas„ 304 182, 94 Lt skolą (t.2, b.l. 80). 2010-03-30 V. P. raštu įsipareigojo sumokėti UAB „Voltas“ 100 000 Lt iki gegužės 10 d., o likusius 200 000 Lt iki metų pabaigos (t. 1, b.l. 11). 2010 m. balandžio 8 d. V. P. surašė du vekselius (t.1, b.l. 9-10) pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti UAB „Voltas“ 90 000 Lt iki 2010 m. gegužės 20 d. ir 200 000 Lt iki 2011 m. sausio 1 d. Iš šalių paaiškinimų ir įvykių sekos aišku, kad šis įsipareigojimas iš esmės atitinka UAB „Testama“ prievolę UAB „Voltas“ ir V. P., prievolės susidarymo metu buvęs vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, prisiėmė pareigą įvykdyti UAB „Testama“ skolinį įsipareigojimą. Ieškovė, priimdama V. P. raštą, sutiko, kad atsakovas (naujasis skolininkas) vykdytų trečiojo asmens – UAB „Testama“ sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas, vykdydamas šį susitarimą su ieškovu, sumokėjo ieškovui 10 000 Lt už ieškovės suteiktas paslaugas UAB „Testama“. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įvyko trečiojo asmens skolos perkėlimas pagal ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo (naujojo skolininko) 2010m. kovo 30 d. susitarimą (CK 6.115 straipsnis). Tokiam skolos perkėlimui pradinio skolininko sutikimas nereikalingas. Santykių tarp šalių nekeičia atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. spalio 9 d. V. P. pardavė akcijas kitai įmonei, nes skoliniai santykiai atsirado iki įmonės perleidimo kitam asmeniui.

18Atsakovas neginčija, kad įsipareigojimą jis surašė savo ranka, tačiau nurodo, kad raštelį pasirašė būdamas įbaugintas ieškovės, kad jam buvo grasinama ikiteisminiu tyrimu, žadama ikiteisminį tyrimą nutraukti. Liudytojas R. J. paneigė tokius atsakovo parodymus, paaiškino, kad V. P. su kartu N. buvo atvykę į ieškovės ofisą, sprendė susidariusią situaciją, gėrė kavą. Pirmame vekselyje padaryta atžyma, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. sumokėta 10 000 Lt. Šis įrašas įrodo, kad atsakovas pripažino ir iš dalies vykdė prievolę. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad 2010 m. kovo 22 d. FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas buvo apklausiamas įtariamuoju (t.2, b.l. 112-116), tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti pagrindu daryti išvadą, kad skolinis įsipareigojimas buvo perimtas grasinimų, prievartos įtakoje: atsakovas V. P. yra išsilavinęs, verslo patirtį ir atitinkamas žinias šioje srityje turintis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo suimtas ar sulaikytas, be kliūčių galėjo naudotis teisininkų pagalba. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu taikytos prievartos. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydamas skolinį įsipareigojimą ar išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Šių veiksmų atsakovas neatliko, todėl jo netinkamas elgesys negali būti pagrindu kelti abejones dėl pasirašytų dokumentų teisėtumo.

19Visų atsakovų atstovai procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose pabrėžė, kad vekseliai neturi jokios teisinės galios, nes neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, trūksta kai kurių rekvizitų, o kaip paskolos rašteliai jie negali būti vertinami, nes V. P. nebuvo perduoti pinigai. Kaip jau buvo akcentuota, teismas nevertina tarp šalių susiklosčiusių santykių kaip paskolos. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselio apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (2 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2007 m. sausio 22 d. civilinė byla Nr. 3K-3-8/2007), išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuris gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje. Vekseliui taikomi formalūs reikalavimai. Ieškovė pripažįsta, kad paprastųjų vekselių, esančių byloje, dėl formos trūkumų notaras nepriėmė, atsakovai nurodo, kad į bylą pateikti vekseliai visiškai neturi įrodomosios reikšmės. Teismas nesutinka su atsakovų pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (2010 m. liepos 2 d. civilinė byla Nr. 3K-3-314/2010). Vekselio formos trūkumas (kreditoriaus įmonės kodo neįrašymas) neduoda pagrindo vekselio laikyti niekiniu. Teismas vertina vekselius kaip rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo paaiškinimus dėl šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių.

20Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį–skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Įstatymo nedraudžiama šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003). Aptartų įrodymų pagrindu sprendžiama, kad ieškovė įrodė, jog turi pagrįstą ir neginčijamą reikalavimo teisę atsakovo V. P. atžvilgiu.

21Ieškovė reiškė reikalavimą ir D. P. .

22Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

23Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus.

24Atsakovės atstovas nurodė, kad D. P. apie sutuoktinio verslo reikalus ir jo prisiimtus įsipareigojimus UAB“ Voltas“ nežinojo, pritarimo prisiimti įmonės prievolės nedavė. Nėra jokių įrodymų, kad UAB „Testama“ negrąžinta skola ieškovei buvo panaudota P. šeimos poreikiams tenkinti.

25Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei. Nesant jokių įrodymų, kokių faktiniu ir teisinių pagrindu remiantis D. P. privalo atsakyti už savo sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, daroma išvada, kad ji negali būti atsakinga kreditoriui šioje byloje.

26Kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamais sandoriais

27Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui reikšti yra kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamais sandoriais. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovė nurodo, kad sudarytais sandoriais atsakovas pažeidė kreditoriaus teises, nes dėl sudarytų sandorių skolininkas tapo nemokus nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo atstovas nurodo, kad nepateikta V. P. nemokumą pagrindžiančių įrodymų, tačiau pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad po sudarytų sandorių neturi nei piniginių lėšų, nei kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimą. Remiantis atsakovo paaiškinimu, nekilnojamojo turto registrų išrašais, iš kurių matyti, kad atsakovas kitiems asmenims perleido visą savo nekilnojamąjį turtą, liko tik nedidelė nekilnojamo daikto, kurio nuosavybė bendra su kitais savininkais dalis, bei antstolio padarytu turto aprašu taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriame aprašytas tik D. P. turtas, (t. 2, b.l. 135), vertinama, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises.

28Sandorių privalomumas

29CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Atsakovas nurodo, kad sandorius jis sudarė todėl, kad taip nusprendė, kad tuo metu trūko lėšų pragyventi. Atsakovo atstovas remiasi CK 1.2 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, kad kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad įstatymo, sutarties, teismo sprendimo ar kito juridinio fakto pagrindu V. P. buvo būtina sudaryti bent vieną ginčijamą sandorį ir konstatuojama, kad nei vieno sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo.

30Ieškinio senaties terminas

31CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo, kad apie jo teises pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011 m. kovo 4 d., iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pateiktų ginčijamų sandorių kopijų. Atsakovų teigia, kad ieškinys dėl tų pačių sandorių ginčijimo jau buvo reikštas 2011-01-20, su minėtu ieškiniu į civilinę bylą Nr. 2-1287-513/2011 ieškovė pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro 2010-12-09 išrašus. Nagrinėjamos bylos ieškinys teisme gautas 2011m. liepos 27 d., taigi nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam ieškiniui pareikšti termino pradžią skaičiuojant nuo ankstesnės datos.

32Skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumas

33Atsakovai sudarė keturis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, ginčijamus šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad ir V. P. ir visi asmenys, sudarę ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi. Atsakovai nesąžiningumą neigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Pagal byloje ištirtus įrodymus vertinant V. P. elgesį sprendžiama, kad dėl visų ginčijamų sandorių jis buvo nesąžiningas: visi sandoriai sudaryti skubiai, vienas po kito, pardavėjui labai nenaudingomis sąlygomis. Du sandoriai sudaryti kitą dieną po įsipareigojimo sumokėti skolą ieškovei pasirašymo. Nors atsakovas nurodo, kad jam buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, sudaryta ir dovanojimo sutartis. Sutarčių sudarymo skubotumas, rinkos vertės neatitinkanti kaina rodo, kad turtas kitiems asmenims perleistas siekiant išvengti turtinės prievolės įvykdymo.

34Su atsakove L. P. – savo dukra, atsakovas V. P. sudarė dovanojimo sutartį. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Sandoris tarp tėvų ir vaikų atitinka CK 6.67 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą. Šiuo atveju nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. atsakovams V. P. ir L. P. . Atsakovų pasirinkta pozicija, kad dovanojimo sutartimi jie tik įvykdė mirusios V. P. motinos valią palikti turtą vaikaitei L. P., yra neįtikinama. Kaip nurodo atsakovai, nuo mirties momento praėjo apie devynerius metus, valia nebuvo įvykdyta po palikėjos mirties, dovanojimo sandoris sudarytas po V. P. prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, sandorio sudarymo laikas sutampa su kitų sandorių, po kurių sudarymo atsakovas netenka faktiškai viso turėto nekilnojamojo turto, laiku. Sprendžiama, kad atsakovai nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

35Su atsakovu R. G. buvo sudaryti du sandoriai: V. P. pardavė atsakovui R. G. 35,18 kv.m. ploto butą ( - ), už 8 500 litų, nors šio buto vidutinė rinkos vertė yra 17 kartų didesnė, t.y. 143 000 litų; 2010 m. kovo 31d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-920 V. ir D. P. pardavė R. G. 0,144 ha ploto žemės sklypą ( - ), už 10 000 litų, nors šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 5 kartus, t.y. 115 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3410 V. ir D. P. pardavė J. P. 2,88 ha ploto žemės sklypą ( - ), sklypo Nr. 191, už 40 000 Lt, nors šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 20 kartų - 901 000 Lt.

36Ieškovė teigia, kad R. G. yra V. P. dukros sugyventinis, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta ir ja nesiremiama vertinant R. G. nesąžiningumą. Pirkėjai nekilnojamam turtui rasti ne atsitiktinai: atsakovai R. G. ir V. P. neginčija, kad buvo pažįstami, J. P. sutuoktinis gyveno Mažeikiuose ir buvo artimiausias V. P. kaimynas. Atkreiptinas dėmesys į nerealiai mažą parduodamo turto vertę: nuo 5 iki 20 kartų. Turto vertę ieškovas nustato pagal registrų centro pateikiamą vertinimą, atsakovai kitų vertinimų nepateikė. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Įsigydami turtą už rinkos kainų neatitinkančią pinigų sumą pirkėjai privalėjo būti rūpestingi ir atidūs. Kaip nurodoma teismų praktikoje, nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Vertinant J. P. nesąžiningumą, atkreiptinas dėmesys, kad sklypas pirktas namo statybai, tačiau atsakovės atstovas pripažįsta, kad neatliktas joks veiksmas, tikslui pasiekti. Vertinant R. G. nesąžiningumą, atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu atsakovas V. P. panaudos teise naudojasi R. G. parduotu butu.

37Vertinama, kad sudarant visus ginčijamus sandorius ir pardavėjas J. P., ir turtą perkantys asmenys – R. G., J. P., buvo nesąžiningi.

38Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Taigi įstatymas nukreipia šiuo atveju į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Nagrinėjamoje byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, atsakovų atžvilgiu taikytina visiška(restitutio in integrum) abišalė restituciją natūra. Nors ieškovė šioje byloje reiškia tik 80 000 Lt ieškinį, pripažinus, kad ieškovė turi ir 200 000,00 Lt reikalavimo teisę, nors šį reikalavimą ketina reikšti kitoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pripažįstami negaliojančiais ir restitucija taikytina visiems sandoriams.

39Tenkintinas ieškovės reikalavimas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t.y. nuo 2010-05-20 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-02-22). Dalį skolos, t.y. 10 000 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui 2010-09-10. (CK 6.261 straipsnio, 6.240 straipsnio l dalis) Ieškovė paskaičiavo, kad palūkanos sudaro 7204,09 Lt, atsakovai šios sumos neginčijo, kitų paskaičiavimų nepateikė, todėl ši suma ir priteistina.

40CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 2753,00 Lt (1 T, b.l. 8; 2 T. b.l. 78-79) žyminio mokesčio, 5 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 T, b.l. 176-177) iš viso 8253,00 Lt. Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, tenkančią kiekvienam atsakovui. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo V. P. ieškovei UAB „Voltas“ priteistina 2400,00 Lt (žyminio mokesčio dydis, mokamas už reikalavimą priteisti 80 000,00 Lt), o iš R. G., J. P. ir L. P. lygiomis dalimis po 88,25 Lt (likusi žyminio mokesčio dalis). Nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, nes jie atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, ilgumą. Todėl iš atsakovų R. G., J. P., L. P., V. P. ieškovei priteistina lygiomis dalimis po 1375,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

41Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 201,00 Lt. Jos proporcingai priteisiamos iš visų atsakovų.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį patenkinti visiškai.

44Pripažinti negaliojančia buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 31 d. sudarytą tarp V. P. ir R. G.. Įpareigoti R. G. grąžinti V. P. butą, esantį adresu ( - ), o V. P. grąžinti R. G. 8 500,00 Lt.

45Pripažinti negaliojančia 0,1440 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. kovo 31 d. sudarytą tarp V. P., D. P. ir R. G.. Įpareigoti atsakovą R. G. grąžinti V. P. ir D. P. 0,144 ha žemės sklypą, adresu ( - ), o V. P. D. P. įpareigoti grąžinti R. G. 20 000,00 Lt.

46Pripažinti negaliojančia 2,88 ha žemės sklypo ( - ), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarytą tarp V. P., D. P. ir J. P.. Įpareigoti atsakovę J. P. grąžinti V. P. ir D. P. žemės sklypą, adresu ( - ), o V. P. ir D. P. įpareigoti grąžinti J. P. 40 000,00 Lt.

47Pripažinti negaliojančia tarp V. P. ir L. P. 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarytą 29/100 dalies pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį. Įpareigoti atsakovę L. P. grąžinti V. P. 29/100 dalis pastato, adresu ( - ), gautą kaip dovaną, o V. P. įpareigojant priimti jo paties dovanotą pastato dalį.

48Priteisti ieškovės UAB „Voltas" naudai iš atsakovo V. P. 80 000 litų skolą,7204,09 litų metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2012-02-22, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

49Ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš D. P. atmesti.

50Priteisti ieškovei UAB „Voltas“ iš R. G., L. P., J. P. lygiomis dalimis po 1463,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti ieškovei UAB „Voltas“ iš V. P. 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš R. G., J. P., L. P., V. P. po 50,25 Lt mokesčio valstybei.

53Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

54Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė,... 2. Išnagrinėjęs bylą teismas... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 72-77) kreipėsi į teismą, ir... 4. Ieškovė ieškinyje nurodė, ir teismo posėdyje ieškovės atstovas žodžiu... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovai V. P. ir D. P. pateikė bendrą atsiliepimą (t. 2., b.l. 100-107).... 7. Atsiliepime dėl D. P. atsakomybės yra nurodoma, jog „Įsipareigojimu" ir... 8. Atsiliepime teigiama, kad nėra būtinų sąlygų tenkinti Actio Pauliana... 9. Atsiliepimu į ieškinį (t. 2., b.l. 118-121) R. G. su ieškiniu nesutiko.... 10. Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškinį (t. 1. b.l. 108-110) nurodė, kad su... 11. Atsakovė L. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l.... 12. Tretieji asmenys – notarės, pateikė prašymus bylą nagrinėti joms... 13. Rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės... 14. Ieškovė pateikė teismui taikos sutarties, sudarytos 2009 m. rugpjūčio 27... 15. Tarp šalių kyla ginčas dėl kreditoriaus ir jo reikalavimo teisės šioje... 16. Atsakovas, nurodo, kad UAB ir savininko atsakomybė pagal prievoles yra... 17. Teismas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu. Iš ieškovės atstovo... 18. Atsakovas neginčija, kad įsipareigojimą jis surašė savo ranka, tačiau... 19. Visų atsakovų atstovai procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose... 20. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kreditoriumi pripažįstamas asmuo,... 21. Ieškovė reiškė reikalavimą ir D. P. .... 22. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 23. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti... 24. Atsakovės atstovas nurodė, kad D. P. apie sutuoktinio verslo reikalus ir jo... 25. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei. Nesant jokių įrodymų,... 26. Kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamais sandoriais ... 27. Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui reikšti yra kreditoriaus... 28. Sandorių privalomumas... 29. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos... 30. Ieškinio senaties terminas ... 31. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu... 32. Skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumas... 33. Atsakovai sudarė keturis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, ginčijamus... 34. Su atsakove L. P. – savo dukra, atsakovas V. P. sudarė dovanojimo sutartį.... 35. Su atsakovu R. G. buvo sudaryti du sandoriai: V. P. pardavė atsakovui R. G.... 36. Ieškovė teigia, kad R. G. yra V. P. dukros sugyventinis, tačiau jokių tai... 37. Vertinama, kad sudarant visus ginčijamus sandorius ir pardavėjas J. P., ir... 38. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis... 39. Tenkintinas ieškovės reikalavimas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo... 40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 201,00 Lt. Jos... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 43. ieškinį patenkinti visiškai.... 44. Pripažinti negaliojančia buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo... 45. Pripažinti negaliojančia 0,1440 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus... 46. Pripažinti negaliojančia 2,88 ha žemės sklypo ( - ), sklypo Nr. 191,... 47. Pripažinti negaliojančia tarp V. P. ir L. P. 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarytą... 48. Priteisti ieškovės UAB „Voltas" naudai iš atsakovo V. P. 80 000 litų... 49. Ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš D. P. atmesti.... 50. Priteisti ieškovei UAB „Voltas“ iš R. G., L. P., J. P. lygiomis dalimis... 51. Priteisti ieškovei UAB „Voltas“ iš V. P. 2400,00 Lt bylinėjimosi... 52. Priteisti iš R. G., J. P., L. P., V. P. po 50,25 Lt mokesčio valstybei.... 53. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi,... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas...