Byla 2A-59-153/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

3sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

4dalyvaujant i atsakovui J. Ž., jo atstovei advokatei I. A., Nacionalinės ŽUT prie ŽŪM Alytaus Žemėtvarkos skyriaus atstovei D. Š., Nacionalinės ŽUT prie ŽŪM Vilkaviškio Žemėtvarkos skyriaus atstovei L. Č., trečiajam asmeniui S. M.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-482/2010 pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, J. Ž., M. Š., tretiesiems asmenims Vilkaviškio rajono I-ojo notaro biuro notarei R. V., S. M. dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

6Ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas patikslintu ieškiniu gindamas viešąjį interesą prašė: panaikinti Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvadą Nr. 85-M-57 „Dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“; panaikinti 2004 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimą Nr. 39-14759-15753; pripažinti 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 negaliojančia, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą J. Ž. pagal 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 gautus žemės sklypus: 1,24 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 1,75 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), grąžinti valstybei.

7Ieškinyje nurodė, kad pagal 2009-03-30 Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą dėl viešo intereso gynimo atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tuometinei Alytaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 17 d. A. M. (mirė ( - ), turto paveldėtoja S. M.) ir 1992 m. kovo 23 d. M. Š. pateikė pirminius prašymus atkurti nuosavybės teises į A. M. Alytaus mieste turėtą žemę. A. M. yra A. M. sūnus iš pirmos santuokos, o M. Š. – dukra iš antros santuokos. Tuometinė Alytaus miesto valdyba 1993 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 319-V M. Š. atkūrė nuosavybės teisės į 0,20 ha naudojamą žemės sklypą, esantį ( - ) . Pagal. 2003 m. kovo 24 d. pateiktą M. Š. prašymą išduota Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvada Nr. 85-M-57 (0,9197 ha ploto daliai). Pagal šią išvadą Marijampolės apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 39-14759-15753 atkūrė nuosavybės teises, neatlygintinai nuosavybėn perduodama lygiavertį turėtam 2,99 ha žemės sklypą ( - ). 2005 m. gegužės 12 d. M. Š. šį žemės sklypą dovanojimo sutartimi Nr. 2950 dovanojo sūnui J. Ž. (dovanojimo metu sklypas jau buvo padalintas į du sklypus:1,24 ha ir 1,75 ha ploto). Apie tai, kad nuosavybės teisės atkurtos tik vienam pretendentui, A. M. įpėdiniai – S. M. įgaliotasis G. M., Alytaus apskrities viršininko administraciją informavo 2007 m. gegužės 10 d. Į Alytaus apskrities viršininko administraciją 2007 m. lapkričio 8 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. žemę, kreipėsi A. M. paveldėtojos S. M. sūnus G. M.. M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į visą A. M. 1,12 ha ploto žemės sklypą, nors į minėto savininko valdytą turtą pretendentai buvo du – A. M. ir M. Š., todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos į ½ žemės dalį kiekvienam iš vaikų, tai yra po 0,5600 ha žemės. Raštiško susitarimo dėl sprendimo priėmimo pretendentai į A. M. turėtą turtą nebuvo pateikę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas tik vienai M. Š.. Šiuo atveju buvo pažeistos vieno iš pretendentų – A. M. – teisės ir teisėti interesai. Pagal Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvadą Nr. 85-M-57 priėmus minėtą potvarkį ir vienam iš pretendentų į A. M. žemę atkūrus nuosavybės teises į 0,20 ha naudojamą žemės sklypą, esantį ( - ) , liko neatkurtos nuosavybės teisės į likusią A. M. 0,9197 ha žemę. Nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos į ½ žemės dalį kiekvienam iš vaikų, tai yra po 0,5600 ha žemės. Nepanaikinus Alytaus miesto valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. potvarkio, M. Š. priklausytų atkurti nuosavybės teises į 0,3600 ha, o A. M. (mirė ( - ), turto paveldėtoja – S. M.) priklausytų atkurti nuosavybes teises į 0,5600 ha žemės. Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvada Nr. 85-M-57 pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 9 p. 3 d. imperatyvias normas, todėl pagal CK 1.80 str. yra niekinė ir negalioja. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties nepraleido. Senaties terminas ieškiniui paduoti skaičiuotinas nuo tada, kai buvo gauta medžiaga ir surinkti duomenys. Paskutinis dokumentas buvo gautas iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-05-27, ir nuo tada skaičiuotinas senaties terminas.

8Atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pirminiai nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus žinioje, todėl suteikiant lygiavertį sklypą, Marijampolės apskrityje nebuvo ir negalėjo būti žinoma, apie tai, jog nuosavybės teisės atkuriamos tik vienai pretendentei, pažeidžiant kito pretendento teises.

9Atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija negalėjo paaiškinti, kodėl padavus prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę M. Š. ir A. M., nuosavybės teisė buvo atkurta tik vienam pretendentui – M. Š..

10Atsakovas J. Ž. su ieškinio reikalavimais nesutiko, manė juos esant nepagrįstais ir netenkintinais. Nurodė, kad ieškovas praleido senaties terminą reikalavimams reikšti dėl Alytaus apskrities 2003-03-25 išvados Nr. 85-M-57 ir 2004-08-17 Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-14759-15753 panaikinimo. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti. Nurodė, kad ieškovas faktiškai gina trečiojo asmens S. M. tariamas teises į nuosavybės atkūrimą, t. y. jos privatų interesą. Jei ieškinys būtų patenkintas, dalis nuosavybės būtų atkurta S. M. sutuoktinio vardu, dėl to valstybės intereso (viešo intereso) šioje byloje nėra. Ieškovas be pagrindo terminą ieškiniui reikšti prašo skaičiuoti nuo tada, kai prokuratūra surinko pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad yra pažeistas viešas interesas, nes S. M. savo tariamai pažeistai teisei ginti senaties terminą yra praleidusi. S. M. įgaliotas asmuo į Alytaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi 2007 m. pradžioje. Vadinasi, nuo 2007 m. pradžios buvo žinoma apie tariamą S. M. teisių pažeidimą. S. M. neturi teisės į nuosavybės atkūrimą vien dėl to, kad įstatymo nustatytu laiku nebuvo pateikti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantys dokumentai, be to, nėra teismo sprendimo, kuriuo remiantis terminas jiems pateikti galėtų būti atnaujintas. S. M. visų pirma privalo kreiptis į teismą dokumentų pateikimo terminui atnaujinti. Minėto fakto nebuvimas eliminuoja prokuroro teisę ginti teisme viešą interesą, nes interesas tampa neviešas ir neteisėtas. Atsakovas nurodė, kad pretendentų į žemę A. M. ir M. Š. tėvas A. M. nėra tas pats asmuo. A. M. tėvas A. M., sūnus A., mirė ( - ) kaime, būdamas 72 m. amžiaus. M. Š. tėvas A. M., gyvenęs ( - ) mirė ( - ) (pagrindas –Rumbonių parapijos klebono mirties liudijimas). Palyginus 2008-02-06 ir 2009-10-21 archyvo pažymas matyti, kad A. M. tėvas A., A. s., gimęs ( - ) ( - ) kaime, ir M. Š. tėvas A., K. s., gimęs ( - ) metais, negali būti tas pats asmuo. Nėra pagrindo teigti, kad A. M. ir M. Š. yra vieno tėvo vaikai, dėl to negalima teigti, kad nuosavybės teisė buvo atkurta ydingai. M. Š. pateikė tėvo išsaugotą žemės įsigijimo 1929-04-02 Aktą, patvirtinantį, kad būtent jos, o ne A. M. tėvas įgijo žemės sklypą, kuris teisėtai ir pagrįstai jai buvo atkurtas. M. Š. gyveno nacionalizuotoje žemėje savo tėvo namuose. Atsakovas nurodė, kad jis yra sąžiningas nuosavybės įgijėjas. Iš jo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Ieškovas nenurodė įstatymų, kurie buvo pažeisti sudarant sandorius, neįvardijo asmenų, kurie pažeidė nurodytus įstatymus.

11Atsakovė M. Š. su ieškiniu nesutiko.

12Tretysis asmuo S. M. su ieškiniu sutiko.

13Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvadą Nr. 85-M-57 „Dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“; panaikino 2004 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimą Nr. 39-14759-15753; pripažino 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 negaliojančia; taikė restituciją – įpareigojo atsakovą J. Ž. pagal 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 gautus žemės sklypus: 1,24 ha, unikalus Nr. ( - ) ir 1,75 ha, unikalus Nr. ( - ) , esančius ( - ) , grąžinti valstybei; priteisė iš atsakovų Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos, M. Š. ir J. Ž. po 38,79 Lt bylinėjimosi žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei.

14Teismas nurodė, kad pagal CPK 49 str. 1 d. prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ įpareigojo prokuratūrą ginant viešuosius interesus imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Kadangi Alytaus apskrities viršininko administracija pripažino, kad nuosavybės teisių į A. M. turėtą žemę atkūrimo procese įvyko klaida, todėl šiuo konkrečiu atveju prokuroras, nustatęs teisės aktų pažeidimus atkuriant nuosavybės teises į žemę tik vienam pretendentui, ieškiniu, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą teisėtai.

15Teismas sprendė, kad pagrindo taikyti senatį nėra. Teismo nuomone, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Kadangi prokuroras apie galimus teisės pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises, sužinojo tik gavęs Alytaus viršininko administracijos pranešimą, į teismą su ieškiniu kreipėsi po to, kai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai atkurti nuosavybės teises tik vienam pretendentui pažeidė valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, tai yra 2009 m. gegužės 27 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

16Teismas nustatė, kad A. M., A., 1991-12-17 prašymu kreipėsi į tuometinę Alytaus miesto valdybą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 3 ha žemės sklypą ( - ) , kaip galimą pretendentę nurodė I. M.. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1996-01-04 pažymėjime nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Alytaus apskrities Alytaus valsčiaus Bakšių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938-09-07 sąraše, patvirtintame 1938-10-05, įrašytas savininkas A. M., ( - ) turėjęs 1,12 ha žemės. 1929-04-02 S. Ž. pardavė A. M., gyv. ( - ) , 1,1197 ha žemės sklypą ( - ) M. Š. 2005-05-12 padovanojo 1,2400 ha ( - ) ir 1,7500 ha ( - ) J. Ž.. 2007-05-10 Alytaus apskrities viršininko administracijoje gautas G. M. prašymas, kuriame nurodyta, kad jo tėvas A. M., A., 1991 m. kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą su prašymu atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ) , į kurį buvo du pretendentai – jo tėvas ir kitas giminaitis. Visa 1 ha 20 arų žemė buvo atiduota giminaitei Š.. 2005-04-12 paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta, kad S. M. paveldi turtą A. M., mirusio 1994-11-04, paveldimą turtą sudaro 130,05 investicinių litų, sumokėtų už asmeninio ūkio 2,89 ha žemės sklypą, ir 18,33 investicinių litų, sumokėtų už namų valdos žemės sklypą, esančius ( - ). Alytaus apskrities viršininko 2007-12-06 įsakymu Nr. 11-Ž-2836 sudarytos komisijos G. M. prašymui nagrinėti posėdžio, įvykusio 2007-12-14, akte nurodyta, kad pagal A. M. pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad žemę nuosavybės teise valdė senelis, bet nėra pateikti pareiškėjo tėvo gimimo dokumentai, patvirtinantys ryšį su savininku, todėl G. M. nurodyta pateikti pareiškėjo A. M. tėvo A. M. gimimo liudijimą, kuris patvirtintų ryšį su buvusiu žemės savininku. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-02-06 pažymoje nurodyta, kad Rumbonių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1909-12-26 pakrikštytas A. ir E. (iki santuokos R.) M. sūnus vardu A., gimęs ( - )Rutkos kaime. Santuokos liudijime nurodyta, kad A. M. ir I. M. 1932-05-07 sudarė santuoką. Mirties liudijime nurodyta, kad M. A., A., mirė ( - ), 72 m. amžiaus. Gimimo liudijime nurodyta, kad M. A., A., gim. ( - ), tėvai yra M. A. ir M. I.. Mirties liudijime nurodyta, kad M. O., M., mirė( - ), 87 m. amžiaus. Gimimo liudijime nurodyta, kad M. M., gim. 1934-04-07, tėvai yra A. M. ir O. T.. 1993-11-03 paveldėjimo teisės liudijimu O. M., mirusios ( - ), turtą paveldėjo jos dukra M. Š., gim. ( - ). 1993-01-22 Alytaus miesto valdyba raštu prašė A. M. pateikti notariškai patvirtintą susitarimą apie žemės pasidalijimą tarp pretendentų. Raštiško susitarimo dėl sprendimo priėmimo pretendentai į A. M. turėtą turtą nebuvo pateikę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas tik vienai M. Š.. Alytaus apskrities 2003-03-25 išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 85-M-57 pagal M. Š. pateiktus patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas A. M. valdė nuosavybės teisėmis 1,1197 ha žemės, jai buvo atkurtas valstybės išperkamos žemės 0,9197 ha (4 911 Lt vertės). Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2004-08-17 sprendimu Nr. 39-14759-15753 M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9197 ha žemės sklypą ( - ) .

17Teismas nurodė, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Nuosavybės teisės M. Š. atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas. Teismas sprendė, kad panaikinus Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvadą Nr. 85-M-57 „Dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, 2004 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimą Nr. 39-14759-15753, pripažinus 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 negaliojančia, turi būti taikoma restitucija – įpareigojant J. Ž. pagal 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 2950 gautus žemės sklypus: 1,24 ha, unikalus Nr. ( - ), ir 1,75 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), grąžinti valstybei (CK 1.80 str., 6.145 str. 1 d.).

18Apeliaciniu skundu atsakovas J. Ž. prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja procesinės ir materialinės teisės normoms, sprendime padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

19Dėl senaties termino netaikymo

20Ieškovas praleido senaties terminą reikalavimams dėl Alytaus apskrities 2003-03-25 išvados Nr. 85-M-57 ir 2004-08-17 Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-14759-15753 panaikinimo reikšti. Teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį minėtiems reikalavimams ir tuo pagrindu ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti. Teismas senaties termino pradžią laikė nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia viešą interesą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui tokia aplinkybė paaiškėjo tik 2009-05-27. 2009-03-30 Alytaus apskrities viršininko administracijos raštas rodo, jog visi duomenys apie atkurtą nuosavybę buvo gauti 2009-04-02. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad subjektas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, negali turėti daugiau teisių ir pareigų, negu asmenys, ginantys galimai pažeistas teises. Aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešą interesą eigos pradžia, nepagrįstai pagerintų prokurorų, lyginant juos su privačiais asmenimis, padėtį, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2010-06-25, t. y. praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas nepagrįstai jos netaikė;

21Dėl viešo intereso nebuvimo

22Ieškovas faktiškai gynė ne viešąjį interesą, o trečiojo asmens S. M. tariamą teisę į nuosavybės atkūrimą. Viešojo intereso šioje byloje nėra, nes teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės atkūrimą, yra nepažeisti, ir ginčą dėl turtinių santykių privalėjo spręsti privatūs asmenys. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos LR Konstitucijoje įtvirtintos jos saugomos ir ginamos vertybės. Nenustačius, kad kuri nors iš institucijų pažeidė įstatymus, preziumuojama, kad nuosavybės teisė M. Š. yra atkurta teisėtai ir pagrįstai, dėl to dovanojimo sandoris taip pat yra teisėtas. Teismas nesiaiškino nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybių, giminystės santykių tarp pretendentų, nepašalino prieštaravimų rašytiniuose įrodymuose. Teismas neįvertino, kad minėtai „klaidai“ išaiškinti Alytaus apskrities viršininko administracija sudarė komisiją, kuri konstatavo, kad A. M. nepateikė dokumentų, nusakančių giminystės ryšį su žemės savininku. Prokuroras, žinodamas, jog S. M. neturi teisės į nuosavybę, be pagrindo pareiškė ieškinį nuosavybės atkūrimo dokumentams naikinti. Ieškinyje teigiama, kad A. M. ir M. Š. yra brolis ir sesuo, tačiau tokiam faktui nepasitvirtinus, prokuroras nesiekė ištaisyti klaidos. 2009-03-30 rašte ieškovui Alytaus apskrities viršininko administracija teigė, kad trūksta giminystės ryšį su savininku įrodančių dokumentų, kurie nėra pateikti iki šiol;

23Dėl išvados, sprendimo ir dovanojimo sandorio teisėtumo

24M. Š. (M.) 1992 m. kovo 23 d. prašymu paprašė atkurti nuosavybės teisę į ( - )kaime valdytą ir nacionalizuotą tėvo A. M. žemę. Kartu su prašymu ji pateikė žemės pirkimo Aktą, kuriuo 1929 m. A. M. Bakšių kaime įgijo žemę, ir giminystės ryšį su tėvu įrodančius dokumentus: A. M., mirusio( - ), mirties liudijimą; motinos O. M., mirusios ( - ), mirties liudijimą; savo gimimo liudijimą, kuriame įrašyta, kad M. M. gimė ( - ) Bakšių kaime, tėvai: A. M. ir O. T.; santuokos liudijimą, kuriame nurodyta, kad pavardė po santuokos buvo pakeista į Š.. M. Š. tėvų santuokos liudijimas teismui pateiktas paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad A. M. neva yra jos brolis. Apie tai, kad bendrapavardis A. M. buvo pateikęs prašymą nuosavybei atkurti, M. Š. nebuvo žinoma. M. Š. teisėtai ir pagrįstai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, kur ji iki nuosavybės teisių atkūrimo faktiškai gyveno. 2003-02-28 raštu Nr. 8-304 Alytaus apskrities viršininko administracija įpareigojo M. Š. atvykti į Žemėtvarkos skyrių pareikšti valią dėl atkūrimo būdo į likusią žemę. Pareiškus valią dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo, buvo išduota 2003-03-25 išvada, kurioje pažymėta, kad M. Š. turi teisę į nuosavybės atkūrimą perkeliant nuosavybę į Marijampolės rajoną. Remdamasi Alytaus apskrities viršininko administracijos išvada, Marijampolės apskrities viršininko administracija priėmė 2004-08-17 sprendimą Nr. 39-14759-15753. Nurodytas aplinkybes patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Teismo teiginiai, kaltinantys M. Š. neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu, prieštarauja logikai, teisingumui, sąžiningumui ir protingumui. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos vienašaliu administracijos aktu, dėl to M. Š. negalėjo įtakoti nuosavybės atkūrimo proceso. Ji vykdė pareigą pateikti įstatymų nustatytus dokumentus, prašymus.

25Antrasis pretendentas A. M. bei jo turtinių teisių perėmėja sutuoktinė S. M. ilgą laiką nevykdė pareigų, nustatytų pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iki šios dienos dar nėra nepateikta nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų bei giminystės ryšį su žemės savininku įrodančių dokumentų, dėl to A. M. nuosavybės teisė nebuvo ir negali būti atkurtos. Minėtiems dokumentams pateikti A. M. teisių perėmėja teismine tvarka neatnaujino, dėl to prarado teisę į nuosavybės atkūrimą. Teismas nepasisakė dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str., atsakovo argumentų nepaneigė, nors būtent šio įstatymo nuostatomis atsakovas rėmėsi atsiliepime. Pagal tuo metu galiojančią Įstatymo 10 str. redakciją dokumentus buvo leidžiama pristatyti tik iki 2003-07-01. Vėliau, jau po ginčijamų aktų priėmimo (Išvada buvo išduota 2003-03-25, sprendimas priimtas 2004-08-17), 2004-10-12 buvo pakeistas Įstatymo 10 str., leidęs piliečiams, praleidusiems terminą nuosavybės teisę patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus pateikti iki 2003-12-31 bei praleistą terminą atnaujinti teismui, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl Įstatymo 10 straipsnio taikymo teismas visiškai nepasisakė, atsakovo argumentų nenuneigė, nors atsakovas savo atsikirtimus grindė būtent šiomis nuostatomis, tą patvirtina teiginiai atsiliepimuose.

26Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas pripažino, jog yra susipažinęs su 2007-12-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos komisijos aktu, kuriuo konstatuota, kad M. Š. yra pateikusi visus giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus, o A. M. nėra pateikęs giminystės ryšio su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. A. M. įpėdiniai, pažeidę įstatymo nustatytą terminą, 2008 m. vasario 20 d. pateikė skyriui Lietuvos istorijos archyvo 2008-02-06 pažymą Nr. (PI-772) P2-1119, patvirtinančią, kad A. M. gimęs( - ). Ieškovas pripažino, kad giminystės ryšį su savininku įrodantis vienas iš dokumentų buvo pateiktas po Įstatymu nustatyto termino. Lietuvos istorijos archyvo 2008-02-06 pažyma patvirtino giminystės ryšio tarp A. M. ir M. Š. nebuvimą. Byloje nėra pateikto A. M. motinos I. M. (M.) mirties liudijimo, be kurio nėra galimybės nustatyti, kad ji buvo pirmoji A. M. sutuoktinė, kaip kad nepagrįstai teigiama ieškinyje. Teismas šios faktinės aplinkybės netyrė.

27Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp dviejų pretendentų A. M. ir M. Š. turėjo būti raštiškas susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Toks susitarimas negalėjo būti pasirašytas, nes M. Š. ir A. M. nėra to paties tėvo vaikai, jie pareiškė prašymus atkurti nuosavybę ne į tą patį žemės sklypą, A. M. nepateikė giminystės ryšio ir valdymo faktą patvirtinančių dokumentų.

28Dėl giminystės ryšio tarp S. M. ir atsakovės M. M. nebuvimo

29Ieškovo teiginys, kad pretendentas į žemę A. M. yra A. M. sūnus iš pirmos santuokos (motina I. M.-M.), o M. Š. yra dukra iš antros santuokos (motina O. T.-M.), yra neįrodytas. Neįrodyta, kad A. M. ir M. Š. tėvas yra tas pats asmuo – A. M.. Iš esančių byloje A. M. ir M. M. gimimo liudijimų matyti, kad prašymą nuosavybei atkurti pateikęs A. M. yra gimęs ( - ), o M. M. (Š.) yra gimusi( - ), t. y. 2 metais vėliau. A. M. gimė Margaravos kaime, o M. M. (Š.) gimė Bakšių kaime. A. M. gimimo liudijime tėvais nurodyti A. M., A., ir I. M., kurie susituokė 1932-05-07, o M. M. gimimo liudijime tėvais nurodyti A. M. ir O. T., kurie susituokė 1933-01-07. A. M. tėvas A. M., sūnus A., mirė ( - ). Genių kaime, būdamas 72 m. amžiaus. M. Š. tėvas A. M., gyvenęs Bakšių kaime, mirė( - ). Teismas apsiribojo metrikinių dokumentų įvardijimu, tačiau sprendime nepasisakė, ar M. Š. ir A. M. (pretendentus į nuosavybę) pagal pateiktus metrikus siejo giminystės ryšys. Minėtos aplinkybės svarbios įrodinėjant nuosavybės atkūrimo teisėtumą. Byloje nėra pateiktas A. M. tėvų santuokos liudijimas. 2009-10-21 Archyvo pažymoje nurodyta, kad A. M., K. sūnus, yra gimęs ( - ) m., o A. M. tėvas A. M., A. sūnus, kaip matyti iš mirties liudijimo, yra gimęs ( - ) m. M. M. (Š.) motina O. M. mirė ( - ) m., būdama 87 metų amžiaus. Apie A. M. motinos mirtį duomenų nėra. Nėra pagrindo teigti, kad A. M. ir M. Š. yra vieno tėvo vaikai, dėl to negalima teigti, kad nuosavybės teisė buvo atkurta ydingai, tik vienam iš dviejų pretendentų.

30Dėl įrodymų, patvirtinančių valdymo faktą

31Nuosavybės teisė buvo atkurta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. M. Š. pateikė tėvo išsaugotą 1929-04-02 žemės įsigijimo Aktą, patvirtinantį, kad būtent jos, o ne A. M. tėvas įgijo žemės sklypą, kuris teisėtai ir pagrįstai jai buvo atkurtas. M. Š. gyveno ant nacionalizuotos tėvo žemės, tėvo namuose. A. M. prašyme nuosavybei atkurti nurodė, kad siekia atkurti 3 ha žemės Bakšių kaime, tai neatitinka M. Š. tėvo žemės pirkimo dokumentų.

32Dėl išvados, sprendimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo

33Teismas nepagrįstai panaikino Išvadą, Sprendimą bei dovanojimo sutartį. Nei atkuriant nuosavybę, nei sudarant sandorį įstatymai pažeisti nebuvo, todėl iš atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo, nekilnojamasis daiktas negalėjo būti išreikalautas. Jei dėl ydingo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo yra kalta Alytaus apskrities viršininko administracija arba Marijampolės apskrities viršininko administracija, pastarosios institucijos, o ne sąžiningi nuosavybės įgijėjai, turėtų atlyginti tretiesiems asmenims nuostolius, atsiradusius dėl įstatymų pažeidimų, tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jie buvo pažeisti. Valstybei jokia žala nėra ir nebuvo padaryta, dėl to restitucija, grąžinant žemę į valstybės nuosavybės fondą, yra neteisėta. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nesant duomenų, paneigiančių sklypo įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, išreikalauti žemės sklypą iš sąžiningo įgijėjo įstatymas draudžia (CK 4.96 str.). Nėra pagrindo naikinti dovanojimo sutartį. Naikinant dovanojimo sutartį restitucija privalėjo būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais pagal dovanojimo metu galiojusią kainą. Padovanotai žemei išdirbti ir parengti jos kadastrinius planus buvo panaudotos lėšos, viršijančios pačios žemės rinkos kainą, buvusią iki įsigijimo. Investuotos lėšos žemės melioravimui.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovė nurodė šiuos motyvus:

351) teismas teisingai aiškino ir taikė CK 1.127 str. 1 d. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą turėtų kreiptis per trisdešimt dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Kauno apygardos prokuratūroje iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 3-1115-(8.10) gautas 2009 m. gegužės 27 d., tad nuo šios dienos ir skaičiuotinas terminas ieškiniui paduoti. Tik gavus šį raštą, buvo galima ieškiniu kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;

362) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas. Kilus ginčui dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, šių normų pažeidimas gali reikšti, kad pažeisti ir privataus asmens privatūs interesai, tačiau viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl tokių veiksmų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas;

373) teismui nustačius, kad buvo pažeistos imperatyvios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios įstatymų normos, nuosavybės teisių atkūrimas M. Š. yra niekinis, todėl pagrįstai buvo panaikinta Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvada Nr. 85-M-57, 2004 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimas Nr. 39-14759-15753, o 2005 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartis Nr. 2950 pripažinta negaliojančia. Teisiškai nėra reikšminga, ar nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai buvo segami vienoje, ar dviejose atskirose bylose, imperatyvių teisės normų pažeidimo ši aplinkybė nepašalina. CK 4.96 str. 3 d. numatyta, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija prašė pirmos instancijos tesimo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į visą A. M. 1,12 ha ploto žemės sklypą, nors į minėto savininko valdytą turtą pretendentai buvo du – A. M. ir M. Š.. Tuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (Žin., 1992, Nr. 4-74) patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkto 5 dalyje buvo numatyta, kad jeigu nuosavybės teisė atstatoma buvusio savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, pridedami giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, prireikus – santuokos liudijimo, savininko mirties liudijimo nuorašai ir kt.). M. Š. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos kaip buvusio savininko vaikui, tačiau ji nebuvo pristačiusi savo tėvų santuokos liudijimo. Taip pat tuo metu galiojančios minėtos Tvarkos 9 punkto 3 dalyje buvo numatyta, kad kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą, pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus – atskirai kiekvieno asmens vardu. Raštiško susitarimo dėl sprendimo priėmimo pretendentai į A. M. turėtą turtą nebuvo pateikę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas tik vienai M. Š..

39Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija nurodė, kad apeliacinio skundo tenkinimo galimybę paliekame spręsti teismui. Atsakovės nuomone, teismas objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą pradžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui tokia aplinkybė paaiškėjo tik 2009-05-27 ir ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Marijampolės apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises M. Š., suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, priėmė pagal jai išduotą Alytaus apskrities 2003-03-25 išvadą Nr. 85-M-57. Pirminiai nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus žinioje, todėl suteikiant lygiavertį sklypą, Marijampolės apskrityje nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, jog nuosavybės teisės atkuriamos tik vienai pretendentei, pažeidžiant kito pretendento teises.

40Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

41Apeliacinis skundas tenkintinas.

42Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia prokurorams įgaliojimus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu.

43Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos prokuratūros atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas, tai taip pat nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje teismų praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartyje Nr. 3k-3-242/2006; 2007-07-31 nutartyje Nr. 3k-3-319/2009; 2009-10-09 nutartyje Nr. 3k-3-397/2009; 2010-03-30 nutartyje Nr. 3k-3-314/2010). Teisėjų kolegija konstatavo, kad kilus ginčui dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, šių normų pažeidimas gali reikšti, kad pažeisti ir privataus asmens privatūs interesai, tačiau konstatuotina, kad viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl tokių veiksmų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, turėtų būti reikšmingas visuomenei ar jos grupėms ir kartu gali nulemti privačių asmenų subjektines teises, jų apimtį. Taip pat remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos padarytais išaiškinimais, tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešo intereso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Nr. 3k-3-194/2006). Taigi atmestinas apelianto skundo motyvas, kad byloje ginamas privatus, o ne viešas interesas.

44Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Dėl to vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Tokie duomenys turi būti surinkti laikantis terminų ir kitų reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, reglamentuojančiuose prokuroro veiklą. Tuo atveju, kai prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti anksčiau nurodytus veiksmus ir minėtus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo 2009 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 8). Visus būtinus ieškiniui paruošti dokumentus prokuroras gavo iki 2009 m. gegužės 25 d. (registruotas 2009-05-27 Nr. 22-1813-09), o į teismą prokuroras kreipėsi per protingą, įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą 2009 m. birželio 25 d. (registruotas 2009-06-29 Nr. 34-331). Dėl to ir šis apelianto motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

451991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359 siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, nustatytų anksčiau nurodytų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Tai lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

46Bylos medžiaga patvirtina, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą skirtingai aiškina pretendentų giminystės ryšius su nusavinto turto savininku A. M. ir nesutaria dėl teisės atkurti nuosavybes teisę į nusavintą turtą – 1,12 ha žemės sklypą ( - ). Apeliantas teigia, kad M. Š. ir A. M. nėra to paties tėvo vaikai, todėl valstybės institucijai nepateikus reikalingų dokumentų giminystės faktui įrodyti, A. M., apelianto nuomone, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus Žemetvarkos skyriaus 2011-06-27 išvadoje Nr.2SD-(14.2.9.)-1295 nustatyta, kad dokumentai yra, o prašymą pateikęs A. M. A. (gimęs( - ), miręs ( - )) yra žemės savininko A. M. iš pirmos santuokos su E. R. gimusio sūnaus A. (gimė ( - ), mirė ( - ), 1932-05-07 susituokė su I. M.) sūnus. Prašymą pateikusi M. Š., A. yra žemės savininko A. M. iš antros santuokos, sudarytos 1933-01-07 su O. T., dukra (gimusi ( - )). Šios išvados pagrįstumą patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai, giminystės dokumentai ( 3t.,b.l.110-119). Todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad byloje nepateikta įrodymų dėl A. M. (anūko)giminystės ryšių su A. M. ( žemės savininku), kadangi tai prieštarauja anksčiau paminėtai išvadai ir surinktiems byloje įrodymams (CPK 176,185 str.).

47Apelianto motyvas, kad pretendento A. M. (gimęs ( - ), miręs ( - )) įpėdiniai praleido terminą (iki 2007-12-31) pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl vien dėl to jiems negali būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turtą, pripažintinas pagrįstu.

48Apklausta Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007-12-06 įsakymu pretendentų prašymui tirti buvo sudaryta komisija (2 t., b. l. 59). Ši komisija savo iniciatyva pratęsė terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, nors tokios teisės neturėjo. Įgaliotas asmuo G. M. 2008-01-10 (2 t., b. l. 64) vykdydamas komisijos reikalavimą kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir 2008-02-06 gavo pažymą Nr.(P1-772)P2-1119, kurioje nurodyta, kad A. M., gimęs ( - ), yra A. ir E. sūnus. Ankstesnė tokio pat tūrinio buvo pateikta 2005m.

49Pagal tuo metu galiojančią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo 10 str. redakciją dokumentus buvo leidžiama pristatyti tik iki 2003-07-01. Vėliau, jau po ginčijamų aktų priėmimo (Išvada buvo išduota 2003-03-25, sprendimas priimtas 2004-08-17), 2004-10-12 buvo pakeistas Įstatymo 10 str., leidęs piliečiams, praleidusiems terminą nuosavybės teisę patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus pateikti iki 2003-12-31 bei praleistą terminą atnaujinti teismui, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip nustatyta byloje, Alytaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 17 d. A. M. (mirė ( - ), turto paveldėtoja – S. M.) ir 1992 m. kovo 23 d. M. Š. pateikė pirminius prašymus atkurti nuosavybės teises į A. M. Alytaus mieste turėtą žemę (2 t., b. l. 3-4). Tuometinė Alytaus miesto valdyba 1993 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 319-V M. Š. atkūrė nuosavybės teisės į 0,20 ha naudojamą žemės sklypą, esantį ( - ) (2 t., b. l. 27, 28). Pagal 2003 m. kovo 24 d. pateiktą M. Š. prašymą išduota Alytaus apskrities 2003 m. kovo 25 d. išvada Nr. 85-M-57 (0,9197 ha ploto daliai). Pagal šią išvadą Marijampolės apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 39-14759-15753 atkūrė nuosavybės teises (2 t., b. l. 54), neatlygintinai nuosavybėn perduodama lygiavertį turėtam 2,99 ha žemės sklypą Marijampolės apskrityje, Vilkaviškio rajone, Pajevonio seniūnijoje, Vaišvilų kaime. 2005 m. gegužės 12 d. M. Š. šį žemės sklypą dovanojimo sutartimi Nr. 2950 dovanojo sūnui J. Ž. (dovanojimo metu sklypas jau buvo padalintas į du sklypus: 1,24 ha ir 1,75 ha ploto). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011-06-29 pažymoje Nr.2SD-(14.2.9)-1309 nurodyta, kad skyriuje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai pretendentai į savininko A. M. ( - ) kaime turėjusio 1,12 ha žemės A. M. (anūkas) ir M. Š. pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Todėl teisėjų kolegija nustatydama giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo datą vadovaujasi šių dokumentų surašymo data. Pateikta byloje (2t.,b.l.8) 2005-10-28 pažyma Nr. (P-1-11793)P2-11581 iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo patvirtina, jog giminystės ryšį įrodantys dokumentai pateikti Alytaus žemėtvarkos skyriui 2005-10-28 jau, po 2003-12-31 (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.). Antrą kartą įgaliotas asmuo G. M. 2008-01-10 (2 t., b. l. 64) kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir 2008-02-06 gavo pažymą Nr.(P1-772)P2-1119, kurioje nurodyta, kad A. M., gimęs ( - ), yra A. ir E. sūnus. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog giminystės ryšį įrodantys dokumentai pateikti Alytaus žemėtvarkos skyriui po 2003-12-31, todėl S. M., kuriai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turtą privalėjo pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, tačiau to nepadarė, dėl to neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo 10 str. nuostatų sprendime nepasisakė, šio įstatymų nuostatų netaikė dėl to suklydo priimdamas sprendimą. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, skundžiama teismo sprendimą panaikinti (CPK 330 str.), priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str.1d.2p.).

50Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

51Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,... 3. sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,... 4. dalyvaujant i atsakovui J. Ž., jo atstovei advokatei I. A., Nacionalinės ŽUT... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas patikslintu... 7. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2009-03-30 Alytaus apskrities viršininko... 8. Atsakovė Marijampolės apskrities viršininko administracija prašė... 9. Atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija negalėjo paaiškinti,... 10. Atsakovas J. Ž. su ieškinio reikalavimais nesutiko, manė juos esant... 11. Atsakovė M. Š. su ieškiniu nesutiko.... 12. Tretysis asmuo S. M. su ieškiniu sutiko.... 13. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, kad pagal CPK 49 str. 1 d. prokurorui suteikta teisė... 15. Teismas sprendė, kad pagrindo taikyti senatį nėra. Teismo nuomone,... 16. Teismas nustatė, kad A. M., A., 1991-12-17 prašymu kreipėsi į tuometinę... 17. Teismas nurodė, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinys yra įrodytas... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas J. Ž. prašė teismo sprendimą panaikinti ir... 19. Dėl senaties termino netaikymo... 20. Ieškovas praleido senaties terminą reikalavimams dėl Alytaus apskrities... 21. Dėl viešo intereso nebuvimo... 22. Ieškovas faktiškai gynė ne viešąjį interesą, o trečiojo asmens S. M.... 23. Dėl išvados, sprendimo ir dovanojimo sandorio teisėtumo... 24. M. Š. (M.) 1992 m. kovo 23 d. prašymu paprašė atkurti nuosavybės teisę į... 25. Antrasis pretendentas A. M. bei jo turtinių teisių perėmėja sutuoktinė S.... 26. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas pripažino, jog yra... 27. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp dviejų pretendentų A. M. ir M. Š.... 28. Dėl giminystės ryšio tarp S. M. ir atsakovės M. M. nebuvimo... 29. Ieškovo teiginys, kad pretendentas į žemę A. M. yra A. M. sūnus iš pirmos... 30. Dėl įrodymų, patvirtinančių valdymo faktą... 31. Nuosavybės teisė buvo atkurta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. M.... 32. Dėl išvados, sprendimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo... 33. Teismas nepagrįstai panaikino Išvadą, Sprendimą bei dovanojimo sutartį.... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra... 35. 1) teismas teisingai aiškino ir taikė CK 1.127 str. 1 d. Prokurorai nėra... 36. 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 37. 3) teismui nustačius, kad buvo pažeistos imperatyvios nuosavybės teisių... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus apskrities viršininko... 39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Marijampolės apskrities... 40. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 41. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 42. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 43. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos prokuratūros atsiliepimu į... 44. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl termino... 45. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1454 „Dėl... 46. Bylos medžiaga patvirtina, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą... 47. Apelianto motyvas, kad pretendento A. M. (gimęs ( - ), miręs ( - ))... 48. Apklausta Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovė apeliacinės instancijos... 49. Pagal tuo metu galiojančią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 50. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 51. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą...