Byla e2-77-1054/2018
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei J. Z., jos atstovei advokatei V. P., atsakovui S. Z., trečiajam asmeniui L. Z., jų atstovui advokatui R. L., trečiajam asmeniui Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui S. Z., tretiesiems asmenims L. Z., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 30 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui S. Z. (savo anūkui) 295/482 dalis iš 4,82 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei fermą, kurios unikalus Nr. ( - ) ir pagalbinio ūkio pastatus, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančius ( - ) Pripažinus sutartį negaliojančia, prašo taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodo, kad prašomoje pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos tikroji valia, ji nenorėjo ir nesiekė neatlygintinai perduoti savo turtą tuo metu nepilnamečiam anūkui S. Z., yra senyvo amžiaus, sunkiai girdinti, neturinti išsilavinimo, dėl sveikatos būklės nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių. Taip pat nurodo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo anūkas (atsakovas S. Z.) atliko veiksmus ieškovės atžvilgiu, kurie pripažintini smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas pripažinti ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia – ne kartą grasino su ieškove susidoroti, vartoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu, išsikraustęs su mama iš jos namų išsinešė raktus, 2016 m. kovą užrėmė duris jai būnant namuose ir ji negalėjo išeiti, rodė jai špygas.

6Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovės sūnus S. Z. su šeima gyveno jai ir jos sutuoktiniui priklausančiuose pastatuose. Jos sutuoktiniui mirus, sūnus su šeima – žmona L. Z. ir dviem sūnumis V. bei S. – ir toliau liko gyventi kartu, padėdavo atlikti įvairius ūkio darbus. Jos sūnui S. dar esant gyvam, ji buvo pažadėjusi jo atžvilgiu padaryti patvarkymą, kad po jos mirties tam tikra turto dalis atitektų sūnui S. ir dukrai. Sūnus S. netikėtai mirė ir marti L. Z. pradėjo reikalauti, kad ji perleistų savo turtą, kurį buvo žadėjusi dar esant gyvam sūnui. Ieškovė nurodė, kad L. Z. įkalbėta, vyko su ja į Skuodo rajono notarų biurą dėl turto, kurį buvo žadėjusi sūnui, patvarkymo, tačiau buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria padovanojo turtą anūkui, L. Z. sūnui Stanislovui. Jos tikroji valia buvo padaryti patvarkymą, kad dalis turto nusigriovimui po jos mirties atitektų marčiai L. Z.. Ieškovė patvirtino, kad notarų biure notarė su ja nebendravo, birželio 30 d. buvo su anūku ir marčia, sutartį notarė perskaitė, tačiau dėl apsunkintos klausos ji nesuprato dovanojimo sutarties teksto, notarė davė lapą visiems pasirašyti. Pasirašius sutartį jai vienas šios sutarties egzempliorius nebuvo įteiktas, po sutarties egzempliorių gavo tik anūkas ir marti, o ji negavo. Kai artimieji pradėjo klausinėti, tik po 3 mėnesių nuvykusi pas notarę gavo sutarties kopiją ir sužinojo ką pasirašė. Nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo anūkas S. Z. pradėjo nuolat grasinti su ja susidoroti, vartoja psichologinį smurtą, nepagarbius gestus ir žodžius, ji anūko bijo, ne kartą su pareiškimu kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą. Ieškovė nurodė, kad nėra baigusi nė 2 klasių, sunkiai, bet skaityti moka, į parduotuvę nueina pati. Nurodė, jog, kai atvykdavo policijos pareigūnai, su jais susišnekėdavo, suprato ką šnekėjo, jie garsiai šaukė.

7Atsakovas S. Z. ir trečiasis asmuo L. Z. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti visa apimtimi ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės valia dovanoti nekilnojamąjį turtą susiformavo ne staiga, o buvo dar iki jos sūnaus Stanislovo mirties, jokio suklydimo sudarant sandorį nebuvo ir nėra, ieškovė yra ir buvo pakankamai supratinga moteris. Taip pat nurodo, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad apdovanotasis S. Z. atliko kokius nors netinkamus veiksmus prieš dovanotoją ieškovę J. Z..

8Teismo posėdžių metu atsakovas S. Z., trečiasis asmuo L. Z., jų atstovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų pagrindu.

9Atsakovas S. Z. papildomai paaiškino, kad močiutė (ieškovė) dar esant tėčiui (ieškovės sūnui) gyvam buvo pažadėjusi, kad paliks turtą. Nurodė, kad jie su močiute pragyveno 6 metus kartu, santykiai buvo labai geri, močiutė sakydavo, kad yra geriausias anūkas, jis padėdavo močiutei atlikti ūkio darbus. Viskas pasikeitė po tėčio mirties, močiutė pradėjo juos vyti lauk iš jos namų, sakė eikit gyventi į fermą. Tada jie pasiskolino pinigų ir įsirengė ūkinius pastatus, kurie buvo labai apleisti, kad galėtų juose gyventi, močiutė viską žinojo. Pas notarę vyko kartu su mama ir močiute, močiutė vežėsi visus žemės dokumentus pas notarę, notarė buvo 0,5 m atstumu nuo močiutės, garsiai perskaitė sutarties tekstą, močiutė klausėsi, notarė paklausė močiutės, ar suprato sutartį, patvirtino, kad suprato, dar kažko paklausė, kas buvo parašyta, notarė močiutei įdavė sutartį. Nurodė, kad su močiute tada susišnekėdavo, močiutė viską girdėdavo 400 metrų atstumu ir suprasdavo ir dabar su ja susišneka. Nurodė, kad fizinio smurto prieš močiutę niekada nėra vartojęs, jokių grasinimų sumušti ar kitaip susidoroti nėra sakęs.

10Trečiasis asmuo L. Z. teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad jos vyrui dar esant gyvam anyta (ieškovė) norėjo padovanoti dalį savo turto jos vyrui, planavo vykti į notarų biurą. Pati anyta po vyro mirties sugalvojo, kad nori turtą dovanoti, kad nori jį dovanoti anūkui, paprašė notarų biuro darbuotojos, kad padėtų. Su anyta kartu pragyveno 7-8 metus, santykiai buvo geri, konfliktų didelių nebuvo. Birželio 22 d. pas notarę nuvažiavo kartu, anyta pasiėmė žemės dokumentus, priėmė pati notarė, padavė anyta jai dokumentus, pati pasakė, kad nori dovanoti anūkui, ką buvo pažadėjusi sūnui. Antrą kartą atvyko pas notarę visi trys – ji, sūnus S. ir anyta, notarė garsiai perskaitė sutarties tekstą, paaiškino viską, anytai dar kėdę arčiau notarės pastatė, anytai pas notarę nekilo klausimų, notarė davė visiems po vieną sutarties egzempliorių. Ūkinių pastatų, kurie buvo padovanoti ir kuriuose šiuo metu su šeima gyvena, remontui yra išleidę apie 40000 Eur, iš jų 7000 Eur pasiskolino, anyta neprieštaravo pastatų remontui, leido daryti pagerinimus. L. Z. nurodė, kad su anyta visada susišnekėdavo, ji yra protinga moteris, laikraščius skaito, turi mobilų telefoną ir juo su visais susikalba, pati paskambina artimiesiems, seseriai A., dukrai, rūpyba jai nėra nustatyta, savarankiškai viską daro, nueina ir iki parduotuvės. Nurodė, kad jos sūnus S. nėra prieš anytą smurtavęs ar jai grasinęs, kai gyveno kartu dar jai padėdavo.

11Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad abiem sutarties šalims dovanojimo sutartis prieš ją pasirašant ir patvirtinant notarine tvarka buvo perskaityta, po pasirašymo po vieną dovanojimo sutarties egzempliorių buvo įteikta visoms sutarties šalims. Ieškovė prieš dovanojimo sutarties pasirašymą pasakojo, kad sūnui esant gyvam buvo pažadėjusi jam dovanoti nekilnojamąjį turtą, todėl tęsi savo mirusiam sūnui duotą pažadą dovanodama turtą vaikaičiui, apie turto palikimą vaikaičiui po mirties testamentu nebuvo kalbos.

12Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė pasakojo atvykusi į notarų biurą, kad palaidojo sūnų, sūnui esant gyvam buvo pažadėjusi dovanoti turtą, todėl tęsi savo pažadą anūkui. Patvirtino, kad dovanojimo sutartis buvo garsiai perskaityta ir išaiškinta, ką reiškia tas sandoris ir kokios jo teisinės pasekmės, visoms šalims dalyvaujant. Notarė patvirtino, kad kiekvienai sutarties šaliai buvo įteikta po vieną sutarties egzempliorių, nurodė, kad visada sutarties egzemplioriai šalims yra įteikiami. Nurodė, kad, praėjus metams po sandorio patvirtinimo, ieškovė atėjo į notarų biurą, kur kėlė triukšmą, vadino notarę necenzūriniais žodžiais prie kitų klientų, grasino net susidoroti. Tada nurodė jai, kad anūkas blogai elgiasi, kad norėjo sudaryti testamentą. Notarė nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė nieko nesakė apie testamentą, nebuvo apie tai nė kalbos, sutarties pasirašymo metu su ieškove kalbant reikėjo garsiai šaukti, kadangi iš kalbos suprato, kad ji blogai girdi, bet ji viską suprato – suprasdavo klausimą, kuris jai būdavo užduodamas, ir pateikdavo į jį atsakymą, niekam tada nekilo klausimų dėl sutarties. Notarė patvirtino, kad, jai bendraujant su ieškove, nebuvo jokių požymių, kad ieškovė nesupranta sutarties, nekilo abejonių dėl jos gebėjimo suformuoti savo valią.

13Liudytoja byloje apklausta A. K. parodė, kad ieškovė pagalbos į seniūniją yra kreipusis dėl žemės sklypų ribų vyko ginčai, dėl sūnaus palaikų perkėlimo ieškovė nesutiko, kad ją skriaustų kas nors nėra pasakojusi, dėl patalpų užrakinimo pas įgaliotinį ieškovė nebuvo atėjusi.

14Liudytoja byloje apklausta A. G. (ieškovės sesuo) parodė, kad ieškovė buvo pažadėjusi sūnui S. esant gyvam jam po mirties palikti 3 ha žemės, sakė po sūnaus mirties, kad nelaužys savo pažado ir marčiai L. paliks tą dalį. Grįžusi iš notarės, ieškovė sakė, kad paliko palikimą marčiai. 2015 m. rudenį bulviakasio metu visi pradėjo klausinėti ieškovės, ką ji yra palikusi – ieškovė pasakė, kad neturi dokumentų. Liudytoja parodė, kad ieškovė norėjo testamentu palikti turtą, apie dovanojimą nebuvo nė kalbos. Liudytoja nurodė, kad anūkas blogai elgiasi su ieškove, jai grasino, rodė nepadorius gestus, ieškovė dėl to ne kartą kreipėsi į policiją. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė skaito laikraščius, parduotuvėje pati nusiperka produktus, turi mobilų telefoną, su ja liudytoja susišneka. Liudytoja patvirtino, kad pastatai, kurie buvo ieškovės dovanoti atsakovui buvo blogos būklės – stogas nuplėštas, sienos įtrūkinėję, neįmanoma buvo gyventi.

15Liudytoja byloje apklausta M. G. (ieškovės sesuo) parodė, kad dalyvavo ieškovės sūnaus S. laidotuvėse, tą dieną negirdėjo, kad būtų prašoma padovanoti turtą. Tik iš ieškovės ir sesers A. pasakojimo sužinojo, kad buvo prašoma, kad ji padovanotų pažadėtą turtą, iš brolio sužinojo, kad ieškovė buvo pas notarę pasirašyti sutarties, paskui prasidėjo ginčai dėl žemės sklypų ribų. Liudytoja parodė, kad nuvažiuoja pas ieškovę kartą per mėnesį, su ja susišneka, bet sunkiai, ieškovė labai nesutarė su savo marčia. Apie dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo tik iš pasakojimų, pati nedalyvavo sprendžiant tuos klausimus. Ar anūkas blogai elgiasi su ieškove, pati nematė, iš nuogirdų žino. Patvirtino, kad ferma prieš dovanojimą buvo avarinės būklės, ieškovė pinigų pastatų remontui nedavė, žinojo apie remontus, dėl to nesiskundė, norėjo, kad greičiau anūkai su marčia išeitų iš jos namų.

16Liudytoju byloje apklaustas J. G. (ieškovės brolis) parodė, kad jam neteko girdėti, kad L. Z. prašytų turto iš ieškovės, žinojo, kad ieškovė buvo žadėjusi savo gyvenamąjį namą dukrai, o fermą sūnui. Po sūnaus mirties pasidėjo žemės dalybos, niekaip nepasidalino sklypų ribų. Liudytojas parodė, kad žinojo, jog ieškovė išvažiavo į Skuodą pas notarę palikimo daryti marčiai Loretai, sesuo jam sakė, kad neparsivežė jokių dokumentų, juos pasiėmė tik 2015 m. spalį. Nurodė, kad sesuo yra sakiusi, kad su anūku ir marčia vyksta konfliktai, tačiau pats nematė jų. Nurodė, kad su ieškove susišneka, tik reikia garsiai šaukti.

17Liudytoju byloje apklaustas A. L. (ieškovės dukros vyras) parodė, kad aplanko uošvienę (ieškovę) 1-2 kartus per mėnesį. Liudytojas patvirtino, kad ieškovei teko taisyti duris, ieškovė jam sakė, kad pati duris išspyrė, kadangi buvo užrakinęs anūkas. Dėl anūko grasinimų žino tik iš pasakojimų pačios ieškovės, pats nieko nematė, gyvena nuo 2003 m. Klaipėdoje. Dėl ieškovės sveikatos būklės liudytojas parodė, kad ieškovė skaityti moka, dokumentą perskaitytų, susišneka su ieškove telefonu, ką paklausia, tą ieškovė atsako, visi artimieji su ieškove susišneka, reikia tik garsiai šaukti, kadangi jai yra abiejų ausų prikurtimas. Liudytojas parodė, kad ieškovė pati į parduotuvę nueina, pinigus pažįsta, suvokia viską ir šneka protingai, pati dirba ūkio darbus, nusiravi daržus, neina jos pavyt kai bėga per kiemą. Anksčiau ūkio darbus padėdavo pasidaryti anūkas Stanislovas, kai jie gyveno kartu. Liudytojas patvirtino, kad po sūnaus mirties ieškovė turėjo dvasinių išgyvenimų, tačiau nurodė, kad jos sveikatos būklė 2015 m. nebuvo blogesnė, negu yra dabar. Liudytojas nurodė, kad ieškovė visą laiką jos sūnui esant gyvam žadėjo jam dovanoti savo turtą, apie testamentą ieškovė nekalbėjo, sakė padalins žemę bei turtą sūnui ir sau, visi artimieji su tuo sutiko. Liudytojas parodė, kad jam yra žinoma, kad ieškovė yra ir anksčiau tvarkiusi įvairius reikalus notarų biure ir kitose valstybės institucijose, todėl ji žinojo, kaip elgtis ir kokia yra tvarka.

18Liudytoju byloje apklaustas A. N. parodė, kad yra trečiojo asmens L. Z. draugas, jie veda bendrą ūkį. Apie sudarytą dovanojimo sandorį žino tik iš Loretos, pats sandorio sudaryme nedalyvavo. Parodė, kad nėra buvę, jog Stanislovas grasintų ieškovei ar rodytų nepadorius gestus, močiutė dažnai rašydavo pareiškimus policijai, tačiau nebuvo nė vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas. Parodė, kad dovanota ferma buvo visiškai avarinės būklės, į jos remontą buvo įdėta daug piniginių lėšų.

19Liudytoja byloje apklausta D. Ž. (L. Z. teta) parodė, kad dalyvavo Loretos vyro Stanislovo laidotuvėse, jose būdama girdėjo, kaip ieškovė žadėjo Loretai, kad nenuskriaus ir užrašys turtą, sakė, ką pažadėjau sūnui, tą tau padovanosiu.

20Liudytoju byloje apklaustas E. D. parodė, kad ne kartą yra lankęsis pas ieškovę ir atsakovą dėl jų konfliktų, ieškovė dažniau kviesdavo. Kiek suprato, ginčai yra dėl žemės sklypo ribų. Su ieškove susišnekėdavo, ilgai kartais reikėdavo kalbėti, bet išgirsdavo, problemas išspręsdavo. Kad būtų grasinimų ar smurto atvejų nepamena, būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, jeigu būtų buvę tokie atvejai.

21Liudytoja byloje apklausta A. L. parodė, kad dirba notarės V. Ž. biure sekretore – referente 11 metų. Parodė, kad 2015 m. birželio 30 d. dirbo notarės kontoroje. Nurodė, kad notarė visada garsiai perskaito pasirašomo sandorio tekstą, ji girdi kontoroje, kad yra skaitomas tekstas. Liudytoja patvirtino, kad pasirašyto sandorio po vieną egzempliorių visada yra įteikiama kiekvienai šaliai, už sutarties egzemplioriaus gavimą jos pasirašo, dėl sandorio dublikato išdavimo nėra žymima, kad išduodamas. Liudytoja parodė, kad notarų biure yra vedami registracijos žurnalai, kuriuose įrašomi pažymų iš registrų užsakymų įrašai, įrašomas sandorio pas notarę užsakymo pagrindas – dovanojimo, pirkimo – pardavimo ir kt. Kai sudaromas testamentas, paliekamas turtas registruose dažniausiai nėra tikrinamas, paprastai tik nurodoma, koks turtas paliekamas, kitų sandorių sudarymo atveju – turtų duomenys patikrinami registruose. Sandorio projektą ruošia ji, notarė pasako sąlygas, kurios turi būti įrašomos į sandorio projektą, vėliau notarė sandorio projektą perskaito ir patikrina. Valią dėl to, kokį sandorį nori sudaryti, išreiškia pačios šalys.

22Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2015 m. birželio 30 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria ieškovė J. Z. atsakovui S. Z., tuo metu esant nepilnamečiam (17 metų ir 10 mėnesių), padovanojo 295/482 dalis iš 4,82 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei fermą, kurios unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – daržinę, kurios unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), sandoryje nurodoma, kad trečiasis asmuo L. Z. sutinka su šiuo savo nepilnamečio S. Z. sandoriu; 2) 2017 m. sausio 25 d. pareiškimu ieškovė J. Z. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą, be kita ko, nurodė, kad Algis grasino susidoroti, 2017 m. vasario 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti; 3) 2017 m. kovo 26 d. pareiškimu ieškovė J. Z. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą, be kita ko, nurodė, kad anūkas Stanislovas grasina susidoroti su ja, ji bijo anūkų, 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti; 4) 2017 m. gegužės 8 d. pareiškimu ieškovė J. Z. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą, be kita ko, nurodė, kad A. N. kumščiu jai grasino, prašo policijos padėti iškraustyti anūką iš žemės, 2017 m. birželio 6 d. pareiškime ieškovė J. Z., be kita ko, nurodė, kad marti L. Z. grasina susidoroti su ja dėl jos žemės, 2017 m. birželio 9 d. raštu ieškovei atsakyta, kad pareiškimuose nurodyti įvykiai yra pasikartojantys ir jau ne kartą ištirti bei priimti procesiniai sprendimai; 5) 2017 m. birželio 21 d. pareiškimu ieškovė J. Z. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą, be kita ko, nurodė, kad prašo policijos padėti dėl vamzdžio, kuris yra jos žemėje, jai grasina, kad dantys sutrupės, 2017 m. birželio 26 d. raštu ieškovei atsakyta, kad pareiškime nurodyti įvykiai yra pasikartojantys ir jau ne kartą ištirti bei priimti procesiniai sprendimai; 7) iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės atsakovui dovanoti ūkiniai pastatai (ferma) yra įrengti gyventi, juose yra įrengti miegamieji kambariai, virtuvė, pastatai rekonstruoti iš išorės; 8) 2017 m. spalio 31 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo išrašo duomenimis, ieškovei J. Z. yra nustatytos diagnozės: • ( - ), nustatymo data 2017 m. spalio 31 d.; • ( - ), abipusis, nustatymo data 2017 m. spalio 31 d., taikytas gydymas – nukreipta klausos aparato pritaikymui; 9) 2006 m. sausio 4 d. VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro ieškovės J. Z. medicininių dokumentų išrašo duomenimis, ieškovei nustatyta diagnozė: abipusis lėtinis prikurtimas, ( - ) (ausų liga), ( - ) forma, rekomendacijos gydymui – duotas siuntimas dėl klausos protezavimo galimybių; 10) 2017 m. gruodžio 5 d. VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro ieškovės J. Z. medicininių dokumentų išrašo duomenimis, ieškovei nustatyta pagrindinė diagnozė ( - ) prikurtimas, abipusis, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – ( - ).

23Teismas

konstatuoja:

24Ieškinys atmestinas.

25Ginčo byloje esmė

26Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl ieškovės (močiutės) ir atsakovo (anūko) sudaryto dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovė savo anūkui dovanojo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir žemės sklypo dalį ir pagalbinius ūkio pastatus, kuriuos atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu (ieškovės marčia) yra įsirengę gyvenimui ir juose šiuo metu gyvena.

27Ieškovė nurodo, kad prašomoje pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos tikroji valia, ji yra senyvo amžiaus, sunkiai girdinti, neturinti išsilavinimo, dėl sveikatos būklės nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, taip pat nurodo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas S. Z. atliko veiksmus ieškovės atžvilgiu, kurie pripažintini smerktinais geros moralės požiūriu.

28Atsakovas S. Z. (ieškovės anūkas) ir trečiasis asmuo L. Z. (ieškovės marti) su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad ieškovės valia dovanoti nekilnojamąjį turtą buvo dar iki jos sūnaus Stanislovo mirties, jokio suklydimo sudarant sandorį nebuvo ir nėra, ieškovė yra ir buvo pakankamai supratinga moteris, taip pat nurodo, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad apdovanotasis S. Z. atliko kokius nors netinkamus veiksmus prieš dovanotoją ieškovę J. Z..

29Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, kad abiem sutarties šalims dovanojimo sutartis prieš ją pasirašant ir patvirtinant notarine tvarka buvo perskaityta, po pasirašymo kiekvienai šaliai buvo įteikta po vieną dovanojimo sutarties egzempliorių, ieškovė prieš dovanojimo sutarties pasirašymą pasakojo, kad tęsi savo mirusiam sūnui duotą pažadą dovanodama turtą vaikaičiui, apie turto palikimą vaikaičiui po mirties testamentu nebuvo kalbos.

30Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

31Kaip matyti iš ieškovės ieškinio ir bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, ieškovė su anūku sudarytą dovanojimo sandorį teismo prašo pripažinti negaliojančiu dviem savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais: 1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, kad sandoris sudarytas dėl jos suklydimo (CPK 1.90 straipsnis) ir 2) CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją veiksmus, kurie griežtai smerktini moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).

32Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu

33CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

34Pažymėtina, jog dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

35Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių, liudytojų paaiškinimų, 2015 m. birželio 30 d. dovanojimo sandoris sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. Teismo posėdžio metu apklausta 2015 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė V. Ž. paaiškino, kad visoms šalims, tarp jų ir ieškovei, prieš pasirašant ginčijamą dovanojimo sandorį buvo išsiaiškinta, ką reiškia sudaromas sandoris ir kokios yra jo teisinės pasekmės. Tai, kad po vieną dovanojimo sutarties egzempliorių po sutarties pasirašymo buvo įteikta visoms šalims, patvirtino tiek ginčijamo sandorio šalys atsakovas S. Z., trečiasis asmuo L. Z., tiek notarė. Liudytoja byloje apklausta notarų biuro darbuotoja A. L. patvirtino, kad pasirašyto sandorio po vieną egzempliorių visada yra įteikiama kiekvienai šaliai, už sutarties egzemplioriaus gavimą jos pasirašo. Ginčijamoje dovanojimo sutartyje (7.7. punkte), ant kurios pasirašė ieškovė, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad dovanojimo sutarties egzemplioriuje, kurį su savimi ieškovė turėjo teismo posėdžio metu, ji pasirašė, nurodyta, kad sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių vienas paliekamas Skuodo rajono notarų biure, likusieji išduodami sutarties šalims. Be to, liudytojas A. L. parodė, kad jam yra žinoma, kad ieškovė yra ir anksčiau tvarkiusi įvairius reikalus notarų biure ir kitose valstybės institucijose, todėl ji žinojo, kokia yra tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, liudytojų, šalių paaiškinimus, teismas vertina, kad byloje nėra įrodyta, jog dovanojimo sutarties egzempliorius po sutarties pasirašymo nebuvo įteiktas ieškovei. Teismo vertinimu, šiuo atveju, labiau tikėtina, kad dovanojimo sutartis buvo įteikta ieškovei, kadangi tokia praktika yra nusistovėjusi notarų biuruose, ką patvirtino ir notarė bei notarų biuro darbuotoja, tai buvo pažymėta pačioje dovanojimo sutartyje. Byloje nenustatytas patikimas ir objektyvus pagrindas, dėl kurio reikėtų vertinti kritiškai ir atmesti nuoseklius notarės ir notarų biuro darbuotojos paaiškinimus (CPK 189 straipsnis).

36Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Ieškovė teigia, jog suklydo, nes norėjo sudaryti testamentą, o ne dovanojimo sandorį. Pažymėtina, jog byloje apklausta notarė patvirtino, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė nieko nesakė apie testamentą, nebuvo apie tai nė kalbos, sutarties tekstas šalims buvo garsiai perskaitytas, buvo išaiškinta sandorio prasmė ir teisinės pasekmės. Tai, kad notarė visada garsiai perskaito pasirašomo sandorio tekstą, patvirtino liudytoja apklausta notarų biuro darbuotoja, ji nurodė, kad girdi kontoroje, jog yra skaitomas tekstas. Pagal notarės ir notarų biuro darbuotojos paaiškinimus, valią, kokį sandorį nori sudaryti, išreiškia pačios šalys. Visi byloje apklausti liudytojai ir šalys patvirtino, kad ieškovė, dar būnant sūnui gyvam, žadėjo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, perleisti sūnui, o po sūnaus mirties teigė, kad tesi savo pažadą anūkui (atsakovui), tokias aplinkybes ieškovė nurodė ir notarei. Byloje nėra duomenų, kad J. Z. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo neveiksni ar ribotai veiksni, jai būtų nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Byloje apklausta notarė patvirtino, kad ieškovė suprasdavo klausimą, kuris jai būdavo užduodamas, ir pateikdavo į jį atsakymą, nebuvo jokių požymių, kad ieškovė nesupranta sutarties.

37Byloje ieškovė savo suklydimą grindžia ir sveikatos būkle – klausos sutrikimais. Byloje esančių ieškovės medicininių dokumentų išrašų duomenys patvirtina, kad ieškovei šiuo metu yra ir ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo nustatyti klausos sutrikimai – abipusis ( - ) (ausų liga), tai patvirtino ir visos bylos šalys bei byloje apklausti liudytojai. Tačiau visi byloje apklausti liudytojai, atsakovas, tretieji asmenys patvirtino, kad su ieškove susikalba, nors kalbėti reikia garsiai, liudytojai A. L., A. G., trečiasis asmuo L. Z. patvirtino, kad su ieškove artimieji susišneka ir mobiliuoju telefonu. Byloje apklausta notarė patvirtino, kad dovanojimo sutartis buvo garsiai perskaityta ir išaiškinta, sutarties pasirašymo metu su ieškove kalbant reikėjo garsiai šaukti, tačiau ji viską suprato. Tai, kad dovanojimo sutartis notarės buvo garsiai perskaityta prieš ją pasirašant ir, kad ieškovė viską suprato, patvirtino ir atsakovas S. Z. bei trečiasis asmuo L. Z.. Teismo posėdžių metu su ieškove, kuri buvo atstovaujama advokatės, bendravimas būdavo apsunkintas dėl to, kad ieškovė teigdavo, jog negirdi ir nesupranta, kas yra klausiama, tačiau teismo ir šalių užduotus klausimus suprasdavo ir į juos pateikdavo atsakymus, o trečiajam asmeniui L. Z. teismo posėdžio metu teikiant teismui paaiškinimus byloje, ieškovė, sėdėdama apie 1,5 m. atstumu nuo trečiojo asmens, kelis kartus nurodė, kad trečiasis asmuo meluoja.

38Ieškovė savo suklydimą grindžia ir senyvu amžiumi, išsilavinimo neturėjimu, tačiau pati ieškovė, liudytojai A. G., A. L., atsakovas S. Z., trečiasis asmuo L. Z. patvirtino, kad ieškovė J. Z. skaityti moka, pinigus pažįsta, į parduotuvę pati nueina, ūkio darbus apsidirba, savimi pati pasirūpina. Teismo vertinimu, ieškovės garbus amžius (sandorio sudarymo metu ieškovė J. Z. buvo 69 m.) ir atitinkamo išsilavinimo neturėjimas, nebuvo kliūtis suvokti jos 2015 m. birželio 30 d. sudaryto dovanojimo sandorio esmę, kadangi tam, jog suprasti, koks dokumentas yra pasirašomas – dovanojimo sandoris ar testamentas –, pakanka mokėti skaityti, o tai, kad ieškovė moka skaityti, patvirtino pati ieškovė ir bylos šalys, liudytojai. Tai, kad ieškovė pažįsta raides ir moka rašyti, patvirtina ir jos rašyti pareiškimai Skuodo rajono policijos komisariatui.

39Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės garbus amžius, atitinkamo išsilavinimo neturėjimas ir jos nurodoma sveikatos būklė, nebuvo kliūtis suvokti jos 2015 m. birželio 30 d. sudaryto dovanojimo sandorio esmę, ieškovė turėjo suprasti ir suprato, kokį sandorį sudaro. Notarė, tvirtinusi ginčijamą sandorį, atsakovas, trečiasis asmuo patvirtino, kad sutarties tekstas buvo visoms sandorio šalims garsiai perskaitytas ir paaiškintos jo teisinės pasekmės. Notarė, patvirtinusi tą dieną sudarytą sandorį, nurodė, kad, jai bendraujant su ieškove, nebuvo jokių požymių, kad ieškovė nesupranta sutarties, nekilo abejonių dėl jos gebėjimo suformuoti savo valią (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Ieškovė sandorio sudarymo metu nebuvo neveiksni, ribotai veiksni, tokių duomenų byloje nėra. Kaip byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuota aukščiau, dovanojimo sutartis buvo įteikta ieškovei. Kitų pagrindų, kurie keltų abejonę J. Z. valios išraiška sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį, nenustatyta. Vadovaujantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo spręsti, kad J. Z., padovanodama savo turtą anūkui, klydo dėl sudaromo sandorio esminių aplinkybių (CK 1.90 straipsnis).

40Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu

41CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

42Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; kt.).

43Pažymėtina ir tai, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

44Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkami su ja elgėsi, tai yra, ne kartą grasino su ieškove susidoroti, vartoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu, išsikraustęs su mama iš jos namų išsinešė raktus, 2016 m. kovą užrėmė duris jai būnant namuose ir ji negalėjo išeiti, anūkas rodė jai špygas. Pažymėtina, jog byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai) – 2017 m. sausio 25 d. ieškovės pareiškimas yra ne dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų (nurodoma, kad Algis grasino susidoroti), dėl 2017 m. kovo 26 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 21 d. pareiškimų Skuodo rajono policijos komisariatui 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu, 2017 m. birželio 9 d. raštu, 2017 m. birželio 26 d. raštu ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas išsikraustęs su mama iš jos namų išsinešė raktus ir ieškovė buvo pas įgaliotinį, prašydama padėti, kad jai būtų atiduoti raktai, šios aplinkybės byloje apklausta Mosėdžio seniūnijos darbuotoja nepatvirtino. Tai, kad atsakovas 2016 m. kovą užrėmė duris jai būnant namuose ir ji negalėjo išeiti, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė šias aplinkybes, o tik nurodė, kad pasakojo ieškovė. Liudytoja A. G. (ieškovės sesuo) parodė, kad anūkas blogai elgiasi su ieškove, jai grasino, rodė nepadorius gestus, tačiau teismas šios liudytojos, kuri yra artimas ieškovei asmuo, parodymus vertina kritiškai, kadangi rašytinių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, ikiteisminius tyrimus dėl šių galimai atliktų neteisėtų veiksmų atsisakyta pradėti, kiti liudytojai byloje nepatvirtino, kad matė tokius anūko veiksmus.

45Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).

46Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė tokių atsakovo veiksmų, kurie rodytų ypatingą nedėkingumą, nepagarbą ieškovei, todėl dovanojimo sutarties naikinti vadovaujantis CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis taip pat nėra pagrindo.

47Dėl restitucijos taikymo

48Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (liet. „nuo sudarymo momento“) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ab initio nėra jokio pagrindo, todėl ir restitucijos taikymas yra negalimas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

51Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

52Pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo L. Z., kurios procesinė padėtis 2018 m. sausio 22 teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo pakeista iš atsakovės į trečiąjį asmenį, patyrė šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 1000 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir prašymų surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose (2018 m. sausio 22 d. detalizuota pažyma, 2018 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 918373 bei advokato R. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsakovas S. Z. atskiro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės trečiajam asmeniui L. Z. priteistinos jos turėtos 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

53Ieškovė už ieškinio byloje pateikimą yra sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, už ieškinio pateikimą ieškovė turėjo sumokėti 191 Eur žyminį mokestį. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteitina 141 Eur už ieškinio pateikimą nesumokėto žyminio mokesčio.

54Iš ieškovės taip pat priteistinos 10,76 Eur teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

55Teismas, vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

56ieškovės ieškinį atmesti.

57Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas ( - ) 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) trečiajam asmeniui L. Z., asmens kodas ( - ) jos turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

58Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas ( - ) valstybei 141 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras) už ieškinio pateikimą valstybei nesumokėto žyminio mokesčio bei 10,76 Eur (dešimt eurų ir septyniasdešimt šeši euro centai) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Valstybei priteista suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z.... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 30 d.... 5. Ieškovė nurodo, kad prašomoje pripažinti negaliojančia dovanojimo... 6. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė reikalavimus palaikė,... 7. Atsakovas S. Z. ir trečiasis asmuo L. Z. su ieškovės reikalavimais... 8. Teismo posėdžių metu atsakovas S. Z., trečiasis asmuo L. Z., jų atstovas... 9. Atsakovas S. Z. papildomai paaiškino, kad močiutė (ieškovė) dar esant... 10. Trečiasis asmuo L. Z. teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad jos... 11. Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsiliepimu su... 12. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V.... 13. Liudytoja byloje apklausta A. K. parodė, kad ieškovė pagalbos į seniūniją... 14. Liudytoja byloje apklausta A. G. (ieškovės sesuo) parodė, kad ieškovė buvo... 15. Liudytoja byloje apklausta M. G. (ieškovės sesuo) parodė, kad dalyvavo... 16. Liudytoju byloje apklaustas J. G. (ieškovės brolis) parodė, kad jam neteko... 17. Liudytoju byloje apklaustas A. L. (ieškovės dukros vyras) parodė, kad... 18. Liudytoju byloje apklaustas A. N. parodė, kad yra trečiojo asmens L. Z.... 19. Liudytoja byloje apklausta D. Ž. (L. Z. teta) parodė, kad dalyvavo Loretos... 20. Liudytoju byloje apklaustas E. D. parodė, kad ne kartą yra lankęsis pas... 21. Liudytoja byloje apklausta A. L. parodė, kad dirba notarės V. Ž. biure... 22. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2015... 23. Teismas... 24. Ieškinys atmestinas.... 25. Ginčo byloje esmė... 26. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl ieškovės (močiutės) ir atsakovo... 27. Ieškovė nurodo, kad prašomoje pripažinti negaliojančia dovanojimo... 28. Atsakovas S. Z. (ieškovės anūkas) ir trečiasis asmuo L. Z. (ieškovės... 29. Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. su ieškovės... 30. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ... 31. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio ir bylos medžiagos, šalių... 32. Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu... 33. CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida... 34. Pažymėtina, jog dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio... 35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių, liudytojų paaiškinimų, 2015 m.... 36. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies... 37. Byloje ieškovė savo suklydimą grindžia ir sveikatos būkle – klausos... 38. Ieškovė savo suklydimą grindžia ir senyvu amžiumi, išsilavinimo... 39. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu,... 40. Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu... 41. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 42. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 43. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas... 44. Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkami su ja elgėsi, tai yra, ne kartą... 45. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 46. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu,... 47. Dėl restitucijos taikymo... 48. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 51. Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo ir trečiojo... 52. Pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo L. Z., kurios procesinė... 53. Ieškovė už ieškinio byloje pateikimą yra sumokėjusi 50 Eur žyminį... 54. Iš ieškovės taip pat priteistinos 10,76 Eur teisme patirtos išlaidos,... 55. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais,... 56. ieškovės ieškinį atmesti.... 57. Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas ( - ) 1000,00 Eur (vienas... 58. Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas ( - ) valstybei 141 Eur (vienas... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...