Byla e2A-535-560/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. V. 2 650,57 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-09-13 atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 606,58 Eur sumą, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė.
  2. Atsakovas S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  3. 2015-05-07 parengiamajame teismo posėdyje teismas išaiškino atsakovui teisę reikšti prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo parašo tikrumui nustatyti. Dėl šių aplinkybių teismas paskyrė 2015-06-01 teismo posėdį, tačiau atsakovas nesutiko, jog byloje būtų skirta ekspertizė.
  4. Ieškovė parengiamajame tesimo posėdyje ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti.
  5. 2015-06-01 teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog vekselio jis nerašė, jame esantis parašas yra ne atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo S. V. ieškovės J. K. naudai 2 606,58 Eur skolą ir 58,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Išanalizavęs ir įvertinęs 2014-09-13 paprastojo neprotestuotino vekselio turinį, teismas darė išvada, jog vekselis turi visus privalomus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnyje nurodytus rekvizitus.
  3. Paprastojo vekselio davėjo asmens kodas ĮPVĮ nenurodytas kaip privalomas paprastojo vekselio rekvizitas, todėl teismo vertinimu, klaida, padaryta nurodant vekselio davėjo (atsakovo) asmens kodą, nedaro vekselio negaliojančiu ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei minėto vekselio pagrindu pagrįstumo.
  4. Aplinkybė, jog vekselyje skirtingu šriftu įrašyti vekselio turėtoja ir vekselio davėjas, taip pat nėra teisiškai reikšminga, kadangi ieškovė galėjo būti paties atsakovo paprašyta įrašyti savo asmens duomenis į jo išrašytą vekselį.
  5. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, nors ir teigė, kad vekselis yra suklastotas, tačiau nesutiko, jog byloje būtų skirta rašysenos ekspertizė parašo tikrumui nustatyti. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovės (vekselio turėtojos) nesąžiningumą. Kadangi vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, todėl nagrinėjamoje byloje teismas laikė, jog ieškovė yra sąžininga vekselio turėtoja, o atsakovo besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš jos atsiradusi ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą nepaneigta.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

  1. Apeliantas S. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės J. K. pareikštą ieškinį atmesti visiškai; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) paskirti byloje rašysenos ekspertizę; 5) prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus.
  2. Nurodo, jog apeliantas jokio vekselio nesurašė ir nepasirašė, jokie pinigai apeliantui perduoti nebuvo, todėl jokie paskoliniai teisiniai santykiai tarp apelianto ir ieškovės ar kito trečiojo asmens nesusiklostė. Ieškovė nepateikė jokių patikimų ir objektyvių, teisėtai gautų įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius.
  3. Nors ieškinyje ieškovė deklaratyviai teigė, jog neva ji buvo pateikusi apeliantui apmokėti vekselį, apeliantas atsisakė tą daryti, ieškovė kreipėsi į notarus dėl priverstinio vykdymo ne teismo tvarka, notarai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą vien dėl to, kad neva apeliantas vekselyje įrašė neteisingą savo asmens kodą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nesiaiškino, nepareikalavo pateikti tokius ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų.
  4. ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytus reikalavimus, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimų, t. y. reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18612012). Taigi, būtent vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus bei nepažeidė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino.
  5. Teismų praktikoje nurodoma, jog praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kurio turėtojas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43Į2011; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19912011; 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71612013).
  6. Ieškovės nurodomas ir pirmosios instancijos teismui pateiktas vekselis yra laikytinas ne vertybiniu popieriumi, bet gali būti vertinamas tik kaip paprastas skolos raštelis, todėl šalis siejantys teisiniai santykiai turi būti aiškinami ne pagal ĮPVĮ, o pagal CK nuostatas, reglamentuojančias paskolos sutartį, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kas lėmė, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atskleista šios bylos esmė.
  7. Nors apie 2015-06-01 teismo posėdį ieškovė buvo informuota pasirašytinai, tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo šią civilinę bylą ieškovei nedalyvaujant, kai CPK 246 straipsnio 1 dalis tokio proceso eigos varianto nenumato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu.
  8. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme kilo klausimas dėl rašysenos ekspertizės atlikimo, tačiau dėl lėšų trūkumų apeliantas tuo metu negalėjo apmokėti tokios ekspertizės atlikimo. Apeliantas prašo paskirti rašysenos ekspertizę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ekspertizės atlikimo išlaidas pasižada padengti. Tokio prašymo patenkinimas sudarys objektyvią galimybę gauti nešališką įrodymą išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.
  9. Pirmosios instancijos teismo padaryti materialiosios ir procesines teisės pažeidimai gali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacines instancijos teisme (tinkamai paskirstant šioje byloje įrodinėjimo pareigą, paskiriant ir atliekant rašysenos ekspertizę, apklausiant byloje neapklaustus liudytojus), todėl apeliantas prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  10. Ieškovė J. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2014-06-26 Debeto mokėjimo kortelės sutarties, 2014-09-12 PVM sąskaitos – faktūros DSF Nr. 0422570, 2014-10-03 PVM sąskaitos – faktūros DSF Nr. 0422667, 2014-10-27 PVM sąskaitos – faktūros CRA Nr. 11012853 nuorašas, 2014-10-27 PVM sąskaitos – faktūros S Nr. 141027-N3, 2014-10-28 PVM sąskaitos – faktūros AAL Nr. 0052887, 2015-02-03 UAB „Audikona“ pranešimo dėl skolų suderinimo nuorašus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas nurodo, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, pažymi, jog pastarieji įrodymai akivaizdžiai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apelianto argumentai dėl naujų įrodymų pateikimo būtinybės iškilimo vėliau traktuotini esant nepakankamais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-13 išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį 2014-10-13 S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjas) be sąlygų įsipareigojo ieškovei (pinigų gavėjui) sumokėti 9 000 Lt (2 606,58 Eur). Ieškovės teigimu, vekselis buvo pateiktas apeliantui apmokėti, tačiau jis tai padaryti atsisakė, o ieškovei pasikreipus į notarą, vykdomasis įrašas nebuvo išduotas, nes vekselyje klaidingai nurodytas apelianto asmens kodas. Tai patvirtinantys įrodymai į bylą nėra pateikti. Anot apelianto, jis iš ieškovės pinigų nėra gavęs, nurodyto vekselio nepasirašė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų apmokėjęs vekselio sumą visiškai ar iš dalies.

11Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių ir vekselio turėtojo, praleidusio šį terminą, teisių gynimo būdų

  1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo praleistas terminas pateikti apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl pateiktas vekselis yra ne vertybinis popierius, kaip tai reglamentuoja ĮPVĮ, bet gali būti vertinamas tik kaip paprastas skolos raštelis, kas lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas bei neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas).Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010, 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
  3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
  4. Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., ar praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, ar nėra visų privalomų paprastojo vekselio rekvizitų ir kokių būtent, koks yra tokio dokumento turinys, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas buvo išrašytas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorį, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir pan.). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  5. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog remiantis bylos duomenimis yra labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti terminas buvo praleistas, ko nepagrįstai netyrė ir nevertino primosios instancijos teismas. Tuo atveju, jei nurodytas terminas buvo praleistas, tai nustatęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, turėtų identifikuoti, kokius teisinius santykius ieškovas ir/ar atsakovas traktuoja esant vekselio pagrindu, t. y. išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtis, parinkti taikytiną teisę, bei, atsižvelgadmas į tai, paskirstyti įrodinėjimo pareigą.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant didelei tikimybei, jog buvo praleistas ginčo vekselio pateikimo apmokėti terminas, yra didelė tikimybė, kad tai sąlygojo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes termino praleidimo aplinkybės nustatymas sąlygotų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susikosčiusius teisinius santykius, t. y. netinkamai parinko taikytiną teisę, kas lėmė netinkamą įrodinėjimo dalyko identifikavimą bei įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą.
  8. Neištyręs ir neįvertinęs nagrinėjamos aplinkybės dėl ginčo vekselio apmokėjimo termino galimo praleidimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar pastarasis terminas yra praleistas, t. y. išsiaiškinti šalių poziciją šiuo klausimu bei pasiūlyti šalims pateikti jų teiginius pagrindžiančius įrodymus.

12Dėl ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje reglamentuojančių normų taikymo

  1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, o ne išnagrinėti bylą ir priimti nepagrįstą skundžiamą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu.
  2. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė į 2015-06-01 teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką ieškovė buvo informuota tinkamai. Ieškovė neprašė teismo posėdžio atidėti, nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nepasinaudojo savo teise vesti bylą per atstovą. Apeliantas neprašė priimti sprendimo už akių, tačiau jis neprašė teismo ir palikti ieškinį nenagrinėtu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 5 p.), tačiau tai, jog teismas, nesant atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą sprendimą negali būti laikoma procesinės teisės normų pažeidimu, dėl ko būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą šiuo pagrindu (CPK 329 straipsnis).
  4. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka).
  5. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų, skirti rašysenos ekspertizę.
  6. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13Dėl prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti rašysenos ekspertizę

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas.
  2. Apeliantas teikia prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, argumentuodamas, kad tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bus galima surinkti, ištirti ir įvertinti visus svarbius įrodymus teisingam ir teisėtam sprendimui priimti. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto prašymą, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kas reiškia, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems yra įgyvendinta jiems teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui bei bus įgyvendinta bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei teikiant savo procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas apelianto prašymas netenkinamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi yra panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti rašysenos ekspertizę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pažymint, kad esant apelianto ir/ar ieškovės prašymui bei būtinumui rašysenos ekspertizė turėtų būti skirta bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Apelianto S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai