Byla I-1003-342/2010

Dėl administracinio akto panaikinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių P.G., R.Ž., E.J. skundu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrobė“, UAB „Fortum Klaipėda“, UAB „Geoterma“, AB „Klaipėdos energija“, UAB Mestilla“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, R.B. projektavimo įmonei „Perspektyva“, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl administracinio akto panaikinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjai 2010 12 06 skundu prašo panaikinti atsakovo 2010 10 28 sprendimą Nr. T2-317 „Dėl žemės sklypo Kretainio 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

4

5Skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kadangi skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

6Pareiškėjai, ginant viešąjį interesą, prašo naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 10 28 sprendimą Nr. T2-317, kuriuo patvirtintas detalusis planas žemės sklypo Kretainio 3, Klaipėdos mieste.

7Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibūdina detalųjį planą kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal detaliojo plano teisinę paskirtį jis yra priskirtinas individualiems teisės aktams. Individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis). Tai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtame plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime (Administracinių teismų praktika, 2003 m. Nr. 4). Individualų teisės aktą turi teisę ginčyti asmenys, kurie mano, kad šiuo aktu yra pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis).

8Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiame straipsnyje nėra numatyta teisė Seimo nariui ginti viešąjį interesą. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą.. Norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis).

9Aptartų teisinių argumentų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamas administracinis teisės aktas yra individualus teisės aktas ir pareiškėjai nėra subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti šiuo individualiu aktu, taip pat įstatymu nėra pareiškėjams suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl laikytina, kad pareiškimą į teismą padavė neįgalioti vesti bylą asmenys. Pareiškėjams nėra teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes tarp pareiškėjų (iš vienos pusės) ir atsakovo (iš kitos pusės) nėra kilęs administracinis ginčas, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Įsiteisėjus nutarčiai pareiškimas grąžintinas jį padavusiems asmenims (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis).

10Atsisakius pareiškimą priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kiti pareiškimo trūkumai, terminai neanalizuotini.

11Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 105-106 straipsniais, teismas

Nutarė

12atsisakyti priimti pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių P.G., R.Ž., E.J. skundą ir įsiteisėjus nutarčiai jį grąžinti padavusiems asmenims.

13Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.