Byla 2AT-4-2011
Dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracine tvarka nubausto A. J. prašymą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas:

2pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;

3pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams.

4Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos – A. J. paskirta 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams.

5Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria A. J. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

Nustatė

7A. J. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. sausio 18 d., apie 24 val., Pasvalyje, ( - ), UAB „Lukoil-Baltija“ degalinės kieme, vairuodamas automobilį „MAN TGA 01 18.430 XXL“ (valst. Nr. ( - )) nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė degalinės pastatą ir šį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai.

8Pasvalio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, patrulio A. P. tarnybiniu pranešimu, pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu, liudytojo R. G. parodymais, eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. J. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad, baudžiant asmenį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog iš eismo įvykio vietos asmuo pasitraukia tyčia, t. y. suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad faktinė situacija ir byloje esantys įrodymai duoda pagrindą neabejotinai teigti, jog A. J. pajuto įvykusį susidūrimą tarp jo vairuojamo automobilio ir degalinės pastato ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo atsakomybė byloje individualizuota tinkamai, nuobaudos jam paskirtos teisingai, jos nėra aiškiai per griežtos ir nėra pagrindo šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

10Pareiškime administracine tvarka nubaustas A. J. prašo atnaujinti procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir patikrinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

11Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jam paskirta papildoma administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui atėmimas) yra formali, neteisinga ir visiškai atitinka klasikinės kriminalinės bausmės požymius. A. J. teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau seniai pasiekti. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas kiekvieną dieną važiuoti darbo ir asmeniniais reikalais (lankyti sergančios sutuoktinės motinos Z. M., nuvežti ją į gydymo ir reabilitacijos įstaigas bei materialiai remti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 1 kurse besimokančią dukrą G. J.). Pareiškėjas nurodo, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo jau dabar smarkiai pakenkė savo šeimai: prarado turima tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojo darbą, todėl, siekdamas išvengti gresiančio šeimos ekonominio bankroto, perleido buvusiam savo darbdaviui UAB „( - )" sunkvežimį „MAN TGA 01 18.430 XXL“ (valst. Nr. ( - )).

12Pareiškėjo nuomone, jo administracinio teisės pažeidimo byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad materialinės teisės normos (Kelių eismo taisyklių 234 punktas ir ATPK 130 straipsnio 1 dalis) jam buvo pritaikytos iš esmės neteisingai. Šie įrodymai nebuvo visapusiškai ir tinkamai ištirti teismo procese ir tai lėmė nepagrįstą jo pripažinimą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei nubaudimą labai griežta (adekvačia kriminalinei) papildoma administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pareiškėjas pažymi, kad teisingas jo – profesionalaus vairuotojo – 2011 m. sausio 18 d. padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimas yra reikšmingas ir besiformuojančiai vieningai teisės taikymo praktikai, nes dabar galiojantys Pasvalio rajono apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo sprendimai kardinaliai prieštarauja tam teisiniam standartui, kuris yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje.

13LVAT suformavo praktiką, kad tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylos (kai sankcijos adekvačios arba sunkesnės už baudžiamojo įstatymo nustatytas sankcijas) turi būti nagrinėjamos laikantis tiesioginio principo, kuris reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalo nuodugniai tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su visais rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. LVAT ne kartą savo nutartyse pasisakė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Pareiškėjas nurodo, kad, laikantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų, garantuojamų kiekvienam kaltinamajam, pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose turėjo būti apklausti asmenys, duodantys tiek jam nenaudingus, tiek ir naudingus parodymus, bei sudarytos visos sąlygos apreiškėjui užduoti klausimus šiems liudytojams. Pareiškime teigiama, kad Pasvalio rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismuose nebuvo apklausti: 1) Pasvalio Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulis A. P. apie tai, ar jis eismo įvykio vietoje diktavo į degalinę savanoriškai atvykusiam A. J. paaiškinimo, surašyto 2011 m. sausio 19 d., tekstą; 2) Pasvalio miesto degalinės „Lukoil-Baltija“ operatorius, dirbęs 2011 m. sausio 18 d. apie 24 valandą degalinėje eismo įvykio metu; 3) UAB „Lukoil-Baltija“ Šiaulių filialo degalinės vadovas Ž. P., kuris savo 2011 m. vasario 22 d. rašte Panevėžio apygardos teismui nurodė, kad „tik geranoriško A. J. prisipažinimo dėka buvo išaiškintas degalinės pastatą apgadinusio įvykio kaltininkas“.

14Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju Pasvalio rajono apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu. Nustatydami šias aplinkybes, teismai privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, o šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-4788/2009). Taip pat teismai privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pareiškime nurodoma, kad administraciniam teisės pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, būdingi specifiniai subjektyvieji požymiai – šis pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei eismo įvykį sukėlęs asmuo veikia tyčia. Šią teisinę išvadą vienareikšmiai pagrindžia pakankamai gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.

15Pareiškėjas pažymi, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tie atvejai, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių bylų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, o jo byloje yra aiškiai nukrypta nuo vieningos teismų praktikos. Pareiškime pateikiami LVAT nutarčių pavyzdžiai bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Administracinėje byloje Nr. N-1-1715/2007 teismas priėmė sprendimą nutraukti bylą, nes nenustatė asmens tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos; teismas konstatavo, kad nei vairuotojas, nei keleivė nesuprato kliudę kitą automobilį, automobilių apgadinimai buvo nežymūs, vairuota didelių gabaritų transporto priemonė nakties metu ir t. t. Administracinėje byloje Nr. N-16-2330/2007 buvo nuspręsta grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas apskritai nenustatinėjo kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo administracinę bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos šios kategorijos bylose, o naujos praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs. Pareiškėjo nuomone, jo kaltės forma nebuvo detaliai ir išsamiai analizuojama, o teismų padarytos išvados, kad jis pasitraukė iš įvykio vietos ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pripažintini šiurkščiais materialiosios ir proceso teisės pažeidimais, kurie turėjo įtakos neteisingų ir nepagrįstų sprendimų priėmimui.

16Atsiliepimu į A. J. pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis specialistas V. V. prašo pareiškimo netenkinti.

17Atsiliepime nesutinkama su A. J. prašymu, teigiama, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes, surinktus įrodymus, kaltininko asmenybę. Lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir skyrė minimalią administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsiliepime nurodoma, kad A. J. pateikti argumentai, jog transporto priemonės vairavimas yra jo pagrindinis pragyvenimo ir šeimos išlaikymo šaltinis, negali būti laikomi pagrindu neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes neigiamos pasekmės kilo po padaryto teisės pažeidimo ir priimto nutarimo, nors tokių pasekmių buvo galima išvengti.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsiliepime prašoma palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo nutartį nepakeistus.

19Prašymas tenkintinas iš dalies

20Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

21Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos.

22Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismai nesiaiškino jo kaltės turinio. Savo apeliaciniame skunde A. J. taip pat teigė, kad nepajuto kliudęs degalinės pasatatą, taigi, išvažiavo nesuvokdamas, kad daro ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsakydamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, įvertino visas aplinkybes ir tinkamai nustatė A. J. kaltės turinį darant minėtą pažeidimą. Tai, kad teismai neatliko tam tikrų pareiškėjo nurodomų procesinių veiksmų (neapklausė tam tikrų asmenų), nereiškia, kad tyrimas buvo neišsamus. Papildomų procesinių veiksmų atlikimas būtinas tuomet, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamoje byloje teismams užteko duomenų, todėl nebuvo būtina rinkti papildomos informacijos.

23Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Pareiškėjas teisus, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytoje byloje ir kitose LVAT nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Nagrinėjamoje byloje esančios degalinės pastato nuotraukos, kuriuose užfiksuoti apgadinimai, neleido teismams daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. Pareiškėjo A. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad trūko vietos išvažiuoti ir neįmanoma buvo kitaip padaryti, nes tada būtų kliudęs kitą automobilį, stovėjusį prie degalinės, taip pat buvo pagrindas spręsti, jog jis suvokė esamą situaciją – kad kelias išvažiuoti per siauras ir todėl jis gali kliudyti kitą objektą (automobilį arba degalinę).

24Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. J. administracinę bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad A. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

25Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo

26A. J. buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda už jo padarytą pažeidimą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios intsnacijos teismas nustatė, kad A. J. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). A. J. sumokėjo Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimu jam paskirtą baudą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nuo 2005 metų užfiksuoti tik du jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad A. J. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (A. J. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju). Jis išlaiko studijuojančią dukterį ir visokeriopai rūpinasi sunkiai sergančia sutuoktinės motina.

28Šios aplinkybės rodo, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) A. J. atžvilgiu yra pasiekti. Pažymėtina taip pat tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, A. J. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Nutarė

30Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį: panaikinti A. J. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Kitos nutarimo ir nutarties dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau... 3. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto... 4. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos – A. J.... 5. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis,... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,... 7. A. J. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. sausio 18 d., apie 24 val., Pasvalyje,... 8. Pasvalio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė įrodyta... 9. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. J. apeliacinį... 10. Pareiškime administracine tvarka nubaustas A. J. prašo atnaujinti procesą jo... 11. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jam paskirta papildoma administracinė... 12. Pareiškėjo nuomone, jo administracinio teisės pažeidimo byloje yra... 13. LVAT suformavo praktiką, kad tokio pobūdžio administracinio teisės... 14. Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo... 15. Pareiškėjas pažymi, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tie atvejai, kai... 16. Atsiliepimu į A. J. pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos... 17. Atsiliepime nesutinkama su A. J. prašymu, teigiama, kad Pasvalio rajono... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsiliepime prašoma palikti Pasvalio... 19. Prašymas tenkintinas iš dalies... 20. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo... 21. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia... 22. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismai nesiaiškino jo... 23. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos –... 24. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. J. administracinę bylą... 25. Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo... 26. A. J. buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios intsnacijos teismas nustatė, kad A. J. kaltu... 28. Šios aplinkybės rodo, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 30. Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimą ir...