Byla 2A-720-513/2015
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys L. S., M. D

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys L. S., M. D.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 39 540 Lt skolos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad 2013-06-14, 2013-07-17, 2013-10-23, 2013-10-29 į atsakovo banko sąskaitą pervedė 39 540 Lt. Ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kuria prašė grąžinti be jokio teisinio pagrindo pervestus pinigus, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Dirbo dešimt mėnesių atsakovo įmonėje UAB „Ieva ir Ko“, 2013-05-27 savo noru iš darbo buvo atleistas. Atsakovu pasitikėjo ir išėjęs iš darbo pasiūlė jam bendradarbiauti naudojantis bei išlaikant prabangų automobilį „LEXUS IS“, motyvuodamas, jog naudotis automobiliu per įmonę yra palankiau. Atsakovas sutiko, bet nurodė, kad jis suorganizuos automobilio išpirkimą per lizingą, tačiau gautus pinigus bei likusią automobilio vertės sumą ieškovas turės pervesti atsakovui į sąskaitą, o nebenorėdamas naudotis automobiliu ieškovas galės susigrąžinti pervestus atsakovui pinigus. Vykdydamas susitarimą, 2013-06-12 K. S., ieškovo tėvas, „perrašė“ 40 000 Lt vertės automobilį „LEXUS IS“ ieškovo vardu. Ieškovas pervedė iš AB SEB banko gautus 30 000 Lt bei 2013-07-17, 2013-10-23, 2013-10-29 likusią pinigų sumą. Nurodė, kad nors pinigai ir buvo pervesti, tačiau atsakovas vengė su juo bendrauti, vėliau atsakovas pradėjo aiškinti, kad pervestus pinigus pasiliks sau arba perves trečiajam asmeniui M. D. už ieškovo brolio skolas. Teigė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai dėl galimybės naudotis automobiliu. Kita vertus, jei paskolos institutas nebus taikomas, prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.873 str.) ir priteisti iš atsakovo 39 540 Lt.

4Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pervesti atsakovui pinigai pagal susitarimą buvo perduoti trečiajam asmeniui M. D. už ieškovo brolio L. S. skolą pagal vekselį. Tokį susitarimą patvirtina ieškovo bankiniuose pavedimuose nurodyta pavedimų paskirtis „skolos grąžinimas“. Be to, 2014-05-07 ieškovas teismui teiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad pinigai buvo skirti perduoti trečiajam asmeniui. Automobilis pagal UAB „Ieva ir Ko“ 2013-06-14 išduotą įgaliojimą buvo perduotas L. S., o ieškovas niekada neprašė įgaliojimo valdyti automobilį „LEXUS IS“. Su ieškovu nebuvo sudaręs jokių žodinių paskolos susitarimų. Automobilis „LEXUS IS“ visada buvo valdomas trečiojo asmens L. S., tačiau po skolos pagal vekselį UAB „Baltic Medics“ neišmokėjimo, automobilis, kuris buvo nuomojamas UAB „Evistos grupė“ ir kurios direktorius buvo trečiasis asmuo L. S., buvo perrašytas kitam asmeniui, bet ir toliau jį valdė L. S.. Pats L. S. 2013-05-21 Sankt Peterburge vykusiame bendrame OOO „Maja“ ir UAB „Ieva ir Ko“ pasitarime pasiūlė variantą kaip dalinai išspręsti jo skolos M. D. pagal 2013-03-21 vekselį grąžinimą, t. y. kad jis brolio K. S. vardu registruos faktiškai jam priklausantį automobilį „LEXUS IS“, parduos jį lizingo būdu per AB „SEB lizingas“ UAB „Ieva ir Ko“, o K. S. gautus pinigus iš banko perves atsakovo sąskaitą. 2013-06-12 ieškovo tėvas K. S. parašė UAB „Autotoja“ prašymą, kad užskaitytų K. S. jo įmokėtus 30 000 Lt (L. S. teigimu tai buvo jo ir UAB „Evistos grupė“ pinigai), tą pačią dieną UAB „Autotoja“ išrašė „LEXUS IS“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį, tą pačią dieną VĮ „Regitra“ išdavė K. S. vardu automobilio registracijos liudijimą, tą pačią dieną AB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartį nupirko automobilį iš ieškovo. 2013-06-14 ieškovas atsakovui pervedė per du kartus 30 000 Lt, pavedimuose nurodydamas „skolos grąžinimas“. 2014-06-14 UAB „Ieva ir Ko“ išdavė L. S. įgaliojimą valdyti automobilį. Automobilis niekada nebuvo realiai perduotas bendrovei, jį visada valdė L. S.. Kitiems pavedimams pinigus ieškovui perduodavo UAB „Ieva ir KO“ projektų vadovas S. S., kuriam juos duodavo L. S.. Jau kitą dieną po pinigų perdavimo, pinigai būdavo pervedami į atsakovo sąskaitą. Pavedimai buvo daromi per 5 mėnesių laikotarpį, todėl ieškovas turėjo pakankamai daug laiko pastebėti, kad negali naudotis automobiliu ar, kad pavedimai buvo padaryti per klaidą.

5Tretieji asmenys L. S. ir M. D. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo M. D. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp jo ir L. S. 2013 m. pavasarį buvo pasirašytas 128 000 Lt vekselis. Po skolos grąžinimo termino pabaigos suprato, kad skola nebus grąžinta, todėl bendrai L. S. nusprendė parduoti L. S. automobilį, o iš lizingo gautus pinigus L. S. pažadėjo perduoti jam. Ieškovas nedalyvavo pokalbiuose su L. S. dėl skolos grąžinimo parduodant automobilį. Šiuo metu L. S. skola pagal vekselį sumažėjo atsakovo jam perduota 39 540 Lt suma. Pinigų perdavimą jam patvirtina pakvitavimas. Skolos grąžinimas ne tiesiogiai, o per kitus asmenis buvo pasirinktas dėl L. S. turimų didelių skolų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-06-14, 2013-07-17, 2013-10-23, 2013-10-29 dienomis į atsakovo banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, pervedė 39 540 Lt (t. 1, b. l. 3–7). 2014-02-03 ieškovas atsakovui pateikė reikalavimą grąžinti pinigus kaip be jokio teisinio pagrindo pervestus (t. 1, b. l. 8). 2014-05-09 ieškovas Palangos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 39 540 Lt skolos grąžinimo (t. 1, b. l. 2). 2014-05-12 buvo priimtas teismo įsakymas dėl 39 540 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 296,55 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo (t. 1, b. l. 11–12). 2014-05-19 atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo (t. 1, b. l. 20–23). Teismas sprendė, jog byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kurių pagrindu (ieškovo teigimu, pagal šalių sudarytą žodinę paskolos sutartį) atsakovui buvo pervesti 39 540 Lt. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia paskolą bei nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisinėmis normomis, kai tuo tarpu atsakovas nurodo buvus trečiojo asmens prievolės įvykdymą už skolininką. Teismas remdamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, paskolos instituto turiniu, įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs bylos įrodymus, argumentavo, jog nors paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios, tačiau tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais (CK 1.93 str.), o šiuo atveju bankiniai pavedimai neįrodo fakto dėl paskolos sutarties sudarymo, be to, visuose ieškovo pateiktuose bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „skolos grąžinimas“ ir ieškovas teismui negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl nurodyti būtent tokie žodžiai mokėjimo paskirtyje. Bankiniai pavedimai buvo daromi net nuo 2013-06-14 iki 2013-10-23, taigi ieškovas turėjo pakankamai daug laiko išreikšti savo pretenzijas dėl susitarimo duoti naudotis automobiliu nesilaikymo, tačiau pretenzijas dėl pinigų grąžinimo pradėjo reikšti tik 2014-02-03. Atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio metu ieškovas pakeitė savo poziciją ir įrodinėdamas paskolos teisinių santykių egzistavimą nurodė, kad automobiliu naudojosi nuo jo perleidimo UAB „Ieva ir Ko“ momento iki 2013 metų pabaigos. Ieškovas taip pat nepateikė UAB „Ieva ir Ko“ įgaliojimo valdyti automobilį, kas būtų įrodę automobilio naudojimo faktą. Priešingai, byloje yra duomenys, kad įgaliojimas naudotis automobiliu nuo 2013-06-14 iki 2013-12-31 buvo išduotas trečiajam asmeniui L. S., bet ne ieškovui (t. 1, b. l. 57). Aplinkybę, kad pinigai buvo skirti padengti trečiojo asmens L. S. skolą patvirtina ieškovo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, bankiniuose pavedimuose nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Nors pavedimuose ir nėra nurodyta, už kokio asmens skolas pervedami pinigai, tačiau byloje pakanka duomenų daryti išvadą, kad pinigai buvo skirti būtent trečiojo asmens L. S. skoloms trečiajam asmeniui M. D. padengti. Pats trečiais asmuo L. S. neginčijo fakto, kad yra skolingas M. D. (t. 1, b. l. 142–145). Tai patvirtina ir 2013-03-21 paprastasis vekselis (t. 1, b. l. 22). L. S. skolos faktą M. D. patvirtino ir posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S., kuris nurodė, kad iš trečiojo asmens L. S. pasakojimų ne tik žinojo apie jo skolas, bet ir perduodavo ieškovui L. S. įdėtus pinigus skoloms grąžinti, patvirtino tiesiogiai girdėjęs trečiųjų asmenų L. S. ir M. D. pokalbį, kurio metu L. S. pažadėjo su M. D. atsiskaityti pardavus automobilį „LEXUS IS 220d“ ir pervedant gautus pinigus per ieškovą. Teismas sprendė, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti buvus aiškiai išreikštą ieškovo valią padengti skolą už trečiąjį asmenį – L. S. (CK 6.50 str.). L. S. prievolės esmė nereikalauja, kad ją įvykdytų skolininkas asmeniškai, duomenų, kad tarp trečiųjų asmenų M. D. ir L. S. būtų ginčas dėl prievolės įvykdymo būdo nėra, priešingai, nustatyta, kad trečiuosius asmenis toks prievolės įvykdymo būdas tenkino ir buvo praktiškai įgyvendintas. Pažymėjo, kad CK 6.50 str. 3 d. nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl ieškovas turi regreso teisę į trečiąjį asmenį L. S..

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog sukurdamas pirmąjį bankinį pavedimą nurodė paskirtį „paskolos grąžinimas“, kuri visuose kitose pavedimuose yra identiška. Rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo naudojosi teisininko pagalba, kuris nurodė, jog bankiniuose pavedimuose yra nurodyti žodžiai „skolos grąžinimas“, todėl pareiškime papildomai motyvuos aplinkybe, jog pinigai turėjo būti grąžinti kaip skola trečiajam asmeniui, kuris patvirtintų, jog pinigų negavo. Vėliau pareiškimo turinys dėl teisininko neapdairumo „nukopijuotas“ į pirminį ieškinį, o atsakovas tuo naudojasi, teigdamas, jog 39 540 Lt ieškovo pervesti kaip skolos grąžinimas trečiajam asmeniui M. D. ir šiai pozicijai pagrįsti inicijavo liudytojo S. S. apklausą. Pažymi, jog ieškovas neturėjo jokios teisinės pareigos solidariai atsakyti už L. S. skolas, kad tokia ieškovo valia nebuvo išreikšta. Todėl menami, įsivaizduojami, spekuliatyvūs susitarimai ar pokalbiai tarp trečiųjų asmenų L. S. ir M. D., ir tuos pokalbius girdėjusio liudytojo S. S. liudijimai teisme, neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal teismo sprendimą gautųsi, jog tretieji asmenys susitarė „už mane“, kad apeliantas neva privalo parduoti savo automobilį ir padengti brolio skolą, nors šioje byloje, nėra nei vieno įrodymo (laidavimo, garantijos, ar pan., kad ieškovas buvo susitaręs su M. D. ir (ar) savo broliu, ir (ar) atsakovu, kad jis padengs savo brolio skolas ir tuo tikslu parduos automobilį, o pinigus perves atsakovui. Teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik atsakovo pusės ir minėto liudytojo pateiktais įrodymais, paaiškinimais, tačiau sprendime nevertino ieškovo argumentų, kurie išryškino atsakovo „sukurto scenarijus“ ir „versijos“ akivaizdų prieštaravimą protingumui. Atkreipia dėmesį, jog ant vieno lapo, ranka yra surašyti M. D. pakvitavimai apie tai, jog jis gavo iš atsakovo tam tikras pinigų sumas, kaip L. S. skolas. Atsakovas nėra pateikęs byloje savo banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų matyti, jog pakvitavimuose nurodytomis dienomis pinigai iš atsakovo sąskaitos buvo išgryninti ir perduoti M. D.. Atsakovas nutyli, jog būtent jis, tuomet pasitikinčiam 20–21 metų amžiaus, neturinčiam verslo, derybų patirties, iki tol atsakovo darbuotoju buvusiam ieškovui ir pasiūlė pavedimuose nurodyti minėtą paskirtį „skolos grąžinimas“. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas apskritai žinojo apie tai, kad jo brolis buvo skolingas M. D., jog jis siekė padengti savo brolio skolas, dovanų iš tėvo gautu, automobiliu. Prašo teismo taikyti papildomus ieškovo teisių gynimo būdus, reglamentuotus CK 1.80 str., 1.90 str., jeigu teismas visgi manytų, jog ginčo atveju buvo sudarytas sandoris pagal CK 6.50 str. nuostatas. Mano, jog menamai (pagal CK 6.50 str.) sudarytas sandoris pažeidžia CK 6.44 str. 3 d. imperatyvią nuostatą dėl prievolės vykdymo, nes byloje pateikti įrodymai apie L. S. skolas kitiems kreditoriams. Taigi teismas privalėjo patikrinti, ar tokie atsakovo menami sandoriai nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų. Atsakovas, be to ir jo brolis, ieškovui nenurodė ir neišaiškino, kad pervestų pinigų atsakovui ieškovas nebegalės susigrąžinti, nes jie bus panaudoti būtent L. S. prievolei M. D. įvykdyti. Taigi ieškovas buvo suklaidintas CK 1.90 str. prasme. Žinodamas apie brolio L. S. skolą M. D., ieškovas nebūtų pervedęs atsakovui ginčo sumos, nes žinotų, jog atsakovas, būdamas M. D. tėvas, gali nebegrąžinti pervestų pinigų, motyvuojant tuo, jog ieškovo brolis yra skolingas M. D.. Esant CK 1.90 str. normų taikymui, prašo analogiškai taikyti ir CK 6.228 str. nuostatas, pagal kurias, šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.

10Atsakovas atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 str. nurodytu pagrindu, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir tai įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kaip teisėtą ir pagrįstą, apeliacinio skundo argumentais nesudaro teisinio pagrindo jo naikinti. Argumentuoja, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl aplinkybės apie tai, jog apeliantas suklydimo įtakoje įvykdė prievolę už brolį, jog negalėjo būti vykdoma prievolė už brolį, nes brolis turėjo kitų kreditorių ir jo turtas buvo areštuotas, jog jis atsisako nuo prievolės vykdymo už brolį, neturi būti tiriamos apeliacinio teismo, nes būtų pažeistas imperatyvus, CPK 306 str. 2 d. įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo atsakovas neteikia atsikirtimų į šiuos apeliacinio skundo argumentus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo šalis siejo prievolių vykdymo, kai prievolę vykdo trečiasis asmuo teisiniai santykiai, o ne paskoliniai ar dėl be pagrindo įgyto turto atsiradę prievoliniai santykiai. Atitinkamai ieškovo atsakovui banko mokėjimo pavedimais pervesta ginčo 39 540 Lt suma yra ne paskola, taip pat ne be pagrindo įgytos lėšos. Ieškovas, kaip tretysis asmuo, vykdė savo brolio L. S. prievoles trečiajam asmeniui M. D. ir tokia teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta. Įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad egzistavo neįvykdytos ieškovo prievolės atsakovui, kurias ieškovas turėtų vykdyti atsakovui, tokiomis aplinkybėmis nesirėmė atsikirsdamas į reikalavimą ir atsakovas. Nors tiesioginių prievoliniai teisiniai santykių šalių nesiejo, tačiau ieškovo pinigų mokėjimas nebuvo atsitiktinis ir be teisinio pagrindo atliktas valinis veiksmas. Dar 2014-05-07 pareiškime dėl skolos išieškojimo ieškovas nurodė, kad atsakovui pervesta 39 540 Lt suma skirta juos perduoti trečiajam asmeniui, tačiau ši suma perduota trečiajam asmeniui nebuvo, o pasilikta sau. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tretysis asmuo, kuriam atsakovas perdavė iš ieškovo gautus 39 540 Lt yra M. D., o trečiasis asmuo M. D., šiuos pinigus gavo, kaip L. S. prievolės įvykdymą pagal 2013-03-21 paprastąjį vekselį. Ieškovas pakeitė savo pozicija dėl pervestų pinigų pagrindo po to, kai buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir pateikti įrodymai, jog ieškovo sumokėta atsakovui pinigų suma yra perduota trečiajam asmeniui M. D.. Apelianto ieškinio faktinis pagrindas pagal kurį, jis neva suteikė atsakovui 39 540 Lt paskolą yra nepagrįstas. Apelianto tvirtinimai, jog: atsakovas norėjo gauti paskolą iš ieškovo ir tai pats pasiūlė, šalys susitarė, kad paskolos suteikimas bus atliktas iš gautų pinigų pardavus transporto priemonę „Lexus IS“ lizingo būdu UAB „Ieva ir Ko“ ir kitos neva su paskolos sutarties sudarymu nurodomos aplinkybės, yra niekuo nepagrįsti ieškovo išvedžiojimai, beje dalis iš jų nauji, net nebuvo nurodomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti, todėl ieškovo ieškinys, dėl paskolos grąžinimo atmestas pagrįstai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kai trečiasis asmuo įvyko prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia, tačiau jeigu naujasis kreditorius su pradiniu kreditoriumi vis dėlto sudaro ir reikalavimo perleidimo sutartį, tai toks sandoris nelaikytinas apsimestiniu sandoriu, nes tiek vienu, tiek kitu atveju sukuriamos tos pačios teisinės pasekmės: pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ„Salarium " v. UAB „Kardos", bylos Nr. 3K-3-565/2014). Atsakovui, trečiajam asmeniu M. D. nebuvo svarbu, kas atsiskaitys už L. S., ar tai padarys pats skolininkas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl L. S. taikomų apribojimų turtui, skolininkas negalėjo tiesiogiai įgyti transporto priemonę, todėl buvo pasirinkta galimybė atsiskaityti skolininko broliui, t. y. apeliantui. Dėl šių priežasčių teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, jog pasirinktas atsiskaitymo būdas yra nelogiškas, atsiskaitymo būdą pasiūlė skolininkas L. S. ir pats apeliantas. Kadangi transporto priemonės pardavimas buvo skirtas gauti lėšoms atsiskaitymams už L. S., apeliantas negalėjo iš to gauti ekonominės naudos, todėl atmestinas apelianto tvirtinimas, jog pinigų pervedimas atsakovui ir transporto priemonės pardavimas nepateisinamas finansinės naudos gavimo aspektu, todėl neva negalimas. Be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl paskolos sutarties, taip pat ieškovas nenurodė ir neįrodė kitokio, nei atsakovas, pinigų sumokėjimo pagrindo. Pažymėtina, jog liudytojo S. S. parodymais teismas nesirėmė atmesdamas ieškovo reikalavimą, todėl skunde nurodyti argumentai, apie minėto liudytojo parodymų reikšmę ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantas savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti nepateikė nė vieno leistino, su ginčo esme susijusio įrodymo. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, akivaizdu, jog pagal nagrinėjamoje situaciją egzistuojančias aplinkybes, atsakovo atsikirtimai yra labiau pagrįsti, nes jo pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto (prievolės vykdymo už L. S.) buvimo, nei nebuvimo tikimybę, nei ieškovo pateiktos kelios versijos apie atsakovui sumokėtų pinigų paskirtį.

11Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, jog ieškovas siekia susigrąžinti pinigus, kuriuos jis pervedė bankiniais pavedimais kaip paskolą arba kaip atsakovo suklaidintas asmuo. Atsakovas nepagrįstai atsisako grąžinti jam pervestus pinigus, nes taip ir negalėjo pateikti į bylą jokio susitarimo, jog ieškovas – kaip klaidingai teigia atsakovas – neva grąžino už L. S. skolą. Atsakovo pozicija yra išskirtinai siekianti apginti savo posūnio M. D. interesus, kuris teismo posėdžio metu kelis kartus patvirtino, kad jis bet kokia kaina norėjo susigrąžinti bent dalį L. S. skolos, todėl atsakovo veiksmai ir pozicija yra suderinti su M. D. interesais, norint vienašališkos klastos ar manipuliavimo būdu ieškovo (jo brolio) pinigais, nesant L. S. brolio valios, vienašališkai padengti skolą. Jei atsakovas „išgalvojo“ tokią versiją, jog minėtas automobilis buvo skirtas L. S. skoloms padengti, tai turėjo pateikti tokius įrodymus, kad būtent šio automobilio savininkas (ieškovo ir L. S. tėvas – K. S.) buvo išreiškęs tokią valią, bet tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas buvo šališkas, nes nepriėmė L. S. teikto komercinio susirašinėjimo su M. D., kuris patvirtino, jog tarp jo ir M. D. nebuvo jokio susitarimo, derybų, pokalbio el. laiško forma ar pan., kurio dalykas būtų K. S. ir / ar atsakovo vienos ar kitos įtraukimas į L. S. skolos M. D. grąžinimą. Pavyzdžiui, L. S. pridėjau laišką ir kvitą, adresuotą M. D. (šį įrodymą teisėja priėmė), patvirtinantį, jog L. S. prašė M. D., jog jis pagrįstų, kokią pinigų sumą jis jam yra skolingas, tačiau negavo jokio atsakymo. Pateikė ir L. S. susirašinėjimą su M. D. – el. laišką, kuriame taip pat nėra minima, kad ieškovas dengs ar padengė L. S. skolą ar jos dalį. Todėl, kokiu pagrindu, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos priėjo išvados, jog K. S. už L. S. grąžino skolą, jei K. S. net nežinojo, kiek ir kam L. S. yra skolingas. Mano, jog pinigai ieškovo pervesti atsakovui privalo būti ieškovui grąžinti, nes L. S. su tais pinigais neturiu nieko bendro. Jei jau ieškovas „pats susigalvojo" dengti L. S. (savo brolio) skolą, būtų turėjęs dengti visų pirma priteistas skolas, o ne kažkokias menamas, kurių dydis tarp L. S. ir M. D. net nebuvo suderintas. Todėl, akivaizdu, kad jei M. D. nori ginti savo teises dėl skolos grąžinimo, jis neturėtų pasitelkiant savo patėvį, manipuliuoti ir klasta įtraukti į tai K. S., kuris net nežinojo ir neturėjo valios grąžinti skolų, tačiau turėtų reikšti reikalavimu dėl skolos grąžinimo L. S. tiesiogiai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

14Dėl naujų įrodymų priėmimo

15CPK 314 str. įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Šiuo atveju su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas – 2012-12-20 pinigų perlaida (t. 2, b. l. 20), teismo nepriimama ir nevertinama, nes atitinkamą įrodymą ieškovas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be to, būtinybės, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, faktinius ir teisnius ginčo apsektus, priimti ir vertinti tokį įrodymą, nėra (CPK 314 str.).

16Dėl ginčo santykių kvalifikavimo (ne) paskoliniais teisiniais santykiais pobūdžio, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo faktinių ir teisinių pagrindų (ne) buvimo

17Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad būtent ieškovas 2013-06-14, 2013-07-17, 2013-10-23, 2013-10-29 dienomis į atsakovo banko sąskaitą pervedė ginčo 39 540 Lt sumą, visuose pavedimuose aiškiai nurodydamas mokėjimo (pinigų pervedimo) paskirtį – „Skolos grąžinimas“ (t. 1, b. l. 3–7).

18Teisėjų kolegija įvertinusi faktines ginčo situacijos aplinkybes, t. y., jog:

19- ieškovas (kreditorius) 2014-05-09 Palangos miesto apylinkės teismui teiktame pareiškime išduoti teismo įsakymą dėl ginčo 39 540 Lt sumos priteisimo iš atsakovo (skolininko), aiškiai detalizavo ginčo sumos išreikalavimo iš atsakovo faktinį pagrindą, nurodydamas, jog – „<...> Šie pinigai buvo skirti juos perduoti trečiajam asmeniui. Tačiau turimomis žiniomis ši suma E. R. nebuvo perduota trečiajam asmeniui, o pasilikta sau. Dėl šios priežasties, kreditorius sužinojęs apie tokias aplinkybes, su pretenzija kreipėsi į skolininką, kad šis grąžintų jam be jokio teisinio pagrindo pervestą sumą. <...>“ (t. 1, b. l. 2),

20- ieškovas pirminiame ieškinyje ir toliau laikėsi pozicijos, jog ginčo suma be jokio teisinio pagrindo buvo pervesta atsakovui, jog su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių, nėra padaręs jam žalos ar jam skolingas (t. 1, b. l. 30–31),

21- atsakovui 2014-07-11 kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus įrodymus apie tai, jog pervesta ieškovo į atsakovo sąskaitą pinigų sumą yra grąžinta trečiajam asmeniui M. D., tokiu būdu grąžinant ieškovo brolio L. S. (vekselio davėjo) įsiskolinimą vekselio turėtojui M. D. (t. 1, b. l. 41–43, 44, 45–46, 58), ieškovas 2014-09-04 paštu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš pagrindų pakeitė pirminę poziciją dėl pinigų mokėjimo atsakovui paskirties, inter alia argumentuodamas, jog iš esmės ginčo pinigai, žodžiu susitarus su atsakovu, atsakovui pervesti už galimybę ieškovui per atsakovo įmonę naudotis, tėvo ieškovui 2013-06-12 padovanotu, automobiliu „Lexus IS 220“, valst. Nr. ( - ) tokiu būdu ieškovui siekiant sumažinti automobilio išlaikymo kaštus (remonto, aptarnavimo), o atsakovo įmonei UAB „Ieva ir Ko“ sumažinti mokesčius (PVM), jog atsakovas žodžiu įsipareigojo ieškovui grąžinti pinigus, kai ieškovas jų paprašys, jog ginčo pinigų suma yra ir paskola atsakovui už gautą naudą – minėto automobilio naudojimąsi, kurios negrąžindamas atsakovas siekia neteisėtai praturtėti (t. 1, b. l. 72–75, 93, 94),

22- atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nekeitė pirminės pozicijos ir argumentavo, jog ieškovas ginčo bankinius pavedimus darė 5 mėnesių laikotarpiu, taigi jie nebuvo atsitiktinai ar padaryti per klaidą, o atlikti tikslu sumokėti vekselio turėtojui M. D. ieškovo brolio L. S. skolą per atsakovą (t. 1, b. l. 44, 45),

23- ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodė būtent tokius žodžius bei apeliaciniame skunde pateikia iš esmės prieštaraujančią pavedimuose nurodytai mokėjimų paskirčiai formuluotę – „paskolos grąžinimas“, argumentuodamas niekuo nepagrįstais teiginiais, jog atsakovas jį neva suklaidino, apgavo, nes jis jauno amžiaus, nepatyręs verslo reikaluose ir pan.,

24- ieškovas nepateikė UAB „Ieva ir Ko“ įgaliojimo valdyti ginčo automobilį, kas būtų įrodę automobilio naudojimo faktą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad įgaliojimas naudotis automobiliu nuo 2013-06-14 iki 2013-12-31 buvo išduotas trečiajam asmeniui L. S., bet ne ieškovui (t. 1, b. l. 57),

25- ieškovo bankiniais pavedimais atsakovui pervestų ginčo pinigų sumos perdavimą trečiajam asmeniui M. D., patvirtina pakvitavimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad M. D. gavo iš E. R. pinigus, kuriuos jis gavo iš K. S., kaip L. S. skolos grąžinimą (t. 1, b. l. 58),

26konstatuoja, jog pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados, jog ieškovas neįrodė fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, jog bylos faktinių duomenų analizės ir vertinimo pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad pinigai atsakovui buvo pervesti būtent bankiniuose pavedimuose ir pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo paties ieškovo nurodytu tikslu – padengti skolą už trečiąjį asmenį, ieškovo brolį L. S. (CK 6.50 str. ), jog nustačius ir įrodžius šias aplinkybes, nebėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančių teisės normų. Taip pat pagrįstais teisėjų kolegijos vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai, jog L. S. prievolės esmė nereikalauja, kad ją įvykdytų skolininkas asmeniškai, nes duomenų apie tai, jog tarp trečiųjų asmenų būtų ginčas dėl prievolės įvykdymo būdo nėra, priešingai, nustatyta, kad trečiuosius asmenis toks prievolės įvykdymo būdas tenkino ir buvo praktiškai įgyvendintas (CPK 185 str.).

27Apelianto teisinė pozicija, jog visgi galimai egzistuoja paskolos arba nepagrįsto praturtėjimo institutų taikymo faktiniai ir teisiniai pagrindai, argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino įrodymus ir kt., vertintini kritiškai ir atmestini kaip faktiškai ir juridiškai pagrįsti. Pagrįstais vertinami atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyti atsikirtimo argumentai, jog be apelianto paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl paskolos sutarties, taip pat ieškovas nenurodė ir neįrodė kitokio, nei atsakovas, ginčo pinigų sumokėjimo pagrindo.

28Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

29Nepagrįsto praturtėjimo instituto teisiniai aspektai

30Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės" XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovą pinigus (turtą) įgijus be teisėto pagrindo. Tai, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo tiesioginiai prievoliniai ar kitokie santykiai, nereiškia, jog piniginės lėšos buvo įgytos be pagrindo. Bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ginčo sumą pervedė trečiojo asmens interesais, taigi ieškovas, turėdamas pretenzijų dėl pervestos ginčo 39 540 Lt, turėtų kreiptis į trečiąjį asmenį (savo brolį) L. S., o ne į atsakovą, nes būtent L. S. interesais (byloje nepaneigta, nebuvo ginčijama bei nepateikti įrodymai, jog skola pagal vekselį M. D. (t. 1 b. l. 44, 45) L. S. buvo apmokėta, taip pat nėra duomenų, jog L. S. prieštaravo M. D. dėl tokio prievolės įvykdymo būdo) panaudoti ieškovo sumokėti pinigai (CK 6.50 str., 6.51 str. 1 d.).

32Paskolos instituto teisiniai aspektai

33Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Be to, lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto.

34Ginčo atveju įrodyta, jog šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties, nes pinigai atsakovui ieškovo pervesti ne kaip paskola, o kaip skolos grąžinimas per atsakovą trečiajam asmeniui M. D., tokiu būdu apmokant ieškovo brolio L. S. skolą pagal vekselį M. D. (CPK 185 str.). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygiška, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Šiuo atveju vekselio davėjas L. S. neginčijo turimos prievolės vekselio turėtojui M. D., priešingai atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta esantis jam skolingas, tačiau dėl nežinomų motyvų ir tikslų akivaizdžiai nutyli, neanalizuoja ir neaiškina aplinkybių, jog tai jis, o ne ieškovas faktiškai naudojosi minėtu automobiliu, jog tai jis, o ne ieškovas, buvo verslo partneriais su M. D., atsakovu, jog ieškovas ginčo dydžio pinigines lėšas perleido atsakovui priešingai L. S. interesais.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.

36Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

39CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atstovui advokatui T. J. sumokėjo 525 Eur (t. 2, b. l. 36, 37), todėl ši suma priteistina atsakovui ir ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968).

40Iš ieškovo valstybei priteistinas, 2015-02-11 teismo nutartimi atidėtas, 244 Eur dydžio žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 29–30) (CPK 84 str.).

41Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

42Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti atsakovui E. R. iš ieškovo K. S. 525 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

44Priteisti valstybei iš ieškovo K. S. 244 Eur žyminį mokestį.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 39 540 Lt skolos, 5 procentų... 4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pervesti... 5. Tretieji asmenys L. S. ir M. D. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-08 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo... 10. Atsakovas atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka ir prašo skundžiamą... 11. Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, jog... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 15. CPK 314 str. įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti... 16. Dėl ginčo santykių kvalifikavimo (ne) paskoliniais teisiniais santykiais... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos... 18. Teisėjų kolegija įvertinusi faktines ginčo situacijos aplinkybes, t. y.,... 19. - ieškovas (kreditorius) 2014-05-09 Palangos miesto apylinkės teismui... 20. - ieškovas pirminiame ieškinyje ir toliau laikėsi pozicijos, jog ginčo suma... 21. - atsakovui 2014-07-11 kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus įrodymus... 22. - atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nekeitė pirminės pozicijos... 23. - ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodė būtent... 24. - ieškovas nepateikė UAB „Ieva ir Ko“ įgaliojimo valdyti ginčo... 25. - ieškovo bankiniais pavedimais atsakovui pervestų ginčo pinigų sumos... 26. konstatuoja, jog pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados,... 27. Apelianto teisinė pozicija, jog visgi galimai egzistuoja paskolos arba... 28. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis,... 29. Nepagrįsto praturtėjimo instituto teisiniai aspektai... 30. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 32. Paskolos instituto teisiniai aspektai ... 33. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų... 34. Ginčo atveju įrodyta, jog šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties, nes... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 36. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į... 39. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 40. Iš ieškovo valstybei priteistinas, 2015-02-11 teismo nutartimi atidėtas, 244... 41. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 42. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti atsakovui E. R. iš ieškovo K. S. 525 Eur bylinėjimosi išlaidų... 44. Priteisti valstybei iš ieškovo K. S. 244 Eur žyminį mokestį....