Byla 1A-88-557-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nuteistajam V. G. (V. G.) ir jo gynėjui A. L., nuteistojo P. J. gynėjai Monikai Motiejauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir P. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nuosprendžio, kuriuo:

2P. J. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo iš E. A. namų 2006-12-09 laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo iš E. A. namų 2007-12-01 laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 1, 4 d. nustatyta tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008-05-13, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006-12-12 iki 2006-12-14,

3V. G. (V. G.) nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008-11-13, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006-12-12 iki 2006-12-14.

4Nuosprendžiu nuteistas ir T. K., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6P. J. ir V. G. nuteisti už tai, kad 2006-12-09 apie 21 val. ( - ), sodo bendrijoje ( - ) sodo namelyje Nr. ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe taip pat ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, P. J. pridėjus I. Š. virtuvinį peilį prie kaklo ir pagrasinus ją papjauti, po to vieną kartą smogus kėde nukentėjusiajai į galvos sritį, ne mažiau kaip septynis kartus rankomis ir kojomis sudavus pastarajai į galvą bei įvairias kūno vietas, taip padarant I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą - galvos minkštųjų audinių paburkimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės lūpos dešinėje su kraujosruva iš gleivinės pusės, dešiniame žande, dešiniojo žasto viršutiniame viduriniame bei apatiniame trečdaliuose, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, abiejuose dilbiuose, kairės krūtinės srityje, nugaros dešinėje juosmeninėje srityje, po ko P. J. ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smogus lovoje gulinčiam A. L. į veido sritį ir įvairias kūno vietas ir nežymiai jį sužalojus, padarant jam galvos sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu, odos nubrozdinimu, muštine žaizda viršugalvio kairėje, minkštųjų audinių paburkimu pakaušio dešinėje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke – vokų išoriniame kampe, poodines kraujosruvas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, bendrais veiksmais pagrobė E. A. priklausančio turto už 885 Lt, P. G. priklausančio turto už 100 Lt, I. Š. priklausančio turto už 107 Lt bei A. L. priklausančio turto už 10 Lt. Tokiu būdu P. J. ir V. G., panaudodami peilį bei fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

7P. J. nuteistas ir už tai, kad 2007-12-01 apie 20 val. ( - ), sodo bendrijoje ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs sodo namelio lango stiklą įsibrovė į E. A. priklausantį sodo namelį Nr. ( - ), kur vieną kartą rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai E. A. į veido sritį, vieną kartą į kaklą, nustūmė ją į kitą kambarį ir grasindamas prieš ją panaudoti fizinį smurtą jei nukentėjusioji jam trukdys, pagrobė E. A. turto už 12 Lt.

8P. J. nuteistas ir už tai, kad 2007-12-31 vakare ( - ), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvertė nuo kėdės ant grindų savo tėvą J. J. ir ne mažiau kaip 10 kartų šokinėjo ties krūtine ant nukentėjusiojo šono, taip padarydamas daugybines kraujosruvas krūtinės ląstoje ir VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo J. J. sveikatą, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo nuosprendį panaikinti ir jo bylą tirti iš naujo, o po to – nutraukti. Teigia, kad yra psichiškai nesveikas, nepajėgus pilnai kontroliuoti savo veiksmus, yra nenuspėjamo charakterio ir proto, ne kartą gydėsi, todėl jam reikia skirti psichiatrinę ekspertizę. Tai, ką padarė nusikaltimų metu, laiko kvailu, psichinės būklės įtakotu poelgiu, todėl mano, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad su juo pasielgta nehumaniškai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, ateityje pasižada pakeisti draugų ratą ir pasaulėžiūrą, jis yra diskriminuojamas dėl ankstesnių teistumų.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis nukentėjusiųjų atžvilgiu smurto nevartojo, todėl jo padarytas nusikaltimas negali būti traktuojamas kaip plėšimas.

11Teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo V. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo P. J. gynėja prašė tenkinti nuteistojo P. J. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, ir pagrįstai P. J. bei V. G. nuteisė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo išvadas nuteistųjų kaltės, veikų kvalifikavmo ir bausmių skyrimo klausimais pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje.

14P. J. apeliacinio skundo argumentai, kad tyrėja ir teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis yra psichiškai nesveikas, ir neištyrė jo psichinės sveikatos būklės, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad P. J. nuo vaikystės yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas. P. J. psichinė būsena ir šiuo metu atitinka lengvo protinio atsilikimo kriterijus. 2006-12-09 plėšimo padarymo metu P. J. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl konkretaus mąstymo, primityvių emocijų, blogos impulsų kontrolės veiksmų valdymas buvo apsunkintas (t. 3, b. l. 25 – 26). Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti į pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pakviestas ekspertas D. Tamašauskas, kuris papildomai paaiškino, kad P. J. visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo pakankamai suprasti, ką daro, o jo būsena atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus (t. 4, b. l. 125). Išsamios bei argumentuotos eksperto išvados dėl nuteistojo psichinės sveikatos būklės abejonių nekelia, todėl skirti nuteistajam papildomą psichiatrinę ekspertizę kolegija nemato pagrindo.

15BK 18 str. 2 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 str. arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal to paties straipsnio 3 d. asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 str. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas ne įpareigoja, o suteikia teisę teismui nuspręsti, ar taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, atitinkamas teisines priemones, jei taip, tai kokias priemones skirti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), įvertinti psichikos sutrikimo įtaką baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymui ir nuspręsti, ar atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba švelninant bausmę bus realizuota bausmės paskirtis (BK 41 str.).

16P. J. padarė tris tyčinius nusikaltimus, du iš jų sunkius, vieną apysunkį. Visi šie nusikaltimai yra smurtiniai, padaryti brutualiai smurtaujant prieš nukentėjusiuosius, jų esmė yra pakankamai suprantama net ir ribotai pakaltinamam asmeniui (beje, ekspertai nenustatė rimtesnių P. J. aplinkos suvokimo defektų, nustatytas tik apsunkintas gebėjimas valdyti savo veiksmus). Aplinkybę, kad P. J. šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ribotai pakaltinamas, apylinkės teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę, kas savo ruožtu nulėmė mažesnių už sankcijos vidurkį bausmių paskyrimą. Pažymėtina, kad P. J. visus jam inkriminuotus nusikaltimus padarė, būdamas girtas, savo noru vartodamas alkoholį ir dėl šios priežasties tapdamas tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai. Ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad P. J. gebėjimas tinkamai valdyti savo veiksmus nusikaltimų metu buvo apsunkintas ne tik objektyvių priežasčių – tam tikrų jo psichikos sutrikimų, tačiau ir į tai nukreipto tyčinio valingo nuteistojo elgesio – svaiginimosi alkoholiu. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino riboto pakaltinamumo kriterijus atitinkančią P. J. psichinės sveikatos būklę, dar labiau švelninti nuteistojo padėtį, motyvuojant jo ribotu pakaltinamumu, kolegija nemato pagrindo.

17Nuteistasis P. J. savo apeliaciniame skunde kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų neginčija. Tuo tarpu su nuteistojo V. G. argumentais dėl jo veikos perkvalifikavimo pagal BK 178 str. 1 d. sutikti negalima. Teismas pagrįstai nuteisė V. G. kaip plėšime dalyvavusį asmenį pagal BK 180 str. 2 d. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Pagal BK 180 str. 2 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė panaudojęs peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu įrankiu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Buvimas šalia nukentėjusiajam suvokiant, kad stovintis šalia asmuo yra bendrininkų grupės narys, atitinka grasinimo, t. y. psichinio smurto, vienam iš plėšimo požymių. Įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (BK 24 str. 1 d.), visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir naudojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. (tik grobė turtą arba tik naudojo smurtą).

18Nustatydamas plėšimo 2006-12-09 iš E. A. namų aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie apie P. J. prieš I. Š. bei A. L. panaudotą smurtą iš esmės yra nuoseklūs tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. I. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad P. J., užėjęs į namelį, iš pradžių nieko nedarė. Ji nuėjusi miegoti, o prabudo, kai buvo bandoma išnešti televizorių, dėl to ji papriekaištavusi, po ko P. J. jai prie kaklo pridėjo peilį, tačiau neįpjovė, o paskui pradėjo ją mušti iš pradžių kumščiu, vėliau kėdute, spyrė koja, puolė ir lovoje miegojusį A. L.. P. J. smurtaujant, kitas vaikinas jam pasakė, kad liautųsi, bet nuteistojo veiksmai ją buvo įbauginę, todėl ji pagalbos nešaukė (t. 4, b. l. 122). Nukentėjusioji P. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad matė, kaip I. Š., po to, kai ši papriekaištavo dėl išnešamo televizoriaus, prie kaklo pridėjo peilį, prasidėjo mušimai, o ji, P. G., bijojusi ir pajudėti (t. 4, b. l. 123). Be to, ikiteisminio tyrimo metu I. Š. ir P. G. atpažino P. J. kaip I. Š. mušusį ir jai peiliu grasinusį asmenį (t. 2, b. l. 22 – 31). A. L. parodė, kad prabudo nuo smūgių į galvą, bet po to vėl užmigo (t. 4, b. l. 123).

19Tuo tarpu nuteistųjų P. J. ir V. G. parodymai apie nusikaltimo aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi. P. J., pirmųjų apklausų metu pripažinęs, kad smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir grasino peiliu, teisiamojo posėdžio metu to neneigė, tik nurodė, kad įvykio neatsimena (t. 2, b. l. 8 – 11; t. 4, b. l. 119). Nuteistasis V. G. pirmosios apklausos metu teigęs, kad iš E. A. namų išnešė tik komodą, vėliau prisipažino sakęs netiesą (t. 2, b. l. 99 – 102, 130 – 133), o teisiamajame posėdyje parodė, kad išnešė televizorių, komodą, dujinę viryklę, vandens žarną, kibirą, striukę, be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad girdėjo kitame kambaryje P. J. mušamos moters šauksmus, supratęs prieš ją smurtaujama, teisiamajame posėdyje parodė, jog matė, kaip P. J. sudavė kažkam vieną smūgį, o peilio išvis nepastebėjo (t. 4, b. l. 120). Nors V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nematė, jog P. J. būtų kam grasinęs peiliu, tačiau tokia jo pozicija vertintina kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti atsakomybę. Nukentėjusiųjų, liudytojų ir pačių nuteistųjų parodymais nustatyta, kad nusikaltimo vakarą, P. J. ir V. G. esant pas E. A., I. Š. ir A. L. nuėjo miegoti į vieną kambarį, o kitame liko pati E. A., P. G. ir abu nuteistieji. Pastariesiems bebandant išnešti televizorių, I. Š., išlindusi iš kambario, kuriame miegojo, papriekaištavo nuteistiesiems dėl to, kad jie grobia turtą. P. J. supykęs pagriebė virtuvinį peilį ir prikišo jai prie kaklo, žodžiu grasino papjausiąs. Šiuos jo veiksmus matė nukentėjusioji P. G., akivaizdu, kad tokie P. J. veiksmai buvo matomi ir tame pačiame kambaryje buvusiam jo bendrininkui V. G.. Numetęs peilį, P. J. įstūmė I. Š. į kambarį, kuriame miegojo A. L., ir ten prieš juos smurtavo. Nustatytos aplinkybės rodo, kad iš pradžių nuteistieji tik grobė turtą, bet sulaukus pasipriešinimo, P. J. prieš nukentėjusiuosius panaudojo smurtą, taigi nuteistųjų sumanymas pagrobti svetimą turtą praėjo tam tikrą evoliucinę raidą, peraugdamas pirminį sumanymą nuo ketinimo pagrobti svetimą turtą vagystės būdu į svetimo turto pagrobimą plėšimo būdu. Neabejotina, kad grasinimai peiliu I. Š. bei prieš ją panaudotas smurtas po to, kai ji dar bandė prieštarauti E. A. turtą grobiantiems nuteistiesiems, išgąsdino įvykį mačiusius kitus nukentėjusiuosius, kurie be to, yra ir vyresnio amžiaus asmenys, o aplinkybė, kad P. J. buvo ne vienas, tik dar labiau leido jiems suprasti, kad priešinantis, smurtą gali panaudoti ir kitas bendrininkas.

20Taigi byloje nustatyta, kad P. J. turto pagrobimo tikslu panaudojo fizinį smurtą prieš I. Š. (pastarajai dar ir grasino peiliu) ir A. L., nežymiai juos sužalojo, o kitas nukentėjusiąsias šiuo jų akivaizdoje vartojamu smurtu ir grasinimais peiliu įbaugino, taip atimdamas jiems visiems galimybę priešintis jų turto pagrobimui, t. y. pilnai realizavo BK 180 str. 2 d. aprašytą plėšimo sudėtį, V. G. betarpiškai fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo ir peiliu jiems negrasino, tačiau jis matė tai darant P. J. ir kartu su juo pasinaudojo nukentėjusiųjų įbauginimu, išnešdami iš E. A. namų visus bent kiek vertingesnius nukentėjusiųjų daiktus, t. y. iš dalies realizavo plėšimo objektyviuosius požymius. Todėl teismas pagrįstai V. G. veiką kvalifikavo kaip plėšimą (svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant peiliu), padarytą bendrininkų grupe.

21Nuteistieji P. J. ir V. G. yra recidyvistai, būdami jauno amžiaus, nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, naujus tyčinius nusikaltimus, už kurių padarymą jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas, praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo. Paminėtina ir tai, kad už piktybišką paskirtų įpareigojimų nevykdymą, teismas nutartimi panaikino ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimą ir P. J., kuris nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, pasiuntė atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu savo elgesiu P. J. ir V. G. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Todėl teismas už padarytus naujus nusikaltimus pagrįstai jiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

22Paskirdamas nuteistiesiems už tyčinius nusikaltimus mažesnes už sankcijų vidurkį bausmes, bei P. J. skirtas bausmes tarpusavyje subendrindamas tik dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistųjų asmenybes, į aplinkybes, jog nusikaltimus jie įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, taip pat pakankamai įvertino P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ribotai pakaltinamas, atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistųjų padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Be kita ko, teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog V. G. vaidmuo grupiniame plėšime nebuvo pirmaeilis, jis pats nenaudojo fizinio smurto, ir paskyrė V. G. mažesnę, negu jo bendrininkui, bei ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Remiantis išdėstytu kolegija konstatuoja, jog P. J. ir V. G. nuteisti pagrįstai, baudžiamasis įstatymas jų atžvilgiu pritaikytas tinkamai, nuteistiesiems paskirtos teisingos bausmės, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Nutarė

24nuteistųjų P. J. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti.