Byla e2-487-861/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė A. P

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovei T. F., ieškovės T. F. atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, atsakovei J. I., atsakovės J. I. atstovei advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei, atsakovo A. M. atstovei N. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. F. ieškinį atsakovams A. M. ir J. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė A. P., ir

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po S. M. mirties jo palikimą priėmusiam įpėdiniui – atsakovui A. M., priteisti solidariai iš atsakovų 7 993,51 Eur skolos, 1 582,79 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė S. M. pagal 2013-07-30 vekselį paskolino 5 792,40 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2013-10-30, o pagal 2013-08-30 vekselį paskolino dar 2 201,11 Eur, kuriuos jis turėjo grąžinti iki 2013-11-30. 2017-08-13 S. M. mirė, o atsakovai paveldėjo jo turtą.

4Atsakovė J. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad S. M. parašas galimai suklastotas, ieškovė nepaaiškino paskolos suteikimo aplinkybių, be to, nepateikė vekselių originalų. Pažymėjo, kad nėra užfiksuotas pinigų perdavimo – priėmimo faktas. Atsakovė vertina, kad ieškovė kalta dėl susidariusių palūkanų.

5Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad S. M. pažinojo apie 25 metus. Mirus pastarojo žmonai, jis liko be darbo ir be kitų pajamų, turėjo skolų, todėl skolinosi iš ieškovės 20 000 Lt. Už trijų mėnesių pasiskolino 7 600 Lt medienos pirkimui. Skolą žalėjo grąžinti pardavęs žemę, kurią turėjo atgauti. Ieškovė teigė, kad S. M. buvo sąžiningas žmogus, ji norėjo jam padėti, jų santykiai buvo geri, draugiški, todėl ji raštu nereikalavo grąžinti skolos. Ieškovė skolintus pinigus turėjo ir perdavė S. M. grynaisiais pinigais, nes 38 metus dirbo buhaltere, gyveno viena ir neturėjo didelių išlaidų.

6Atsakovė J. I. paaiškino, kad S. M. buvo jos patėvis. Nuo 2009 metų jis nedirbo, o 2010 metais susirgus mamai, gydymui buvo naudojami atsakovės šeimos, ne S. M., lėšos. Apie ginčo skolą atsakovei S. M. niekada nesakė, nors apie visus kitus įsipareigojimus jie kalbėjosi. Teigė, kad ginčo pinigų niekada nėra mačiusi, nežino, kur jie galėjo būti panaudoti, nes S. M. ji pati visada duodavo pinigų pragyvenimui.

7Atsakovo A. M. atstovė nurodė, kad A. M. yra S. M. sūnus. Ji palaikė atsakovės J. I. poziciją, prašė ieškinį atmesti.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2013-07-30 ir 2013-10-30 S. M. pasirašė vekselius, pagal kuriuos jis ieškovei turėjo grąžinti iš viso 7 993,51 Eur. Mirus S. M., palikimą priėmė atsakovai.

10Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po S. M. mirties jo palikimą priėmusiam įpėdiniui – atsakovui A. M..

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įstatymas įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

12Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. mirė 2017-08-13. 2017-10-23 ieškovė kreipėsį į notarę A. P. su pareiškimu, kuriame pranešė apie savo kreditorinį reikalavimą. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą pareigą, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atnaujimo. Laikytina, kad reikalavimas atsakovui A. M. yra pareikštas nepraleidus įstatyme numatyto termino.

13Ginčo vekseliai nustatytu terminu nebuvo pateikti S. M. apmokėti. Taigi, ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų skolą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010).

14Ieškovė teigė, kad ginčo sumą ji S. M. skolino. Taigi laikytina, kad tarp ieškovės ir S. M. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

15Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

16Nagrinėjamu atveju S. M. pasirašė vekselius, kurie, kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju laikytini skolos rašteliais. Nei vekseliuose (skolos rašteliuose), nei kituose rašytiniuose dokumentuose, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Atsakovai ginčija pinigų perdavimo faktą. Taigi, byloje kilo ginčas, ar paskolos dalykas buvo perduotas S. M..

17Šalys turi teisę ir pareigą įrodinėti civilinėje byloje turinčias reikšmės aplinkybes, kurias įgyvendina pateikdami rašytinius bei žodinius paaiškinimus, pateikdami teismui dokumentus ir kitus įrodymus bei dalyvaudami tiriant bei vertinant šiuos duomenis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suponuoja šalių teisę ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą.

18Kaip minėta aukščiau, esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktą turi įrodyti būtent paskolos davėjas. Be to, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

19Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kaip minėta aukščiau, paskolos davėjas turi įrodyti pinigų perdavimo faktą. Nagrinėjamu atveju, vekseliuose (paskolos rašteliuose) nėra atskiro patvirtinimo apie pinigų perdavimą, taip pat nėra ir atskiro pinigų perdavimo-priėmimo akto.

20Ginčo byloje dėl to, jog vekseliai yra pasirašyti S. M. nėra, nors iš pradžių atsakovė J. I. kėlė klausimą dėl vekselių klastojimo. Ieškovė teigė, kad abu kartus atsakovui pinigus perdavė grynaisiais pinigais savo namuose. Jie buvo vieni, todėl pinigų perdavimo-priėmimo liudininkų nėra. Atsakovė J. I. kėlė klausimą, iš kur ieškovė turėjo tokią pinigų sumą. Ieškovė paaiškino, kad ji gyvena viena, neturi šeimos, neišlaidauja, visada dirbo buhaltere, todėl pinigų turėjo. Įrodinėdama aplinkybę, kad ji galėjo turėti skolintą pinigų sumą, į bylą ieškovė pateikė pažymą apie gaunamą atlyginimą, taip pat 2002 metų turto ir pajamų deklaraciją. Teismas vertina, jog ieškovė iš tiesų galėjo turėti ginčo pinigų sumą, nors turto ir pajamų deklaracija yra pateikta už kitą laikotarpį, nei nagrinėjamas šioje byloje.

21Suėjus vekselyje nustatytam terminui, ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo įrašo padarymo, nes, pasak ieškovės, S. M. prašė dar palaukti, žadėjo grąžinti pinigus vėliau, kai atgaus žemes, parduos medieną. Ji taip ilgai nesikreipė dėl skolos priteisimo ir raštu neragino S. M. grąžinti skolą todėl, kad jie buvo draugai, dažnai susitikinėjo, ji juo pasitikėjo, o S. M. turėjo finansinių sunkumų, ji jam norėjo padėti. Pažymėtina, jog paties skolos raštelio buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CK 6.65 straipsnis), tačiau to nepakanka įrodyti, jog paskolos dalykas tikrai perduotas paskolos gavėjui.

22Byloje iš esmės nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – S. M.. Kaip minėta aukščiau, pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu neįrodoma, kad paskolos dalykas iš tikrųjų perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nėra tiesioginių įrodymų, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – S. M..

23CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė J. I. pateikė įrodymus, jog patyrė 1 206,98 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 206,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

24Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 18,67 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 18,67 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės T. F., a. k. ( - ) 18,67 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

28Priteisti iš ieškovės T. F., a. k. ( - ) atsakovės J. I., a. k. ( - ) naudai 1 206,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti terminą kreditoriniam... 4. Atsakovė J. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad S. M. parašas... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad S. M. pažinojo apie 25 metus.... 6. Atsakovė J. I. paaiškino, kad S. M. buvo jos patėvis. Nuo 2009 metų jis... 7. Atsakovo A. M. atstovė nurodė, kad A. M. yra S. M. sūnus. Ji palaikė... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2013-07-30 ir 2013-10-30 S. M. pasirašė... 10. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje... 12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. mirė 2017-08-13. 2017-10-23 ieškovė... 13. Ginčo vekseliai nustatytu terminu nebuvo pateikti S. M. apmokėti. Taigi,... 14. Ieškovė teigė, kad ginčo sumą ji S. M. skolino. Taigi laikytina, kad tarp... 15. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo... 16. Nagrinėjamu atveju S. M. pasirašė vekselius, kurie, kaip nurodyta... 17. Šalys turi teisę ir pareigą įrodinėti civilinėje byloje turinčias... 18. Kaip minėta aukščiau, esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos... 19. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar... 20. Ginčo byloje dėl to, jog vekseliai yra pasirašyti S. M. nėra, nors iš... 21. Suėjus vekselyje nustatytam terminui, ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo... 22. Byloje iš esmės nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis... 23. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 18,67... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovės T. F., a. k. ( - ) 18,67 Eur pašto išlaidų... 28. Priteisti iš ieškovės T. F., a. k. ( - ) atsakovės J. I., a. k. ( - )... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...