Byla 2A-418-524/2013

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir ieškovės L. G. įgalioto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. įgalioto asmens S. G. ieškinį atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir ieškovės L. G. įgalioto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė panaikinti 2009-04-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei 2009-08-07 apskrities viršininko įsakymą; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas pagal faktiškai valdomas sklypo ribas; priteisti 1750 Lt turtinę žalą; 3000 Lt neturtinę žalą; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkai. Jie kreipėsi į atsakovę, kad atliktų kartografinius matavimus. 2009-04-06 buvo sudaryta kartografinių matavimų atlikimo sutartis. Atsakovės atlikti kadastriniai matavimai neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių. Ieškovams priklausantis pastatas, unikalus Nr. ( - ), patenka į trečiojo asmens I. V. V. žemės sklypą. Sklypo riba pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4 faktiškai neatitinka tikrovės, nes riba kerta pastatą, kiemą. Atsakovės atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs, jie nesilaikė Nekilnojamojo turto įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Ieškovės prašymu IĮ „Geometrica“ atliko naujus kadastrinius matavimus pagal esamą ir faktiškai valdomą padėtį ir netikslumus ištaisė. Kadangi atsakovės atlikti matavimai netikslūs, turi būti naikinami 2009-04-15 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas bei 2009-08-07 apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 4-4957-(1.3). Ieškovų turtinę žalą sudaro 800 Lt, kuriuos sumokėjo atsakovei, 200 Lt už žemės sklypo nuotrauką, už naujus matavimus sumokėti 750 Lt.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 33 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad žemės sklypo riba yra aiški, ji yra nustatyta pagal faktinį žemės naudojimą, ieškovė ir trečiasis asmuo daiktines teises yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, jos nustatytos kadastriniais matavimais, todėl ieškovės reikalavimą nustatyti jos žemės sklypo ribas pripažino nepagrįstu. Ieškovė prašė panaikinti 2009-04-19 žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą ir 2009-08-07 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-4957-(1.3), kuriuo ieškovei buvo papildomai parduota 0,0091 ha žemės sklypas ir pakeisti kadastriniai ieškovei priklausančio žemės sklypo duomenys. Ieškovė pareiškė reikalavimą UAB „Kartografiniai projektai“, tuo tarpu tinkama atsakovė turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl šį reikalavimą atmetė kaip pareikštą ne tam atsakovui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė jai padarė turtinę ir neturtinę žalą, nes nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.

4Ieškovės įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenustatė reikšmingas bylai aplinkybes, o ginčą sprendė pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus. Nenustatė svarbios aplinkybės, kad atsakovė, 2009-04-15 ženklindama žemės sklypo ribas, vadovavosi V. M. individualios įmonės 2000-03-14 parengtu preliminariu žemės sklypo planu M 1:500, kuriame buvo nurodyti tik žemės sklypo ilgiai ir plotas, tačiau nebuvo nurodytos koordinatės, nebuvo išlikę tikslūs ribų taškai. Teigia, kad atsakovė privalėjo vietoje nustatyti riboženklius ir tikslinti ribas, tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal faktinę situaciją sklypo riba persidengia, tačiau kadastriniai matavimai viešame registre užregistruoti pagal ankstesnius preliminarius matavimus. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, tokiu būdu pažeidė apelianto konstitucines teises į nešališką teismą. Pažymi, kad reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Dėl netikslių atsakovės matavimų ieškovai patyrė išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl turi būti atlyginta ir neturtinė žala.

5Atsakovė atsiliepimu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantės reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo pareikštas ne tam asmeniui, t. y. ieškovė nurodė netinkamą atsakovą. Paaiškina, kad žemės sklypų ribos yra aiškios ir nepersidengia, teisingi duomenys yra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neįrodė, kad patyrė turtinės ir neturtinės žalos, t. y. neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymą yra pareikštam ne tam subjektui. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad sklypų ribos aiškios, žemės sklypai nepersidengia bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad ieškovės pateiktas projektas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes žemės sklypo plotas padidintas.

7Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Šios bylos ginčas susideda iš dviejų dalių, t. y. ginčas iškeltas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto, apskrities viršininko įsakymo bei žemės sklypo ribų nustatymo, o kita dėl netinkamo sutarties, sudarytos su atsakove, vykdymo. Tačiau ieškovės savo visus reikalavimus suformulavo tik vienai atsakovei –UAB ,,Kartografiniai projektai‘‘, todėl pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs patikslinti atsakovą byloje, o ieškovei nesutikus, teisingai šią ieškinio dalį atmetė.

10Dėl žemės sklypo ribų nustatymo, 2009-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ginčijimo.

11Byloje nustatyta, kad šalys 2009-04-06 sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovės žemės sklypo geodezinių-topografinių matavimų plano sudarymą, t. y. kadastro darbus, patikrą ir suderinamumą (t.1, b.l.21). Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovė, prašydama naikinti 2009-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, privalėtų nurodyti atsakove Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą (t.2, b.l. 3), tačiau ieškovė nesutiko. Tik nesutikus ieškovei, jog ši institucija būtų atsakove byloje pagal CPK 45 str., ši institucija būtų byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

12Be to, ieškovė teismo prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas pagal faktiškai valdomas sklypo ribas, tačiau į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovu gretimo sklypo valdytojo, t. y. L. V. teisių ir pareigų perėmėjos I. V. V.. Jei ieškovė iškėlė ginčą dėl žemės sklypo ribų, tai šią ieškinio dalį reikia nagrinėti pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010. Šalis, siekianti žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3K-6/2010). Be to, teisėjų kolegija mano, jog apeliantė nėra tinkamai suformulavusi ir pareiškusi reikalavimo dėl ginčo sklypo ribų nustatymo. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo būtina pateikti sklypo planą su visomis gretimybėmis, pagal kurį galėtų būti nustatytos ribos. Šis planas turi atitikti įregistruotų sklypų, kuriuos valdo gretimų sklypų savininkai, dydžius Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs tokio plano, nes faktiškai nusistovėjusios ribos turi būti pavaizduotos plane ir pareikštas reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, todėl tokį reikalavimą ieškovė galės reikšti kitoje byloje, jei tarp jos ir gretimo sklypo valdytojo iškils ginčas. IĮ ,,Geometrica‘‘ planas neatitinka ieškovės privatizuoto sklypo dydžio.

13Todėl šios bylos atsakovei UAB ,,Kartografiniai projektai‘‘ negali būti pareikšti reikalavimai dėl ieškovės žemės sklypo ribų nustatymo ir paminėto 2009-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, nes ši atsakovė yra tik sandorio, sudaryto su ieškove dėl kadastrinių matavimų atlikimo jos 0,0847 ha privatizuotame sklype , kurio kadastrinis Nr. ( - ) (priedas, b.l.30-31), šalis.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovė remdamasi IĮ ,,Geometrica‘‘ žemės sklypo projektu, nurodo didesnį plotą 20 kv. m nei 2009-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme, todėl šis aktas turi būti nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka pareiškus ieškinį tam įgaliotai institucijai. Taip pat byloje nustatyta, kad sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą (t.1, b.l. 24) nedalyvavo trečiasis asmuo - gretimo sklypo savininkas, iš ieškovės atstovo paaiškinimo teisme nustatyta (t.2, b.l.27), kad ieškovė turi pretenzijų gretimo sklypo savininkui dėl 1995 metais atliktų kadastrinių matavimų jo sklype, todėl jei tarp gretimų sklypų savininkų iškils ginčas dėl naujų sklypo ribų nustatymo, ieškovas turėtų reikšti jam ieškinį.

15Dėl 2009-04-06 šalių sutarties vykdymo.

16Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašus ieškovės gretimo sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ) (t.1, b.l.52), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1995-03-15, o ieškovės 0,0847 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvo suformuotas ir įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus 2009-04-15(t.1, b.l. 17). Ieškovė įrodinėja, jog atliekant jos sklypo įregistruotus kadastrinius matavimus jos dalis pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), patenka į gretimo trečiojo asmens žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribas. Byloje nustatyta, kad kartografinius matavimus ieškovės sklype pagal ginčo sutartį atliko tuo metu geodezininku asistentu dirbęs L. L.. Nacionalinės žemės tarnybos raštu (t.1, b.l.36) įrodyta, kad L. L. ženklindamas ieškovės sklypo ribas negalėjo įvertinti gretimo sklypo, t.y. trečiojo asmens kadastrinių matavimų tikslumo, todėl buvo įspėtas. Šis raštas įrodo, jog dėl šių matavimų netikslumo ieškovės ūkinio pastato dalis 0,15 m patenka į gretimo žemės sklypo ribas, tačiau byloje nustatyta, kad šis tyrimas buvo vykdomas po ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijos, kuri buvo įregistruota 2011-05-10. Be to, šiame rašte nurodydama, kad ženklindamas ieškovės sklypo ribas L. L. negalėjo įvertinti gretimo sklypo – kadastro Nr. ( - )kadastrinių matavimų, atliktų ir įregistruotų 1995 m., tikslumo. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, kad būtent trečiojo asmens sklypo kadastriniai matavimai , atlikti 1995 m., jo manymu gali būti netikslūs. Tačiau kol jie nenuginčyti, matininkas jais privalėjo vadovautis, įvertindamas tą aplinkybę, kad pati ieškovė pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (t.1, b.l.24) nenurodydama jokių pastabų. Be to, liudytojo L. L. parodymais įrodyta, jog kai jis atliko matavimus vykdant ginčo sutartį 2009 metais ieškovės sklype buvo viena padėtis, o kai atvažiavo permatuoti sklype, buvo pastatytas kitas pastatas, todėl jis tikslių matavimų atlikti negalėjo (t.2, b.l.29). Šie jo parodymai patvirtinti ieškovės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuris įrodo, jog jo sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2009-04-15, o ieškovės ūkinio pastato kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2011-05-10 (t.1, b.l. 18), todėl byloje yra įrodytas atsakovės paaiškinimas (t.2, b.l.3), kad ieškovė rekonstravo ūkinį pastatą jau po sklypo kadastrinių matavimų. Šią aplinkybę patvirtina nuotraukos (t.1, b.l.126-128). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens pastatai turi bendrą sieną, ginčas byloje vyksta dėl sklypo ribos, pažymėtos 3 - 4 riboženkliais. Todėl ieškovė, po atsakovės kadastrinių matavimų, vykdydama priestato rekonstrukciją, privalėjo pasitikslinti riboženklius, nes už teisingą sklypo ribos išlaikymą yra atsakingas šio sklypo valdytojas. Byloje įrodyta, kad ieškovės ginčo sklypo riba yra sublokuota su trečiojo asmens pastatu, todėl tokiais atvejais vykdant statinių rekonstrukcijas žemės sklypų savininkai turi būti ypatingai atidūs ir rūpestingi pasitikslinant sklypo ribas.

17Įvykdžiusi ginčo sutartį atsakovė suformavo jos sklypo kadastrinių matavimų bylą (t.1, b.l. 22-28). Kadastriniai matavimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas taisykles dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo (su pakeitimais, įsigaliojusiais 2005-04-01). Ieškovė nurodo, jog atsakovė pažeidė šių taisyklių 11p., kuris nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Tačiau nepateikė įrodymų dėl šio punkto pažeidimo bei neįrodė, kad atliekant jo žemės sklypo kadastrinius matavimus ar surašant ginčijamą aktą, buvo pažeisti jo paminėtų taisyklių 11, 25, 26 punktai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovių, tiek trečiojo asmens žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad apeliantės ir trečiojo asmens žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų. Ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) įsigijus nuosavybės teises nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į Nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Suformuota ieškovei kadastrinių matavimų byla įrodo, kad atsakovė šią pareigą įvykdė (t.1, b.l.22-28). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Įregistruojant atsakovės paruoštus kadastrinius matavimus paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta. Ši kadastrinių matavimų byla įrodo, kad ieškovė dalyvavo sudarant sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir jame pasirašė (t.1, b.l.24). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktas ir planas, kuriais buvo nustatytos ieškovės sklypo ribos, buvo sudaryti, todėl byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai įvykdė ginčo sutartį, nes byloje įrodyta, kad ieškovė jos atliktus kadastrinius matavimus įregistravo 2009-04-15(t.1, b.l.17). Ieškovės sklypo kadastro duomenų įregistravimas įrodo, jog atsakovė ginčo sutartį įvykdė tinkamai, pagal ieškovės užsakymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį.

18Todėl įvertinus iškeltą ginčą, šios bylos įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė turėtų spręsti klausimą dėl trečiojo asmens sklypo 1995 m. kadastrinių matavimų tikslumo, nes tokias aplinkybes nurodo paaiškinime, bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių dėl kadastrinių duomenų patikslinimo.

19Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

20Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Tokių faktų neįrodo ieškovės suvokimas dėl pirmosios instancijos teisėjų užduotų klausimų pobūdžio. Paminėti apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teisėjo užduoti klausimai buvo dėl faktinių aplinkybių patikslinimo. Ieškovė nenurodė, kokius reikšmingus bylai paaiškinimus galėjo duoti trečiasis asmuo I. V., jos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir šioje byloje nebuvo ginčijami, jai ieškinys dėl sklypo ribų nustatymo nebuvo pareikštas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2012-09-27 nutartimi (t.2, b.l.9) teisėjo nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas ir nenustatyta šališkumo įrodymų. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Pagal bylos įrodymus negalima padaryti apeliaciniame skunde nurodyto motyvo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

21Pagal bylos įrodymus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

22Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.