Byla I-312-583/2009

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos įpareigojimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovei Ingridai Kupriščenkovai, atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - UAB ( - ), UAB ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos įpareigojimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas.

2Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

5pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą, nurodydamas, kad atsakovas nesilaiko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatų, t.y. per minimos teisės normos nustatytus terminus neatlieka teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrų. Pareiškėjas šiais ir prašyme detaliau išdėstytais argumentais teismo prašo : - įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas ir per 15 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti: žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypo (kadastrinis ( - )), esančio ( - ), žemės sklypų grupės (kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), sav., žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), sav., žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliųjų planų projektų derinimo procedūras. Pareiškėjo atstovė Ingrida Kupriščenkova palaiko prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo jį tenkinti. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija savo atiliepime į pateiktą prašymą (b.l.98-99) nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija dėl didelio darbo krūvio, specialistų stokos, per Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą neturi galimybių atlikti pateiktų detaliųjų planų derinimo procedūrų. Teigia, kad tretieji suinteresuoti asmenys galėtų pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir per įstatymo nustatytą terminą neatlikus derinimo procedūrų, teikti detaliųjų planų projektus teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai - Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Pareiškėjo prašymas įpareigoti per įstatymo nustatytą terminą suderinti tik UAB ( - ) ar UAB ( - ) parengtus detaliųjų planų projektus pažeistų kitų projektavimo įmonių bei planavimo organizatorių teisėtus lūkesčius, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo atstovas Vaidotas Jasas prašo prašymo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija papildyta naujais nariais, todėl tikėtina, kad detaliųjų planų projektų derinimo procedūra vyks sparčiau ir bus laiku įgyvendinamos Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatos. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepimu į prašymą (b.l.90-91) nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą, jame išdėstytų motyvų pagrindu. Teigia, kad nors Teritorijų planavimo įstatyme 27 straipsnio 4 dalyje ir numatyta, kad jei išvada ar protokolas dėl pateikto dokumentų derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, tačiau praktika rodo, kad realiai šia situacija pasinaudoti negalima, nes Klaipėdos AVA, patikrinusi tokius detaliuosius planus surašo neigiamas išvadas ir vėl siunčia atsakovui pakartotinai derinti. Tretysis suinteresuotas asmuo ( - ) atsiliepimu į prašymą (b.l. 96) sutinka su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais motyvais prašo jį tenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovas V.P. palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti.

6Kolegija konstatuoja:

7Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2009 m. kovo 16 d. reikalavimu Nr. (5.1)-TR-82, 2009 m. kovo 30 d. reikalavimu Nr. (5.1)-TR-96, 2009 m. balandžio 7 d. reikalavimu Nr. (5.1)-TR-103 Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją įpareigojo neatidėliotinai vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas laikantis šioje teisės normoje nustatytos teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros bei jos atlikimo terminų. Iš reikalavimų turinio (b.l.76-78) matyti, jog buvo reikalaujama atlikti žemės sklypų (sklypų numeriai įvardinti teikimuose) detaliųjų planų projektų derinimo procedūras. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2009 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (5.1)-S13-239 (b.l.81) reikalavimo įvykdymo terminas dėl 2009 m. kovo 16 d. reikalavimo įvykdymo pratęstas iki 2009 m. balandžio 21 d. 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. E-3 Nuolatinės statybos komisijos pirmininkė V.Vytienė (b.l.82-83) nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybei pateikta ir užregistruota, tačiau neišnagrinėta daugiau kaip 300 techninių projektų ir 200 detaliųjų planų. Rašte nurodoma, kad dėl specialistų, galinčių dirbti Nuolatinėje statybos komisijoje, stokos, pateiktų projektų gausos nėra galimybių apsvarstyti ne eilės tvarka teikimuose nurodytų detaliųjų planų projektų. Šis atsakymas pareiškėjo buvo pripažintas atsisakymu įvykdyti reikalavimą. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad pagal UAB ( - ) 2009 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 623 pateiktą informaciją ir UAB ( - ) 2009 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 60 pateiktą informaciją, Nuolatinės statybos komisija neatliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypų grupės (kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) detaliųjų planų projektų derinimo procedūrų, todėl teismą prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas ir per 15 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įvardinti žemės sklypų detaliųjų planų projektų derinimo procedūras.

8Pareiškėjo kreipimasis į teismą yra grindžiamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl yra būtina pateikti šios teisės normos (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies) aiškinimą. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas:

91) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos;

102) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

11Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą suponuojama joje pateiktos nuostatos, kad savivaldybės administravimo subjektas „neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų“. Aiškindama šią nuostatą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo, suformuluoto Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 str.) teisės aiškinimo metodais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. nutartyje Nr. A¹⁴³-179/2009 pažymėjo, kad ji yra taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Tai reiškia, kad (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. taikymo požiūriu) įstatymo ar Vyriausybės sprendimo savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai taip pat reiškia, kad šie reikalavimai (jų įgyvendinimas) turi būti aktualūs tiek Vyriausybės atstovo reikalavimo savivaldybės administravimo subjektui pateikimo metu, tiek ir jo kreipimosi į teismą metu, nes priešingu atveju būtų nepasiekiamas prašomo įgyvendinti teisės akto tikslas.

12Todėl, sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo kreipimesi į teismą) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus. Taip pat yra būtina išaiškinti teisės akto (kurio įgyvendinimo siekia Vyriausybės atstovas) paskirtį bei jo taikymo ypatumus.

13Kaip jau paminėta sprendime, pareiškėjas reaguodamas į detaliųjų planų rengėjų UAB ( - ) ir UAB ( - ) pateiktus skundus dėl detaliųjų planų projektų derinimo procedūrų vilkinimo (b.l.9-75) atsakovui pateikė reikalavimus dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Reikalavimai buvo grindžiami Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininkė 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. E-3 (b.l.82-83) atsakydama į teikiamus reikalavimus neginčija, kad minimo įstatymo nuostatų nėra laikomasi dėl jos manymu objektyvių priežasčių ir akcentuoja, kad ne eilės tvarka svarstyti vieno detaliojo plano rengėjo teikiamų detaliųjų planų nėra teisinio pagrindo. Taigi būtina analizuoti teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendrosios tvarkos reglamentavimą. Kaip jau minėta ginčo, kad atsakovas per įstatymo nustatytą terminą neatliko savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrų, nekyla. Teikiamais reikalavimais ir prašymu yra prašoma įpareigoti atsakovą atlikti derinimo procedūras. Tačiau įstatymo leidėjas Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinęs nuostatą, numatančią, kad jei išvada ar protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai. Taigi planavimo organizatoriui įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, įvykdžius reikalavimą raštu per 5 darbo dienas pranešti derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai apie parengto teritorijų planavimo dokumento pateikimą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, teikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Trečiojo suinteresuoto asmens ( - ) atstovas nurodė, kad nei vienu atveju, dėl kurio buvo pateikti pareiškėjo reikalavimai, planavimo organizatorius nesinaudojo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostata. Tai argumentuojama, tuo, kad pagal nusistovėjusią praktiką, pasinaudojus aukščiau cituojama teisės norma ir Klaipėdos AVA pateikus teritorijų planavimo dokumentą patikrinimo išvados pateikimui, tokie detalieji planai yra tikrinami, tačiau pateikiama neigiama patikrinimo išvada, nurodant, kad nėra gautos planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotos išvados dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo (b.l.72, 74).

14Taigi iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad planavimo organizatoriui nėra užkirsta galimybė teikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, jei per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos atsakovas neatliko teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros. Įvykdęs Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies reikalavimus planavimo organizatorius įgyja teisę teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti Klaipėdos AVA ir be atsakovo teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros. Klaipėdos AVA pozicija dėl tokia tvarka pateiktų tikrinimui teritorijų planavimo dokumentų šios bylos kontekste nėra aktuali, kadangi teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo procesas yra priskiriamas valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai, kurią įstatymo nustatyta tvarka vykdo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantys subjektai ir pareiškėjas į šių subjektų ratą nepatenka (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1621/2008). Taigi pareiškėjo pateikti reikalavimai atsakovui dėl detaliųjų planų derinimo procedūrų atlikino yra nepagrįsti, kadangi atsakovui per įstatymo nustatytą terminą neatlikus teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros, planavimo organizatoriui įvykdžius įstatymo keliamus reikalavimus, yra suteikta galimybė teritorijų planavimo dokumentą teikti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai be tokio derinimo. Todėl pareiškėjo reikalavimas imperatyviai įpareigoti atsakovą atlikti derinimo procedūras kai įstatymo leidėjas yra numatęs ir kitą elgesio modelį yra nepagrįstas.

15Taipogi pažymėtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) 2009 m. birželio 2 d. prašymu (b.l.102) nurodo, kad 2009 m. gegužės 27 d. atliktos žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), detaliojo plano projekto derinimo procedūros, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir dėl to, kad prašyme įvardinamo sklypo detaliojo plano derinimo procedūros jau yra atliktos ir tuo reikalavimo dalis įvykdyta.

16Pareiškėjas savivaldybės administracinės priežiūros procedūrą pradėjo pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, kurie yra detaliųjų planų rengėjai. Įstatymo leidėjas būtent numato, kad suinteresuotas planavimo proceso subjektas yra planavimo organizatorius, kuris teikia detaliojo plano projektą derinimo procedūroms atlikti ir jo neatlikimas sukelia teisines pasekmes būtent jam, o ne detaliojo plano rengėjui. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta planavimo organizatoriaus sąvoka - Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti, o 21 dalyje apibrėžiama planų rengėjų sąvoka - juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi tiesioginį suinteresuotumą dėl administracinės procedūros turi ne detaliųjų planų rengėjai, o planavimo organizatoriai, kurių interesais veikia plano rengėjai, todėl net ir nustačius įstatymo pažeidimus, administracinės priežiūros procedūra neturėjo apsiriboti šių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovaujamų planavimo organizatorių interesų gynimu. Kaip nustatyta iš Nuolatinei statybos komisijai pateiktų svarstymui detaliųjų planų projektų registracijos žurnalo, 2009 m. birželio 1 d. rašto Nr. (34.12)41-710 (b.l.112), atsiliepimo į prašymą, šiuo metu Nuolatinėje statybos komisijoje yra sudaryta eilė 210 detaliųjų planų projektų ir 480 techninių projektų derinimui. Taigi toje pačioje komisijoje yra derinami ir detaliųjų planų projektai ir techniniai projektai. Pagal žurnalų registracijos duomenis akivaizdu, kad UAB ( - ) ir UAB ( - ) yra ne vieninteliai detaliųjų planų rengėjai, kurie kreipėsi dėl projektų derinimo ir kuriais planavimo organizatoriai siekia realizuoti savo teisę į sklypų suplanavimą, paskirties keitimą ir kt. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos numato, kad kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti. Taigi, net ir nustačius, kad nesilaikoma Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nevykdomos įstatymo nuostatos dėl derinimo procedūrų atlikimo per įstatymo nustatytą terminą, tai įstatymo nesilaikymas sukelia teisines pasekmes ne atskirai subjektų kategorijai, o visiems teritorijų planavimo organizatoriams, pateikusiems derinimui detaliuosius planus. Tačiau teikimai dėl reikalavimų vykdyti įstatymą buvo teikiami tik dėl UAB ( - ) ir UAB ( - ) parengtų detaliųjų planų derinimo procedūrų neatlikimo, tuo buvo ignoruojami kiti detaliųjų planų rengėjai ir planavimo organizatoriai. Teisinio vertinimo nekeičia pareiškėjo atstovės argumentai, kad kiti planavimo organizatoriai ir detaliųjų planų rengėjai nesikreipė į pareiškėją. Nustačius įstatymo pažeidimus vyriausybės atstovas imperatyviai įpareigojamas jam suteiktų įgalinimų apimtimi reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti. Todėl reikalavimas laikytis įstatymų tik konkrečių subjektų atžvilgiu, juos be jokios teisinės argumentacijos išskiriant, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimai).

17Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; kita vertus, šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).

18Taigi pareiškėjas reikalaudamas vykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas privalėjo paisyti ir iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančio reikalavimo, kad visų planavimo organizatorių, kurie derinimui yra pateikę teritorijų planavimo dokumentus derinimo procedūrai nuolatinei statybų komisijai, teisinė padėtis yra vienoda, tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokių asmenų nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl akivaizdu, kad byloje aptarto pobūdžio reikalavimų formulavimas ir prašymo reikalavimų teisme formulavimas tokia apimtimi, kuria reikalaujama atlikti konkrečius veiksmus vykdant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas tik konkrečių subjektų pateiktų teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu, prieštarauja ne tik aukščiau įvardintoms Konstitucijos nuostatoms, bet ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatoms.

19Remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

21Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinei statybų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ( - ), UAB ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.