Byla e2-12480-631/2020
Dėl nesutikimo su darbo ginčų komisijos 2020-02-11 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1474 ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“ vadovui T. P., ieškovo atstovei advokatei Laimutei Petraitienei, atsakovei R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“ ieškinį atsakovei R. M. dėl nesutikimo su darbo ginčų komisijos 2020-02-11 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1474 ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Luksofonas“ (toliau ir – ieškovė, darbdavys, įmonė, bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir R. M. reikalavimą priteisti 954,72 Eur neišmokėtą kompensaciją už 39,5 nepanaudotų atostogų dienų bei reikalavimą priteisti netesybas, atmesti; iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, jog darbo ginčų komisijos sprendimu buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl tariamai neišmokėtos 954,72 Eur kompensacijos už 39,5 nepanaudotas atostogų dienas išieškojimo, taip pat nuspręsta išieškoti dviejų mėnesinių mokėtino darbo užmokesčio dydžio netesybas - 731,04 Eur. Atsakovės reikalavimas priteisti papildomą kompensaciją už tariamai nepanaudotas 39,5 kasmetinių atostogų dienas, tenkintas vadovaujantis tik atsakovės nepagrįstais paaiškinimais, neįvertinus pateiktų įrodymų visumos, neįvertinus atsakovės (vienintelė ieškovės buhalterė) eitų darbo pareigų bei atliktų įsipareigojimų. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė konkrečių aktualių faktinių aplinkybių - kaip, kur ir kokias duomenimis yra fiksuotas atsakovės nurodytas nepanaudotų atostogų dienų skaičius, kuris tariamai nebuvo kompensuotas. Atitinkamai dėl to nėra pagrindo iš ieškovės papildomai išieškoti kompensaciją už, neva, nepanaudotas 39,5 kasmetinių atostogų dienas. Todėl ieškovė prašo darbo ginčą išspręsti iš esmės. Ieškovė nurodo, kad atsakove R. M. nuo 2006-11-01 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji dirbo ( - ) pareigose 4 valandų darbo dienos režimu. Atsakovė administravo visus su ieškovės buhalterija susijusius klausimus bei dokumentus, teisės aktų nustatyta tvarka teikė ataskaitas bei deklaracijas valstybinėms institucijoms, tvarkė personalo dokumentus. Ieškovė yra maža bendrovė, turėjo 3-2 darbuotojus. Ieškovės direktorius visą laiką pasitikėjo atsakove. Sudarė jai priimtinas ir jos pageidaujamas darbo sąlygas, visą laiką leido dirbti iš namų, leido nesilaikyti darbo laiko grafiko, nekontroliavo jos faktiškai išdirbamų valandų skaičiaus, leido savo žinioje turėti ir valdyti bei laikyti bendrovės dokumentus. Tačiau 2019 m. rudenį, kai ieškovės direktorius atsakovei uždavė konkrečius klausimus apie jos vykdomas darbo funkcijas ir tvarkomus dokumentus, nes buvo svarstytas klausimas dėl ieškovės veiklos stabdymo, ir iškilo būtinybė peržiūrėti ieškovės veiklos bei buhalterinius dokumentus, situacija pasikeitė, kadangi atsakovė atsisakė pateikti savo žinioje turėtus įmonės dokumentus. Todėl 2019-10-09 įvyko susitikimas su atsakove, bet ir jo metu prašomi dokumentai pateikti nebuvo. Atsakovė pateikė tik atspausdintą ir pačios nepasirašytą didžiąją knygą 2019-08-31 datai. Buvo sutarta, kad atsakovė darbdaviui pateiks personalo dokumentus (darbo sutartis, tabelius, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, prašymus, įsakymus ir t.t.) ir didžiąją knygą 2019-09-30 datai. Visi šie dokumentai visą laiką buvo atsakovės žinioje. Tačiau prašomų dokumentų dalies atsakovė nepateikė, kitą dalį delsė pateikti. Todėl su atsakove buvo sutarta, kad prašytus dokumentus ji pateiks 2019-10-16. Tačiau atvykusi į ieškovės biurą, atsakovė dokumentų neperdavė ir į konkrečius dalykinius klausimus neatsakė, iš biuro pasišalino. Kadangi dokumentai bendrovei nebuvo perduoti, atsakovės dar kartą pareikalauta iki 2019-10-17 pristatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir t.t. Taip pat nuo 2019-10-18 panaikinta prieiga atsakovei (buhalterei) valdyti ieškovės banko sąskaitą ir daryti atsiskaitymus. 2019-10-23 atsakovė atsiuntė ieškovės didžiąją knygą 2019-01-01 – 2019-09-30 laikotarpiui. Atsakovė 2019-10-29 pateikė ieškovei prašymą išleisti atostogų. Ieškovės direktorius prašymo netenkino, nes atsakovė nebuvo atlikusi konkrečių darbų, įskaitant ir reikalavimo perduoti dokumentus. 2019-10-28 atsakovė pateikė paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Tačiau jame nieko nepaaiškina, kodėl įmonės dokumentai, įskaitant ir darbo laiko apskaitos dokumentus nėra pateikiami. 2019-10-29 atsakovei pateikus prašymą atleisti iš darbo, ieškovės direktorius tenkino jos prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2019-11-18. Ieškovei taip pat iš atsakovės per antstolį buvo perduoti keturi paketai dokumentų, tačiau atsakovė nebuvo fiksavusi, ką perduoda, nebuvo pasirašiusi jokio priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė 2019-11-11 pateikia bendrovei darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius už 2019 m. spalio mėnesį, kad ieškovės direktorius galėtų atlikti mokėjimus. Susipažinus su atsakovės pateiktais dokumentais, bendrovės direktoriui kilo daug klausimų atsakovei, tačiau ji neatsakė į juos. Ieškovės direktorius 2019-11-13 kreipėsi į atsakovę e-paštu, prašydamas nurodyti nepanaudotų atostogų likutį 2019-11-18 datai, nurodant, jog informacija reikalinga atsiskaitymui su ja paskutine jos darbo dieną, nes negavus šios informacijos, nebus galima vykdyti galutinio atsiskaitymo. Atsakovė nepateikdama jokių jos teiginius pagrindžiančių duomenų, taip pat nepateikusi jokių paaiškinimų, 2019-11-15 e-paštu nurodė, kad jos nepanaudotų atostogų likutis - 79 darbo dienos. Ieškovė, neturėdama duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytus teiginius apie jos nepanaudotų atostogų likučius, vadovavosi 2019-10-23 pateiktoje didžiojoje knygoje buvusiais duomenimis apie atostoginių kaupimus, bei 2019-11-11 e-paštu pateiktu 2019 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Nustačius, kad bendrovėje yra sukaupta atostoginių kaupinių 1891,83 Eur sumai ir esant dviems darbuotojams, minėta kaupinių suma buvo padalinta iš įmonės darbuotojų skaičiaus ir atitinkamai beveik pusė šios sumos išmokėta atsakovei kaip kompensacija už nepanaudotos atostogas. Po atsakovės atleidimo, siekaint galutinai su atsakove išspręsti įmonės dokumentų perdavimo klausimus, jai buvo nurodyta palaikyti kontaktą ir bendradarbiauti su bendrovei buhalterines paslaugas pradėjusiu teikti UAB „Profesiniai mokymai“ vadovu R. M.. Tačiau atsakovė ignoravo R. M. siekį padėti išsiaiškinti klausimus dėl atsakovei priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės įsitikinimu, už ieškovės buhalterinių dokumentų, įskaitant ir darbo laiko apskaitos duomenų, tinkamą vedimą buvo atsakinga atsakovė, ir ji nėra perdavusi bendrovei dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės darbuotojų darbo laiką. Ieškovė teigia, jog vienintelis duomuo, kuris yra perduotas ieškovei, ir iš kurio galima nustatyti mokėtiną kompensaciją - įrašai apie atostoginių kaupinius didžioje knygoje. Todėl ieškovė atsakovei mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas apskaičiavo vadovaujantis vieninteliu jai perduotu šaltiniu - didžios knygos įrašais, kad bendrovėje iš viso buvo sukaupta atostoginių kaupinių 1891,83 Eur sumai. Kadangi bendrovėje 2019 m. buvo 2 darbuotojai ir nebuvo pateikta jokių kitų duomenų apie kiekvieno darbuotojo nepanaudotas atostogas, minėta kaupinių suma padalinama iš įmonės darbuotojų skaičiaus (2 asmenys) ir atitinkamai beveik pusė šios sumos išmokėta atsakovei kaip kompensacija už nepanaudotos atostogas. Kitaip paskaičiuoti išmokėtiną kompensaciją, ieškovės teigimu, nebuvo objektyviai įmanoma tik dėl atsakovės neatliktų pareigų. Atsakovė išvis nepildė tabelių, todėl susiklostė tokia situacija. Ieškovė negalėjo remtis atsakovės pateiktais atostoginių paskaičiavimais, nes jie nebuvo niekuo pagrįsti bei nuolat kito. 2019-11-15 laiške atsakovė nurodo, kad yra neišnaudojusi atostogų už 79 darbo dienas. Tačiau 2019-10-29 prašyme nutraukti darbo sutartį jau nurodė, kad yra neišnaudojusi atostogų už 69 darbo dienas. Prašyme darbo ginčų komisijai nurodoma, kad neišnaudotų dienų skaičius yra 81,37 darbo dienos. Ieškovė pažymi, kad atsakovė, būdama vienintele bendrovės buhaltere, buvo atsakinga už minėtos apskaitos tinkamą vedimą. Todėl nepateikus jokių kitų įrodymų, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo nustatyta vadovaujantis Didžiosios knygos duomenimis. Ieškovė teigia nesant darbdavio kaltės dėl visos susiklosčiusios situacijos. Duomenų neperdavė ir, tikėtina, tinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraščių nevedė atsakovė. Todėl būtent ji yra atsakinga už esamus nesklandumus. Ieškovė teigia nesant DK 147 str. nustatyto pagrindo netesyboms. Ieškovė iš esmės nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytomis išvadomis apie sukauptas 39,5 dienas neapnaudotų atostogų ir nuspręsta išieškoti 954,72 Eur kompensaciją. Bendrovės vadovas negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje, jo paaiškinimai nebuvo išklausyti, sprendimas priimtas tik išklausius atsakovę. Be to, pati atsakovė Komisijos posėdyje patvirtino faktą, kad nepanaudotų atostogų rezervą ji fiksuodavo įmonės apskaitoje ir finansinėse ataskaitose. Kitaip sakant, atsakovė pripažino faktą, kad Didžiojoje knygoje yra fiksuotas bendrovėje sukauptas nepanaudotų atostogų rezervas. Todėl ieškovei nesuprantama, kodėl darbo ginčų komisija šiais Didžiosios knygos duomenimis nesivadovavo, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė ne tik tvarkė, bet ir fiziškai valdė (turėjo savo žinioje ir laikė juos ne ieškovės biure) tiek buhalterinius, tiek darbo laiko apskaitos dokumentus. Jei atsakovė - buhalterė - būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, tinkamai vedusi darbo laiko apskaitą, klausimų dėl nepanaudotų atostogų likučių, nebūtų kilę, t. y. dėl esamos situacijos (neaiškumo) nėra ieškovės kaltės. Be to, darbo ginčų komisija nesurinko jokiu įrodvmu. kurie patvirtintų atsakovės prielaidas, kad dokumentai, persiusti per antstoli, ieškovei buvo įteikti pagal konkretų lydraštį. Joks aprašas nebuvo pateiktas į bylą, atsakovė nepateikė įrodymų, kad kažkoks aprašas ieškovės buvo priimtas. Ginčų komisija nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą įrodyti, kokį neišnaudotų atostogų dienų skaičių buvo sukaupusi atsakovė, įpareigojant paneigti atsakovės deklaruotus skaičius. Dėl visų ieškovės nurodytų faktų, ieškovės nuomone, DGKS sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaringas, todėl ginčas turi būti išnagrinėtas iš esmės ir R. M. reikalavimas priteisti 954,72 Eur neišmokėtą kompensaciją už 39,5 nepanaudotų atostogų dienas bei netesybų reikalavimas atmestas (el.b.l.1-8, t.I).

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, būtent ieškovė buvo atsakingas už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir darbo užmokesčio bei kompensacijų už nepanaudotas atostogas apskaičiavimą. Vien aplinkybė, jog atsakovė buvo ieškovės buhalterė, jokia apimtimi nepanaikina darbdavio atsakomybės už apskaitos organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės argumentai, jog ji nežino ir negali žinoti, kiek konkrečiai nepanaudotų atostogų dienų turi atsakovė, jos vertinimu yra nepagrįsti. Atsakovei, kuri buvo ieškovės darbuotoja, negali būti priskirtos ieškovės kaip darbdavio pareigos. Atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, kad nebuvo perduoti ieškovės apskaitos dokumentai. Pažymi, kad visi pas atsakovę buvę ieškovės apskaitos, darbo laiko ir užmokesčio dokumentai buvo perduoti per antstolį. Atsakovė prieš pateikdama dokumentus antstoliui juos nufotografavo, todėl aplinkybė, jog atsakovė perduodama dokumentus neįvardino kiekvieno perduodamo dokumento, kurių buvo ypatingai daug, nepaneigia to, jog dokumentai ieškovei buvo perduoti. Ieškovei buvo žinoma, kiek atsakovė turėjo nepanaudotų atostogų dienų. Ieškovė dėl neperduotų dokumentų nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą, be to, nenurodo, kokius dokumentus gavo, kokių konkrečiai dokumentų trūksta ir tik 2020-01-31 pranešė apie tokį faktą Darbo ginčų komisijai savo atsiliepime.

6Atsakovė laiko, jog ieškovė galimai tyčia, siekdama nemokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas teigia, jog neva nėra gavusi reikiamų dokumentų ir juos slepia. Ieškovė taip pat nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, jog atitinkami darbo laiko apskaitos dokumentai yra ar turėjo būti pas atsakovę. Atsakovė nesutinka su darbdavio atliktu atsakovei priklausančios nepanaudotų atostogų kompensacijos apskaičiavimu pagal sukauptą atostoginių sumą preziumavus, jog atsakovė ir ieškovės direktorius atostogavo po lygiai, ir sukaupta atostogų suma kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas dalintina pusiau. Toks ieškovės sprendimas laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu, nes darbuotojui kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso tik nuo jo dirbto ir poilsiui skirto laiko, bet ne nuo kitų pas darbdavį dirbančių darbuotojų poilsio laiko. Atsakovė nurodo, kad jai jos darbo laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2017-06-30 priklausė 293,88 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, iš kurių ji išnaudojo 188 kalendorines dienas. Todėl galutinis likutis sudarė 76 darbo dienas. Už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2019-11-02 atsakovei priklausė 59 darbo dienos kasmetinių atostogų, iš kurių panaudotos buvo 56 darbo dienos. Taigi, nepanaudotų atostogų likutis minėtu laikotarpiu sudarė 3 darbo dienas. Iš viso nepanaudotų atostogų likutis sudaro 79 darbo dienas. Tuo tarpu ieškovė, taikydama lygių dalių tarp dviejų darbuotojų kompensacijos padalinimo principą, kuris nėra niekuo pagrįstas, atsakovei kompensavo tik 39,5 darbo dienų nepanaudotų atostogų, t. y. tik už pusę atsakovės nepanaudotų atostogų. Kita nepanaudotų atostogų dalis liko nekompensuota. Vidutiniam darbo užmokesčiui sudarant 505,00 Eur per mėnesį arba 24,16 Eur už dieną, likusi neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovei dalis, jos paskaičiavimais, sudaro 954,72 Eur. Atsakovė mano, kad būtent tokią kompensaciją turėjo gauti atsakovė pagal darbo laiko apskaitos dokumentus. Ieškovė pateikė duomenis, jog neteisingai skaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl nežinomų priežasčių dalindama pusiau sukauptą sumą atostogų kompensavimui. Atsakovė yra perdavusi visus darbo laiko apskaitos dokumentus ieškovei, todėl neturi galimybės pateikti darbo laiko žiniaraščių, iš kurių matytųsi nurodytas nepanaudotų atostogų skaičius, tokią galimybę turi tik ieškovė, tačiau teikdama ieškinį to nepadarė. Atsakovė atsiliepimu sutinka ir su darbo ginčų komisijos priskaičiuotomis iš darbdavio jai netesybomis, darbdaviui laiku neatsiskaičius po darbo santykių nutraukimo. Atsakovė prašo teismo atmesti ieškovės pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą ir palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1103 pilna apimtimi, įvertinti aplinkybę, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi už nepanaudotas atostogas ir toliau delsia, o nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos praėjo daugiau nei du mėnesiai, todėl pagal LR DK 147 str. 2 d. priklausytų netesybos už keturis mėnesius (el.b.l.105-108, t.I).

7Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas ir atstovė advokatė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškindami, kad iškilus poreikiui bendrovę uždaryti, atsakovės buvo paprašyta perduoti visus bendrovės dokumentus, nuo ko ir prasidėjo įtempti santykiai su atsakove, ji vengė susitikti ir perduoti visus prašomus dokumentus, o kai galų gale dėžę su dokumentais per antstolį perdavė, pasirodė, kad didelės dalies dokumentų trūksta, perduoti dokumentai nebuvo sunumeruoti, juos buvo sudėtinga atrinkti, trūko eilės finansinės atskaitomybės dokumentų, R. M., su kuriuo bendrovė sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, bandė susisiekti su atsakove ir išspręsti klausimą dėl jai priskaičiuotos atostoginių kompensacijos, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti, o apskaičiuoti kompensaciją nebuvo galimybės, nebuvus pateiktų su darbo laiko apskaita susijusių visų dokumentų, kompensaciją buvo įmanoma apskaičiuoti tik pagal Didžiąją knygą, atostogų kaupinių eilutę, nes tai daugmaž atitiko skaičiavimus, kiek bendrovėje dirbantys du darbuotojai buvo sukaupę nepanaudotų atostogų dienų ir kiek bendrovė yra sutaupiusi atostoginių išmokėjimui. Atsakovės prašius pateikti įmonės pelno, nuostolių ataskaitą, darbuotojų dokumentus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitą ir t.t., ji to nepadarė, buvo raginama keletą kartų, įspėta dėl pareigų neatlikimo, tačiau vietoj to, kad padėtų sutvarkyti apskaitos dokumentus, paprašė išeiti iš darbo ir 2019 m. lapkričio 18 d. buvo atleista. Ieškovės atstovai vertina, kad darbo ginčų komisija visiškai nepagrįstai rėmėsi atsakovės skaičiavimais, nekreipdama dėmesio į pačios atsakovės kaltus veiksmus dėl dokumentų nepateikimo, neargumentavo, kodėl netenkina darbdavio apskaičiuota kompensacija pagal Didžiosios knygos įrašus ir priėmėm nepagrįstą sprendimą priteisti kompensaciją, bei papildomai dar priteisė netesybas. Darbdavys nesutinka su tokiu sprendimu ir prašo ginčą išspręsti iš esmės bei pripažinti, kad atsakovei kompensacija yra išmokėta, todėl netesybos negali būti skaičiuojamos, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė paaiškino, kad jos funkcijos bendrovėje buvo tvarkyti apskaitą, su ieškovės vadovu dirbo, bendradarbiavo dar anksčiau, nei pradėjo dirbti UAB „Luksofonas“, iki pat 2019 m. rudens viskas klostėsi labai gerai, tačiau 2019 m. rugsėjį konfliktas iškilo, kai vadovas pareikalavo surinkti, pateikti visą bendrovės dokumentaciją, nepaaiškindamas, kokiais tikslais prašoma visų dokumentų už kone visą bendrovės gyvavimo laiką. Atsakovei nebuvo atskleista iš pradžių, kad siekiama bendrovę uždaryti, nurodyta, kad dokumentų prašo „mokestininkai“, tačiau niekas nekonkretizuota, todėl jai nebuvo suprantama, kokių konkrečių dokumentų reikalauja. Be to, atsakovė dirbdavo iš namų, ieškovės biure nebuvo sudaryta sąlygų jai dirbti, jai reikėjo atvykti dalies dokumentų surasti ir bendrovės ofiso patalpose, bet ji neturėjo rakto, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl susitikimų su įmonės vadovu. Atvykus į susitikimą, nebuvo galima visko sutvarkyti dėl priešiško vadovo elgesio, taip pat jis nepaaiškino, kokiu tikslu kartu buvo ir R. M., kodėl ji turėjo su juo bendrauti dėl įmonės apskaitos dokumentų. Kai atsakovė suruošė perdavimui visus įmonės dokumentus, 2019 m. spalio 16 d. vadovas jų nepriėmė, vėliau teigdamas, kad jei nebuvo tinkamai perduoti, nors iš teisų jis gavo per antstolį dokumentus. O kad dokumentai buvo tinkamai surūšiuoti ir aprašyti, atsakovė teigia įrodanti fotografuota medžiaga. Atostogų faktus atsakovė fiksuodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir jie visi buvo perduoti, tačiau ieškovė jų nepateikė ginčą nagrinėjant komisijoje ir teisme. Nevienodą atostogų dienų skaičių ji nurodė todėl, kad jų skaičius skyrėsi, vienoks buvo, kai rašė pirminį prašymą darbdaviui, kitoks lapkričio 2 d. ir dar kitoks ją atleidžiant iš darbo lapkričio 18 d. Darbdavys turi žinoti savo darbuotojų darbo laiką, UAB „Luksofonas“ direktorius nepriiminėjo įsakymų dėl atostogų suteikimo, ji tik parašydavo direktoriui elektroniniu paštu dėl atostogų ir ją išleisdavo, lygiai taip pat pats vadovas ją informuodavo apie atostogas, įsakymais jos nebuvo forminamos, bet atsakovė nurodo atostogų laiką fiksavusi lentelėje, kuri buvo perduota darbdaviui, kuri yra byloje ir joje yra fiksuotos panaudotų atostogų dienos kiekvienais metais. Atsakovės vertinimu, darbdavys su ja pasielgė nesąžiningai, už išdirbtus ilgus metus neatsiskaitęs net už nepanaudotas atostogas, o jai išėjus savo noru, ji neteko teisės ir į DK 57 straipsnyje numatomą išeitinę išmoką, prašo netenkinti ieškinio, palikti darbo ginčų komisijos priskaičiuotas sumas ir netesybas dėl pavėluoto atsiskaitymo.

9Ieškinys atmetamas.

10Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė 2006 m. spalio 31 d. darbo sutarties Nr.01 pagrindu nuo 2006 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB „Luksofonas“ ( - ). Pagal darbo sutarties pakeitimą, atsakovei nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo mokamas 505 Eur darbo užmokestis. Atsakovė dirbo antraeilėse pareigose 4 valandų darbo dienos režimu 5 dienas per savaitę (el. b. apyrašo psl.21-22). Atsakovė atleista iš darbo 2019 m. lapkričio 18 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pačiai prašant.

11Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

12Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad tarp šalių galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, jokio susitarimo dėl to nepateikta, ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.

13Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

14Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Dėl to, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakove).

15Tarp šalių - ieškovės UAB „Luksofonas“ ir atsakovės R. M. kilo individualus darbo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio ir apskaičiavimo.

16Darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarties vykdymą, darbo užmokesčio mokėjimą, šias pareigas privalo vykdyti laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Darbdavys privalo būti susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką.

17Vertindamas byloje esančius surinktus įrodymus ir šalių rašytinius bei žodinius paaiškinimus, teismas pripažįsta, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atsakovei būtų išmokėjusi visą jai priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

18Ieškovės bendrovėje 2019 m. dirbus 2 darbuotojams ir, ieškovės teigimu, įmonei neturėjus jokių kitų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie kiekvieno darbuotojo nepanaudotas atostogas, buvo pasiremta UAB „Luksofonas“ Didžiąja knyga, jos įrašu 4466 „Atostogų kaupiniai, kur nurodyta 1891,83 Eur suma ir minėta kaupinių suma padalinta iš įmonės darbuotojų skaičiaus, atitinkamai beveik pusė šios sumos išmokama R. M. kaip kompensacija už nepanaudotos atostogas, t.y. 918,22 Eur, neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo psl.60-61, darbo bylos psl.40).

19Teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją byloje, kad bendrovei, jos vadovui nebuvo žinoma, kiek atsakovė buvo išnaudojusi atostogų ir koks buvo nepanaudotų atostogų dienų likutis. Plati susirašinėjimo tarp įmonės vadovo ir pačios atsakovės medžiaga patvirtina, kad atsakovė iš tiesų dėjo pastangas pateikti darbdaviui visą turimą įmonės dokumentaciją, taip pat ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, priskaitymų, atskaitymų dokumentus, darbuotojų prašymus, direktoriaus įsakymus ir pan., iš kurių būtų galima darbdaviui apskaičiuoti ir tinkamai visiškai atsiskaityti su atleidžiama atsakove. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, taip pat ir jos nufotografuotų perduodamų dokumentų dėžės viršumi, kur matyti jos perduodamų dokumentų sąrašas, jame nurodyti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nuo 2012 metų, bei darbuotojų prašymai sutiekti kasmetines atostogas ir t.t ( el. b. apyrašo psl. 40).

20Darbdavys iš esmės nepaneigė aplinkybių, kad jam per antstolio kontoros asmenis buvo perduota dėžė su dokumentais. Vienok, kartu ieškovei ir atsakovei nesudarius priėmimo-perdavimo akto, lieka konkrečiau nenustatyta, kokie būtent dokumentai, susiję su įmonės darbo laiko apskaita, direktoriaus įsakymais dėl atostogų ar darbuotojų prašymais dėl atostogų suteikimo, buvo ieškovei perduoti, koks jų turinys.

21Teismas kritiškai vertina darbdavio pasirinktą atostoginių kompensacijos atsakovei apskaičiavimo būdą pagal Didžiosios knygos atostoginių kaupinius. Darbdavio paaiškinimai, kad įmonėje esant dviems darbuotojams, nežinant, kiek atsakovė atostogavo, teisingumo ir proporcingumo principu, sukauptų atostoginių rezervinę sumą dalino apytiksliai iš dviejų ir išmokėjo proporcingą dalį atsakovei, neturi jokio nei teisinio, nei loginio pagrindimo, ieškovei nesirėmus jokiais duomenimis apie realiai tiek ieškovės vadovo direktoriaus, tiek atsakovės (dviejų įmonės darbuotojų) jau panaudotas atostogas, ar skaičiavus nepanaudotų atostogų laiką.

22Laikytini prieštaringais ieškovės paaiškinimai dėl rėmimosi Didžiosios knygos atostoginių kaupiniais kompensacijos atsakovei apskaičiavimui. Jei ieškovė, jos atstovai tvirtina, kad neturėjo pagrindo remtis atsakovės pateikta informacija apie jos išnaudotas atostogų dienas per visą darbo laikotarpį ir apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, tai ieškovės rėmimasis taip pat atsakovės pateiktais skaičiais įmonės Didžiojoje knygoje lygiai taip pat gali kelti nepasitikėjimą ieškovei atsakovės nurodytais duomenimis. Tačiau šiuo atveju, darbdavys šiais duomenimis rėmėsi.

23Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. būtent įmonės vadovas.

24Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos numato, jog juridiniai asmenys taip pat privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

25Ieškovė, kaip darbdavys, juridinis asmuo, visą atsakomybę perkeldama savo darbuotojai, atleidžiamai iš pareigų įmonės finansininkei, vis dėlto, pati turi prisiimti atsakomybę už buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkymo įmonėje nesilaikymo padarinius, su tuo susijusią riziką.

26Teismas įvertina byloje tai, kad nėra pateikta jokių darbdavio įsakymų dėl kasmetinių atostogų darbuotojams, jų tarpe ir atsakovei, suteikimo. Nors darbdavys nurodo, kad pareigą paruošti įsakymus turėjo atsakovė, kuri turėjo sekti darbuotojų atostogų įforminimą ir atostoginių apskaičiavimą, tačiau pažymėtina, kad būtent darbdavys, išleisdamas darbuotojus kasmetinių atostogų, privalo priimti įsakymą, kurio pagrindu turėtų būti iš anksto patvirtintas atostogų grafikas arba (kaip nagrinėjamu atveju, esant minimaliam darbuotojų skaičiui bendrovėje) bent darbuotojo prašymas suteikti atostogas. Ieškovas tokių įsakymų ar darbuotojų prašymų į bylą nėra pateikęs, nors pagal atsakovės nufotografuotą perduotų dokumentų sąrašą, ji darbdaviui perdavė ir tokius dokumentus.

27Ieškovė iš esmės nepaneigė byloje atsakovės atliktų skaičiavimų apie nepanaudotų atostogų dienų likutį, nurodęs, kad atostoginių apskaičiavimui atleidžiant atsakovę iš darbo rėmėsi UAB „Luksofonas“ Didžiosios knygos visų sąskaitų suvestine, konkrečiai joje, atostoginių kaupimo eilutėje nurodytu 1891,83 Eur dydžiu, ir šią sumą dalindamas iš dviejų (du darbuotojai: vadovas ir atleidžiama atsakovė) apskaičiavo R. M. pervestiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

28Kaip minėta, teismas nesutinka su tokiu atostoginių apskaičiavimu atleidžiamai darbuotojai.

29Teismas pažymi, jog pareiga tinkamai forminti įmonės dokumentus, tame tarpe ir su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui. Išnagrinėjęs bylą, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas sprendžia, kad darbdavio pozicija dėl visiško atsiskaitymo su atsakove nėra pagrįsta įrodymais ir teisės normomis.

30Dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio.

31Esant tokioms aplinkybėms, kai darbdavys negali pateikti į bylą apskaičiuoto atostogų dienų skaičiaus atsakovei, bei esant kilusiam ginčui tarp šalių dėl to, kokį skaičių dienų darbuotoja atostogavo, ir koks yra jos nepanaudotų atostogų likutis, už kurį turėjo būti apskaičiuota kompensacija atsakovę atleidžiant iš darbo, teismas iš dalies remiasi atsakovės, buvusios ieškovo darbuotojos, pateiktais skaičiavimais, kaip labiausiai atitinkančiais byloje nustatytus faktus apie darbo ir poilsio laiką ieškovės bendrovėje, taip pat darbo ginčų komisijos darytais paskaičiavimais, atitinkamai perskaičiuojant ir pakoreguojant atostogų dienas ir nepanaudotų atostogų kompensaciją, remiantis 2016 m. redakcijos Darbo kodekso normomis, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu.

32Pagal byloje esančius pateiktus duomenis, kuriuos sudarė ir pateikė pati darbuotoja, buvusi atsakinga už darbo laiko apskaitą įmonėje, ir kuriais teismas remiasi, kaip vieninteliais pagrįstais ir ieškovės nenuginčytais kitais leistinais įrodymais byloje, atsakovei R. M. darbo teisinių santykių laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2017-06-30 (naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo) priklausė 299 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų ((28 k.d. x 10) + 19 k.d. nuo 2016-11-02 iki 2017-06-30). Iš šio skaičiaus atsakovė per laikotarpį iki 2017-06-30 buvo išnaudojusi 188 kalendorines dienas. Atostogų likutis už šį laikotarpį – 111 kalendorinių dienų, arba 79,29 darbo dienos.

33Už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2019-11-18 atsakovei priklauso 47,73 darbo dienos kasmetinių atostogų. Kaip matyti pagal atsakovės skaičiavimų lentelę, ji nuo 2017 m. liepos 1 d. yra atostogavusi 56 darbo dienas, todėl jai už šį laikotarpį nepriklauso kompensacija.

34Taigi, atsakovės nepanaudotų kasmetinių atostogų likutis iš viso yra 71,02 (79,29 – 8,27) darbo dienos. Atsakovės vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį sudarant 505 Eur, o 2019 m. buvus valstybėje patvirtintam 20,9 vidutiniam mėnesio darbo dienų skaičiui, jos vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 24,16 Eur, atitinkamai, už 71,02 darbo dienų nepanaudotų atostogų kompensacija – 1715,84 Eur (neatskaičius mokesčių).

35Darbdaviui esant sumokėjusiam atleidžiant darbuotoją 555,53 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, yra pagrindas šią sumą išskaičiuoti iš priskaičiuotos visos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kadangi teismas darbuotojams priskaičiuojamas sumas nurodo neatskaičius mokėtinų mokesčių, o darbdavio priskaičiuota kompensacija darbuotojai (neatskaičius mokesčių), nurodoma 918,22 Eur (darbo bylos lapas 40), teismas priteisia atsakovei 797,62 Eur (1715,84 – 918,22) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

36Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu, „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje“.

37Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotoju, kuriam išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondu, nurodant, patikslinant apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tiek su darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojo naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, bei atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius.

38Kaip minėta, teismas priteisia darbuotojai sumas, neatskaičiuodamas priklausančių mokesčių, kadangi tai susiję su vykdymo proceso specifika ir darbdavio skaičiuotinais mokesčiais nuo priteistų sumų, prieš pervedant antstoliui (ar išmokant tiesiogiai darbuotojui) išieškotinas sumas.

39Dėl netesybų priteisimo

40Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

41Pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakove neatsiskaitė (neišmokėjo visos kompensacijos už nepanaudotas atostogas) atleidimo iš darbo dieną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo ieškovės darbo santykių pabaigos 2019 m. lapkričio 18 d. praėjo daugiau nei du mėnesiai, kai darbdavys su darbuotoja nėra visiškai atsiskaitęs.

42Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos, t.y. nuo 2019 m. lapkričio 19 d., ir negali būti priteisiamos daugiau kaip už šešis mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Darbdavys uždelsė atsiskaityti sumas, didesnes, nei atsakovės vidutinis darbo užmokestis, todėl iš jo pagal DK 147 str. 2 d., darbuotojos naudai priskaičiuotina netesybų suma sudaro 3030 Eur (neatskaičius mokesčių, 505 Eur x 6 mėn.) netesybų.

43Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Laikantis naujojo Darbo kodekso nuostatų, reglamentuojančių netesybų skaičiavimą ir priteisimą už neatsiskaitymo laikotarpį, kartu su minėtų principų derinimu, bei teismine praktika, pripažintina, jog netesybos šiuo atveju taip pat gali būti mažinamos. Teismas įvertina tai, kad ieškovė yra maža bendrovė ir šiuo metu dedamos pastangos ją likviduoti, todėl teismas sprendžia, jog netesybos mažintinos perpus, laikant 1515 Eur sumą pakankama sankcija darbdaviui nagrinėjamoje situacijoje, bei atitinkančia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, kaip adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Iš ieškovės priteisiama atsakovei sumokėti 1515 Eur netesybas dėl uždelsimo atsiskaityti.

44Teismas pažymi, kad kiti ieškovės, jos atstovų ir atsakovės išdėstyti teiginiai ir argumentai dėl įmonės dokumentų perdavimo, taip pat atsakovės replikos dėl ieškovę atstovaujančios advokatės santykių su ieškovės vadovu ir kt. neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimto teismo sprendimo esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

45Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal LR CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.). Kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą, nepaneigė darbdaviui tenkančios pareigos atsiskaityti su darbuotoja nutraukus darbo sutartį, išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nors ir pakeitęs darbo ginčų komisijos sprendimu apskaičiuotas sumas, ginčą išsprendė darbuotojos naudai, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

48Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 5,18 Eur ir priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d., 96 straipsnis).

49Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str., 410 str., teismas

Nutarė

50uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“ ieškinį atmesti.

51Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j. a. k. 300611133, atsakovei R. M., a.k. ( - ), 797,62 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 62 euro centus, neatskaičius mokėtinų mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

52Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j. a. k. 300611133, atsakovei R. M., a.k. ( - ) 1515 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiolika eurų, neatskaičius mokesčių) netesybų.

53Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j. a. k. 300611133, 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

54Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, arba į surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sumokėjimo).

55Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. DGKS-1103 darbo byloje Nr. APS-131-1474 netenka galios.

56Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Luksofonas“ (toliau ir –... 4. Ieškinyje nurodė, jog darbo ginčų komisijos sprendimu buvo patenkintas... 5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad pagal... 6. Atsakovė laiko, jog ieškovė galimai tyčia, siekdama nemokėti kompensacijos... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas ir atstovė advokatė pilnai palaikė... 8. Atsakovė paaiškino, kad jos funkcijos bendrovėje buvo tvarkyti apskaitą, su... 9. Ieškinys atmetamas.... 10. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė 2006 m. spalio 31 d. darbo sutarties... 11. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis... 12. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad tarp šalių galiotų sąlyga dėl vėlesnio... 13. Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 14. Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi... 15. Tarp šalių - ieškovės UAB „Luksofonas“ ir atsakovės R. M. kilo... 16. Darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą... 17. Vertindamas byloje esančius surinktus įrodymus ir šalių rašytinius bei... 18. Ieškovės bendrovėje 2019 m. dirbus 2 darbuotojams ir, ieškovės teigimu,... 19. Teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją byloje, kad bendrovei, jos... 20. Darbdavys iš esmės nepaneigė aplinkybių, kad jam per antstolio kontoros... 21. Teismas kritiškai vertina darbdavio pasirinktą atostoginių kompensacijos... 22. Laikytini prieštaringais ieškovės paaiškinimai dėl rėmimosi Didžiosios... 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21... 24. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos numato, jog... 25. Ieškovė, kaip darbdavys, juridinis asmuo, visą atsakomybę perkeldama savo... 26. Teismas įvertina byloje tai, kad nėra pateikta jokių darbdavio įsakymų... 27. Ieškovė iš esmės nepaneigė byloje atsakovės atliktų skaičiavimų apie... 28. Kaip minėta, teismas nesutinka su tokiu atostoginių apskaičiavimu... 29. Teismas pažymi, jog pareiga tinkamai forminti įmonės dokumentus, tame tarpe... 30. Dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio.... 31. Esant tokioms aplinkybėms, kai darbdavys negali pateikti į bylą... 32. Pagal byloje esančius pateiktus duomenis, kuriuos sudarė ir pateikė pati... 33. Už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2019-11-18 atsakovei priklauso 47,73 darbo... 34. Taigi, atsakovės nepanaudotų kasmetinių atostogų likutis iš viso yra 71,02... 35. Darbdaviui esant sumokėjusiam atleidžiant darbuotoją 555,53 Eur... 36. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu, „vykdydamas... 37. Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su... 38. Kaip minėta, teismas priteisia darbuotojai sumas, neatskaičiuodamas... 39. Dėl netesybų priteisimo... 40. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne... 41. Pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakove neatsiskaitė... 42. Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos,... 43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo... 44. Teismas pažymi, kad kiti ieškovės, jos atstovų ir atsakovės išdėstyti... 45. Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 48. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 5,18 Eur ir... 49. Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str.,... 50. uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“ ieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j.... 52. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j.... 53. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luksofonas“, j.... 54. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių... 55. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo... 56. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...