Byla 2A-1351/2014
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-460/2014 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. G., prašydamas priteisti iš atsakovo 49 346 EUR (170 381,86 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 23-27). Nurodė, jog pagal 2011 m. birželio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį vekselio davėjas G. G. įsipareigojo ieškovui 2011 m. liepos 1 d. sumokėti 49 346 EUR, t. y. 170 381,86 Lt. Suėjus šios sumos grąžinimo terminui, atsakovas 2011 m. birželio 1 d. vekselyje nurodė bei savo parašu patvirtino, kad jis 2011 m. liepos 1 d. neturi galimybės padengti ieškovui 49 346 EUR (170 381,86 Lt) skolos. Ieškovas nurodo, kad suėjus skolos grąžinimo terminui ne kartą žodžiu ragino atsakovą įvykdyti prievolę, tačiau pastarasis teigė, jog turi finansinių ir sveikatos problemų, todėl skolą pradės grąžinti pagerėjus jo finansinei situacijai. Ieškovas pažymėjo, kad nors vekselio turėtojas (ieškovas) yra praleidęs Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau - ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų prašymo dėl vykdomųjų įrašų atlikimo notarui senaties terminą, tačiau 2011 m. birželio 1 d. vekselis patvirtina, jog atsakovas iš ieškovo gavo 49 346 EUR paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2011 m. liepos 1 d.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui V. G. iš atsakovo G. G. 49 346 EUR (170 381,86 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 49 346 EUR (170 381,86 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo (2013 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b.l. 193-196). Teismas nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselyje atsiskaitymo datą šalys nustatė 2011 m. liepos 1 d., įrašė sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nepateiktas atsakovui apmokėti. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido ĮPVĮ nustatytą vienerių metų pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Ta aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, teismo vertinimu, nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu išduotas nurodytas dokumentas. Teismas pažymėjo, kad atsiliepimu atsakovas pripažino, kad jį ir ieškovą sieja prievoliniai santykiai, tačiau atsakovas nurodė, kad prievoliniai santykiai buvo anksčiau ir tik po to buvo surašytas 2011 m. birželio 1 d. paprastasis vekselis. Teismas sprendė, kad atsakovas pripažino 49 346 EUR skolą ieškovui, tik nurodė, kad šią sumą gavo anksčiau nei 2011 m. birželio 1 d. (CPK 178 str.). Be to, a tsakovo teiginį, kad šalis siejo prievoliniai santykiai, patvirtina vekselyje atsakovo padarytas įrašas „su skola susipažinęs, šiuo metu grąžinti negaliu“, kas reiškia, jog atsakovas pripažino, kad ieškovui yra skolingas, tačiau negali įvykdyti įsipareigojimų. Šią aplinkybę patvirtina ir atsiliepime atsakovo nurodyta pozicija dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Nors atsakovas abejoja, ar prieš kelerius metus ieškovas turėjo galimybę iš karto atsakovui paskolinti 49 346 EUR, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo darbo užmokesčio pažymos ir paskolos sutartys vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti atsakovui 49 346 EUR. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis 160 000 Lt skolą yra sumokėjęs ir prievolę yra įvykdęs, nes atsakovo pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas grąžino ieškovui skolą pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselį nesusijęs su šia byla, kurioje nagrinėjami prievoliniai santykiai, kilę iš 2011 m. birželio 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai ir tuo pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo pagal 2011 m. birželio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisti skolą. Be to, atsakovas neginčija, jog yra ieškovui skolingas, jis nereiškė jokių pretenzijų dėl 2011 m. birželio 1 d. vekselio sudarymo aplinkybių ar dėl 49 346 EUR skolos dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti ieškovui 49 346 EUR (170 381,86 Lt) paskolos, nereagavo į ieškovo žodinius bei rašytinius raginimus grąžinti paskolą, todėl teismas atsakovą laikė pažeidusiu prievolę bei priteisė ieškovui iš atsakovo 49 346 EUR (170 381,86 Lt) skolos (CK 6.38 str., CK 6.63 str., CK 6.256 str., CK 6.260 str., CK 6.870–6.871 str.) bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykimo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas G. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 2, b.l. 2-5). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas bylą sprendė formaliai, netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei reikšmingas bylos aplinkybes, neišsprendė byloje atsiradusių prieštaravimų, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
  2. Teismas nevertino apelianto argumentų, jog vekselyje nurodyta piniginių lėšų suma apeliantui buvo paskolinta dar prieš 2011 m. birželio 1 d. vekselio išrašymą, o išduodant minėtą vekselį iš ieškovo jokių piniginių lėšų apeliantas nėra gavęs. Juolab, įvertinus ieškovo pajamas, 2011 metais ieškovas neturėjo realių finansinių galimybių suteikti apeliantui 49 346 EUR paskolą. Apelianto teigimu, 2011 m. birželio 1 d. vekselis išrašytas bei 49 346 EUR dydžio skola jame nurodyta įvertinus bendrai iki tol apeliantui ieškovo suteiktas (paskolintas) pinigines lėšas, įskaitant ir 2007 m. liepos 1 d. vekselį. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. liepos 1 d. ieškovui išduotas vekselis neapmokėtas, 2011 m. birželio 1 d. sutarta esamas skolas įforminti nauju vekseliu, t.y. 2011 m. birželio 1 d. apeliantas ieškovui išdavė vekselį, tačiau ieškovas pagal jį piniginių lėšų apeliantui neskolino, nes tai buvo tik ankstesnės skolos patvirtinimas.
  3. Apeliantas neginčija, kad 2011 m. liepos 1 d. jis vekselyje patvirtino, jog skolos ieškovui negrąžino, tačiau teismui pateiktas rašytinis įrodymas – ieškovo parašu patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas, jog skolą pagal 2007 m. liepos 1 d. vekselį (ta pati skola vėliau įforminta 2011 m. birželio 1 d. vekseliu) apeliantas ieškovui dalimis grąžino ir nebėra skolingas. Teismas nesprendė, ar 2007 m. liepos 1 d. bei 2011 m. birželio 11 d. vekseliais buvo įformintos atskiros, ar ta pati skola ieškovui.
  4. Teismas nesprendė, nei kokiu tikslu ieškovui buvo suteikta paskola, nei kaip ir kur ji buvo panaudota, nereikalavo iš ieškovo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat teismas nevertino, ar ieškovas turėjo realias galimybes iki 2011 m. iš darbo užmokesčio sukaupti pakankamai santaupų, kad galėtų apeliantui paskolinti tokią reikšmingą sumą pinigų.
  5. Teismas formaliai atmetė ir nevertino apelianto aplinkybių, jog didžiąją dalį – 160 000 Lt skolą, apeliantas yra grąžinęs ieškovui, tai patvirtina 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas.
  6. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepaisant to, jog dėl sunkios sveikatos būklės apeliantas negalėjo pasirūpinti savo teisės į teisminę gynybą užtikrinimu. Teismui ne kartą buvo teikti motyvuoti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, nes apeliantas gulėjo ligoninėje ir negalėjo atvykti į teismo posėdžius, tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, susirasti jį galinti atstovauti advokatą, surinkti reikiamus įrodymus, pasinaudoti kitomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas buvo neobjektyvus, teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, dėl ko buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą (EŠTK 6 str.). Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9Ieškovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 11-14). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamoje byloje įvyko net penki parengiamieji teismo posėdžiai, kurie buvo atidėti apelianto prašymu. Teismui 2014 m. vasario 25 d. priėmus nutartį dėl teismo posėdžio paskyrimo, apeliantas 2013 m. kovo 18 d. vėl prieš pat teismo posėdį pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, pateikė teismui papildomus argumentus bei VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad apeliantas nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. kovo 14 d. gydėsi šioje ligoninėje. Apeliantas apie jam iškeltą bylą žinojo jau nuo 2013 m. liepos mėnesio, todėl turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis sąžiningai. Ieškovo teigimu, apeliantas vilkino bylos nagrinėjimą.
  2. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo naujas aplinkybes, kurių jis nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teigia, kad neva tai 2007 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 1 d. vekseliais įforminta ta pati skola, tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
  3. Ieškovas turėjo galimybę paskolinti apeliantui pinigų sumas, kurios nurodytos 2007 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 1 d. vekseliuose. Ieškovo gautos pajamos laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2007 m. birželio 18 d., susijusios su darbo santykiais ir pajamos, gautos už parduotą turtą, investicijas sudarė 106 994,03 Lt ir 87 981 USD (225 600,88 Lt). Ieškovas iš savo tėvo V. G. sąskaitos už investicijas 2006 m. balandžio 6 d. yra išėmęs 113 785 Lt, 2007 m. kovo 13 d. – 23 090 Lt. Taigi, ieškovo gautos pajamos už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2007 m. birželio 18 d. sudarė 469 469,91 Lt. Ieškovas iš savo tėvo V. G. sąskaitos už investicijas yra išėmęs 2007 m. liepos 11 d. – 17 200 Lt ir 2007 m. liepos 24 d. – 55 060 Lt. Ieškovo gautos pajamos už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. sudarė 95 166,47 Lt, 28 210 USD ir 1282 EUR. Teismui taip pat pateikti įrodymai, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. vasario 5 d. ieškovas gavo 125 000 Lt paskolą. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovas neturėjo galimybės paskolinti tiek pagal 2007 m. liepos 1 d. vekselį – 160 000 Lt, tiek pagal 2011 m. birželio 1 d. vekselį – 170 381,86 Lt, yra nepagrįsti.
  4. Apeliantas bandė suklaidinti teismą pateikdamas į bylą 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą be savo paties prierašo - patvirtinimo, kad skola ieškovui grąžinta tik pagal 2007 m. liepos 1 d. vekselį, o ne pagal 2011 m. birželio 1 d. vekselį. Ieškovas teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo originalą su paties apelianto patvirtinimu, kad grąžinta skola nesusijusi su 2011 metų vekseliu.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

13Byloje nustatyta, kad apeliantas 2011 m. birželio 1 d. išdavė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2011 m. liepos 1 d. besąlygiškai sumokėti ieškovui 49 346 EUR (t. 1, b.l. 9). Vekselyje nurodytos pinigų sumos apeliantas negrąžino. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau pareiškė reikalavimą teismui dėl 49 346 EUR sumos priteisimo iš apelianto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįvykdė prievolės grąžinti ieškovui paskolą, todėl ieškinį tenkino. Apeliantas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Dėl procesinių teisių pažeidimo

16Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į teisinę gynybą, byla buvo nagrinėjama ir sprendimas priimtas nepaisant to, jog jis dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl bylos esmės, pasinaudoti kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

17Nagrinėjamoje byloje vyko penki parengiamieji teismo posėdžiai: 2013 m. lapkričio 19 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. sausio 20 d. parengiamieji teismo posėdžiai atidėti apelianto prašymu dėl sveikatos būklės; 2014 m. vasario 25 d. parengiamajame teismo posėdyje priimta nutartis bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje. 2014 m. kovo 18 d. teismo posėdyje netenkintas apelianto prašymas atidėti posėdį pablogėjus sveikatai ir byla išnagrinėta iš esmės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, atidėjęs keturis parengiamuosius teismo posėdžius iš esmės tapačių apelianto prieš pat posėdžius pareikštų prašymų pagrindu, suteikė apeliantui galimybę tiek pasiruošti bylos nagrinėjimui, tiek teikti paaiškinimus bei rašytinius įrodymus byloje, tiek pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto sveikatos būklė nesutrukdė laiku jam pateikti teismui prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo, dviejų atsiliepimų į pareikštą ieškinį, rašytinių įrodymų bei prašymų dėl teismo posėdžių atidėjimo, taip pat ir apeliacinio skundo. Apeliantas nereiškė prašymo teismui suteikti jam laiko atstovui susirasti, o savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bylą ves asmeniškai. Be to, byloje esantys išrašai iš gydymo įstaigų nepatvirtina tokios apelianto sveikatos būklės, dėl kurios jis negalėtų pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, inter alia susirasti atstovą (advokatą), kuris atstovautų apeliantą nagrinėjamoje byloje. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių apelianto teisių bei suteikė ne vieną galimybę jomis tinkamai pasinaudoti. Juo labiau, kad CPK nuostatų kontekste paprastai liga nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 1 d.). Kita vertus, apeliantas ir su apeliaciniu skundu ne tik nepateikė jokių naujų įrodymų, bet ir konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus jis norėtų, bet negali pateikti bei kas jam kliudo tai nurodyti. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju, nesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu sprendimo naikinimui tik tada, kai dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

18Dėl ieškinio reikalavimų

19Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio pobūdį ir jo įrodomąją reikšmę. Ieškovui laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo – byloje esantis 2011 m. birželio 1 d. vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip skolos dokumentas. Toks vekselio vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

20Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apelianto prievolės pagal 2011 m. birželio 1 d. išduoto vekselio, kuris, kaip minėta, laikytinas skolos rašteliu, vykdymo. Taigi, ieškovui įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kurią apeliantas įsipareigojo grąžinti ieškovui, buvo apeliantui paskolinta, ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose.

21Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi, paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

22Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselis buvo tik 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselyje numatytos skolos patvirtinimas, išduodant 2011 m. birželio 1 d. vekselį iš ieškovo jokių piniginių lėšų negavo, o 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas patvirtina, kad skola pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselį grąžinta. Taigi, apeliantas teigia, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. birželio 11 d. vekseliais buvo įforminta ta pati skola ieškovui. Tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

23Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovą ir apeliantą dar iki 2011 m. birželio 1 d. vekselio išdavimo siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Apeliantas, kaip UAB „Zegrė“ direktorius, ir šios įmonės akcininkas S. V. 2007 m. rugsėjo 1 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį 160‘000 Lt sumai, t. y. suteikė paskolą įmonei tolimesnei statybinei ir remontinei veiklai plėstis ir vystyti, kurią įsipareigojo grąžinti 2008 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b.l. 186). Taigi, 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselio davėjai yra du asmenys – UAB „Zegrė“ direktorius ir akcininkas. Kaip matyti iš 2011 m. birželio 1 d. vekselio, apeliantas ieškovui jį išdavė kaip fizinis asmuo, kuriuo įsipareigojo iki 2011 m. liepos 1 d. besąlygiškai sumokėti ieškovui 49 346 EUR (t. 1, b.l. 9). Nors apeliantas ir teigia, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselis buvo tik 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselyje numatytos skolos patvirtinimas, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios išvados daryti nėra pagrindo. Be to, nesutampa nei minėtų vekselių davėjai, nei įsipareigojimų sumos.

24CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau apelianto prievolė sumokėti ieškovui 49 346 EUR įforminta 2011 m. birželio 1 d. vekseliu. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Kaip minėta, paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos raštelio, o tokiam paskoliniam santykiui įforminti gali būti išduodamas ir vekselis, kuriuo ieškovas turi teisę įrodinėti paskolinių teisinių santykių tarp šalių buvimą.

25Nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 1 d. vekselyje yra apelianto įsipareigojimas sumokėti ieškovui 49 346 EUR, kuris nenuginčytas. Nors iš 2011 m. birželio 1 d. vekselio turinio negalima spręsti apie piniginių lėšų apeliantui perdavimo momentą, nes jis vekselyje nepažymėtas, tačiau suėjus 2011 m. birželio 1 d. vekselyje nurodytam terminui, apeliantas 2011 m. liepos 1 d. padarė įrašą „Su skola susipažinęs, šiuo metu grąžinti negaliu.“. Šio įrašo apeliantas neginčija. Tai, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko (piniginių lėšų) perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą bei jos dalyko perdavimą reikšmingi yra visi įrodymai, susiję su sutarties vykdymu, inter alia padaryti įrašai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, nors apeliantas ir neigia, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselio pasirašymo metu jis gavo 49 346 EUR sumą, tačiau 2011 m. birželio 1 d. vekselyje apelianto padarytas įrašas „Su skola susipažinęs, šiuo metu grąžinti negaliu“ patvirtina tai, kad 2011 m. liepos 1 d. apeliantas pripažino ieškovui turimą skolą bei jos dydį pagal 2011 m. birželio 1 d. išduotą vekselį. Todėl byloje laikytina įrodyta aplinkybė, kad ieškovas apeliantui realiai buvo suteikęs 49 346 EUR paskolą, kurios apeliantas 2011 m. liepos 1 d. nebuvo grąžinęs.

26Apeliantas teigia, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. skolą ieškovui grąžino ir tai patvirtina teismui pateiktas pareiškimas. Iš byloje esančio 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo originalo matyti, kad apeliantas grąžino ieškovui 160 000 Lt skolą pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselį ir jokių pretenzijų dėl 2007 m. rugsėjo 1 d. vekselio, kurio davėjai buvo G. G. ir S. V., neturi (t. 1, b.l. 187). Be to, minėtame pareiškime pats apeliantas padarė įrašą „Tai nesusiję tarp G. V. ir G. G. pasirašyto vekselio 2011 metais“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus 2011 metais tarp šalių sudarytus vekselius, jų nenurodo ir šalys, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto parašytas sava ranka įrašas patvirtina, kad grąžinta 160 000 Lt suma nesusijusi su apelianto išduotu 2011 m. birželio 1 d. vekseliu. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamais prievoliniais santykiais, kurie kilę ne iš 2007 m. rugsėjo 1 d., o iš 2011 m. birželio 1 d. paprastojo vekselio. Minėtas pareiškimas patvirtina, kad apeliantas yra grąžinęs ieškovui skolą pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. išduotą vekselį ir ieškovas pretenzijų būtent dėl 2009 m. rugsėjo 1 d. vekselio neturi. Be to, apeliantas nei 2013 m. rugpjūčio 19 d. pateiktuose prieštaravimuose (t. 1, b.l. 19), nei 2013 m. spalio 7 d. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 45-46) nenurodė jokių aplinkybių apie jau įvykusį atsiskaitymą su ieškovu, o tik 2014 m. kovo 17 d. atsiliepime nurodė šias aplinkybes bei pateikė teismui 2011 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo kopiją, tačiau be dalies su savo padarytu aukščiau minėtu įrašu (t. 1, b.l. 150-151, 178). Pažymėtina, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos grąžinimo kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Kaip minėta, paskoliniuose teisiniuose santykiuose aplinkybės dėl piniginių lėšų grąžinimo įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (apeliantui), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselyje nurodyta 49 346 EUR suma ar jos dalis būtų grąžinti ieškovui ir netgi priešingai – apeliantas savo ranka raštiškai yra nurodęs, kad skolos grąžinti negali. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad rengiasi pateikti papildomus bylos teisingam išsprendimui reikalingus dokumentus, patvirtinančius prievolės ieškovui įvykdymą. Tačiau jis nei skunde nenurodo, kokie konkretūs apelianto turimi įrodymai šį faktą patvirtina, nei kodėl jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nurodo CPK 314 straipsnio normą, spręstina, kad jam yra žinoma apie draudimą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Bet kuriuo atveju ketinamų pateikti dokumentų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip ir nepateikė.

27Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselyje aiškiai išreikštas apelianto įsipareigojimas 49 346 EUR sumą grąžinti ieškovui bei byloje nesant rašytinių įrodymų apie tai, kad ši suma ar jos dalis būtų grąžinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą laikė pažeidusiu prievolę, numatytą 2011 m. birželio 1 d. išduotame vekselyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto skolą ir procesines 5 proc. dydžio palūkanas (CK 6.38 str., 6.63 str., 6. 256 str., 6.260 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

28Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Nesant pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas G. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 9. Ieškovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 13. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2011 m. birželio 1 d. išdavė ieškovui... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Dėl procesinių teisių pažeidimo... 16. Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai užtikrinta jo... 17. Nagrinėjamoje byloje vyko penki parengiamieji teismo posėdžiai: 2013 m.... 18. Dėl ieškinio reikalavimų... 19. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio... 20. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apelianto prievolės pagal 2011 m.... 21. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 22. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia,... 23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovą ir apeliantą dar iki 2011 m.... 24. CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos... 25. Nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 1 d. vekselyje yra apelianto... 26. Apeliantas teigia, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. skolą ieškovui grąžino ir... 27. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 1 d. vekselyje aiškiai... 28. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....