Byla e2-1001-964/2019
Dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, sekretoriaujant Andželikai Polinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovui Laurynui Purliui, atsakovei B. K., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei B. K. dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. K. dėl 22 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 216,59 Eur komunalinių mokesčių, 3 041,15 Eur už gyvenamosioms patalpoms padarytą žalą ir 317 Eur už daiktų sugadinimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį, 200 Eur už gyvenamosioms patalpoms padarytos žalos nustatymo (apskaičiavimo) išlaidas, 5,79 Eur atsakovės gyvenamosios vietos adreso nustatymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-18 nuomos sutarties su atsakove pagrindu išnuomojo jai butą, esantį adresu ( - ), kurio naudojimo, gerbdama atsakovės teisę į privatumą, nekontroliavo. 2017 m. balandžio antroje atsakovė pranešė ketinanti nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė tam neprieštaravo, tačiau reikalavo sumokėti visus mokesčius iki sutarties nutraukimo dienos, t.y. skaičiuojant dar mėnesį po pranešimo apie sutarties nutraukimą. Visgi, net ir įskaičius 333 Eur depozitą, liko nesumokėta 22 Eur nuomos mokesčio ir 216,59 Eur komunalinių mokesčių. 2017 m. gegužės pradžioje atsakovės sugyventinis atvežė ieškovei buto raktus. Ieškovė prašė perduoti atsakovei, kad reikia susitikti dėl patalpų apžiūrėjimo ir perdavimo. Kadangi iš atsakovės jokio atsakymo nebuvo gauta, į skambučius ji nereagavo, ieškovė į patalpas nuvyko savarankiškai. 2017-05-06 apžiūrėjus patalpas buvo aiškiai matyti, kad medinės bambuko lentų grindys stipriai (giliai) subraižytos, dalis grindjuosčių nuplėšta, subraižyta ar sulaužyta, sulaužyti plastikiniai profiliai, jungiantys virtuvės grindų plyteles ir grindines bambuko lentas, sienų tapetų paviršius vietomis apdraskytas (suplėšytas), sulaužyti (apgadinti) gyvenamosiose patalpose buvę daiktai (šaldytuvo stalčiai, čiužinys, lovos grotelės), gyvenamosiose patalpose nėra šviestuvo, kuris buvo perduotas kartu su patalpomis (jis pakeistas). Visi šie sugadinimai sąlygoti atsainaus atsakovės požiūrio į svetimo daikto naudojimą, todėl ji turi prisiimti atsakomybę ir padengti sumas, kurios yra reikalingos sutarties galiojimo laikotarpiu atsiradusių defektų pašalinimui. VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė darbuotojai, ištyrę ir įvertinę ieškovės pateiktą vaizdinę medžiagą, parengė lokalinę sąmatą, kurios pagrindu priėjo išvados, jog nuomininkės padarytos žalos atstatymo kaštai siekia 3 041,15 Eur. Būtent tokią sumą ieškovė turėtų skirti tam, kad būtų pašalinti gyvenamosioms patalpoms padaryti apgadinimai. Dalyje dėl žalos, susijusios su daiktų, kuriais sutarties galiojimo laikotarpiu naudojosi atsakovė, sugadinimais, ieškovė surinko informaciją dėl analogiškų (ar labai panašių) sulaužytiems (sugadintiems, sudaužytiems) daiktams prekių kainų rinkoje: lovos čiužinio (1,60 m. x 2,00 m.) kaina – 69 Eur; lovos grotelių (0,80 m. x 2,00 m., 2 vnt) kaina – 56 Eur; šaldytuvo Electrolux stalčių (3 vnt.) kaina – 132 Eur; šviestuvo kaina – 60 Eur. Taigi bendras žalos, susijusios su sugadintais (sulaužytais) daiktais, dydis siekia 317 Eur. Kadangi sugadinimų pašalinimui reikia skirti pakankamai nemažas lėšas, ieškovė nusprendė atlikti buto remontą, gavusi žalos atlyginimą iš atsakovės. Ieškovei nebuvo žinoma, kur atsakovė išsikėlė, dėl to ji patyrė pastarosios gyvenamosios vietos nustatymo išlaidų, kurias prašo priteisti.

5Atsakovė B. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad priėmus patalpas šviestuvo medžiaginis gaubtas buvo sudegęs, todėl, suderinusi su ieškove, nupirko kitą šviestuvą, kuris liko patalpoje. Patalpos buvo perduotos geros būklės, tačiau ne po remonto, 2015 m. teko net perdažyti sienas. Palikdama patalpas, baldus, buitinę techniką paliko tokią, kokią ir rado. Be to, apie sutarties nutraukimą ieškovei pranešė 2018 m. balandį, todėl ji galėjo patalpas apžiūrėti. Parodyti patalpas nevengė. Jos sutuoktiniui atvežus ieškovei raktus ir likusius mokėti 532 Eur, ji jokio noro apžiūrėti patalpas neišreiškė. Į bylą pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita vertintina kritiškai, nes butas apžiūrėtas 2018-03-20, t.y. beveik po metų nuo išsikėlimo, neturint tretiesiems asmenims dalyvaujant surašyto defektinio akto. Ieškovė nusprendė keisti grindis, nors jos galėtų būti tiesiog nušlifuojamos. Svarbu įvertinti, kad po atsakovės išsikėlimo šiose patalpose dar gyveno nuomininkai. Ieškovė žinojo jos gyvenamąją vietą, tačiau užklausė Gyventojų registrą taip sukurdama išlaidas.

6Ieškovė G. L. pateikė dubliką, kuriuo ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad patalpų, jas priimant, įvardijimas kaip geros būklės, reiškia, kad jos buvo be trūkumų. Patalpų būklę atspindi 2013 m. darytos nuotraukos, kai patalpas buvo planuojama nuomoti. Jų būklę perimant iš atsakovės atspindi 2018 m. nuotraukos, darytos iš karto jas perėmus. Atsakovė bute laikė šunį, todėl dalis apgadinimų nulemti augintinio veiksmų. Nors ieškovė neneigia, kad atsakovė perdažė sienas, tačiau reikalavimai dėl perdažytų sienų nekeliami. Pasibaigus nuomos sutarčiai su atsakove, patalpos buvo išnuomotos kitam nuomininkui, tačiau reikalaujama atlyginti žala padaryta būtent atsakovės. Ieškovė, kaip matyti iš nuotraukų, perdavė atsakovei tinkamą šviestuvą, o jis sugadintas buvo atsakovės. Nors ieškovė sutiko su jo keitimu, tačiau jis turėjo būti analogiškas. Konkretaus šviestuvo pirkimo atsakovė nederino. Faktiškai buvo nupirktas prastesnis šviestuvas, t.y. popieriniu gaubtu vietoj iki tok buvusio tekstilinio. Priešingai nei teigia atsakovė, grindų šlifuoti negalima, jas reikia keisti, nes, kaip nurodė ekspertai, įbrėžimai labai gilūs, o bambuko medžiaga nėra tinkama šlifavimui. Ieškovė po to, kai apžiūros metu pamatė, kokios būklės yra paliktos gyvenamosios patalpos, apie pastebėtus trūkumus pranešė atsakovei elektroniniu laišku. Atsakovei buvo pasiūlyta arba kompensuoti nuostolius, arba pašalinti gyvenamųjų patalpų (įskaitant jose buvusius daiktus) sugadinimus, tačiau atsakymo nebuvo. Atsakovė neatsakė ir į kitus laiškus. Vieną laišką ieškovė siuntė ir paštu registruota siunta, tačiau tai patvirtinančios dokumento pateikti negali. Atsakovės sutuoktinis perduodamas raktus perdavė pinigus, tačiau 500 Eur, o 532 Eur kaip teigia atsakovė. Jie buvo panaudoti nuomos mokesčio ir komunaliniams mokesčiams padengti, tačiau jų neužteko ir atsakovė vis vien liko skolinga 216 Eur.

7Atsakovė B. K. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės G. L. ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad perduodant jai patalpas įbrėžimai grindyse galėjo būti ir nepastebėti bei neaptarti. Antstolis protokolą surašė 2018-09-27, vadinasi, faktą nustatė būtent 2018-09-27. Antstolis neturi kompetencijos vertinti nuotraukų padarymo laiko. 2018-03-29 lokalinė sąmata vertintina kritiškai, nes išsikėlimo iš buto metu nebuvo sudurytas defektinis aktas, kuriame būtų pažyėmtas grindų sužalojimas.

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija patalpas gavusi geros būklės. Defektai tokie akivaizdūs, kad jų nepastebėti neįmanoma. Antstolis nuotraukų padarymo laiką konstatavo ne tik iš pačių nuotraukų, bet ir gavęs planšeltinį kompiuterį, telefoną. Naujam nuomininkui perduotos jau sugadintos patalpos.

9Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad žinutę iš atsakovės dėl nuomos sutarties nutraukimo gavo 2018 m. balandžio 17 d. Taigi sutartis turėjo būti nutraukta gegužės 17 d. Tą dieną nuomos mokesčio skola sudarė 710 Eur, komunaliniai mokesčiai už laikotarpį iki 2018-05-17 – 361,04 Eur. Iš skolos atėmus 333 Eur depozitą ir 500 Eur, perduotus atsakovės sutuoktinio, liko ieškiniu reikalaujama skola už nuomą (22 Eur) ir komunalinius mokesčius (216,59 Eur). Ginčo butas buvo įrengtas ir su daiktais ir perduotas atsakovei po 3-4 metų nuo sutvarkymo. Tą laiką bute gyveno ieškovė, po to kita nuomininkė. Mano, kad dėl jos, t.y. ieškovės, kitos nuomininkės gyvenimo bute grindys iki buto perdavimo atsakovei galėjo nusidėvėti 2 proc. (per 4 metus). Perduodant butą daiktai buvo apžiūrėti, trūkumai nenustatyti. Daiktai įrengiant butą pirkti nauji. Mano, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo čiužinio užvalkalo kaina galėjo nukristi 10 proc., lovos grotelių išliko tokia pati, dviejų šaldytuvo stalčių kaina išliko ta pati, vieno – nukrito per pusę. Šviestuvo pirkimas nebuvo derintas. 60 Eur kaina paskaičiuota už tekstilę. Dabar kabo popierinis šviestuvas. Šviestuvas pirktas prieš 2 mėnesius iki įsikeliant atsakovei. Jis galėjo nusidėvėti 10 proc. Pažymą iš Gyventojų registro užsakė, nes atsakovė neatsakinėjo į laiškus, skambučius, o paštu siųstas laiškas grįžo neįteiktas. Butą naujam nuomininkui išnuomojo 2017-05-18. Čiužinį išvežė į sodybą, nes naujas nuomininkas atsivežė savo čiužinį. Nuomos kaina naujam nuomininkui - 365 Eur per mėnesį. 2016 m. vasarą buvo apsilankiusi ginčo bute, atvežė dažus sienoms perdažyti. Ten gulėjo kilimai, todėl grindų subraižymų nematė. Bute įrengtos bambuko grindys kainavo panašiai tiek, kiek nurodė vertintojas. Dokumentų dėl daiktų įsigijimo neturi.

10Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su reikalavimu dėl skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius. Teigė, kad kartais vėluodavo atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Pasibaigus nuomai ieškovė atsiuntė lentelę su skolos paskaičiavimu. Tuomet vyras 2017-04-28 nuvežė 538 Eur. Sutiko, kad skolą galėjo sumokėti ne visą. Pateiktų mokesčių pranešimų neginčijo, sutiko sumokėti likusį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Su reikalavimu atlyginti žalą nesutiko. Paaiškino, kad 2013 m. pasirašė nuomos sutartį. Pereidama į ginčo butą nei šaldytuvo stalčių, nei kitų daiktų būklės netikrino. Ieškovę ją perspėjo, kad grindys reiklios, negali vaikščioti su kulnais. Į butą įsikėlė su penkerių metų vaiku. 2015 ir 2016 metų vasarą ieškovė lankėsi bute, jokių kilimų nebuvo. 2017-04-25 gimė antras sūnus, jautėsi blogai, todėl kurį laiką neatsakinėjo į skambučius. Gavusi laišką dėl žalos, manė, kad įsigilins grįžusi namo po gimdymo. Perskaičiusi nusprendė, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama už perketo grindis, kai nuomojamame bute buvo bambuko grindys. Be to, įsikeliant į ginčo butą buvo jų subraižymai, tačiau nemanė, kad tokius subraižymus reikia nurodyti. Juo labiau, kad perduodant butą buvo fiksuota gera, o ne puiki jo būklė. Kai kurie subraižymai galėjo atsirasti išsikraustant iš buto ar keičiant baldų išsidėstymą bute, kai į jį įsikraustė. 2016 m. perdažė sienas, pakeitė šviestuvą, nes ankstesnis buvo išblukusiais kraštais. Kiek mokėjo, neprisimena, gal 10-15 Eur. Mano, kad turėjo informuoti apie tai ieškovę. Gyvenant išsinuomotame bute atvažiuodavo draugai su nedideliu šunimi, bet jis negalėjo sugadinti buto. Grąžinus butą ieškovei grindjuostės liko su kampais, grindų subraižymai buvo, tačiau tai natūralus nusidėvėjimas. 2017 m. balandį butą sutvarkė mama. Pripažįsta bylos pirmame tome 27, 29, 40, 42, 43, 53, 56, 58, 59, 60, 67, 69, 110-116 lapuose esančias nuotraukas kaip ginčo buto nuotraukas, tačiau 42, 58 lapuose fiksuotų sugadinimų kaip padarytų jai gyvenant bute nepripažįsta. Teigė, kad 69 lape nurodytoje nuotraukoje esantį čiužinio būklė buvo tokia pati ir įsikeliant. Lovos grotelių įsikeliant netikrino, tačiau vėliau, plaudama čiužinio užvalkalą, matė, kad jos įlūžusios, tačiau nežino, kada įlūžo. Nuostolių dėl grotelių nepripažįsta. Stalčius tiek išsinuomojat patalpas, tiek iš jų išsikrausčius buvo skilęs tik vienas.

11Liudytojas V. M. parodė, kad nuo 2017-05-18 nuomojasi butą ( - ). Bylose esančios nuotraukos nuo t. 1, b.l. 117 (nuo Nr. 2-11, 13-19, 23, 27-31, 33, 35, 37-39, 45-49,52) atitinka tą buto ir daiktų jame būklę, kokią rado įsikeldamas. Kitos nuotraukos dėl čiužinio, švaros neaktualios, nes čiužinį atsivežė pats, butas buvo išvalytas. Sienose yra dažų pažeidimai. Perduodama butą naudoti ieškovė prašė jį saugoti, perdavė lipdukus priklijuoti prie baldų, nes nebūtų braižomos grindys.

12Liudytoja R. L., ieškovės mama, parodė, kad ginčo bute 2008-2009 metais buvo darytas remontas, sutvarkytos grindys, sienos, supirkti baldai. Iki 2013 metų bute gyveno nuomininkė. Ginčo bute lankėsi 2013 m. pavasario vidury, kai butas buvo ruošiamas nuomai. Pirmame bylos tome nuo 110-116 lapuose esančios nuotraukos atitiko tą buto būklę, kokios jis išnuomotas atsakovei. Čiužinio būklės neprisimena, lovos neapžiūrėjo, nes ji buvo apklota. Šviestuvo taip pat neprisimena. 2017 m. po Beatos išsikraustymo valė butą. Grindjuostės, tapetai liko apgadinti, butas paliktas daug blogesnės būklės, nei buvo išnuomotas 2013 metais. Mano, kad tapetų pažeidimus sąlygojo normalus buvo nusidėvėjimas.

13Liudytojas J. L., ieškovės tėvas, parodė, kad ginčo bute 2009 metais pats dėjo grindis. Medžiagos buvo naujos. 2009 metais buvo supirkti ir nauji baldai. Šviestuvą kabino žymiai vėliau, galimai 2013 metais. Ginčo bute lankėsi 2013 m. pavasarį balandį - gegužę. Jo būklė tuo metu atitiko būklę, fiksuotą pirmame bylos tome 110-116 lapuose. Negali prisiminti, kiek buvo išlūžusių stalčių, neprisimena ir šviestuvo būklės. Prisimena, kad buvo prie dušo kabinos atšokusi lentelė. 9-oje nuotraukoje, esančios pirmame tome 122 lape, matyti grindų aptrynimas, kuris buvo butą perduodant atsakovei, tačiau ne toks stiprus. Taigi smulkūs grindų subraižymai buvo. Galimai buvo ir koks tapetas atsiklijavęs, įrėžtas, tačiau bendra buto būklė išnuomojant atsakovei nebuvo tokia, kokia fiksuota nuotraukose t.1, nuo b.l. 117. Prieš nuomą atsakovei matė čiužinį. Jis atrodė gerai. Gali tai patvirtinti, nes jis buvo atidengtas. Po atsakovės buto nuomos reikėjo keisti grindis. Grindis sutvarkyti jų nekeičiant galimybės nėra, nes parketas nušlifuotas gamykloje, taisant neliktų griovelių. Taigi atstatyti į pradinę padėtį nebūtų įmanoma.

14Liudytojas R. K., atsakovės vyras, patvirtino, kad pirmame bylos tome 110-116 lape esančios nuotraukos yra ginčo buto, kuriame gyveno su atsakove nuo 2013 m. pavasario iki 2017 m. pavasario. Šios nuotraukos atitinka buto būklę jiems įsikėlus, tokių įbrėžimų kaip 6-oje nuotraukoje b.l. 120, nepastebėjo. Nuo pirmo tomo 117 lapo esančiose nuotraukose fiksuotos būklės negali patvirtinti kaip būklės ieškovei perduoto buto. Jei būtų sulaužęs ar sugadinęs grindjuostę, ją būtų pataisęs. Išsikraustant matėsi, kad grindys dėvėtos. Bute buvo kilimas miegamajame ir kilimėlis prie durų. Apsigyvenus ginčo bute su atsakove šviestuvas buvo sutrūkinėjęs, su skylutėmis, todėl pakeitė. Ieškovę perspėjo dėl šviestuvo keitimo. Ji neprieštaravo. Gyvenant ginčo bute perdažė sienas, užtaisė skyles. Išsinuomojus butą čiužinys buvo su dėmėmis, du šaldytuvo stalčiai sutrūkę, lovos grotelės nebuvo sulūžę. Jos nebuvo sulūžę ir išsikraustant. Kadangi grindys minkštos, jas naudojant jos galėjo kažkiek susibraižyti, bet ne tiek, kaip matyti iš nuotraukų. Buto raktai iki buto perdavimo atsakovei niekam kitam nebuvo perduoti, nieks kitas ginčo bute negyveno.

15Liudytoja O. S., atsakovės sesuo, parodė, kad pas seserį, kai ji nuomojosi ginčo butą, lankydavosi kartą per savaitę. Patvirtino, kad sesuo Beata šuns nelaikė. Butas seseriai įsikėlus buvo nelabai tvarkingas, lova sulūžusi, virtuvė padėvėta, grindys nekokybiškos. Buto nusidėvėjimas, toks, koks atsirado iki perduodant jį ieškovei, natūralus, nulemtas normalaus jo naudojimo.

16Liudytoja K. S., atsakovės mama, parodė, kad lankėsi dukters Beatos nuomotame bute ( - ). Butas, dukrai įsikrausčius, nebuvo nelabai tvarkingas, grindys nenaujos, kėdės metalinės, sienose įtrūkimai. Dukrai išsikėlus, ji butą sutvarkė. Grindys liko tokios, kokios buvo įsikėlus. Dukra šuns nelaikė. Čiužinio ir lovos grotelių nematė. 2013 m. šviestuvas buvo pageltęs, todėl dukra jį pakeitė.

17Ieškinys tenkintinas iš dalies.

18Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2013 m. gegužės 18 d. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė B. K. nuo 2013-05-18 iki 2014-05-18 išsinuomojo šias patalpas, įsipareigodama laiku, t.y. iki einamojo mėnesio 18 d., mokėti nuomos mokestį (333 Eur/mėn.) ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas (Sutarties 4.1. p.), saugoti ir tausoti nuomojamas patalpas bei jose paliktą turtą: baldus, elektros ir santechnikos įrenginius/buitinius prietaisus (t. 1, b.l. 73-74). 2014-05-17 šalių susitarimu nuomos terminas pratęstas iki 2018-05-18, nuo 2016-07-17 nuomos mokestis pakeistas į 355 Eur/mėn (t.1, b.l. 72). Patalpos atsakovei perduotos 2013-05-18 perdavimo – priėmimo aktu, kuriame abiejų šalių parašais patvirtinta, kad grindų, sienų, lubų, langų ir durų būklė gera. Taip pat perduoti daiktai: 2 foteliai, valgomojo stalas, 5 kėdės, 1 miegamojo lova, komoda, kavos staliukas, knygų lentyna, vonios spintelė, virtuvės buitinė technika, kompiuterio staliukas, skalbimo mašina, televizorius, virdulys, mikrobangų krosnelė, modemas, maršrudezatorius (t.1, b.l. 19). Iš žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos matyti, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, įvertinusi buto, esančio adresu ( - ), būklę, ir padarė išvadą, kad nuomininkų padarytos žalos - 2018-03-20 užfiksuotų pažeidimų apdailai atstatymo kaštai sudaro 3 041,15 Eur su PVM (t.1, b.l. 21-31)

19( - ) str. 5 d. numato, kad atsakovui ieškinį iš dalies pripažįstant, dėl pripažįstamų reikalavimų gali būti surašomi sutrumpinti motyvai.

20Atsakovė pripažino 22 Eur nuomos mokesčio ir 216,59 Eur komunalinių mokesčių skolą, todėl teismas dėl šių reikalavimų surašo sutrumpintus motyvus. Be to, kad šiuos reikalavimus pripažino atsakovė, juos patvirtina ir pateikti rašytinai įrodymai dėl AB Vilniaus šilumos tinklų, UAB „Namų priežiūros centro“, UAB „Vilniaus vandenys“ atlikto mokesčių paskaičiavimo (t.1, b.l. 9-14), ieškovės 2017 m. gegužės 19 d. atlikti pavedimai šioms bendrovėms (t. 1, b.l. 152-154), ieškovės tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai dėl mokesčių paskaičiavimo, atsakovės ir jos sutuoktinio perduotų lėšų įskaitymo, kuomet iš likusio mokėti nuomos mokesčio ir likusių mokėti komunalinių mokesčių buvo atimta į depozitą atsakovės sumokėta 333 Eur suma ir atsakovės sutuoktinio perduoti 500 Eur grąžinant buto raktus. Taigi reikalavimas dėl 22 Eur nuomos mokesčio ir 216,59 Eur komunalinių mokesčių skolos įrodytas, todėl tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteisiant šią skolą.

21CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Sutartyje nebuvo nurodyta, kokia turėtų būti grąžintų patalpų būklė, todėl vadovaujamasi įstatymu.

22CK 6.500 str. numato: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

23Ginčo patalpos atsakovei perduotos 2013 m. gegužės 18 d. Jų būklę galima vertinti tiek pagal ieškovės 2013 m vasarį darytas nuotraukas, fiksuotas antstolio 2018-09-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b.l. 110-116), tiek pagal 2013-05-18 priėmimo perdavimo aktą, kuriame glaustai įvertinta patalpų būklė kaip gera (t. 1, b.l. 19). Perdavimo – priėmimo akte atsakovė nenurodė jokių pastabų dėl patalpų būklės, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad patalpos nebuvo naujos, įsikeliant į ginčo butą buvo matyti grindų subraižymai, tačiau nemanė, kad tokius subraižymus reikia fiksuoti patalpų perdavimo akte. Sienos taip pat reikalavo remonto, dėl ko 2016 metais jas perdažė.

24Įvertinus ginčo buto nuotraukas (b.l. 110-116), darytas prieš jo išnuomojimą atsakovei, jose akivaizdžių grindų ir sienų apgadinimų nematyti, visgi pažymėtina, kad šiose nuotraukose nėra pateiktas visas patalpų vaizdas, daugelyje jų aiškiau matomas buto apstatymas, o ne sienos ir grindys, pastarosios fotografuotos iš toliau, sienos vietomis specialiai apšviestos. Todėl vien pagal šias nuotraukas daryti vienareikšmiškos išvados, jog nei grindyse, nei sienose jokių įbrėžimų ar kitokių sugadinimų nėra, negalima. Pažymėtina, kad patalpų būklė įvertinta kaip gera, bet ne kaip labai gera ar puiki. Be to, nedidelius patalpų apgadinimus nurodė ne tik atsakovė ir liudytojomis apklaustos jos mama K. S. ir sesuo O. S., bet ir pačios ieškovės tėvas liudytojas J. L.. Jis parodė, kad 2013 metais ginčo buto grindys buvo apsitrynę, tik ne taip stipriai kaip grąžinus butą ieškovei, buvo ir smulkūs grindų, tapetų įbrėžimai, atšokusi dušo kabinos lentelė. Sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos sugadinant butą, įvertintina ir pačios ieškovės nurodyta aplinkybė, kad buto remontas, prieš jį perduodant naudotis atsakovei, buvo atliktas 2009 metais, t.y. tiek sudėtos grindys, tiek padengtos tapetais ir nudažytos sienos, tiek nupirkti baldai. Nuo 2009 metų iki 2013 metų, kai buto išsinuomojo atsakovė, jame gyveno ieškovė, vėliau kita nuomininkė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovei butas buvo perduotas jau gyventas, naudotas, esant gerai būklei, tačiau apimančiai ir nedidelius grindų bei sienų subraižymus.

25Patalpų būklę grąžinus butą ieškovei įrodo ieškovės 2017-05-06 darytos nuotraukos, fiksuotos antstolio 2018 m. rugsėjo 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1, b.l. 117-151). Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės paaiškinimais, kad šios nuotraukos darytos vos perdavus butą ieškovei, nes šalių paaiškinimai patvirtina, kad buto raktus ieškovei atvežė atsakovės sutuoktinis 2017 m. gegužės pradžioje, perduodant butą atsakovė nedalyvavo, ji apskritai į ieškovės raginimus susitikti ir kartu dalyvauti buto perdavime nereagavo. Todėl laikytina, kad ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl buto perdavimo, pati nuvažiavo į jį ir jo būklę fiksavo 2018-05-06 nuotraukose. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovė turėjo pasitelkti specialistą, trečiuosius asmenis fiksuojant buto perdavimą. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja šalis bendradarbiauti. Todėl atsakovei nusišalinus nuo tinkamo nuomos sutarties užbaigimo, t.y. tinkamo grąžinamų patalpų būklės įforminimo, nėra pagrindo apsunkinti ieškovę reikalaujant iš jos imtis papildomų priemonių patalpų būklei fiksuoti nei ji tai padarė jas nufotografuodama. Perduotos patalpos su trūkumais: grindys subraižytos, grindjuostės pažeistos, nelikę grindjuosčių kampo ir kt. Taigi patalpų būklė pablogėjusi. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė bei jos sutuoktinis pripažino, kad gilesni grindų subraižymai ir grindjuosčių pažeidimai galėjo atsirasti išsikraustant iš buto. Vis dėlto byloje nėra įrodymų, kad buto būklė pablogėjo taip, kad jis prarado savo funkcionalumą ar jo dalį, dėl ko tolesnis patalpų naudojimas pagal paskirtį neteko turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vos pasibaigus ginčo buto nuomos sutarčiai su atsakove, jau kitą dieną, t.y. nuo 2017-05-18, butas buvo išnuomotas kitam nuomininkui V. M. už ne tik ne mažesnę, bet net ir 10 Eur per mėnesį didesnė nuomos kainą (t.1, b.l. 185-187). Liudytoju apklaustas V. M. patvirtino, kad perėmė ginčo butą tokios būklės, kaip jis fiksuotas 2017-05-06 byloje esančiose nuotraukose, tačiau kartu patvirtino, kad butas jam tiko ir jis jį tokios būklės net už didesnę kainą išsinuomojo be jokio remonto. Aplinkybė, kad ekspertai apskaičiavo buto remonto išlaidas, neįrodo, kad jas turi atlyginti atsakovė. Ieškovė, išnuomojusi butą atsakovei ir gaudama nuomos mokestį, iš to keturis metus gavo ekonominę naudą. Nuomos mokestis apima mokestį už patalpų naudojimą, kas reiškia, kad nuomininkas sumoka ir už patalpų nusidėvėjimą. Byloje esančiose nuotraukose fiksuotų ginčo patalpų būklė nors ir blogesnė nei atsakovei jas priėmus 2013 metais, tačiau šis pablogėjimas labiau artimas normaliam nusidėvėjimui. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų R. K., O. S., K. S. parodymų nenustatyta, kad ieškovė atliko kokius nors tyčinius veiksmus pablogindama nuomotų patalpų būklę. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad žinojo, jog buto grindys jautrios ir stengėsi jas saugoti, bute su batais nevaikščiojo. Kita vertus, įvertintina tai, kad ginčo bute gyveno su mažu vaiku, jame gyveno keturis metus, taigi tiek subraižymai, tiek grindų ir sienų nusitrynimai, tiek grindjuosčių pažeidimai ir kampo atšokimas, labiau tikėtina, kilo normaliai gyvenant ir dėvint patalpas, o vėliau išsikraustant. Pažymėtina ir tai, kad nors nuomos laikotarpiu ieškovė buvo užsukusi į ginčo butą, jokių pretenzijų atsakovei dėl jo būklės nereiškė.

26Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad ginčo patalpų pablogėjimas buvo sąlygotas natūralaus buto naudojimo ir jo nusidėvėjimo. Nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, reikalavimas atlyginti 3 041,15 Eur kaip būsimas patalpų remonto išlaidas atmestinas.

27Ieškovė teigė, kad atsakovei butas buvo perduotas su medvilniniu šviestuvu, lova, kurioje buvo grotelės, čiužiniu ir šaldytuvu su trimis stalčiais. Šie daiktai sugadinti juos naudojant atsakovei, todėl ieškovė reikalauja atlyginti žalą, ją paskaičiuodama pagal naujų šių daiktų rinkos kainą (t.1, b.l. 18-19, 35, 46).

28Iš 2013-05-18 pasirašyto patalpų perdavimo priėmimo akto matyti, kad jame išvardyti perduoti atsakovei naudoti daiktai, tačiau atskirai nėra paminėtas nei vienas iš ginčo daiktų. Nors nurodyta, kad perduodama lova, nėra paminėtos nei grotelės, nei čiužinys, nors paminėta virtuvės buitinė technika, atskirai neaptartas šaldytuvas. Nors ginčo dėl to, kad visi šie daiktai perduoti, nėra, tačiau priėmimo perdavimo akte neaptarus jų būklės bei neįrašius pastabų, teismas gali tik preziumuoti, kad ji buvo tinkama naudoti.

29Kaip matyti iš 2013-02-16 nuotraukos (t.1, b.l. 110) ir atsakovė to neginčijo, patalpos buvo perduotos su medvilniniu šviestuvu. Nors byloje kilo ginčas dėl jo būklės, t.y. atsakovė, liudytojai R. K., K. S. teigė, kad jis buvo pageltęs, galimai apdegęs, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, nuotraukoje (t1, b.l. 110) jokių pažeidimų nematyti, priėmimo perdavimo akte jokių pastabų nėra. Todėl darytina išvada, kad šviestuvas perduotas geros būklės. Visgi abi šalys sutarė, kad vėliau, esant ieškovės pritarimui, šviestuvą atsakovė pakeitė nupirkusi naują. Darytina išvada, kad šalys pripažino, jog medvilninis šviestuvas jau netinkamas naudoti ir keistinas kitu. Nors atsakovė pripažįsta, kad nupirko popierinį šviestuvą vietoj anksčiau kabojusio medvilninio, byloje nėra duomenų, kad jis pažeistas ar netinkamas naudoti. Be to, nors ieškovė teigė, kad davė sutikimą šviestuvo pirkimui, tačiau pats šviestuvo modelis su ja nebuvo suderintas, pažymėtina, kad ji ir nesidomėjo, koks šviestuvas nupirktas. Byloje nėra duomenų, kad modelis iš esmės skirtųsi nuo buvusio iki šiol. Nors jis nupirktas iš prastesnės medžiagos, tačiau jį atsakovė nupirko naują, sumokėjo savo pinigais, jį naudojo tiek atsakovė, tiek jis naudojamas toliau kito nuomininko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti naujo medvilninio šviestuvo kainą.

30Iš 2017-05-06 nuotraukų matyti, kad visi trys šaldytuvo stalčiai pažeisti (įskilę) (t.1, b.l. 117-119). Jų būklė atsakovei priimant patalpas aptarta nebuvo, tačiau iš 2013-02-16 nuotraukų matyti, kad dar ruošiantis išnuomoti butą bent jau vienas šaldytuvo stalčius buvo įlūžęs (t.1, b.l. 116). Nepaisant to ši aplinkybė patalpų priėmimo perdavimo akte aptarta nebuvo. Darytina išvada, kad stalčiaus įskilimo, neapribojančio naudoti šaldytuvą, abi šalys nelaikė esmine aplinkybe ir jos neaptarė. Su įlūžusiais stalčiais butas išnuomotas nuo 2017-05-18 ir naujam nuomininkui V. M., kuris dėl to pretenzijų nereiškė. Taigi atsakovei nereiškus pretenzijų priimant naudoti butą su mažiausiai vienu įlūžusiu stalčiumi, vėliau keturis metus butą naudojant ir atsiradus įskilimams kituose stalčiuose, tačiau dėl to juos toliau naudojus tiek jai, tiek naujam nuomininkui V. M., teismas šiuos daiktų pažeidimus laiko atsiradusiais dėl natūralaus daikto naudojimo. Jokie tyčiniai atsakovės veiksmai siekiant sugadinti šaldytuvo stalčius nenustatyti, todėl žala dėl jų įskilimo nepriteistina, juo labiau, kad vieną jau įskilusį stalčių atsakovė ir gavo išsinuomojusi butą.

31Iš 2017-05-06 nuotraukų matyti, kad atsakovei grąžinus butą ieškovei, lovos grotelės įlūžę (t. 1, b.l. 148), tačiau iš nuotraukos matyti tik nedidelis jų pažeidimas. Nėra duomenų, kad ieškovė, išnuomodama butą 2017-05-18 kitam nuomininkui V. M., šias groteles keitė ir mokėjo iš atsakovės reikalaujamą kainą už jas. Be to, perduodant butą atsakovei grotelės net ir nebuvo apžiūrėtos. Kita vertus gyvenant bute, naudojant lovą, grotelių įlūžimas (juo labiau nedidelis, toks, koks fiksuotas ieškovės nuotraukoje), natūraliai gali kilti ir tai yra normalaus daikto naudojimo pasekmė. Nenustačius jokių tyčinių neteisėtų atsakovės veiksmų siekiant sugadinti lovos groteles, žala dėl jų įlūžimo iš atsakovės nepriteistina. Tuo pačiu pagrindu atmestinas reikalavimas ir atlyginti žalą dėl čiužinio sugadinimo. Nors byloje esančios 2017-05-06 nuotraukos patvirtina, kad atsakovė grąžino patalpas ieškovei su įplyšimu ir dėmėmis čiužinyje (t.1, b.l.129-131), visgi šie pažeidimai nėra dideli, be to, jie sąlygoti natūralaus čiužinio naudojimo. Nors kitas nuomininkas V. M. išsinuomojęs ginčo patalpas atsivežė savo čiužinį, tai sąlygojo toks jo paties noras. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl nuotraukose fiksuotų čiužinio sugadinimų jis tapo nenaudotinas. Juo labiau, kad čiužinio dėvėjimas natūralus ir neišvengiamas, todėl išnuomodama butą su lova bei čiužiniu ieškovė turėjo suvokti, kad jis bus grąžintas panaudotas, galimai su pažeidimais, kylančiais jį naudojant. Konstatuoti pažeidimai nelaikytina dideliais, juo labiau, nenustatyta, kad jie padaryti tyčiniais neteisėtais atsakovės veiksmais. Todėl žala dėl čiužinio sugadinimo iš atsakovės ieškovei nepriteistina.

32Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas (LR CK 6.37 str. 2 d.), todėl tenkintinas, nes atsakovė atsiskaityti už nuomą ir komunalinius mokesčius turėjo iš karto išsikrausčiusi iš ginčo buto. To nepadarius nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš jos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kadangi byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta 2018-08-02, palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.

33Ieškinį tenkinus iš dalies (7 proc.), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 81 Eur žyminio mokesčio išlaidų (t.1, b.l. 16, 20), todėl jai iš atsakovės priteistini 6 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ji patyrė 200 Eur išlaidų už žalos atstatymo kaštų parengimo ataskaitą (t.1, b.l.39), 5,79 Eur už Gyventojų registro pažymą dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos (t.1, b.l. 51), 169,52 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (t.1, b.l. 167) 480 Eur atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 1-6). Atsakovė patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 130). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų dalis dėl žalos atlyginimo, kuriai pagrįsti patirtos žalos atstatymo kaštų parengimo ataskaitos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, atmesta, nepriteisiamos ir pastarosios ataskaitos rengimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos. Siekdama nustatyti atsakovės adresą, ieškovė teigė užsakiusi pažymą iš Gyventojų registro, už kurią prašo atlyginti patirtas 5,79 Eur išlaidas. Visgi pati pažyma į bylą pateikta nebuvo. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė atsakovės adresą Šeškinės g. 3-34, Vilnius, kuris nurodytas ir ginčo patalpų nuomos sutartyje. Byloje nėra įrodymo, kad ieškovė siuntė atsakovei korespondenciją šiuo adresu ir neįteikė. Atsižvelgiant į tai, 5,79 Eur pažymos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

34Abiejų šalių patirtos atstovavimo išlaidos vertintinos kaip protingos, pagrįstos, atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus dydžius, todėl paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 34 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 186 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 3,32 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į nedidelę tenkintų reikalavimų dalį ir atitinkamai atsakovei tenkančią pašto išlaidų dalį, jos tarp šalių nepaskirstomos. Visos 3,32 Eur pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas

Nutarė

37ieškovės G. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti ieškovei G. L., a.k. ( - ) iš atsakovės B. K., a.k. ( - ) 22 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 216,59 Eur komunalinių mokesčių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (238,59 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39Priteisti atsakovei B. K., a.k. ( - ) iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40Kitą ieškinio dalį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 3,32 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. K. dėl 22 Eur... 5. Atsakovė B. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo su... 6. Ieškovė G. L. pateikė dubliką, kuriuo ieškinio reikalavimus palaikė.... 7. Atsakovė B. K. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės G. L. ieškinį... 8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad žinutę... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su reikalavimu dėl skolos už nuomą... 11. Liudytojas V. M. parodė, kad nuo 2017-05-18 nuomojasi butą ( - ). Bylose... 12. Liudytoja R. L., ieškovės mama, parodė, kad ginčo bute 2008-2009 metais... 13. Liudytojas J. L., ieškovės tėvas, parodė, kad ginčo bute 2009 metais pats... 14. Liudytojas R. K., atsakovės vyras, patvirtino, kad pirmame bylos tome 110-116... 15. Liudytoja O. S., atsakovės sesuo, parodė, kad pas seserį, kai ji nuomojosi... 16. Liudytoja K. S., atsakovės mama, parodė, kad lankėsi dukters Beatos... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2013 m. gegužės 18 d. sudarė... 19. ( - ) str. 5 d. numato, kad atsakovui ieškinį iš dalies pripažįstant, dėl... 20. Atsakovė pripažino 22 Eur nuomos mokesčio ir 216,59 Eur komunalinių... 21. CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas... 22. CK 6.500 str. numato: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis... 23. Ginčo patalpos atsakovei perduotos 2013 m. gegužės 18 d. Jų būklę galima... 24. Įvertinus ginčo buto nuotraukas (b.l. 110-116), darytas prieš jo... 25. Patalpų būklę grąžinus butą ieškovei įrodo ieškovės 2017-05-06... 26. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad ginčo... 27. Ieškovė teigė, kad atsakovei butas buvo perduotas su medvilniniu šviestuvu,... 28. Iš 2013-05-18 pasirašyto patalpų perdavimo priėmimo akto matyti, kad jame... 29. Kaip matyti iš 2013-02-16 nuotraukos (t.1, b.l. 110) ir atsakovė to... 30. Iš 2017-05-06 nuotraukų matyti, kad visi trys šaldytuvo stalčiai pažeisti... 31. Iš 2017-05-06 nuotraukų matyti, kad atsakovei grąžinus butą ieškovei,... 32. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 33. Ieškinį tenkinus iš dalies (7 proc.), proporcingai tenkintų ir atmestų... 34. Abiejų šalių patirtos atstovavimo išlaidos vertintinos kaip protingos,... 35. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 3,32 Eur pašto išlaidų.... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str.,... 37. ieškovės G. L. ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti ieškovei G. L., a.k. ( - ) iš atsakovės B. K., a.k. ( - ) 22 Eur... 39. Priteisti atsakovei B. K., a.k. ( - ) iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 140 Eur... 40. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 3,32 Eur pašto išlaidų valstybei.... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...