Byla e2-118-323/2019
Dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gruntekas“, S. U., Klaipėdos miesto savivaldybė

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms L. V., E. S., atsakovės atstovei advokatei Sigitai Klimkienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gruntekas“ atstovui advokatui Petrui Maceniui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gruntekas“, S. U., Klaipėdos miesto savivaldybė.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasa“ 20 519,87 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad žemės sklype, adresu ( - ), atsakovė vykdė dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio valymo darbus. Tuo tikslu atsakovė 2014 m. vasario 7 d. Mechanizmų (turto) nuomos sutartimi Nr. ( - ) išsinuomojo mechanizmą su operatoriumi, skirtą priešgaisrinio tvenkinio kasimui, adresu ( - ). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo darbų objekte, t. y. ( - ), laikytis priešgaisrinės saugos ir sanitarinių taisyklių, aplinkosaugos, darbų saugos taisyklių, nustatyta tvarka atsakyti už šių taisyklių pažeidimus. 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė žemės sklype, vykdydama dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio valymo darbus, iškastu gruntu užpylė 38 augančius medžius daugiau kaip 5 cm virš natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno, bei tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 7.8. ir 7.13. punktų reikalavimus. Dėl šių veiksmų buvo pažeistos medžių gyvybinės funkcijos ir padaryta žala aplinkai bei kraštovaizdžiui. Pažymėjo, kad žemės sklype sužaloti medžiai priskirti saugotiniems. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą, kurio 3.9 papunktis nustato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų, t. y. auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose. Šiuo konkrečiu atveju užpilti žemėmis medžiai, viso 38 vnt., augo privačioje žemės valdoje mieste, todėl priskirtini saugotiniems. 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovei pateikta pretenzija dėl 28 522,07 Eur žalos atlyginimo. 2017 m. birželio 29 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas minėtame žemės sklype, siekiant atlikti želdinių būklės vertinimą bei patikslinti medžiams padarytos žalos skaičiavimą. Patikrinimo metu atlikus želdinių būklės vertinimą ir palyginus su 2014 m. gegužės 6 d. atliktais želdinių būklės vertinimo rezultatais buvo nustatyta, kad medžių užpylimas gruntu daugiau nei 5 cm virš natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno turėjo įtakos medžių gyvybinėms funkcijoms. Patikrinimo metu įvertinus žemėmis užpiltų medžių būklę, nustatyta, kad iš 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu užfiksuotų žemėmis užpiltų 38 medžių 26 medžių būklė pakito, todėl žala skaičiuota tik už šiuos medžius ir sudaro 20 519,87 Eur sumą. 2017 m. liepos 19 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kuria atsakovei buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą gamtai. Žala nebuvo atlyginta.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

6Atsakovė UAB „Rasa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nuosavybės teise žemės sklypus, adresu ( - ), įsigijo 2012 m. lapkričio 29 d. Kadangi žemės sklypai buvo netvarkingi, apleisti ir užpelkėję, 2014 m. vasario 5 d. su UAB „Gruntekas“ sudarė darbų atlikimo sutartį dėl priešgaisrinio prūdo iškasimo. Visus vandens telkinio kasimo bei iškasto grunto išlyginimo darbus atliko nusamdytas rangovas UAB „Gruntekas“, kuris, būdamas šios srities specialistas, vykdydamas kasimo darbus, ir privalėjo vadovautis norminiais aplinkos apsaugos reikalavimais ir grunto neišpilti prie medžių kamienų arčiau nei leidžia teisės aktai. UAB „Gruntekas“ atlikus ieškovo nurodomus žalą gamtai sukeliančius veiksmus, vadovaujantis aplinkos apsaugos specialisto A. M. žodiniu nurodymu, po maždaug mėnesio nuo grunto užpylimo gruntą nukasė 1 m atstumu nuo medžio kamieno. Po kurio laiko, aplinkosaugos specialistams nurodžius, kad gruntą reikia nukasti medžių lajos projekcijos plote, tą ir padarė. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai nelaikytini žalingais aplinkai, kaip kad nurodo ieškovas, nes siekė sutvarkyti savo privataus sklypo aplinką ir pagerinti jos būklę: daug investavo į tai, kad visiškai apleisti, apaugę piktžolėmis ir užpelkėję sklypai būtų sutvarkyti iki estetiškai patrauklaus vaizdo. Atsakovė sutvarkė sklype buvusį sąvartyną, apsaugojo pelkėje ir tarp statybinių atliekų bei kitokių šiukšlių žūvančius medžius. Medžiai iki tol augo apsemti vandens, kai kurių medžių šaknys buvo atidengtos. Taigi, savo veiksmais ne pakenkė, o apsaugojo dar likusius gyvybingus medžius: išvalė šiukšles, tvenkinius, atkūrė natūralų vandens surinktuvą, užkasė atviras medžių šaknis. Nurodė ir tai, kad dauguma medžių jau 2014 m., t. y. dar prieš pradedant vandens telkinio kasimo darbus, buvo smarkiai pažeisti: medžių kamienai jau tada buvo drevėti ir išpuvę ar kitaip pažeisti, pelkėje išmirkusios šaknys, nesivystanti laja, todėl medžių būklę galima buvo vertinti tik kaip patenkinamą ar blogą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokia buvo medžių būklė iki užpylimo, todėl negalima teigti, kad jų užpylimas gruntu pablogino jų būklę. Be to, ieškovas nurodo, kad iš 38 gruntu užpiltų medžių 26 medžių būklė yra pablogėjusi. Tačiau pablogėjusi būklė nereiškia, kad šie medžiai yra negyvybingi. Pažymėjo, kad dalis medžių tebeauga ir nėra praradę savo gyvybinių funkcijų, todėl ieškovas nepagrįstai žalą atkuriamąja verte paskaičiavo ir už medžius, kurie šiuo metu tebėra gyvybingi ir auga. Maža to, medžiai gruntu buvo apkasti trumpą laiką (apie vieną mėnesį), per kurį jokie neigiami padariniai negalėjo atsirasti. Neatmestina, kad medžių būklės suprastėjimą nulėmė nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksniai: klimatas, oro tarša, medžių ligos ir pan. Atsakovė taip pat prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, bei šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovas neplaninį patikrinimą atliko 2014 m. gegužės 6 d., todėl jau tuo metu ieškovui tapo žinoma apie galimą pažeidimą ir pagrindą reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2017 m. gegužės 6 d.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

8Trečiasis asmuo UAB „Gruntekas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo medžiai nėra priskirtini saugotiniems, kadangi jie auga privačioje namų valdoje, t. y. atsakovės sklype, kuris, be kita ko, dar ir priskirtas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonai ir pakrantės apsaugos juostai. Nurodė ir tai, kad negalėtų atsakyti už tariamus aplinkosaugos pažeidimus ir tariamai padarytą žalą, kadangi darbai buvo atliekami pagal užsakovo ir sklypo savininko nurodymus, nes tik jis galėjo žinoti ir žinojo, kur ir kaip reikia išlyginti gruntą, todėl ir davė nurodymus atlikti konkretaus pobūdžio grunto išlyginimo darbus. Be to, nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad atsakovės sklype augantys medžiai yra saugotini. Maža to, žemėmis buvo užpilti 38 medžiai, ieškovas nurodo, kad tepakito 26 medžių būklė, todėl galimai tokį pakitimą sąlygojo visai ne užpylimas gruntu, o kiti veiksniai: užsitęsusi sausra, tarša, ligos ir pan.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

10Liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad dirba pas ieškovą aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigose. Atliko 2014 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. birželio 8 d. patikrinimus, adresu ( - ). 2014 m. gegužės 6 d., kai buvo nustatinėjama medžių būklė, buvo atvykę ekspertai, kurie vertino medžių būklę. 38 medžiai buvo užpilti gruntu, vietomis daugiau nei 1 m. Pagal teisinį reglamentavimą užpilti galima iki 5 cm, nes kitu atveju yra pažeidžiamos gyvybinės medžio funkcijos. Gavus vadovo pavedimą patikslinti medžių būklę, 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą, siekiant įvertinti užpylimo poveikį. 12 medžių pašalino iš pažeistų medžių sąrašo, nes jų būklė nepakito, tačiau 26 medžių būklė pablogėjo.

11Liudytoju apklaustas B. P. parodė, kad yra UAB „Gruntekas“ direktorius. Pagal su atsakove sudarytą sutartį turėjo iškasti priešgaisrinį tvenkinį, o iškastą gruntą išvežti. Tačiau kadangi sklype buvo duobės, buvo duotas žodinis nurodymas iškastą gruntą palikti vietoje, užlyginant duobes. UAB „Rasa“ atstovas A. V. prižiūrėjo darbus.

12Liudytoja apklausta R. N. parodė, kad yra želdinių ekspertė, dažnai ieškovo yra kviečiama vykti kartu į patikrinimus, taip pat yra Želdynų ir želdinių priežiūros vertinimo komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės narė. Dalyvavo 2014 m. ir 2017 m. patikrinimuose teritorijoje, adresu ( - ). 17 metų dirbo Klaipėdos universiteto Botanikos sode, kuris yra greta ginčo sklypo, todėl tą teritoriją ir ginčo medžius matė kiekvieną dieną. Iš atminties pamena, kad tai buvo apleista teritorija, medžiai augo natūraliai, buvo ir savaiminių atžalų, bet medžiai buvo vešlūs, žaliuojantys ir pakankamai sveiki. Prasidėjus kasimo darbams iš karto pastebėjo, kad ant medžių užstumtos žemės. Vadovė paskambino į Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrių, kad pastarasis atkreiptų dėmesį ir imtųsi kokių nors veiksmų, kad medžiai būtų skubiai atlaisvinti tam, kad šaknys galėtų kvėpuoti. Kurį laiką nieko nebuvo imtasi, tačiau vėliau pastebėjo, kad nuo medžių kamienų žemės buvo atstumdytos, ir medžiai liko tarsi „bliūduose“, t. y. kadangi medžio šaknys tęsiasi jo lapos plotyje, kas gali siekti apie 20 m, o atkasta buvo tik šalia medžio kamieno (apie 3 m pločio), t. y. atkasta buvo apie 20 proc. medžio šaknyno paviršiaus ploto. Maža to, dėl tokio netinkamo atkasimo, atkastos įdubos užsipildė vandeniu, medžiai buvo apsemti, šaknys nebegalėjo kvėpuoti, kas tik pratęsė grunto užpylimo problemą. Tyrimai rodo, kad užpylus medžius per dideliu grunto sluoksniu (paprastai daugiau nei 5 cm), 60 proc. tikimybė, kad medis žus. Paaiškino, kad po kelių metų einant pro šalį ar žiūrint iš tolo, pastebėjo, kad medžiai pradėjo džiūti. Tada ieškovas inicijavo pakartotinį patikrinimą medžių būklei įvertinti. Pažymėjo, kad medžių būklei įtakos turi atmosferos sąlygos, aplinkos tarša, klimato sąlygos, dažni klimato pokyčiai, ekstremalūs reiškiniai, tačiau užkasimas medžio būklės blogėjimui turi 70 proc. įtakos, lyginant su kitais veiksniais.

13Liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad niekada nebuvo UAB „Rasa“ darbuotojas. Pažinojo V. U., kuris paklausė, ar nežino, kas galėtų atlikti žemės kasimo darbus. Pasidomėjęs šiuo klausimu internete surado UAB „Gruntekas“. Nepamena, kodėl UAB „Rasa“ vardu su UAB „Gruntekas“ pasirašė 2014 m. vasario 7 d. sutartį, galimai V. U. buvo išvykęs ir paprašė pasirašyti, kad darbai nesustotų. Dažnai būdavo tame objekte, nes buvo įdomus pats procesas, tačiau nebuvo atsakingas už žemės kasimo darbus, nedavė UAB „Gruntekas“ jokių nurodymų dėl darbų atlikimo.

14Teismas

konstatuoja:

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Rasa“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,1163 ha, bei iki 2015 m. gegužės 19 d. priklausė žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 0,6137 ha, adresu ( - ). Atsakovė 2014 m. vasario 5 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Gruntekas“ sudarė Darbų atlikimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo naudodamas savo techniką ir mechanizmus su operatoriais iki 2014 m. vasario 28 d. UAB „Rasa“ priklausančiame sklype iškasti 4 m apie 15 - 20 a dydžio priešgaisrinį prūdą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas 2014 m. gegužės 6 d. pavedimu Nr. ( - ) pavedė patikrinti ( - ), teritoriją, siekiant patikrinti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių reikalavimų. 2014 m. gegužės 30 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog 2014 m. gegužės 6 d. atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad UAB „Rasa“, vykdydama dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio kasimo darbus, iškastu gruntu užpylė žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,1163 ha, 38 augančius medžius daugiau kaip 5 cm virš natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.8. ir 7.13. punktų reikalavimus, tokiais veiksmais padaryta žala saugotiniems želdiniams, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Ieškovas pateikė atsakovei 2016 m. lapkričio 29 d. pretenziją Nr. ( - ) bei 2017 m. vasario 7 d. pretenziją Nr. ( - ), siūlydamas geranoriškai atlyginti 28 522,07 Eur padarytą žalą. 2017 m. birželio 8 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, siekiant atlikti želdinių būklės vertinimą bei patikslinti medžiams padarytos žalos skaičiavimą. 2017 m. birželio 29 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog 2017 m. birželio 8 d. atlikus medžių būklės įvertinimą ir palyginus su 2014 m. gegužės 6 d. atliktais želdinių būklės vertinimo rezultatais buvo nustatyta, kad 3 medžiai anksčiau buvusioje vietoje nerasti, 23 medžių būklė pablogėjo, 12 medžių būklė nepakito. Ieškovas pateikė atsakovei 2017 m. liepos 19 d. pretenziją Nr. ( - ), siūlydamas iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. geranoriškai atlyginti 20 519,87 Eur padarytą žalą. Atsakovė su pretenzija nesutiko ir gera valia žalos neatlygino. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Rasa“ civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą.

17Dėl ieškinio senaties termino taikymo

18Atsakovė ieškinio reikalavimui prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes apie galimą pažeidimą ir pagrindą reikalauti žalos atlyginimo ieškovui buvo žinoma jau 2014 m. gegužės 6 d., kai tuo tarpu ieškinys pareikštas 2017 m. spalio 25 d.

19Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau CK 1.125 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Šiuo atveju Aplinkos apsaugos įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

20Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje atsakovės atlikti neteisėti veiksmai – teritorijoje esančių medžių užpylimas didesniu nei 5 cm sluoksniu grunto, kuriais padaryta žala saugotiniems želdiniams, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, ieškovo nustatyti 2014 m. gegužės 30 d. Patikrinimo aktu Nr. ( - ). Ieškinys dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo teismui pateiktas 2017 m. spalio 25 d., t. y. nepasibaigus specialiajame teisės akte įtvirtintam 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nėra praleista.

21Dėl atsakovo tinkamumo

22Atsakovė nurodo, kad nėra tinkama atsakovė šioje byloje, laiko, kad tinkamu atsakovu yra UAB „Gruntekas“. Atsakovė tvirtina, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti kokią nors žalą aplinkai, kadangi gruntą ant ginčo medžių faktiškai užpylė UAB „Gruntekas“, vykdydamas priešgaisrinio tvenkinio kasimo darbus. Ieškovo atstovė 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad atsakovu patraukta UAB „Rasa“ būtu pakeista kitu asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalis).

23Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti.

24CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas teigia, kad želdynų valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, darytina išvada, kad būtent žemės sklypo, kuriame yra saugomi želdiniai, valdytojas ar savininkas turi dėti maksimalias ir pakankamas pastangas, siekdamas apsaugoti teritorijoje augančius medžius ar krūmus nuo sunaikinimo ar sužalojimo, t. y. užtikrinti, kad dėl jo neveikimo tokių priemonių nesiimant, nebūtų sudaromos prielaidos žalai saugomiems aptariamiems gamtos objektams kilti. Nagrinėjamu atveju ginčo medžiai auga (augo) atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovė, būdama rūpestinga, atidi ir apdairi, organizuodama sklypo tvarkymą, privalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų tvenkinio kasimo darbų eigą bei rūpintis, kad nebūtų atliekami priešingi teisei veiksmai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Rasa“, kaip žemės sklypo, kuriame dėl neteisėtų veiksmų kilo žala aplinkai, savininkė, yra tinkamas civilinės atsakomybės už žalą aplinkai subjektas.

25Dėl civilinės atsakomybės už žalą aplinkai sąlygų

26Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

27CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žalos aplinkai padarymo atveju neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.

28Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193, numato, jog atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma: nesandėliuoti medžiagų ir įrenginių, nevažinėti, nestatyti transporto priemonių, laikinų statinių ir įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajų projekcijų, bet ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno ir 2 m nuo krūmų (7.8. punktas), nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno (7.13. punktas). Šiuo atveju, atliekant statybos darbus žemės sklype ( - ), iškastu gruntu buvo užpilti 38 sklype augę medžiai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 3.9. punktu, priskiriami saugotiniems. Iš 2014 m. gegužės 30 d. Patikrinimo akto Nr. ( - ) matyti, kad medžių užpylimas gruntu svyravo nuo 38 iki 160 cm, kas 7,6 – 32 kartus viršijo leistiną 5 cm virš natūralaus grunto prie medžio šaknų kaklelio ribą. Be to, visi medžiai užpilti arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė, vykdydama statybos darbus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidė paminėtus Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių reikalavimus, nustatytus 7.8. ir 7.13. punktuose, bei kaip žemės sklypo savininkė pažeidė aukščiau minėtų Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir tokiu būdu atliko priešingus teisei veiksmus.

29Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

30Sprendžiant dėl žalos aplinkai fakto, bylos duomenimis matyti, kad Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, želdinių ekspertė R. N. dar 2014 m. gegužės 7 d. rašte nurodė, kad dėl medžių užpylimo gruntu ir vėlesnio netinkamo atkasimo (tik 1 m skersmeniu apie kamienus, o ne visos medžių lapos plote), medžiams gresia žūtis, pažeistos jų gyvybinės funkcijos ir gamtai padaryta akivaizdi žala. Be to, iš 2014 m. gegužės 30 d. Patikrinimo akto Nr. ( - ) matyti, kad 2014 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus mažiau nei 2 mėn. nuo tvenkinio kasimo darbų pabaigos (darbai baigti 2014 m. kovo 12 d.), atlikto neplaninio patikrinimo metu tiriamoje teritorijoje inventorizuoti 38 vienetai medžių, jų būklę įvertinant vizualiai apžiūrint jų lajas ir kamienus. Patikrinimo metu nustatyta, kad 27 medžiai yra geros fiziologinės būklės, 10 – patenkinamos, 1 – nepatenkinamos būklės. 2017 m. birželio 8 d. buvo atliktas pakartotinis medžių būklės vertinimas bei 2017 m. birželio 29 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog lyginant su 2014 m. gegužės 6 d. atliktais želdinių būklės vertinimo rezultatais buvo nustatyta, kad 3 medžiai anksčiau buvusioje vietoje nerasti, 23 medžių būklė pakito (pablogėjo), 12 medžių būklė nepakito. Remiantis kasacinio teismo praktika ir teisės aktų normomis, teismas sprendžia, kad medžių būklės pokytis, kai net 23 medžių būklė pablogėjo, bei 3 medžių - liepos, uosio ir klevo, kurių būklė iki ginčo darbų buvo gera, pašalinimas be leidimo, yra neabejotina žala aplinkai.

31CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovė tvirtina, jog ieškovas neįrodė, kad tarp atsakovės veiksmų ir žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšis, motyvuodama tuo, kad medžių būklės pablogėjimą galėjo nulemti kiti veiksniai: neigiamos augimo sąlygos (užpelkėjusi vieta), klimato sąlygos, ligos, kenkėjai, oro užterštumas ir kt. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir aplinkai padarytos žalos. Akivaizdu, jog atsakovės veiksmai - medžių užpylimas gruntu, ir vėlesnis šio grunto netinkamas nukasimas (tik apie medžių kamienus, o ne medžių lapos projektacijos ribose), turėjo įtakos medžių būklės pokyčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja apklausta želdinių ekspertė R. N. parodė, jog medžio užkasimas gruntu medžio būklės blogėjimui turi ne mažiau kaip 70 proc. įtakos, lyginant su kitais veiksniais.

32Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl yra pagrindas spręsti dėl priteistinos žalos dydžio.

33Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

34Nagrinėjamu atveju žalą aplinkai ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198. Pagal šios metodikos 14 punkto nuostatas, nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydis skaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Remdamasis nurodytais teisės aktais ieškovas 2017 m. birželio 29 d. Žalos, padarytos gamtai, pažeidus saugotinų medžių gyvybines funkcijas, augančių ne miško žemėje adresu ( - ), skaičiavimu apskaičiavo, kad atsakovė padarė 20 519,87 Eur žalos aplinkai. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į medžių grupę, jų kamienų skersmenis (cm) bei želdinių būklę, kurie užfiksuoti 2014 m. gegužės 30 d. Patikrinimo akte Nr. ( - ), priklausomai nuo medžių būklės atitinkamai mažinant atkuriamosios vertės įkainius 25 ir 50 procentų. Želdinių skersmenis atmatavo ir jų būklę nustatė kompetentingi asmenys: ieškovo darbuotojai – aplinkos apsaugos inspektoriai, turintys reikiamą išsilavinimą, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistai, bei specialių žinių turintys Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos atstovas bei Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, želdinių ekspertė R. N..

35Atsakovė prašo mažinti priteistinos žalos dydį, teigdama, kad apskaičiuotos žalos dydis yra neproporcingas tiems faktams, jog medžiai nėra sunaikinti ar žuvę, atsakovė nesiekė daryti žalos aplinkai, o priešingai, dėjo visas pastangas, siekiant medžius išsaugoti – užkasė atviras medžių šaknis, atkasė medžių kamienus, nusausino dirvožemį, sutvarkė apleistą žemės sklypą, tuo prisidėdama prie aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo.

36Želdynų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskaičiuojant atkuriamąją vertę atsižvelgiama į medžio ir krūmo rūšį, skersmenį ir amžių (medžių), taip pat į želdinių būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę, socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas ir kitus veiksnius.

37Pažymėtina, kad kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

38Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

39Vertinant aplinkybes, reikšmingas žalos aplinkai apimčiai nustatyti, bylos duomenimis matyti, kad 6 medžiai, kurių būklė 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu vertinta kaip gera, 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo metu buvo rasti nudžiūvę, 3 medžiai, kurių būklė vertinta kaip gera - nerasti, t. y. buvo pašalinti be leidimo, o 6 medžiai, kurių būklė taip pat vertinta kaip gera, pakartotinio patikrinimo metu rasti nepatenkinamos būklės. Šių medžių atkuriamoji vertė sudaro 10 715,94 Eur (37 000 Lt). Tai, kaip minėta, buvo geros būklės, brandūs medžiai, kaip nurodė liudytoja apklausta želdinių ekspertė R. N., 120 – 150 metų, turintys istorinę vertę, atliekantys šiems aplinkos komponentams būdingas funkcijas: valantys orą, formuojantys kraštovaizdį, turintys reikšmės tos teritorijos gyvūnų, paukščių bei vabzdžių populiacijai. Kitų medžių, kurių būklė pakito (pablogėjo), būklė jau pradinio vertinimo metu nebuvo gera: 5 medžiai buvo patenkinimas būklės, kas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedo 1.2. punktą reiškia mažesnį sulapojimą, lajos netolygų išsivystymą, 1 medis buvo nepatenkinamos būklės, kas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedo 1.3. punktą reiškia, jog medis akivaizdžiai nusilpęs, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ir kt. 4 medžiai, pradinio patikrinimo metu buvę patenkinamos būklės, nudžiūvo ar buvo nerasti (pašalinti be leidimo), 1 patenkinamos būklės buvusio medžio būklė pakito į nepatenkinamą, o nepatenkinamos būklės buvęs medis nudžiūvo. Neatmestina, kad šių medžių, jau turėjusių sumažintus gyvybinių funkcijų požymius, fiziologinio gyvybingumo sumažėjimui, paspartėjusiai džiūčiai ar žūčiai įtakos turėjo ir kiti veiksniai – klimatinės sąlygos, oro tarša ir kt. Taip pat įvertintina tai, kad atsakovė žemės sklype ( - ), pasodino 223 vienetus medžių sodinukų, iš kurių 174 vienetai atitinka jiems keliamus kokybės reikalavimus, kas neabejotina sušvelnina neigiamus aplinkai padarytos žalos padarinius. Tačiau nesutiktina su atsakovės pozicija, kad žalos mažinimui įtakos turi jos kaltės forma: nors atsakovė nurodo, kad neturėjo tyčios pakenkti sklype augusiems medžiams, o priešingai, turi siekį tvarkyti ir gerinti supančią aplinką, tačiau, pažymėtina, kad kaltės forma, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012; kt.), nesudaro pagrindo šiuo aspektu mažinti atlygintinos žalos aplinkai dydį, nes įstatyme šios kategorijos bylose nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės).

40Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), mano, kad tikslinga priteistiną žalos dydį sumažinti iki 12 000 Eur ir tai būtų pakankama suma padarytai žalai atlyginti.

41Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Dėl subjekto, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas

43Padarius žalą aplinkai, žala yra padaroma visai visuomenei, todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog ieškinį pareiškusi institucija yra ieškovu procesine prasme, o ieškovu materialiąja prasme - Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-364/2013; 2015 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-178/2015; 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-659-943/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-178/2017; 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-464/2018; kt.). Be to, pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą programos lėšas (įplaukas) sudaro lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.

44Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui bei teismų praktikai, žalos atlyginimas priteistinas valstybės naudai.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo UAB „Gruntekas” pateikė duomenis apie patirtas 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

47Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad ieškinio sumą ieškovas apskaičiavo griežtai vadovaudamasis teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarką, nuostatomis, ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo iš esmės yra tenkinamas, tik pats priteistinos žalos dydis mažinamas, tuo tarpu žalos mažinimo klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir yra teismo prerogatyva, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas griežtai proporcingai atmestų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Gruntekas“ palikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

48Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovės valstybės naudai priteistina 270 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

49Dėl baudos skyrimo

50Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui prašymą skirti ieškovui iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos priteisiant atsakovės naudai. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai, ėmėsi visų priemonių, kad byloje būtų sudaryta taikos sutartis ir įvykdė visus ieškovo reikalavimus, tačiau ieškovas, pusę metų sprendęs taikos sutarties sudarymo klausimą, galiausiai taikos sutartį pasirašyti atsisakė, nenurodydamas jokių tokio atsisakymo motyvų. Dėl taikos sutarties sudarymo derybų buvo atidėti keturi teismo posėdžiai, todėl ieškovo nepateisinamas taikos sutarties pasirašymo vilkinimas, ir galiausiai atsisakymas pasirašyti taikos sutartį turi būti vertinamas kaip bylos eigos vilkinimas ir veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

51CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

52Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

53Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovas nesąžiningai vilkino bylos nagrinėjimą. CPK 13 straipsnis numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovas, nors ir vedė atitinkamas derybas, tačiau galiausiai pasinaudojo savo teise nesudaryti taikos sutarties, o prašė ginčą spręsti iš esmės, priimant teismo sprendimą, ir toks ieškovo procesinis elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo akivaizdžiai sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti baudą netenkintinas.

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

55ieškinį tenkinti iš dalies.

56Priteisti iš atsakovės UAB „Rasa“ 12 000 Eur žalai aplinkai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 12 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Priteisti iš atsakovės UAB „Rasa“ 270 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Atsakovė UAB „Rasa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė... 8. Trečiasis asmuo UAB „Gruntekas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė... 10. Liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad dirba pas ieškovą aplinkos apsaugos... 11. Liudytoju apklaustas B. P. parodė, kad yra UAB „Gruntekas“ direktorius.... 12. Liudytoja apklausta R. N. parodė, kad yra želdinių ekspertė, dažnai... 13. Liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad niekada nebuvo UAB „Rasa“... 14. Teismas... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Rasa“... 17. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 18. Atsakovė ieškinio reikalavimui prašo taikyti sutrumpintą trejų metų... 19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 20. Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje atsakovės atlikti neteisėti veiksmai... 21. Dėl atsakovo tinkamumo... 22. Atsakovė nurodo, kad nėra tinkama atsakovė šioje byloje, laiko, kad tinkamu... 23. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui,... 24. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti... 25. Dėl civilinės atsakomybės už žalą aplinkai sąlygų... 26. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti... 27. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 28. Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, patvirtintos Lietuvos... 29. Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 30. Sprendžiant dėl žalos aplinkai fakto, bylos duomenimis matyti, kad... 31. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas... 33. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numato, kad žala aplinkai... 34. Nagrinėjamu atveju žalą aplinkai ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis... 35. Atsakovė prašo mažinti priteistinos žalos dydį, teigdama, kad... 36. Želdynų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskaičiuojant... 37. Pažymėtina, kad kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad... 38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Aplinkos apsaugos... 39. Vertinant aplinkybes, reikšmingas žalos aplinkai apimčiai nustatyti, bylos... 40. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo,... 41. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš... 42. Dėl subjekto, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas... 43. Padarius žalą aplinkai, žala yra padaroma visai visuomenei, todėl... 44. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui bei teismų praktikai, žalos... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 47. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad ieškinio sumą ieškovas... 48. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovės... 49. Dėl baudos skyrimo... 50. Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui prašymą skirti ieškovui... 51. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 52. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo... 53. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 55. ieškinį tenkinti iš dalies.... 56. Priteisti iš atsakovės UAB „Rasa“ 12 000 Eur žalai aplinkai atlyginti, 5... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Priteisti iš atsakovės UAB „Rasa“ 270 Eur žyminio mokesčio valstybės... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...