Byla eI-4570-816/2019
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjos direktoriui R. Č., atstovei advokatei Aistei Medelienei, atsakovės atstovams M. Č., R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK ir Komisija) 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-85 (7-111/2018) ir dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (21.18-28) FR0682-1936, kuriose nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 265 904 eurų pelno mokesčio, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad pareiškėjos vykdoma veikla – centralizuotas šilumos ir karšto vandens gyventojams tiekimas. Vykdydama savo veiklą, pareiškėja išsinuomotą turtą modernizavo, investavo į trasų renovaciją, šilumos punktų diegimą, biokuro vartojimo plėtrą, naujų klientų prijungimą, modernių informacinių technologijų diegimą. Viena iš investicijų ir modernizavimo sričių – elektroninių karšto vandens (toliau – ir EKV) skaitiklių diegimas, kurį sąlygojo inter alia šilumos ūkį reglamentuojančios teisinės aplinkos pasikeitimas. Pareiškėja, siekdama maksimalios naudos karšto vandens tiekimo procesuose tiek vartotojams, tiek sau, nutarė investuoti į technologiškai pažangiausius karšto vandens skaitiklius, turinčius nuotolinio nuskaitymo funkciją, ir įrengti juos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

4Teigia, kad nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos naudojimas sukėlė daug neaiškumų, kurie buvo sprendžiami tiek Lietuvos valstybinėse institucijose bei teismuose, įskaitant tarptautinius. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kreipimąsi, kuriame keltas klausimas dėl skaitiklių naudojimo tvarkos ir jų meteorologinės patikros būtinybės (ESTT 2014-09-10 sprendimą UAB „Vilniaus energija“ C-423/13). Todėl tik galutinai susiformavus teismų bei valstybinių institucijų pozicijai dėl skaitiklių vertinimo ir jų naudojimo tinkamumo, pareiškėja priėmė sprendimą pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatyta lengvata.

5Nurodo, kad MGK išvada, kad pareiškėja neįgijo teisės taikyti investicinę lengvatą EKV skaitikliams dėl to, kad nuosavybės teise įsigijo tik EKV skaitiklius, tačiau neįsigijo duomenų perdavimo įrangos prieštarauja mokestinio ginčo byloje pačios Komisijos gautai Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto eksperto (toliau – ir ekspertas) išvadai bei Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) pateiktiems atsakymams į Komisijos klausimus. Komisija, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu sustabdydama bylos nagrinėjimą ir kreipdamasi į ekspertą bei VKEKK, pripažino, kad siekiant nustatyti objektyvias bylos aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės toks ekspertinis vertinimas yra būtinas. Todėl logiška, kad šiomis išvadomis ir jose pateiktu ekspertiniu faktinių aplinkybių ir EKV skaitiklių techninių savybių vertinimu MGK ir turėjo vadovautis priimdama skundžiamą sprendimą. Visgi, iš eksperto ir VKEKK gavusi iš esmės pareiškėjos poziciją tik patvirtinančias išvadas, Komisija skundžiamame sprendime iškreipė jų turinį, interpretuodama jį šioms išvadoms prieštaraujančiu būdu, nepagrįstai siaurai aiškino investicinės lengvatos taikymą, dėl ko priėmė nelogišką, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

6Pažymi, kad EKV skaitiklių su galimybe perduoti duomenis nuotoliniu būdu įsigijimas lėmė esminį karšto vandens teikimo (perdavimo) proceso pagerinimą. Tai vienareikšmiškai patvirtino tiek ekspertas, tiek VKEKK.

7Karšto vandens tiekimo proceso esminiam pagerinimui investicinės lengvatos prasme pakanka naudoti atitinkamą duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangą, tačiau nebūtina jos įgyti nuosavybės teise. Pareiškėja neneigia fakto, kad EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui, jų apdorojimui bei pateikimui buvo perkama nuskaitymo paslauga iš trečiosios šalies – rangovo, kuris tokios paslaugos teikimui naudojo specialią duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangą.

8Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime Komisija iš esmės pati sau prieštarauja. Iš vienos pusės tvirtina, kad EKV skaitiklių panaudojimas kartu su nuotoline įranga iš esmės keičia procesą, tačiau iš kitos pusė teigia, kad įrangos naudojimo reikalavimas staiga virsta reikalavimu investuoti lėšas į įrangos įsigijimą. Nei VKEKK, nei ekspertas, taip pat niekur nepatvirtinta, kad duomenų perdavimo įrangos naudojimo teisinis pagrindas būtų reikšmingas elementas vertinant esminio proceso pagerinimo egzistavimą.

9Pažymi, kad sprendimai, kiek ir kokio turto įsigyti ir kokiu pagrindu jį valdyti yra verslo sprendimai ir kiekvienas ūkio subjektas nusprendžia, kaip valdyti turtą yra efektyviausia. Pareiškėjos pasirinkimą dėl duomenų perdavimo įrangos naudojimo teisinio būdo lėmė reguliacinės aplinkybės (karšto vandens teikimo proceso modernizavimas paprastai turi būti suderintas tiek su savivaldybe, kurios teritorijoje yra vykdoma investicija, tiek ir su VKEKK) ir verslo logika (nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistemos naudojimas sprendimo dėl investicijų apimties metu kėlė daug neaiškumų, todėl pareiškėja negalėjo būti tikra, kad karšto vandens duomenų nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema VKEKK apskritai bus pripažinta būtinomis pareiškėjos investicijomis, kurių kaštai įtraukiami į karšto vandens kainą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį). Neįsigydama duomenų perdavimo įrangos, pareiškėja išvengė papildomų kaštų, kurie galimai nebūtų įtraukti į karšto vandens kainą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

10Nurodo, kad EKV skaitiklis negali būti laikomas analogišku mechaniniam skaitikliui. EKV skaitiklis, savaime suprantama, turi bazinę karšto vandens suvartojimo apskaitos funkciją, kitaip jis apskritai negalėtų būti vadinamas skaitikliu. Tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl šios funkcijos turėjimo jis tampa analogišku mechaniniam skaitikliui. Be naudojamos nuotolinio duomenų perdavimo galimybės, EKV skaitikliai turi istorinių duomenų, aliarminių pranešimų kaupimo, parametrų saugojimo funkcijas bei leidžia pareiškėjai formuoti tikslias sąskaitas, fiksuoti karšto vandens sunaudojimo kiekį realiu laiku, eliminuoti mechaninio poveikio riziką, supaprastinti duomenų tikrinimo ir kontrolės procedūras. Todėl vien EKV skaitiklių įsigijimas ir yra faktorius, lemiantis esminį karšto vandens teikimo (perdavimo) proceso pagerinimą. Be to, tai kiek nuspręsta įsigyti, o kiek naudoti kitu būdu, gali lemti investicinės lengvatos taikymo apimtį (lengvata taikoma tik nuosavybės teise įgytam turtui, tačiau netaikoma kitu pagrindu naudojamam turtui), tačiau negali būti pagrindu atsisakyti taikyti investicinę lengvatą visa apimtimi.

11Pabrėžia, kad mokesčių lengvata negali būti aiškinama taip siaurai, kad būtų paneigta jos esmė. Nelogiška vertinant investicinės lengvatos sąlygų išpildymą atsiriboti nuo realios byloje nagrinėjamos situacijos, faktiškai pasiekto esminio pagerinimo rezultato ir savo išvadas grįsti vien hipotetine situacija, kas būtų, jei EKV skaitikliai būtų naudojami be duomenų perdavimo įrangos. EKV skaitikliai eksperto ir VKEKK pripažinti iš esmės procesą keičiančiu turtu, juos aptarnaujanti įranga yra faktiškai naudojama, karšto vandens teikimo procesas yra iš esmės pagerintas, todėl akivaizdu, kad pareiškėja įgijo teisę į investicinės lengvatos taikymą.

12Atsakovė Inspekcija atsiliepimu (elektroninės bylos lapai, toliau e. b. l., 46–51) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Pabrėžia, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik EKV skaitikliai su įmontuotu radijo siųstuvu, o visa kita įranga, kuri yra reikalinga EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui nuotoliniu būdu (radijo antenų tinklas, valdymo ir duomenų surinkimo sistema, skirta duomenų importui į pareiškėjos apskaitomą sistemą), nuosavybės teise priklauso rangovui AB „Axis Industries“. Minėtą įrangą AB „Axis Industries“ naudoja paslaugai pareiškėjai teikti, t. y. nuotoliniu būdu nuskaito EKV skaitiklių rodmenis ir teikia pareiškėjai jų nuskaitymo, perdavimo, saugojimo ir apdorojimo paslaugą, už kurią kas mėnesį pareiškėjai išrašo PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu pareiškėja 2012 m. apskaitė 267 136,60 Lt EKV skaitiklių duomenų nuskaitymo ir surinkimo sąnaudų. Pareiškėja gautus duomenų failus su skaitiklių rodmenimis tik saugoja ir apdoroja informacinėje apskaitos sistemoje, kurioje klientai turi galimybę matyti ir analizuoti karšto vandens suvartojimą.

13Pažymi, kad pareiškėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos neįsigijo, todėl pareiškėjos įrengti EKV skaitikliai patys savaime naujos paslaugos nesuteikia, o yra susiję tik su rangovo AB „Axis Industries“ teikiamomis paslaugomis pareiškėjai.

14Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi, atsiliepime teigia, kad 2012 m. pareiškėjos patirtos EKV skaitiklių įsigijimo ir įrengimo patirtos 6 120 761 Lt išlaidos nėra laikomos investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsniu, apmokestinamojo pelno mažinimas faktiškai patirtoms 6120761 Lt išlaidoms yra negalimas.

15Pagal eksperto išvadą ir VKEKK raštą Komisija padarė išvadą, kad EKV skaitikliai, kaip tokie, be papildomos duomenų nuskaitymo nuotoliniu būdu įrangos, jokio karšto vandens tiekimo proceso sudedamosios dalies iš esmės nepakeičia, todėl investicija į ilgalaikį turtą, kuris tik sudaro galimybę iš esmės pakeisti karšto vandens tiekimo proceso sudedamąją dalį, bet pats jo nepakeičia, negali būti laikoma atitinkančia investicinio projekto sąvoką, apibrėžtą PMĮ 2 straipsnio 121 punkte, t. y. Komisija iš esmės patvirtino mokesčių administratoriaus poziciją ir priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, neiškreipė VKEKK rašto ir eksperto išvados turinio, gautą informaciją išsamiai įvertino.

16Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais.

17Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

18Skundas tenkintinas

19Byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja 2017 m. tikslindama 2012 m. pelno mokesčio deklaraciją, sumažino apmokestinamąjį pelną 6 120 761 Lt suma dėl įvykdyto investicinio projekto (elektroninių karšto vandens skaitiklių ir jų įrengimo darbų), taikydama Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatytą lengvatą.

20Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. birželio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.18-28) FR0682-193 patvirtino Inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktą Nr. (21.31-28) FR0680-197, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti į biudžetą 265 904 eurų pelno mokestis (toliau – PM), apskaičiuoti 13 153,25 eurai PM delspinigių ir skirta 26 590 eurų (10 proc. dydžio) PM bauda.

21Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204 forma) už 2012 m., kurioje apmokestinamąjį pelną sumažino 6 120 761 Lt suma dėl vykdomo investicinio projekto ir dėl šios priežasties deklaravo 918 114 Lt (kas atitiktų 265 904 eurų) mažesnį PM nei pirminėje pelno mokesčio deklaracijoje.

22Ginčijamame Inspekcijos sprendime nurodoma, kad 2012 m. pareiškėja investiciniam projektui priskyrė 2012 m. įsigytų WFH modelio elektroninių karšto vandens skaitiklių ir jų įrengimo darbų išlaidų sumą pagal AB „Axis Indrustries“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo aktus. EVK skaitiklių įrengimą daugiabučių gyvenamųjų namų vartotojų / savininkų butuose pareiškėja vykdė nuo 2010 m. pagal 2008 m., 2010 m. ir 2011 m. sudarytas sutartis su rangovu AB „Axis Industries“, investicinis projektas buvo vystytas nuo 2010 m. iki 2017 m., planuojama projekto vertė – 13 mln. Eurų. Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatyta lengvata pareiškėja,siekė pasinaudoti apskaičiuodama 2012 m. apmokestinamąjį pelną.

23Pareiškėja ketindama sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto, mokesčių administratoriui turėjo pateikti pranešimą apie pradėtą vykdyti investicinį projektą. Pranešimas pateikiamas iki mokestinio laikotarpio, kurį toks projektas pradėtas vykdyti, pabaigos. Tačiau pareiškėja tokį pranešimą Inspekcijai pateikė tik 2018 m. vasario 5 d.

24Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja 2012 m. iš rangovo įsigijo tik skaitiklius ir jų įrengimo darbus, kurie turėjo būti diegiami etapais, užbaigus objekto / namo vartotojų patalpose esančių karšto vandens skaitiklių keitimo naujais EKV skaitikliais procesą, buvo laikoma, kad vandens skaitiklių sistema objekte yra pabaigta ir tokia karšto vandens skaitiklių grupė – objektas / namas – yra įvedamas į eksploataciją. WKV skaitiklius pareiškėja apskaitė ilgalaikio turto grupėje: „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“, apskaitoje pavadinti bendru pavadinimu: „Karšto vandens apskaitos sistema“, kuri priskirta ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“, nustatyta minimali kaina grupei – 2 000 Lt, nusidėvėjimo normatyvas metais – 9 m. Pagal patikrinimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus Inspekcija nustatė, kad pareiškėja 2012 m. apskaitė 310 673,17 Lt karšto vandens apskaitos sistemos nusidėvėjimo sąnaudų.

25Inspekcija akcentuoja, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik EKV skaitikliai su įmontuotu radijo siųstuvu, o visa kita įranga, kuri yra reikalinga EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui nuotoliniu būdu (radijo antenų tinklas, valdymo ir duomenų surinkimo sistema, skirta duomenų importui į pareiškėjos apskaitomą sistemą), nuosavybės teise priklauso rangovui AB „Axis Industries“. Minėtą įrangą AB „Axis Industries“ naudoja paslaugai pareiškėjai teikti, t. y. nuotoliniu būdu nuskaito EKV skaitiklių rodmenis ir teikia pareiškėjai jų nuskaitymo, perdavimo, saugojimo ir apdorojimo paslaugą, už kurią kas mėnesį pareiškėjai išrašo PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu pareiškėja 2012 m. apskaitė 267 136,60 Lt EKV skaitiklių duomenų nuskaitymo ir surinkimo sąnaudų. Pareiškėja gautus duomenų failus su skaitiklių rodmenimis tik saugoja ir apdoroja informacinėje apskaitos sistemoje, kurioje klientai turi galimybę matyti ir analizuoti karšto vandens suvartojimą.

26Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos neįsigijo, todėl pareiškėjos įrengti EKV skaitikliai patys savaime naujos paslaugos nesuteikia, o yra susiję tik su rangovo AB „Axis Industries“ teikiamomis paslaugomis pareiškėjai.

27Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi, ginčijamame sprendime konstatavo, kad 2012 m. pareiškėjos patirtos EKV skaitiklių įsigijimo ir įrengimo 6120761 Lt dydžio išlaidos nėra laikomos investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsniu, apmokestinamojo pelno mažinimas faktiškai patirtoms išlaidoms yra negalimas. Atsižvelgęs į tai, mokesčių administratorius pareiškėjos 2012 m. apmokestinamąjį pelną padidino 6 120 761 Lt suma ir, pritaikęs Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą 15 proc. PM tarifą, apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 265 904 eurų (918 114 Lt) PM sumą.

28Pareiškėja nesutikdama su Inspekcijos sprendimu 2018 m. birželio 26 d. su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Vyriausybės (toliau – Komisija).

29Komisija 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. S-141 (7-111/2018), atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje esminio klausimo sprendimui, t. y. ar pareiškėjos įsigyti EKV skaitikliai su jose įmontuotu radijo siųstuvu atliko karšto vandens tiekimo proceso ar jo dalies esminį pakeitimą, ir esminių ginčo aplinkybių išsiaiškinimui reikalingos specialios žinios, nutarė sustabdyti pareiškėjos 2018 m. birželio 26 d. skundo dėl Inspekcijos sprendimo nagrinėjimą iki bus atlikta ir Komisijai pateikta eksperto (specialisto) išvada (aktas) bei iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bus gauta informacija ginčo klausimu.

30Komisija 2018 m. lapkričio 22 d. gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. R2-(ŠGK)-2439 „Dėl informacijos pateikimo“ (Komisijos byla Nr. 6.11-(7-111/2018), b. l. 192–193), 2019 m. balandžio 29 d. Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto 2019 m. balandžio 25 d. raštą Nr. DV19-F-03-28 „Eksperto išvada apie EKV skaitiklių įtaką karšto vandens tiekimo procesui“ (Komisijos byla Nr. 6.11-(7-111/2018), b. l. 217–219), su kuriuo supažindintos ginčo šalys. Išnykus priežastims, dėl kurių pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas, Komisija atnaujino pareiškėjos 2018 m. birželio 26 d. skundo nagrinėjimą.

31Komisija ginčijamu sprendimu Inspekcijos sprendimą pakeitė. Pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino jau apskaičiuotą PM ir panaikino atsakovės apskaičiuotus delspinigius ir baudas. Komisija savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad EKV skaitiklių įsigijimas, nuosavybės teise neįsigijus duomenų perdavimo įrangos, iš esmės nepakeitė pareiškėjos karšto vandens perdavimo proceso ir dėl to šio įsigijo sąnaudoms negali būti taikoma investicinė lengvata. Skundžiami sprendimai netenkinto skundo apimtyje (dalyje).

32Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjos investicija įsigyjant ir įrengiant EKV skaitiklius, kaip tokius, atitinka Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi apibrėžtą investicinio projekto sąvoka.

33Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalyje numatyta, kad Investicinis projektas – vieneto investicijos į šio Įstatymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:

341) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir

352) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

36Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja įsigijo nenaudotą (naują) ir pagamintą ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios) turtą, kuris yra priskirtas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelyje nurodytai ilgalaikio turto grupei „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėja naujus EKV skaitiklius naudoja įsigydama iš rangovo nuotolinę duomenų nukaitymo ir perdavimo sistemos paslaugą.

37VKEKK rašte (1 punktas) Komisijai paaiškino, jog karšto vandens pardavimas (mažmeninis aptarnavimas), kaip karšto vandens tiekimo proceso sudedamoji dalis, apima sąskaitų, mokėjimo pranešimų už suvartotą karštą vandenį parengimą ir pateikimą vartotojams, karšto vandens suvartojimo bei įmokų apskaitą, vartotojų informavimą bei kitą susijusią veiklą (Karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009-07-21 nutarimu Nr. 03- 106 „Dėl karšto vandens kainų nustatymo metodikos“, 11 punktas). KTU savo išvadoje paaiškina, kad centralizuota karšto vandens apskaita yra suprantama kaip pardavimų sudedamoji dalis, kuri apima karšto vandens gamybą ir tiekimą vartotojams (Eksperto išvados 1 punktas).

38VKEKK savo rašte Komisijai (5 punktas) patvirtino, jog EKV skaitikliai, veikdami kartu su nuotoline duomenų surinkimo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe), iš esmės keičia duomenų surinkimo ir perdavimo procesą, nes esant mechaniniams karšto vandens skaitikliams (toliau - MKVS) vartotojai patys turi nuskaityti ir deklaruoti skaitiklių rodmenis, o esant EKV skaitikliams - jų duomenis nuotolinė duomenų surinkimo ir perdavimo sistema nuskaitomi ir perduodami nuotoliniu būdu automatiškai.

39KTU Eksperto išvadoje (žr. 5 punktą) taip pat patvirtino, jog (cit.): „Naujų EKV skaitiklių įrengimas ir naudojimas kartu su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe“) ne tik pagerino tiekiamo gyventojams karšto vandens apskaitą, kaip karšto vandens gamybos ir tiekimo sudedamąją dalį, t. y. gaunama tikslesnė sunaudojamo karšto vandens apskaita, sumažinus rodmenų koregavimo ar įtakos jiems galimybę, nuotolinis duomenų nuskaitymas, greitesnis ataskaitų formavimas, bet ir sumažino žmogaus/vartotojo įtaką karšto vandens sunaudojimo apskaitai ir tikslumui. Sunaudoto karšto vandens apskaita vykdoma ne pagal vartotojo deklaruojamus duomenis, kurie nežiūrint sutarties sąlygų, anksčiau buvo deklaruojami skirtingu laiku ir taip iškreipia realią situaciją, bet pagal automatiškai realiu laiku apskaitos sistemos nuskaitomus duomenis iš WFH serijos EKV skaitiklių. <...> Šį diegimą vadinti esminiu karšto vandens gamybos ir tiekimo proceso dalies pakeitimu galima, nes ši modernizacija yra susijusi ne tik su karšto vandens apskaita, bet turi įtaką ir kitoms proceso dalims, kaip karšto vandens paruošimas, nes pagal einamuoju metu gaunamus skaitiklių parodymus galima sekti faktinius karšto vandens paruošimo praradimus ir juos optimizuoti, tokiu būdu sumažinant kaštus, kurie perkeliami ant pačių vartotojų pečių. <...> Vertinant technologinį sprendimą, tai pakankamai svarus žingsnis į šiuolaikinės gamybos procesų skaitmenizavimą, kas yra Pramonės 4.0 revoliucijos vienas iš pagrindinių iššūkių.“

40Pažymėtina, kad Ekspertas savo išvadoje, atsakydamas į Komisijos suformuluotą klausimą, ar teisingas teiginys, kad Bendrovės, vietoje mechaninių karšto vandens skaitiklių įrengti EKV skaitikliai su įmontuotu radijo ryšiu iš esmės pakeitė Bendrovės vykdomo karšto vandens tiekimo procesą (jo sudedamąją dalį) atsakė (cit.): „<...> teigiame, kad taip, nes EKV skaitikliai turi integruotą nuotolinį ryšį, kurio dėka yra sudaroma galimybė nuotoliniu būdu, panaudojant papildomą nuotolinio ryšio techninę įrangą (koncentratorius, antenų tinklą, valdiklius), įdiegti nuotolinį duomenų nuskaitymą įtakojantį karšto vandens gamybos, tiekimo procesą. EKV skaitikliai be nuotolinio nuskaitymo galimybės iš esmės nepakeistų karšto vandens gamybos ir tiekimo proceso“ (žr. 4 punktas, paskutinė pastraipa).

41Teismo vertinimu, tiek VKEKK, tiek ekspertas patvirtino, kad EKV skaitikliai, veikdami kartu su nuotoline duomenų surinkimo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe), iš esmės keičia duomenų surinkimo ir perdavimo procesą, t. y. tiekiamo gyventojams karšto vandens apskaitą, kaip karšto vandens gamybos ir tiekimo sudedamąją dalį.

42Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2003- 05-20 įstatymo Nr. IX-1565 aktuali redakcija) (toliau - ŠŪĮ). Šio (statymo 2 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad (cit.): „Atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai - vartotojų sunaudoto karšto vandens matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį“, 13 dalimi (cit.): „Karšto vandens tiekimas - centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams“, 15 straipsnio 1 dalimi (cit.): „<...> Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. <...> Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu sunaudotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį“, 2 dalimi (cit.): „<...> Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, <...>, 16 straipsnio 1 dalimi (cit.): „Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą“, 16 straipsnio 4 dalimi (cit.): „<...> Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams“ ir 5 dalimi (cit.): „Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos <...> registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija.“, 28 straipsnio 2 dalimi (cit.): „<...> karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti: <...> 2) atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus: <...> ir šio straipsnio 5 dalimi (cit.): „Šilumos ir karšto vandens tiekėjas gali nuskaityti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuotoliniu būdu (2011-09-29 įstatymo Nr. XI-1608 redakcija).

43Darytina išvada, kad tiekiama gyventojams karšto vandens apskaita yra tiesiogiai susijusi su EKV skaitiklių gyventojams teikiama paslauga. Šiuo atveju yra neginčijamai patvirtinta, kad karšto vandens tiekimo gyventojams apskaita buvo iš esmės pagerinta pareiškėjai investavus savo lėšas įsigyjant iš rangovo nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo paslaugą. Nesutiktina su Komisijos padaryta išvada, kad sprendžiant dėl PM lengvatos, numatytos Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 punkte ir 461 straipsnyje pasinaudojimo (pritaikymo), turėtų būti vertinama tik pareiškėjos 2012 m. investuotomis nuosavomis lėšomis įsigyti nauji EKV skaitikliai, kuriais gyvenamuosiuose namuose buvo pakeisti mechaniniai skaitikliai, nevertinant paties EKV skaitiklio techninių galimybių ir funkcijų, būtent dėl kurių gyventojams teikiamos vandens sunaudojimo apskaitos paslaugos procesas yra esmingai pagerinamas. Tai patvirtino specialių žinių turintys asmenys, pateikdami Komisijai savo išvadas. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės ir Komisijos teiginiais, kad pareiškėja turėtų pati įsigyti ir teikti EKV skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo paslaugas tam, kad galėtų pasinaudoti investicine lengvata, kadangi verslo sprendimus turi priimti verslo subjektai. Įstatymo leidėjas, numatydamas galimybę verslo subjektams pasinaudoti PM lengvata investicijoms, neapribojo verslo subjektų teisnumo ir galimybės savarankiškai nuspręsti dėl savo veiklos apimčių ir formų, nuspręsti, ar užsiimama ir papildoma šalutine, su vandens tiekimu tiesiogiai nesusijusia veikla, ar ši veikla bus paslaugos forma perkama iš kitų ūkio subjektų. Primintina, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra centralizuotas šilumos ir karšto vandens gyventojams teikimas, todėl įstatymas negali būti aiškinamas taip, kad būtų ribojamos galimybės pasinaudoti PM lengvata, įvedant papildomus lengvatos investicijoms įgijimo kriterijus. Tai, kad modernių pareiškėjo įsigytų ir įdiegtų EKV skaitiklių galimybės yra pilnai išnaudojamos, nėra byloje ginčo. EKV skaitiklių galimybės ir funkcijos, kurių neturi anksčiau naudoti vandens apskaitai mechaniniai skaitikliai (tai patvirtino specialistai), yra išnaudojamos paslaugų sutarties pagrindu perkant paslaugą iš trečiojo asmens. Tad sutiktina su pareiškėju, kad PM Įstatymas nedraudžia verslo subjektams priimti savarankiškai verslo sprendimus dėl investicijų apimties. Svarbu, kad investicinio projekto reikalavimus atitinkantis turtas būtų naudojamas ūkio subjekto gamybos ar paslaugų teikimo veikloje (procese) ar tai būtų būtinas turtas, skirtas šiam procesui aptarnauti ir vykdyti. Toks teisės akto aiškinimas neprieštarauja draudimui plečiamai aiškinti lengvatas, kadangi aptariamoje šioje byloje situacijoje, pareiškėjo investicijos atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Jei pareiškėja nebūtų įsigijusi EKV skaitiklių su naujoviškomis techninėmis galimybėmis ir funkcijomis, kurių mechaniniai skaitikliai neturi, tai jokių papildomų paslaugų pirkimas mechaniniams skaitikliams aptarnauti esmingai nekeistų karšto vandens tiekimo apskaitos ir pardavimo procesų. Tai tik patvirtina, kad būtent investicijai į ilgalaikį turtą (EKV skaitiklius), kuris iš esmės keičia vandens pardavimo ir apskaitos procesus, turi būti taikoma įstatyme numatyta PM lengvata.

44Reikalavimai investuoti daugiau gali sukurti situaciją, kai nebūtų investuojama apskritai (pvz., dėl lėšų trūkumo), kas, teismo manymu, neatitinka įstatymo leidėjo siekių, įtvirtinant įstatyme lengvatą investicijoms į ilgalaikį turtą, kad įmonės labiau investuotų į naujas technologijas ir jas diegtų gamybos ir paslaugų teikimo procesuose.

45Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamų VMI ir MGK sprendimų dalys naikintinos kaip nepagrįstos, tenkinant pareiškėjo skundą.

46Pareiškėjos taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, teismas sprendžia, jog ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. WLS19-1531, Nr. WLS19-2129 ir 2019-08-06 bei 2019-10-31 dienos mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėja patyrė 4 235 eurų bylinėjimosi išlaidų. PVM sąskaitose faktūrose nurodomas tokios pareiškėjai suteiktos paslaugos: skundo teismui rengimas, pateikimas, iš viso 20 val. (3 569,50 eurų) ir pasirengimas, atstovavimas teismo posėdyje, iš viso 4 val. (665,50 eurų).

48Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. III ir IV ketvirčius, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 Eur. ir 2019 m. I ketvirčio – 1 262,7 Eur.

49Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktyje, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi laikantis rekomendacijų maksimalus valandos įkainis būtų 126,27 eurų. Galima maksimali priteistina suma sudarytų 2 853,33 (2 425,75 + 505,08 (126,27*4) + 22,50) eurai.

50Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51patenkinti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą.

52Panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-85 (7-111/2018) ir dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (21.18-28) FR0682-1936, kuriose nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 265 904 eurų pelno mokesčio.

53Iš dalies patenkinti pareiškėos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54Priteisti pareiškėjai UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 853,33 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

55Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita... 2. Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį... 3. Nurodo, kad pareiškėjos vykdoma veikla – centralizuotas šilumos ir karšto... 4. Teigia, kad nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos naudojimas... 5. Nurodo, kad MGK išvada, kad pareiškėja neįgijo teisės taikyti investicinę... 6. Pažymi, kad EKV skaitiklių su galimybe perduoti duomenis nuotoliniu būdu... 7. Karšto vandens tiekimo proceso esminiam pagerinimui investicinės lengvatos... 8. Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime Komisija iš esmės pati sau... 9. Pažymi, kad sprendimai, kiek ir kokio turto įsigyti ir kokiu pagrindu jį... 10. Nurodo, kad EKV skaitiklis negali būti laikomas analogišku mechaniniam... 11. Pabrėžia, kad mokesčių lengvata negali būti aiškinama taip siaurai, kad... 12. Atsakovė Inspekcija atsiliepimu (elektroninės bylos lapai, toliau e. b. l.,... 13. Pažymi, kad pareiškėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos... 14. Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi,... 15. Pagal eksperto išvadą ir VKEKK raštą Komisija padarė išvadą, kad EKV... 16. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai iš esmės skundą palaikė,... 17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį... 18. Skundas tenkintinas... 19. Byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja 2017 m. tikslindama 2012 m. pelno... 20. Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Inspekcija... 21. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėja 2017 m.... 22. Ginčijamame Inspekcijos sprendime nurodoma, kad 2012 m. pareiškėja... 23. Pareiškėja ketindama sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo... 24. Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja 2012 m. iš... 25. Inspekcija akcentuoja, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik EKV... 26. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir... 27. Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi,... 28. Pareiškėja nesutikdama su Inspekcijos sprendimu 2018 m. birželio 26 d. su... 29. Komisija 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. S-141 (7-111/2018),... 30. Komisija 2018 m. lapkričio 22 d. gavo Valstybinės kainų ir energetikos... 31. Komisija ginčijamu sprendimu Inspekcijos sprendimą pakeitė. Pareiškėjos... 32. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjos... 33. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalyje numatyta, kad Investicinis... 34. 1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio... 35. 2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus... 36. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja įsigijo nenaudotą (naują)... 37. VKEKK rašte (1 punktas) Komisijai paaiškino, jog karšto vandens pardavimas... 38. VKEKK savo rašte Komisijai (5 punktas) patvirtino, jog EKV skaitikliai,... 39. KTU Eksperto išvadoje (žr. 5 punktą) taip pat patvirtino, jog (cit.):... 40. Pažymėtina, kad Ekspertas savo išvadoje, atsakydamas į Komisijos... 41. Teismo vertinimu, tiek VKEKK, tiek ekspertas patvirtino, kad EKV skaitikliai,... 42. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2003- 05-20 įstatymo Nr.... 43. Darytina išvada, kad tiekiama gyventojams karšto vandens apskaita yra... 44. Reikalavimai investuoti daugiau gali sukurti situaciją, kai nebūtų... 45. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamų VMI ir MGK... 46. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 47. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai... 48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1... 49. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas... 50. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 51. patenkinti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą.... 52. Panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos... 53. Iš dalies patenkinti pareiškėos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 54. Priteisti pareiškėjai UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės Valstybinės... 55. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...