Byla 2-2601-400/2017
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui D. A

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui D. A..

2Teismas

Nustatė

32017 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės S. L. ieškinys atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4 450,00 Eur skolą, 18,54 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog pagal atsakovo surašytą neprotestuotiną vekselį atsakovas iki 2016 m. lapkričio 21 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 4 450,00 Eur sumą ieškovei, tačiau šios pareigos neįvykdė ir pagal vekselį liko skolingas ieškovei nurodytą sumą. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

4Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo dokumentų gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismo dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. kovo 8 d. asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

5Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą (4 450,00 Eur) iki 2016 m. lapkričio 21 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs visą vekselyje nurodytą sumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vekselio turėtoja (ieškovė) nepateikė vekselio vykdymui priverstine ne ginčo tvarka kaip tą numato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis – vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Tokiu būdu vekselio turėtoja prarado teisę į reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių išduoto vekselio pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, paskolino atsakovui pinigus, tačiau atsakovas vekselyje nustatytais terminais skolos negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4 450,00 Eur negrąžinta skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

7CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (2010 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą palūkanų skaičiavimą ir prašomą priteisti sumą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 18,54 Eur palūkanos bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

8Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 144,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 326,70 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ciivlinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Nutarė

10ieškinį tenkinti visiškai.

11Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas ( - ) 4 450,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) skolą, 18,54 Eur (aštuoniolikos eurų 54 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 470,70 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės S. L., asmens kodas ( - ) naudai.

12Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

13Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Ryšiai