Byla eI-1364-629/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui D. T. (D. T.) ir jo atstovei advokatei R. D. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4D. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 100–111) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-203, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 68-166 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. S-200(7-159/2016).

5Pareiškėjo teigimu, ginčo esmę sudaro grynųjų pinigų, pareiškėjo gautų perlaidomis iš ( - ) gyventojų 2010–2013 m. laikotarpiu vertinimas. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo dalyko (paskola ar pajamos) nebuvo remiamasi objektyviais duomenimis, sutartimis, susirašinėjimu, asmenų paaiškinimais. Be to, mokestinis patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl, pasak pareiškėjo, jis pateikė mokesčių administratoriui visus duomenis, susijusius būtent su minėtu laikotarpiu, o jokio nurodymo teikti informaciją apie pinigines lėšas 2006–2009 m. jis nėra gavęs, o asmens pasinaudojimas teise atsisakyti duoti paaiškinimus negali paneigti rašytinių dokumentų arba patvirtinti, kad nebuvo jokių pareiškėjo nurodytų teisinių santykių. Taip pat pažymėjo, kad paskolą iš sesers gavo kitu laikotarpiu negu sesuo gavo paskolą banke, taigi ta aplinkybė, kad sesuo negrąžino bankui paskolos, nepaneigia fakto, jog ji paskolino pinigus pareiškėjui. Taip pat pabrėžė, jog tik notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

6Pareiškėjas nurodė, kad teiginys, jog jis nepateikė duomenų apie pinigines perlaidas įvykdžiusius ( - ) Respublikos piliečius, neatitinka tikrovės, kadangi vykstant mokestiniam tyrimui jis pateikė visų asmenų, kurie siuntė pinigines perlaidas, rašytinius paaiškinimus su jų duomenimis. Be to, patikrinimo akte nepagrįstai teigiama, kad perlaidų reguliarumas, panašus lėšų dydis ir keleto asmenų atliekami bankiniai pavedimai yra panašiau į gaunamas pajams, o ne skolos grąžinimą. Anot pareiškėjo, jokie teisės aktai nenustato paskolos grąžinimo būdo. Pabrėžė, jog I. P. (I. P.) savo pareiškime nurodė, kad yra gražinęs tiek paskolą, tiek ir sumokėjęs palūkanas, taip pat nurodė ir visas sumas, įskaitant palūkanų sumą, o tai, jog yra nurodyta bendra sumokėtų palūkanų suma, o nėra detalizuota pagal kiekvieną mokėjimą, neturi įtakos paskolos teisiniams santykiams.

7Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog paskolą seseriai grąžino grynais pinigais. Tą aplinkybę patvirtina grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų. Nurodė, jog dirbo ir gavo darbo užmokestį, be to, gavo pinigus pervedimais iš ( - ). Pervedimu gautus pinigus išimdavo ir įnešdavo juos į savo sąskaitą, į kurią gaudavo atlyginimą, vėliau išimdavo pinigus grynaisiais iš sąskaitos ir perduodavo juos seseriai kaip paskolos grąžinimą.

8Dėl mokesčių administratoriaus abejonių I. P. pinigų gavimą patvirtinančių raštelių tikrumu pareiškėjas paaiškino, kad nustatyti neatitikimai yra techninė klaida, kuri nepaneigia pirmojo pinigų perdavimo fakto ir tuo labiau negali paneigti likusių pinigų perdavimų fakto. Paskoliniams santykiams svarbi aplinkybė, kad pinigai būtų perduoti realiai. Netiksli nurodoma pinigų perdavimo data nedaro paskolos negaliojančia, nes pinigai gali būti perduoti tiek prieš pasirašant sutartį, tiek ir po jos pasirašymo.

9Pareiškėjas pabrėžė, jog įrodinėdamas paskolos suteikimo faktą pateikė mokesčių administratoriui paskolos raštelius, kurie patvirtina aplinkybę, jog jis suteikė paskolą I. P.. Pastarasis šią paskolą gavo tai patvirtindamas savo parašu. Pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus paskolos rašteliams. Tokio raštelio buvimas yra vienintelis tinkamas įrodymas, kad piniginės lėšos buvo perduotos. Atkreipė dėmesį, kad ir VMI neginčija paskolos raštelio. Taip pat pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas negali būti atsakingas už ( - ) piliečio veiksmus, kuriuos pastarasis atlieka ( - ). Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas netampa nesąžiningu vien dėlto, kad ( - ) pilietis naudojasi savo konstitucinėmis teisėmis savo valstybėje. Tai, kad I. P. atsisakė atsakyti į klausimus, nereiškia, kad jis paneigė savo parašus ant paskolos raštelių, nepripažino pinigų perdavimo fakto, paneigė paskolos grąžinimą ar panašiai. VMI daroma išvada, kad atsisakydamas atsakyti į pateiktus klausimus I. P. nepatvirtino paskolinių santykių, yra tik prielaida, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Dar per mokestinį tyrimą 2014 m. I. P. raštu kreipėsi į VMI ir išdėstė visas šios bylos aplinkybes ir mokestinis patikrinimas baigėsi be jokių rezultatų ir pastabų, tačiau, 2015 m. vasarą I. P. gavo prašymą vėl paaiškinti tas pačias aplinkybes jau savo šalies mokestinei institucijai. Kadangi 2014 m. byla buvo baigta, visi paaiškinimai VMI buvo pateikti dar 2014 m., I. P. nusprendė nesikartoti ir neteikti jokių parodymų. Mokesčių administratorius nenustatė mokestinės naudos siekimo jo veiksmuose ir patikrinimo akte nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str. 1 d.

10Pareiškėjo teigimu, nei VMI, nei MGK neanalizavo, dėl kokių priežasčių vyko piniginiai pavedimai. Minėtos institucijos neatsižvelgė, jog I. P. buvo suinteresuotas grąžinti pinigus, kad pareiškėjas neturėtų jokių teisių į pusiau atliktą projektą ir kad vieninteliu savininku taptų pats I. P.. Anot pareiškėjo, jis dar 2014 m. detaliai papasakojo projekto esmę ir naujovę. Projektas tuo metu nebuvo realizuotas, jis liko konfidencialus ir tik I. P. nuosavybė. 2015 m. projektas buvo realizuotas ir tapo viešas ir visiems prieinamas. Po bylos atnaujinimo VMI buvo perduoti raštiški įrodymai, kurie patvirtino, kad I. P. sėkmingai pardavė projektą. Jį nupirko ( - ) miesto administracija ir sėkmingai pritaikė miesto e-valdymo sistemoje, tačiau VMI šiuos duomenis ignoravo. Trūkumai įforminant pareiškėjo dalyvavimą projekte negali būti bausme nepagristai reikalaujant didžiulės pinigų sumos.

11Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 128–131).

12Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2010–2013 m. laikotarpiu iš ( - ) gyventojų per grynųjų pinigų perlaidų sistemas gavo 141 901,95 Lt pajamų, kurios mokestinio patikrinimo metu priskirtos kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms. Patikrinimo metu išanalizuoti ir įvertinti VMI informacinių sistemų, „Sodros“ duomenys, iš bankų gauta informacija, ( - ) Federalinės mokesčių tarnybos pateikta informacija, pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir dokumentai. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad M. K., D. P., O. Č., J. M., V. G., I. P. ir J. K. grynųjų pinigų perlaidos – tai skolos grąžinimas po nesėkmingo stambaus verslo projekto. Dalyvauti projekte įtikino I. P.. Norint tapti vienu iš projekto savininkų, mokėtojas turėjo investuoti pinigus. Pagal pareiškėjo paaiškinimą, jis reikalingų lėšų neturėjo, todėl per 2006–2007 m. laikotarpį pasiskolino 180 000 Lt iš savo sesers A. L.. I. P. pinigus grąžino savo iniciatyva – dalis pinigų grąžinta grynais pinigais susitikus su I. P. ( - ), kita dalis – piniginių lėšų perlaidomis.

13VMI teigimu, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo gautos 141 901,95 Lt piniginės lėšos yra skolos grąžinimas, būtina nustatyti ar pareiškėjas pinigines lėšas I. P. buvo realiai suteikęs. VMI atkreipė dėmesį, jog be pareiškėjo paaiškinimuose ir mokestiniame ginče bei skunde išdėstytų teiginių, pareiškėjo pateiktų raštelių I. P., kuriuose nurodoma suteikta pinigų suma ir pareiškėjo pateikto I. P. pareiškimo, kuriame nurodoma, jog visi piniginiai pavedimai (2009–2014 m. laikotarpiu) pareiškėjui yra skolos grąžinimas, pareiškėjas daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų I. P. suteikimą, nepateikė. VMI nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys negali patvirtinti realaus pinigų perdavimo (paskolinimo) I. P. fakto. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog asmenys pasirinkdami finansines operacijas grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų perdavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) prisiima ir visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų piniginių lėšų I. P. suteikimo faktą, nes vien atskirų formalių įrodymų apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

14Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal MAĮ 67 str. 2 d. mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pateikti įrodymai negali būti prieštaringi ir neturi kelti abejonių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti, jo poziciją patvirtinantys įrodymai yra prieštaringi mokesčių administratoriaus surinktiems ir iš oficialių institucijų gautiems įrodymams. VMI pažymėjo, jog kreipėsi į ( - ) mokesčių administratorių, iš kurio gauti atsakymai nepatvirtina pareiškėjo pateiktų įrodymų turinio tikrumo. ( - ) finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnyba pateikė informaciją, jog mokesčių institucijos darbuotojai I. P. iškvietė duoti parodymus, tačiau apklausos metu jis, remdamasis nacionaliniais teisės aktais, atsisakė teikti paaiškinimus (atsisakė liudyti prieš save ir duoti parodymus pagal pateiktus klausimus), nors kaip matyti iš mokesčių administratoriaus suformuluotų klausimų, tai buvo siekis gauti I. P. patvirtinimą apie jo 2014 m. balandžio 2 d. nurodytas aplinkybes. Nenustačius realaus pinigų perdavimo I. P. fakto ir jam oficialiai nepatvirtinus nustatytų aplinkybių, VMI vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė ir pripažino, jog pareiškėjo 2010–2013 m. laikotarpiu iš ( - ) gyventojų gautos 141 901,95 Lt piniginės lėšos yra kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos.

15Atsakovės teigimu, Vilniaus AVMI nustatytos aplinkybės, jog pinigines lėšas pervedinėjo ne pats I. P., kad pareiškėjas iš I. P. ir kitų asmenų pinigines lėšas gaudavo ir iki 2010 m. sausio 1 d., jog pareiškėjo pasiskolinta ir pareiškėjo sesers patvirtinta aplinkybė, jog 2006– 2007 m. laikotarpiu ji paskolino pareiškėjui 180 000 Lt, kurie yra grąžinti 2014 m., ir pareiškėjo argumentai šioje dalyje nagrinėjamos bylos atžvilgiu nėra reikšmingi, kadangi šios aplinkybės negali patvirtinti aplinkybių nei dėl realaus pareiškėjo pinigų perdavimo fakto, nei dėl realaus pareiškėjo finansinio prisidėjimo prie vystyto projekto.

16Dėl pareiškėjo argumentų, jog dalis asmenų pasinaudojo įstatymo nustatyta teise atsisakyti duoti paaiškinimus ir tai negali paneigti rašytinių dokumentų arba patvirtinti, kad nebuvo jokių pareiškėjo nurodytų teisinių santykių, VMI pažymėjo, kad mokesčių administratorius turi teisę ir pareigą savo nuožiūra rinkti ir tikrinti mokesčių mokėtojų pateiktus galimai bylai reikšmingus įrodymus, taip pat bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, atlikti bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija. Negavus atitinkamos informacijos patvirtinimo iš oficialių šaltinių ir byloje nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo poziciją, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai neatitinka tikrovės.

17Teismo posėdyje pareiškėjas ir jų atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

18Teismo posėdyje atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

19Teismas

konstatuoja:

20Skundas atmestinas.

21Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI, VMI bei MGK sprendimų, kuriais pareiškėjui apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

22Byloje nustatyta, kad Vilniau AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo 2010–2013 m. laikotarpiu, nustatė, kad tikrintinu laikotarpiu pareiškėjas iš ( - ) gyventojų J. M. (J. M.), I. V., O. Č., J. K., I. P., M. K., D. P. (D. P.), A. V. (A. V.) per grynųjų pinigų perlaidų sistemas gavo 141 901,95 Lt pajamas. Nors pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad minėtos grynųjų pinigų perlaidos – tai I. P. skolos pareiškėjui grąžinimas po nesėkmingo stambaus verslo projekto, tačiau Vilniaus AVMI konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo paaiškinimus apie paskolos suteikimą bei grąžinimą, todėl, vadovaudamasi MAĮ 69 str. 1 d., šias pajamas priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms ir apskaičiavo papildomai mokėtiną 6 082,30 Eur GPM sumą (MGK byla, I t., b. l. 70–84).

23Vilniaus AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, įvertinusi pateiktas pareiškėjo pastabas, 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-203 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti papildomą GPM, šio mokesčių delspinigių ir baudų sumą (MGK byla, I t., b. l. 28–34).

24Pareiškėjas Vilniaus AVMI sprendimą apskundė atsakovei, tačiau VMI 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 68-166 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą (MGK byla, I t., b. l. 7–9).

25Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė MGK, tačiau pastaroji 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. S-200(7-159/2016) pareiškėjo skundo taip pat netenkino (b. l. 10–18).

26MAĮ 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris sudaromas siekiant gauti mokestinę naudą, inter alia tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinti mokėtinas mokesčių sumas ar visiškai išvengti mokesčių mokėjimo, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

27Teismas pažymi, kad, vadovaujantis MAĮ 67 str. 1, 2 d., mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT, aiškindamas MAĮ 67 str. 2 d. nuostatą, yra išaiškinęs, jog joje vartojama sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčio administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė ar neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1280/2005; 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010). Tačiau pabrėžtina, kad apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai.

28Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2010–2013 m. laikotarpiu, iš ( - ) gyventojų J. M., I. V., O. Č., J. K., I. P., M. K., D. P., A. V. per grynųjų pinigų perlaidų sistemas gavo 141 901,95 Lt. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 6 str. 1 d. minėtu laikotarpiu gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. tarifas. Taigi pareiškėjas, norėdamas paneigti jam papildomai apskaičiuotą GPM, turi įrodyti, jog minėtos sumos yra neapmokestinamos.

29Pareiškėjo teigimu, minėta 141 901,95 Lt yra ( - ) piliečiui I. P. paskolintų pinigų grąžinimas. Pasak pareiškėjo, 2006 m. I. P. pasiūlė jam dalyvauti internetinio pobūdžio verslo projekte. Pareiškėjas prisidėjo finansiškai, įnešdamas 52 000 Eur, kuriuos jam grynaisiais paskolino sesuo. Nepavykus projektui, I. P. nusprendė pareiškėjui sugrąžinti iš pareiškėjo gautus 52 000 Eur, šią pareiškėjo investiciją įformindamas kaip pareiškėjo suteiktą paskolą. Minėtiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui skolos raštelius, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas I. P. grynaisiais pinigais perdavė piniginės lėšas (iš viso 52 000 Eur) (MGK byla, II t., b. l. 2–11) taip pat skolos raštelį, kuriuo I. P. įsipareigoja grąžinti pareiškėjui 52 000 Eur su 5 proc. metinėmis palūkanomis (MGK byla, II t., b. l. 12–13). Be to, pareiškėjas pateikė M. K., O. Č., J. M., V. P. D. P. rašytinius patvirtinimus, jog jie pervedinėja pareiškėjui lėšas I. P. pavedimu (MGK byla, II t., b. l. 15–23), taip pat I. P. rašytinį paaiškinimą (MGK byla, II t., b. l. 24–25).

30Atkreiptinas dėmesys, jog visi minėti sandoriai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, tad sutiktina su atsakove, kad tokiu atveju mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Nagrinėjamu atveju pateikti skolos rašteliai, neįrodo, jog pareiškėjas I. P. buvo suteikęs 52 000 Eur sumą projektui plėtoti (paskolą), be to, pareiškėjas pats patvirtina, kad nurodytos sumos pats neturėjo ir ją pasiskolino iš sesers, tačiau jokių neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjo sesuo jam realiai paskolino 180 000 Lt, taip pat nėra.

31Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms patikrinti mokesčių administratorius kreipėsi į ( - ) mokesčių administratorių, kad šis susisiektų su I. P. ir kitais asmenimis, vykdžiusiais pinigų perlaidas pareiškėjui. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir MGK išvadomis, jog iš ( - ) mokesčių administratoriaus gauta informacija taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie piniginių lėšų I. P. suteikimą bei skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad I. P., remdamasis nacionaliniais teisės aktais, atsisakė teikti paaiškinimus (atsisakė liudyti prieš save ir duoti parodymus pagal pateiktus klausimus). Ši aplinkybė kelia abejonių I. P. teiktais paaiškinimais Lietuvos mokesčių administratoriui, nes kaip teisingai pažymėjo MGK, jei pareiškėją ir I. P. tikrai sietų paskoliniai santykiai, tai šias aplinkybes patvirtinti savo šalies mokesčių administratoriui tikrai nesukeltų jokių problemų. Nenorėdamas liudyti prieš save paaiškinimus pateikti atsisakė ir J. M., nors, anot pareiškėjo, jis tik pervedinėjo pinigus I. P. prašymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš kitų pavykusių apklausti pavedimus atlikusių asmenų J. K. ir M. K. tik patvirtino, jog pinigus pareiškėjui pervedė I. P. nurodymu, tačiau jokių aplinkybių, jog tai buvo skolos grąžinimas pareiškėjui, nenurodė.

32Pažymėtina, kad abejones skolų rašteliuose užfiksuotais duomenimis kelia ir kita mokesčių administratoriaus surinkta informacija, pavyzdžiui neatitikimai tarp datų (pareiškėjo 2006 m. liepos 14 d. perduotus pinigus, I. P. priėmė mėnesiu anksčiau), skolos raštelyje taisyta data, tiksliai atsimintos pinigų skolinimosi iš sesers datos, tačiau neatsimintos šių pinigų grąžinimo datos. Tiek pareiškėjo sesuo, tiek I. P., galėjo būti suinteresuotas skolos rašteliuose, paaiškinimuose nurodyti pareiškėjui palankias bei jo poziciją patvirtinančias aplinkybes, tad nesant kitų įrodymų, patvirtinančių minėtuose pareiškėjo dokumentuose užfiksuotų aplinkybes, pateikti skolos rašteliai negali būti laikomi patvirtinančiais, jog pareiškėjo iš ( - ) piliečių gautos lėšos yra skolos grąžinimas.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad minėtų skolų raštelių pateikimu pareiškėjas iš esmės siekė nuslėpti tikrąją pinigų išmokėjimo paskirtį ir tokiu būdu išvengti gautų pajamų apmokestinimo (gauti mokestinės naudos), o tai sudaro pagrindą taikyti MAĮ 69 str. 1 d. ir atstatyti iškreiptas paslėptas aplinkybes, t. y. 141 901,95 Lt grynųjų pinigų perlaidas iš ( - ) gyventojų laikyti kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pareiškėjo pajamams, kurios apmokestinamos GPM.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-203, VMI 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 68-166 bei MGK 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. S-200(7-159/2016) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

Nutarė

36Atmesti pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. D. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l.... 5. Pareiškėjo teigimu, ginčo esmę sudaro grynųjų pinigų, pareiškėjo... 6. Pareiškėjas nurodė, kad teiginys, jog jis nepateikė duomenų apie pinigines... 7. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog paskolą seseriai grąžino grynais... 8. Dėl mokesčių administratoriaus abejonių I. P. pinigų... 9. Pareiškėjas pabrėžė, jog įrodinėdamas paskolos suteikimo faktą pateikė... 10. Pareiškėjo teigimu, nei VMI, nei MGK neanalizavo, dėl kokių priežasčių... 11. Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 12. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas... 13. VMI teigimu, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo gautos 141 901,95 Lt... 14. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal MAĮ 67 str. 2 d. mokesčių... 15. Atsakovės teigimu, Vilniaus AVMI nustatytos aplinkybės, jog pinigines lėšas... 16. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dalis asmenų pasinaudojo įstatymo nustatyta... 17. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jų atstovė prašė skundą tenkinti,... 18. Teismo posėdyje atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai... 19. Teismas... 20. Skundas atmestinas.... 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI, VMI... 22. Byloje nustatyta, kad Vilniau AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį... 23. Vilniaus AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei... 24. Pareiškėjas Vilniaus AVMI sprendimą apskundė atsakovei, tačiau VMI 2016 m.... 25. Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė MGK, tačiau pastaroji 2016 m. rugsėjo... 26. MAĮ 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo... 27. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis MAĮ 67 str. 1, 2 d., mokesčių... 28. Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas... 29. Pareiškėjo teigimu, minėta 141 901,95 Lt yra ( - ) piliečiui 30. Atkreiptinas dėmesys, jog visi minėti sandoriai buvo vykdomi grynaisiais... 31. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms patikrinti... 32. Pažymėtina, kad abejones skolų rašteliuose užfiksuotais duomenimis kelia... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad minėtų skolų... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus AVMI... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 36. Atmesti pareiškėjo D. T. (D. T.)... 37. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...