Byla A-3287-602/2015
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Teofilė“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas, atsakovas) 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG2805; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 323; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Teofilė“ (toliau – ir UAB ,,Teofilė“) vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į 168/10000 dalis negyvenamojo pastato, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ), indeksas ( - )), ir įregistruoti šios dalies nuosavybę teisę pareiškėjo E. D. vardu.

5Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 6-12) nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1991 m. gruodžio 21 d. turto privatizavimo aukcione pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo 168/10000 dalis pastato, esančio ( - ) (toliau – ir Pastatas). 1993 m. lapkričio 12 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3464 pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 953/10000 dalis Pastato, pagal 2000 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10552 – nuosavybės teisę į 666/10000 dalis Pastato ir pagal 2008 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1482 įgijo nuosavybės teisę į 42/10000 dalis Pastato, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 20 d. pareiškėjui nuosavybės teise iš viso priklausė 1829/10000 dalys minėto Pastato, kurios buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

6Pareiškėjas 2013 metais sužinojęs, kad jam priklausanti nuosavybės dalis 2010 m. kovo 20 d. nepagrįstai buvo sumažinta 168/10000 dalimi, 2013 m. spalio 17 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė paaiškinti priežastis, dėl kurių buvo sumažinta jam nuosavybės teise priklausanti Pastato dalis. 2013 m. spalio 28 d. atsakovas sprendimu atsisakė pripažinti klaidą, nurodydamas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Teofilė“ teritoriniam registratoriui pateikė 1992 m. lapkričio 11 d. priėmimo-perdavimo aktą ir šio dokumento pagrindu 168/10000 dalys statinio nuosavybės teisės buvo registruotos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ vardu. Pareiškėjas šiuos teritorinio registratoriaus veiksmus apskundė centriniam registratoriui, tačiau teritorinio registratoriaus sprendimas nebuvo pakeistas.

7Pareiškėjas nurodė, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti – tiek teritorinis, tiek centrinis registratoriai nepagrįstai nepatikrino 1992 m. lapkričio 11 d. aktą pasirašiusių asmenų įgaliojimų, taip pat neįvertino aplinkybės, kad nuosavybės teisių įregistravimas galėjo būti atliktas tik teismui atnaujinus sandorio įregistravimo viešajame registre terminą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas iš UAB „Teofilė“ privalėjo pareikalauti dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo įsipareigojimą už akcijas apmokėti turtu, turtinio įnašo vertę (akcijų pasirašymo sutartį, bendrovės revizoriaus įnašų įvertinimą, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą patvirtinti turtinių įnašų įvertinimą). Atsakovas turėjo taip pat pareikalauti ir akcijų pasirašymo sutarties, nes pareiškėjas nebuvo UAB ,,Teofilė“ steigėjas. Minėtas aktas nebuvo tvirtinamas notariškai, todėl atsakovas privalėjo patikrinti vieno iš pasirašiusių asmenų (A. B.) įgaliojimus. Sutarties, patvirtintos Alytaus miesto notarinės kontoros (registracijos Nr. ( - )), sąlygos įrodo, kad A. B. turėjo teisę dalyvauti tik statinio privatizavimo procese, tačiau neturėjo įgaliojimų dėl statinio atskirų dalių perdavimo naujai besisteigiančiai bendrovei – UAB ,,Teofilė“.

8Pareiškėjas akcentavo, kad 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – ir 1964 m. CK), kurio 149 straipsnis reglamentavo, jog nuosavybės teisė atsiranda nuo sutarties įregistravimo momento. 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 1 punktas reglamentavo, kad turi būti teisiškai registruojami ir visi negyvenamieji statiniai. Vertinant sistemiškai 1964 m. CK ir Instrukcijos nuostatas bei atsižvelgus į teismų suformuotą praktiką, akivaizdu, kad 1992 m. lapkričio 11 d. aktas turėjo būti įregistruotas viešajame registre per 3 mėnesius, nes tokios registracijos nebuvimas daro jį negaliojančiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo numatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1992 m. lapkričio 11 d. aktas, galiojant 1964 m. CK, nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės jo pagrindu į 168/10000 dalis statinio neatsirado. Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir sandorio įregistravimo viešajame registre terminą turėjo atnaujinti teismas.

9Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88-89) nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu ištaisyti klaidą viešajame registre ir tuo pačiu paaiškinti, kur dingo pareiškėjui priklausančios 168/10000 dalys jam priklausančio statinio, esančio ( - ). Į pareiškėjo pretenzijas buvo atsakyta ginčijamais teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimais, kurie yra teisėti. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovas jokios klaidos 2010 m. kovo 19 d. įregistruodamas 168/10000 dalis ginčo statinio trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ vardu nepadarė, viešajame registre esantys duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Pareiškėjas nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijęs įmonės steigimo ir teisinės registracijos dokumentų. Pabrėžė, kad registratorius neturi teisės vertinti dokumentų, kurių pagrindu keičiama daiktinių teisių registracija, teisėtumo.

11Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimai neteisėti, nes pareiškėjas perleisdamas įmonei 168/10000 Pastato dalis gavo už tai proporcingą kiekį įmonės akcijų nuo UAB „Teofilė“ suformuoto įstatinio kapitalo. Jis sutiko su UAB „Teofilė“ steigimo ataskaita, įsigijo 121 įmonės akciją už tai, kad įmonei perleido 168/10000 Pastato dalis, akcijų apmokėjimas ir perdavimas buvo išspręstas įstatuose, 1992 m. sausio 30 d. ir 1992 m. vasario 20 d. perdavimo aktais, 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo aktu, vadovaujantis privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

13II.

14Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG2805, Komisijos 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 323 bei įpareigojo VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti UAB ,,Teofilė“ vardu 2010 m. kovo 20 d. atliktą nuosavybės teisės registraciją į 168/10000 dalis negyvenamojo Pastato ir atlikti nuosavybės teisės registraciją į šią nekilnojamojo turto dalį pareiškėjo E. D. vardu.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ apeliacinius skundus tenkino iš dalies – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje, iš esmės netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 1 d.).

16III.

17Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo.

19Ginčas šioje byloje keliamas dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmų, kurių pagrindu pareiškėjui nuo 2010 m. kovo 20 d. buvo sumažinta nuosavybės teisių apimtis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 168/10000 dalimi į pastatą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - ), indeksas ( - )).

20Administracinėje byloje nustatyta, jog nuo 2010 m. kovo 20 d. pareiškėjo vardu vietoj buvusių 1829/1000 nuosavybės dalių įregistruota 1661/10000 dalis nuosavybės teisių į Pastatą (I t., b. l. 23, II t., b. l. 101), t. y. 168/10000 dalimi jo nuosavybės teisė sumažėjo. Minėtas nuosavybės teisės dalių sumažėjimas atsirado 2010 m. kovo 19 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimo Nr. 2.2.17-2060/06-89 (II t., b. l. 97) pagrindu, kuris buvo priimtas pagal 2010 m. kovo 4 d. UAB „Teofilė“ VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateiktą prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus (II t., b. l. 92-96,99). Minėtu VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu Nr. 2.2.17-2060/06-89 UAB „Teofilė“ vardu buvo įregistruotos 3482/10000 dalys į Pastatą. Šiame sprendime nurodyta, jog teisinė registracija į 3482/10000 dalis ginčo Pastato atlikta pagal žemiau nurodytus dokumentus: 1991 m. gruodžio 21 d. priėmimo-perdavimo aktą ir 1992 m. birželio 3 d. protokolą (II t., b. l. 97). Vėliau priimtu VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2.16.14-563 „Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo“, be kita ko, buvo patikslintas UAB „Teofilė“ ankstesnis nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas, įvardintas 2010 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 2.2.17-2060/06-89, nurodant, jog vietoj klaidingai įrašyto dokumento „1991-12-21 perdavimo-priėmimo akto“ įrašomas „1992-11-11 perdavimo – priėmimo aktas“ (II t., b. l. 76). Taigi byloje nustatyta, jog pareiškėjo nuosavybės teisių sumažėjimo 168/10000 dalimi teisiniai pagrindai yra 1992 m. birželio 3 d. UAB „Teofilė“ steigiamojo susirinkimo protokolas ir 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas jo pagrindu perdavė UAB „Teofilė“ 168/10000 Pastato dalis (I t., b. l. 23, II t., b. l. 64, 76, 97, 88-90).

21Pareiškėjas skunde teigė, kad 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas pareiškėjo nuosavybės teisių apimties sumažėjimo, o tuo pačiu ir UAB „Teofilė“ nuosavybės teisių įregistravimo į 168/10000 nuosavybės dalis pagrindas, tačiau jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas. Taip pat nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas ir UAB „Teofilė“ 1992 m. birželio 3 d. steigiamojo susirinkimo protokolas (II t., b. l. 64).

22Byloje taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti 2010 m. kovo 19 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimas Nr. 2.2.17-2060/06-89 ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 2.16.14-563 dėl UAB „Teofilė“ nuosavybės teisių apimties padidėjimo ir atitinkamai pareiškėjo nuosavybės teisių sumažėjimo 168/10000 dalimi įregistravimo, nors ši teisė pareiškėjui buvo išaiškinta ABTĮ 10 straipsnio pagrindu (II t., b. l. 133-134). Administraciniai aktai yra teisėti, kol teisės aktų tvarka nenuginčyti, nepanaikinti, nepakeisti.

23Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ištaisyti klaidą viešame registre, o pagal prašymo turinį ir esmę – prašydamas panaikinti kito asmens nuosavybės teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre, tokį savo prašymą iš esmės argumentavo tuo, jog pagrindai (dokumentai), pagal kurių duomenis kito asmens nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti. Tačiau, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo, taip pat neleidžia šių dokumentų galiojimo vertinti civilinės teisės normų kontekste, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo teisės daryti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre pagal minėtus pareiškėjo argumentus ir, be to, esant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems viešojo administravimo subjekto sprendimams, kurių pagrindu atlikta ginčijama teisinė registracija, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl klaidos ištaisymo ir kito asmens nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti šios dalies nuosavybę pareiškėjo vardu. Tokios teisės taikymo praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010, 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014, šioje administracinėje byloje priimta 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. A442-2030/2014).

24Konkrečiu atveju pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu rėmėsi pažeistų teisių gynimo būdais, numatytais CK 1.138 straipsnyje. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-488/2014 yra konstatavęs, jog, tuo atveju, kai tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į statinius, jis gali būti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau nei registro tvarkytojui, nei administraciniam teismui nesuteikta teisė spręsti ginčą dėl daiktinių teisių į statinį. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

25IV.

26Pareiškėjas E. D. (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

271. Darydamas išvadą dėl to, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl daiktinių teisių apimties, teismas neanalizavo ir netaikė aktualių teisė normų – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies. Pareiškėjas kreipėsi būtent dėl klaidos ištaisymo, nes UAB ,,Teofilė“ pateiktų dokumentų nepakako, kad būtų galima registruoti nuosavybės teisių pasikeitimą, nes nebuvo pateikta akcijų pasirašymo sutartis, t. y. sandorį patvirtinantis dokumentas, ir teismo nutartis atnaujinti terminą teisinei registracijai atlikti.

282. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas privatizavimo metu įgytą 168/10000 Pastato dalį perdavė UAB ,,Teofilė“ kaip nepiniginį įnašą už įsigytas bendrovės akcijas, tačiau neanalizavo, kokie dokumentai pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo būti sudaromi fiziniam asmeniui perduodant materialųjį turtą kaip nepiniginį įnašą, ar visi dokumentai buvo pateikti. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tam, jog turtas būtų laikomas įneštu į steigiamos bendrovės įstatinį kapitalą, buvo būtina juridinių faktų sudėtis: 1) rašytinis dokumentas, kurio pagrindu asmuo už bendrovės suteiktas akcijas prisiima įsipareigojimus; 2) revizoriaus ar kito įgalioto asmens atliktas turtinių įnašų įvertinimas; 3) visuotinio susirinkimo nutarimas patvirtinti turtinių įnašų vertinimą. Kadangi pareiškėjas nebuvo UAB ,,Teofilė“ steigėjas, su juo turėjo būti sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Atitinkamai, UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisių registravimas neatitinka pateiktų dokumentų, kurių pagrindu šis įregistravimas buvo atliktas.

293. Pagal 1964 m. CK 149 straipsnį buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti registruojama, nuosavybės teisės atsiranda nuo įregistravimo momento. Nors ginčo sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK nereglamentavo kitų, negyvenamųjų pastatų sutarčių registracijos, tačiau Instrukcija numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Kadangi UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisės, galiojant 1964 m. CK, nebuvo įregistruotos, todėl turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos. UAB ,,Teofilė“ nepateikė teismo sprendimo atnaujinti terminą sandorio įregistravimui, todėl atsakovas turėjo atsisakyti registruoti nuosavybės teises.

304. Atsakovas turi pareigą tikrinti ir vertinti registracijai pateiktus dokumentus. Kai registro tvarkytojui yra pateikiamas sandoris, pasirašytas atstovo, jis turėtų patikrinti atstovo įgaliojimus. Priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas fizinių asmenų vardu veikiančio A. B., todėl atsakovas turėjo pareikalauti pateikti įgaliojimą, kurio pagrindu A. B. veikė, pasirašydamas perdavimo-priėmimo aktą. A. B. veikė sutarties pagrindu, tačiau pagal ją jis nebuvo įgaliotas perleisti fiziniams asmenims priklausančias atitinkamas Pastato dalis.

315. Teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pasirinko galimybę kreiptis į teismą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, o ne ginčyti dokumentus, kurie buvo nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas ar atsakovo sprendimą, kurio pagrindu buvo atlikta UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisių registracija.

32Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Teofilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

341. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimo yra nepagrįsti. Ginčo Pastatas buvo įsigytas 1991 m. gruodžio 21 d. fizinių asmenų grupės turto privatizavimo aukcione. Dalyvaujant valstybinio turto privatizavimo aukcione, fizinių asmenų grupei buvo keliamas reikalavimas, įsigijus šį turtą, toliau tęsti veiklą, t. y. įregistruoti įmonę, tęsiančią analogišką iki privatizavimo vykdytą veiklą. Taigi Pastatas buvo fizinių asmenų grupės pradinis įnašas steigiant UAB „Teofilė“. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Teofilė“ 1992 m. birželio 3 d. steigiamojo susirinkimo protokolas.

352. Steigiant UAB „Teofilė“, nebuvo pažeistas nei vienas Akcinių bendrovių įstatymo straipsnis. Apeliantas nepateikia įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas UAB „Teofilė“ steigimas ir teisinė registracija, kad būtų nuginčyti kiti bendrovės veiklos dokumentai. 1992 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ nėra pareigos įregistruoti perdavimo-priėmimo aktą viešajame registre – tuometiniame inventorizacijos biure.

363. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad perdavimo-priėmimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo. A. B. įgaliojimai buvo aptarti 1991 m. gruodžio 12 d. sutarties 2 punkte.

374. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo prašė ištaisyti klaidą viešame registre, tačiau įstatymas tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo bei vertinti šių dokumentų galiojimo civilinės teisės normų kontekste.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39V.

40Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsisakymo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre.

41Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas E. D. 2014 m. spalio 17 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydamas ištaisyti klaidą Nekilnojamo turto registre – panaikinti UAB ,,Teofilė“ vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į 168/10000 dalis negyvenamojo pastato, esančio ( - ), ir įregistruoti šios dalies nuosavybės teisę pareiškėjo E. D. vardu.

42VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (2.1.9)ALG2805 atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti, nurodydamas, jog duomenys apie nuosavybės teises, kurie yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą (registro įrašo Nr. ( - )), atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Sprendime nurodyta, jog išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. ( - ) aktualius ir istorinius duomenis, nekilnojamojo daikto kadastro byloje ir elektroniniame dokumentų archyve esančius dokumentus, nustatyta, kad pagal UAB „Teofilė“ įgalioto asmens A. B. 2010 m. kovo 4 d. prašymą ir pateiktus dokumentus nuo 2010 m. kovo 20 d. buvo įregistruotos UAB „Teofilė“ nuosavybės teisės į 3482/10000 dalis Pastato. UAB „Teofilė“ steigėjai, tame tarpe ir pareiškėjas, 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė šiai bendrovei atitinkamas, privatizavimo būdu įgytas dalis minėto Pastato. Pareiškėjas perdavė 168/10000 dalis Pastato, todėl minėta dalimi sumažėjo jo nuosavybės teise įregistruota šio Pastato dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (1829/10000 – 168/10000 = 1661/10000).

43VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 323 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą.

44Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG2805, 2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimą Nr. 323 ir prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti UAB ,,Teofilė“ vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į 168/10000 dalis Pastato bei įregistruoti šios dalies nuosavybės teisę pareiškėjo E. D. vardu.

45Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

46Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

47Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012).

49Taigi nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo suformuluotus reikalavimus atsakovui pateiktame 2013 m. spalio 17 d. prašyme, teismui pateiktame skunde bei apeliaciniame skunde, kuriuose nurodyta kokiu būdu bei apimtimi turėtų būti patikslinti (pakeisti) Nekilnojamojo registre įregistruoti duomenys apie UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisę, daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjo nurodomi keistini įregistruoti Nekilnojamojo turto duomenys apie nuosavybės teisę ir pakeitimo būdas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo reikalavimais iš esmės ginčija dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė, nustatyta jos apimtis, bei atsakovo priimtus sprendimus registruoti daiktinę teisę – nuosavybės teisę pagal pateiktus dokumentus.

51Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, atsakovas turėtų būti įpareigotas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre – panaikinti UAB ,,Teofilė“ vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į 168/10000 dalis Pastato ir įregistruoti šios dalies nuosavybę teisę pareiškėjo E. D. vardu.

52Teisėjų kolegija akcentuoja, kad UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, dokumentai, kurių pagrindu teisės yra įregistruotos, nenuginčyti ir galiojantys, taip pat pareiškėjas neginčija VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui priklausanti Pastato nuosavybės dalis buvo sumažinta 168/10000 dalimi ir minėta dalis įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ vardu. Taigi ginčas nagrinėjamu atveju susijęs išimtinai tik su atsakovo atsisakymu ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, konstatuotina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad priimant VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą buvo padaryta techninė klaida ar kad registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Prašymas ištaisyti klaidą nagrinėjamu atveju siejamas su tuo, kad priimant VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą nebuvo pateikti visi dokumentai, kurie turėjo būti pateikti, kad galėtų būti registruojama UAB „Teofilė“ nuosavybės teisė į dalį ginčo Pastato. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu kreiptis dėl klaidos ištaisymo. Minėti argumentai yra susiję su VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo teisėtumo vertinimu, t. y. tuo, kad minėtas sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl klaidos ištaisymo yra taikytinos tais atvejais, kai teritorinio registratoriaus sprendimas yra iš esmės teisėtas, tačiau įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą padaryta tam tikra klaida. Todėl akivaizdu, jog klaidos ištaisymo institutu negalima naudotis siekiant nuginčyti teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo susijęs su VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo teisėtumu, pareiškėjas nenurodė, kokia klaida buvo padaryta perkeliant duomenis iš UAB „Teofilė“ pateiktų dokumentų, tačiau ginčijo patį nuosavybės teisės perėjimo faktą, teritorinis registratorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, teisėtai priėmė sprendimą atmesti tokį pareiškėjo prašymą.

53Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

56Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 6-12) nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo... 6. Pareiškėjas 2013 metais sužinojęs, kad jam priklausanti nuosavybės dalis... 7. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti... 8. Pareiškėjas akcentavo, kad 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo akto... 9. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas teismo prašė pareiškėjo... 10. Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88-89) nurodė ir jo atstovė... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Teofilė“ atstovas prašė skundą... 12. Nurodė, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimai neteisėti,... 13. II.... 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi... 16. III.... 17. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu... 18. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo... 19. Ginčas šioje byloje keliamas dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo... 20. Administracinėje byloje nustatyta, jog nuo 2010 m. kovo 20 d. pareiškėjo... 21. Pareiškėjas skunde teigė, kad 1992 m. lapkričio 11 d. perdavimo-priėmimo... 22. Byloje taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti 2010 m. kovo 19... 23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas Nekilnojamojo turto registro... 24. Konkrečiu atveju pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu rėmėsi... 25. IV.... 26. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Kauno apygardos... 27. 1. Darydamas išvadą dėl to, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl daiktinių... 28. 2. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas privatizavimo metu įgytą... 29. 3. Pagal 1964 m. CK 149 straipsnį buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria... 30. 4. Atsakovas turi pareigą tikrinti ir vertinti registracijai pateiktus... 31. 5. Teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę pasirinkti savo pažeistų... 32. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Teofilė“ atsiliepimu į apeliacinį... 34. 1. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimo... 35. 2. Steigiant UAB „Teofilė“, nebuvo pažeistas nei vienas Akcinių... 36. 3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad perdavimo-priėmimo aktą... 37. 4. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo prašė ištaisyti... 38. Teisėjų kolegija... 39. V.... 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo... 41. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas E. D. 2014 m. spalio 17 d.... 42. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr.... 43. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija... 44. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas VĮ Registrų centro Alytaus... 45. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo... 46. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl... 47. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad... 49. Taigi nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo suformuluotus reikalavimus... 51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir... 52. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad UAB ,,Teofilė“ nuosavybės teisės yra... 53. Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.... 56. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....