Byla e2S-513-856/2016
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės A. G. priteisti 9991,89 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad pagal 2013-03-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovei paskolino 34 500 Lt sumą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., tačiau įsipareigojimo nevykdė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. V. ieškinį, išaiškino, jog ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti reiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje – ( - )
  1. Teismas nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kadangi tiek ieškinyje, tiek 2013 m. kovo 25 d. pasirašytame paprastame neprotestuotiname vekselyje, atsakovės gyvenamoji vieta nurodoma adresu ( - ), Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2011 m. birželio 13 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tarptautinio teismingumo taisykles, numatytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarybos Reglamento II skyriuje 1 skirsnyje 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos ir kitos valstybės (ES) narės teismuose pagal šio skyriaus 2-7 skirsnyje nustatytas taisykles. Byla dėl civilinės teisės pažeidimų gali būti iškelta toje valstybėje, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis. Reglamento antro skirsnio 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybėje (ES) narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje (t. y. Lietuvoje) byla dėl civilinės teisės pažeidimų gali būti iškelta toje valstybėje, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis. Žalą sukėlęs įvykis, t. y. atsiskaitymo tvarkos ir termino pažeidimo įvykis, įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl dėl pažeistos teisės gynimo ieškovas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, šiuo atveju Mažeikių rajono apylinkės teismą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  1. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.).

137. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas ir nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, t. y. nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija.

148. Ieškovas pateikė ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismui vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 2 dalimi pagal atsakovės A. G. paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad ieškinys teismingas atsakovės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje teismui. Apeliantas nesutinka su šia teismo nutartimi, nurodydamas, jog civilinė byla turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, nes tą numato Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, reglamentuojantis specialiąją jurisdikciją.

159. Bylos duomenimis nustatyta, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė A. G. 2011 m. birželio 13 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Paprastajame neprotestuotiname vekselyje atsakovės gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Jungtinėje Karalystėje. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad turėtų būti taikoma specialioji jurisdikcija, suteikianti ieškovui teisę pateikti ieškinį Lietuvos Respublikos teismui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nurodydamas, jog sprendžiant šios civilinės bylos jurisdikcijos klausimą turi būti vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 1 „a“ punktu, kuriame nurodyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju Lietuvoje) gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 9991,89 eurų skolą pagrįstai nurodydamas, jog praleidus paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Taigi, tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Iš paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos matyti, kad šalys susitarė dėl prievolės įvykdymo vietos, nurodydamos, jog mokėjimo vieta - Mažeikiai ( - ) mokėjimo būdas – gryni pinigai. Kadangi šalys numatė prievolės įvykimo vietą ir būdą, todėl darytina išvada, jog atsakovei A. G., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ieškinys šioje civilinėje byloje gali būti reiškiamas kitoje valstybėje narėje (šiuo konkrečiu atveju Lietuvoje), t. y. Mažeikių rajono apylinkės teisme, pagal specialiosios jurisdikcijos nuostatas (2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 str. 1 „a“ punktas).

1610. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 44/2001, neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 1 „a“ punkte numatyta galimybė taikyti specialiąją jurisdikciją ir ieškinį nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai