Byla eA2-260-666/2020

Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018 ir naujo sprendimo priėmimo

1Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Kanareikinai, dalyvaujant pareiškėjai N. L., jos atstovui advokatui Mariui Venckui, suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Laurai Tautkevičienei,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (trečiojo asmens) N. L. prašymą suinteresuotiems asmenims (ieškovei) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (atsakovei) Kretingos rajono savivaldybės administracijai, (tretiesiems asmenimis) uždarajai akcinei bendrovei “Kartografiniai projektai”, E. P. ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018 ir naujo sprendimo priėmimo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja (trečiasis asmuo) N. L. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo metu, įvertinti naujus, iš VĮ Registro centro 2019-08-12 gautus suformuotus kadastrinius matavimus pastate, adresu, unikalus, priimti naują sprendimą ir ieškovės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu atmestas Inspekcijos ieškinys atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai (toliau - Administracija) dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-galiojimo panaikinimo. 2019-06-28 Klaipėdos apygardos teismas Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino - panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą. Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2004-03-10 Kretingos rajono savivaldybė išdavė R. G. statybos leidimą Nr. 21 kavinės „R" salės ir priestato rekonstrukcijai, adresas. 2004-08-30 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1, kuriuo pareikalavo sustabdyti statinio rekonstravimo darbus ir jų neatnaujinti, kol nebus gautas leidimas juos tęsti, nes R. G., nukrypdama nuo Kretingos rajono savivaldybės 2004-03-10 išduoto statybos leidimo Nr. 21, rekonstravo kavinę. 2014-02-18 N. L. iš bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratoriaus nupirko negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr., bendro 82,78 kv. m ploto, esančią, ir nuo 2014-03-28 nuosavybės teises įregistravo VĮ „Registrų centras". 2015-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi pakeitė vykdymo procese civilinėje byloje Nr. 2-1-903/2013 skolininkę R. G. į skolininkę N. L.. Iš VĮ „Registrų centro" Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad pastato, unikalus Nr., bendras plotas 1958,36 kv. Inspekcija gavusi statytojos N. L. 2017-11-26 pranešimą apie pašalintus savavališkos statybos padarinius, atliko Administracijos 2017-08-30 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-teisėtumo patikrinimą. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas statytojai rekonstruoti pastatą, unikalus, pagal 2017 m. UAB „Kartografiniai projektai" parengtą projektą. 2017-10-23 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. PS1-248(16.5) konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad savavališkai pastatytas priestatas turi antrą aukštą su jame esančia patalpa, kurios plotas taip pat turi būti įtrauktas į visą pastato, unikalus bendrą plotą, t.y. prie nustatyto 1997,86 kv. m. bendro ploto pridėjus priestato antro aukšto patalpos plotą 25,76 kv.m., pastato plotas viršija 2000 kv. m., todėl rekonstruojamas pastatas turėjo būti priskirtas ypatingojo statinio kategorijai ir statinio projektavimo metu turėjo būti laikomasi visų iš to kylančių reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad bylos nagrinėjimo pradžioje teismas, rėmėsi 2017-11-17 VĮ Registrų centras išduota pažyma, kad pastato, kurio unikalus Nr, bendras plotas yra 1948,31 kv.m. Pirmos instancijos teismui buvo pateikta papildoma 2018-06-04 pažyma iš VĮ Registrų centro Nr. (4.4.2.) ( - ) kad jei tuo metu nekilnojamojo turto registre būtų registruojami nekilnojamojo daikto, unikalus Nr., duomenys pagal 2018-03-06 kadastrinius matavimus, viso pastato, unikalus Nr., bendras plotas būtų 1997,86 kv.m (išskyrus antro aukšto patalpas). Pirmos instancijos teismas šią pažymą vertino kaip įrodymą ir juo rėmėsi atmesdamas ieškinį. 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduotame statybos leidime nebuvo įvertinta, kad pastatytas pastato priestatas turi antrą aukštą, kurio plotas yra 25,76 kv.m. Tačiau 2019-06-28 išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, ir priėmus teismo sprendimą, 2019-08-12 buvo gauti nauji faktiniai duomenys, iš esmės keičiantys situaciją. Šie duomenys liečia tiek pirmos instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisinį vertinimą. 2019-08-12 tretysis asmuo N. L. gavo VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto, unikalus Nr., bendras plotas yra tik 1913,23 kv. m. Šie kadastriniai duomenys buvo patikslinti ir įrašas galioja nuo 2019-04-23. Byla perduota su apeliaciniu skundu į Klaipėdos apygardos teismą 2019-01-04, t.y. apie naujus faktinius duomenis sužinota jau po bylos perdavimo į apeliacinį teismą. VĮ Registrų centro duomenimis pastato kadastriniai duomenys patikslinti atsižvelgiant į patalpų Nr. 13, 13A kadastro duomenų pasikeitimus. N. L. pastate priklauso patalpos, pažymėtos indeksais R-13, R-36, 41, 43-46. Todėl ne tretysis asmuo N. L. buvo kadastrinių duomenų pakeitimo iniciatorė, ir prievolės kasdien tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimus pastate, kurioje jai nuosavybės teise priklauso tik dalis, neturėjo. Todėl apie VĮ Registrų centro 2019-04-23 įregistruotus naujus pastato, unikalus Nr. 5696-002-714 kadastrinius matavimus sužinojo 2019-08-12, atsitiktinai, jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Sužinojus apie naujus pastato kadastrinius matavimus, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl patalpų esančių šiame pastate savininkų ir jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto išdavimo. 2018-08-21 gavus šį sąrašą, paaiškėjo, kad pastato, esančio, bendras plotas yra 1913,23 kv.m. ir į šį plotą yra įskaičiuotos ir N. L. priklausančios 82,78 kv.m ploto patalpos. N. L. patalpos po projekto parengimo plotas padidėja 73,23 kv.m, todėl po projekto parengimo viso pastato plotas padidės tik iki 1986,46 kv.m. Pareiškėja nurodo, kad pagal naujus faktinius duomenis ir paskaičiavimus, pastato bendras plotas neviršija 2000 kv.m. bendro ploto, todėl negali būti priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai ir dėl šių aplinkybių, 2019-06-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti keistinas. Nurodė, kad tretysis asmuo, N. L. apie naujai paaiškėjusias faktines bylos aplinkybes atsitiktinai sužinojo tik 2019-08-12, jos jai ankščiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos abiejų procesų civilinėje byloje metu ir nuo jų sužinojimo nėra praėję trys mėnesiai.

5Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašymui neprieštaravo.

6Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko, prašė netenkinti trečiojo asmens N. L. prašymo ir proceso civilinėje byloje neatnaujinti. Nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto registre atsiradę įrašai dėl pastato, unikalus Nr., kadastro duomenų (pastato bendro ploto rodiklio) pakeitimo, padaryti 2019 m. balandžio 9 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į patalpose Nr. 13, 13A, atliktus statybos darbus. Todėl pažymėjo, kad pirmiau nurodyta aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia, nes ji neegzistavo priimant pirmosios instancijos sprendimą, be to, neturi esminės reikšmės sprendžiant statybos leidimo teisėtumo klausimą. Nurodė, kad išduodant statybos leidimą ir rengiant vėlesnes statinio projekto pakeitimų laidas, bei tuo pačiu vertinant jų teisėtumą, neturėjo būti vadovaujamasi neegzistuojančiais faktiniais duomenimis, t.y. tuo metu objektyviai net nebuvo įmanoma vadovautis pastato, unikalus, kadastro duomenimis, kurie pakeisti nuo 2019 m. balandžio 23 d., kadangi išduodant statybos leidimą ir rengiant projekto pakeitimus, turėjo būti vertinami tuo metu egzistavę pastato kadastro duomenys. Nurodė, kad neabejotinai minėto pastato kadastro duomenys gali kisti dėl šiame pastate esančių patalpų savininkų vykdomų statybos darbų, tačiau tai nereiškia, kad dėl to egzistuoja pagrindas peržiūrėti ir naujai vertinti ankstesnių kadastro duomenų pagrindu priimtus sprendimus. Statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Šiuo atveju nuo 2019 m. balandžio 23 d. pakeisti kadastro duomenys galės būti naudojami ir turės įtakos rengiant naują statinio projektą ir kreipiantis dėl naujo statybos leidimo išdavimo, tuo tarpu atgręžtinis šių naujai atsiradusių duomenų taikymas veiksmams, atliktiems iki naujų duomenų atsiradimo, neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties. Taip pat pažymėjo, kad trečiojo asmens veiksmai paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo yra atlikti ženkliai praleidus terminą tokiems veiksmams atlikti, nes atnaujinti ginčo pastato kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti nuo 2019 m. balandžio 23 d., todėl trečiasis asmuo, kaip dalies patalpų šiame pastate, savininkas, turėjo galimybę apie juos sužinoti nuo jų išviešinimo.

7Tretieji asmenys UAB “Kartografiniai projektai”, E. P. ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimų į prašymą nepateikė.

8Pareiškėjos N. L. atstovas advokatas Marius Venckus, teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad yra visos būtinos aplinkybės, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja atsitiktinai sužinojo 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Jai tiksli pastato kvadratūra nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, nes ji neprivalėjo ir neturėjo pastoviai domėtis registrų centro duomenimis. Pažymėjo, kad pastatas pastatytas 1960 m. ir 2004 m. surašant statinio statybos sustabdymo aktą šios aplinkybės dėl pastato ploto jau buvo ir jos turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Nes šiuo metu pagal pateiktus teismui dokumentus yra aišku, kad byloje vertinamas pastatas nėra ypatingas statinys. Nurodo, kad nepraleido 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pateikti. Paaiškino, kad pareiškėja apie naujus VĮ registro centro suformuotus kadastrinius matavimus pastate sužinojo 2019-08-12. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2019-10-29, o patikslintas prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2019-11-06, todėl mano, kad terminas prašymui pateikti nepraleistas. Nurodė, kad asmuo neprivalo kiekvieną dieną tikrinti registro duomenų. Dėl naujo leidimo statybai gavimo paaiškino, kad šiuo atveju reikėtų užsakyti naują projektą, o tai yra didelės papildomos išlaidos. Akcentavo, kad pareiškėja pati šio pastato nestatė, o nusipirko iš patalpą iš bankroto administratoriaus, todėl nežinojo, kad pastatas neatitinka reikalavimų ir yra savavališkos statybos. Prašė įvertinti situaciją, kad šiuo atveju asmuo nėra pažeidėjas ir nėra kaltas, kad registrų centras nesuskaičiavo savo duomenų. Todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais prašė tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje.

9Pareiškėja N. L. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Nurodė, kad bankroto administratorius ją tyčią apgavo ir susiklostė situacija, kad ji turi ištaisyti kitų asmenų pažeidimus dėl savavališkų priestato statybų. Paaiškino, kad buvo gautas projektas bei leidimas statybai, ir tik vėliau sužinojo, kad vienu procentu tas pastatas priskirtas ypatingam pastatui, todėl kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad namas buvo statytas 1960 m., kai buvo kita tvarka, kitokie, netikslūs matavimai ir matavimo priemonės. Nugriauti pastatą yra sudėtinga. Paaiškino, kad ji kreipėsi į Registrų centrą dėl pažymos gavimo, nes norėjo daryti naują projektą ir tada gavo pažymą pagal kurią suprato, kad pagal plotą pastatas nepriskiriamas ypatingiems pastatams. Todėl dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reikia atnaujinti procesą. Pažymėjo, kad naują statybos leidimą yra sunkiau gauti, nes yra nustatyti nauji griežtesni reikalavimai projektams, todėl šiuo atveju N. L. patirtų labai dideles išlaidas. Akcentavo, kad ji atliko visas jai nustatytas pareigas ir atsidūrė tokioje situacijoje ne dėl savo kaltės.

10Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Laura Tautkevičienė teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, palaikė jį atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė tenkinti.

11Teismas

konstatuoja:

12Prašymas atmestinas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-galiojimo panaikinimo. 2019-06-28 Klaipėdos apygardos teismas Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino - panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą.

14Trečiasis asmuo N. L. 2019-10-29 pateikė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą, kurį 2019-11-11 patikslino, dėl proceso civilinėje byloje Nr. eA2-260-666/2020 atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

15Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas ir išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus svarbu išsiaiškinti tris dalykus: 1) ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; 2) jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui; 3) ar nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas prašymo padavimo terminas, ar nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

16Dėl proceso atnaujinimo termino

17CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

18Pareiškėja N. L. nurodė, jog 2019-06-28 išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka 2019-08-12 buvo gauti nauji faktiniai duomenys, iš esmės keičiantys situaciją. Ji 2019-08-12 gavo VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto, unikalus Nr., bendras plotas yra tik 1913,23 kv. m. Šie kadastriniai duomenys buvo patikslinti ir įrašas galioja nuo 2019-04-23. Pastato kadastriniai duomenys patikslinti atsižvelgiant į patalpų Nr. 13, 13A, kadastro duomenų pasikeitimus. Nurodė, kad N. L. nebuvo kadastrinių duomenų pakeitimo iniciatorė, todėl teigia, kad ji neturėjo prievolės kasdien tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimus pastate, kurioje jai nuosavybės teise priklauso tik dalis. Apie VĮ Registrų centro įregistruotus naujus pastato, unikalus Nr., kadastrinius matavimus sužinojo 2019-08-12 atsitiktinai. Pareiškėja nurodo, kad pagal naujus faktinius duomenis ir paskaičiavimus, pastato bendras plotas neviršija 2000 kv.m. bendro ploto, todėl negali būti priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai ir dėl šių aplinkybių, 2019-06-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti keistinas. Nurodė, kad naujai paaiškėjusios faktines bylos aplinkybes jai ankščiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos ir nuo jų sužinojimo nėra praėję trys mėnesiai.

19Prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisme gautas 2019-10-29. Pareiškėja nurodo, kad 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti nėra praleistas ir neprašo jo atnaujinti. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka nurodydama, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

20Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Kaip minėta aukščiau, byloje yra ginčas, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio taisyklėmis, gali būti atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis Nr. 3K-3-121/2011). Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą. Svarbios priežastys – tai yra vertinamojo pobūdžio kriterijus, teismas spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, turi atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, taip pat turi būti taikomi protingo bei apdairaus elgesio reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012).

21Pareiškėja pareiškime nurodė, kad apie VĮ Registrų centro 2019-04-23 įregistruotus naujus pastato, unikalus Nr. kadastrinius matavimus, kurie patikslinti atsižvelgiant į patalpų Nr. 13, 13A kadastro duomenų pasikeitimus, sužinojo 2019-08-12 atsitiktinai. Nagrinėjamu atveju nuo 2019 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto registre atsiradę įrašai dėl pastato, unikalus Nr kadastro duomenų (pastato bendro ploto rodiklio) pakeitimo, padaryti 2019 m. balandžio 9 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Pažymėtina, kad termino pradžios eiga negali būti siejama su asmens subjektyviomis savybėmis ar suvokimu, kadangi tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis ). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

22Atnaujinti ginčo pastato kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti nuo 2019 m. balandžio 23 d. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre yra valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (CK 4.261 straipsnis). Todėl pareiškėjos motyvas, kad ji neturėjo tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimų yra nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad trečiasis asmuo N. L. veikdama apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba, kaip dalies patalpų šiame pastate, savininkė, turėjo galimybę apie kadastro duomenų pasikeitimus sužinoti nuo jų išviešinimo, tačiau visgi dėl proceso atnaujinimo kreiptasi ženkliai praleidus trijų mėnesių terminą - 2019 m. spalio 29 d.

23Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės

24Pažymėtina, kad pastato, unikalus kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į patalpose Nr. 13, 13A (unikalus Nr.) atliktus statybos darbus, kurių pabaiga fiksuota 2019 m. balandžio 9 d. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Todėl pirmiau nurodyta aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ji neegzistavo priimant pirmosios instancijos sprendimą, be to, neturi esminės reikšmės sprendžiant statybos leidimo teisėtumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pastato, unikalus Nr, kadastro duomenys gali kisti dėl šiame pastate esančių patalpų savininkų vykdomų statybos darbų, tačiau tai nereiškia, kad dėl to egzistuoja pagrindas peržiūrėti ir naujai vertinti ankstesnių kadastro duomenų pagrindu priimtus sprendimus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Šiuo atveju nuo 2019 m. balandžio 23 d. pakeisti kadastro duomenys galės būti naudojami ir turės įtakos rengiant naują statinio projektą ir kreipiantis dėl naujo statybos leidimo išdavimo.

25Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens N. L. prašymas atnaujinti civilinės bylos procesą atmestinas, kadangi praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių prašymo padavimo terminas. Termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, todėl atskirai dėl prašymo pagrįstumo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu nepasisakytina.

26Bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 88, 92-93, 96, 98 str.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 365 – 370 straipsniais,

Nutarė

28prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

29Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.