Byla 2A-509-265/2013
Dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B.,

Nustatė

2ieškovas pateikė ieškinį dėl 33 500 Lt skolos, 4 467 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-24 atsakovei paskolino 70 000 Lt, tai patvirtina jos išrašytas rašytinis įrodymas – neprotestuotinas vekselis. Skolą atsakovė įsipareigojo grąžinti per mėnesį, tačiau grąžinimą vis atidėliojo, vėliau skolą pradėjo grąžinti dalimis. Iki 2010 m. gegužės mėnesio atsakovė sumokėjo 36 000 Lt, apie sumokėtas skolos dalis jai pasirašydavo pakvitavimo lape. Kad atsakovė grąžins skolą, neabejojo, nes tą pačią dieną jos vyras V. B. dar 70 000 Lt pasiskolino iš A. K., kaip garantą įkeitė sutuoktiniams bendrą turtą. A. K. beveik visą skolą V. B. po įvairių teisminių ginčų grąžino.

3Skuodo rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš L. B. 33 500 Lt skolos, 4 467 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (37 697 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. J.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą – arba Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ne ginčo tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo vekselyje bei pateikti vekselį su vykdomuoju įrašu vykdyti antstoliui, arba teismine tvarka pateikti vekselį, kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį piniginio įsiskolinimo faktą ir prašyti teismo priteisti iš skolininko (vekselio davėjo) negrąžintą sumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo pat bylos iškėlimo atsakovė neigė, kad tam tikri įrašai surašyti ne atsakovės ranka ir pasirašyti ne jos parašu, tačiau ekspertizės išvados paneigė tokius atsakovės teiginius. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu atsakovė teigė gavusi tik 70 000 Lt pagal paskolos sutartį su A. K., didesnės pinigų sumos negavusi, trečiasis asmuo teigia vekselio išrašymą buvus kaip garantą, tačiau duodamas paaiškinimus baudžiamojoje byloje buvo nurodęs, kad žmona, kiek prisimena, gavusi apie 200 000 Lt. Be to, šalių paaiškinimais nustatyta, kad paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir A. K., įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nors ir neigia paskolos faktą, tačiau šių aplinkybių nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. nepaneigė avanso apyskaitos bei skolos suderinimo aktų (LR CPK 178 str.).

4Atsakovė su pirmosios instancijos teismo 2012-11-15 sprendimu nesutiko prašo jį panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos. Pasak atsakovės, kadangi vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, pasikeitė piniginei prievolei taikytina teisė. Pasak atsakovės, turėtų būti taikomos CK normos, reglamentuojančios paskolos santykius, bet ne paprastųjų ir vekselių įstatymo normos. Dėl to turi būti nustatinėjamas pinigų perdavimo faktas, kaip to reikalauja CK 6.870 ir 6.871 straipsnių nuostatos. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui, atsakovė nurodo, teismo išvada, jog neturi būti įrodinėjamas faktinis bei realus pinigų perdavimo atsakovei faktas, prieštarauja minėtų normų imperatyvioms nuostatoms. Taip pat teismas, preziumuodamas, jog pinigai buvo perduoti atsakovei, išsamiai neišnagrinėjo, nenustatė bei neįvertino vekselio išrašymo aplinkybių. Teismas neįvertino aplinkybės, jog įvyko tik vienas pinigų perdavimas pagal paskolos sutartį, kuria A. K. paskolino V. B., o vekselis buvo pasirašytas kaip papildoma šių pinigų grąžinimo garantija, tuo tarpu pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti.

5Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ 76 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas ĮPVĮ normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Iš to darytina išvada, kad vekselio turėtojas norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi privalo griežtai laikytis jo realizavimo tvarkos ir terminų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, dėl šios priežasties jo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Tokiu atveju ieškovas, praleidęs ĮPV įstatyme nustatytus terminus ir nesikreipęs į notarą ĮVPĮ nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą tik bendraisiais pagrindais, privalėdamas įrodyti teisinio santykio atsiradimo pagrindą pagal vekselį ir nebegali reikalauti priteisti skolą remdamasis ĮPVĮ normomis. Pažymėtina, jog pats vekselis, jam praradus vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nesilaikytos jo realizavimo tvarkos ir terminų, nėra pagrindas nepriteisti ieškovui skolos įrodžius prievolės atsiradimo pagrindą ir pinigų perdavimo faktą. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netyrė pinigų perdavimo fakto. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs ekspertizę siekiant nustatyti, ar parašai ant vekselio ir kitoje jo pusėje, patvirtinantys, jog atsakovė pinigus gavo iš ieškovo, yra pasirašyti atsakovės. Ekspertizei patvirtinus, jog atsakovė pasirašė kitoje vekselio pusėje, kad pinigus iš ieškovo gavo, atmestini atsakovės teiginiai kaip nepagrįsti, jog ji pinigų iš ieškovo negavo. Atsakovei nenuginčijus ekspertizės akto konstatuotina, jog ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą atsakovei (CPK 178 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės skolą pagal pateiktą vekselį ieškovui įrodžius paskolos teisnius santykius.

9Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai