Byla 1A-273-113-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, gynėjui advokatui Rolandui Stirbinskui, išteisintajam T. P.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendžio, kuriuo T. P. buvo išteisintas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir pagal BK 140 str. 1 d., jam nepadarius šių nusikalstamų veikų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Dujinį revolverį „Olympic 38“, Nr. 000507, ir 5 šovinius, skitus šaudyti „D“ kategorijos šaunamaisiais ginklais, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nustatyta grąžinti savininkui T. P. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4T. P. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2008-05-11, apie 16 val., viešoje vietoje – kelyje Priekulė-Sakučiai-Ventė, Mieželių k., Klaipėdos r., matant kitiems asmenims, įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų tyčia šovė penkis kartus iš turėto šaunamojo ginklo „Olympic 38“ V. T. į pilvo sritį ir padarė jam šautinę pilvo žaizdą epigastriumo srityje ir kairiajame klube, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, bėgdamas iš įvykio vietos, šovė vieną kartą iš to paties ginklo į jį pasivijusį J. S. ir padarė jam šautinę smakro žaizdą, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

5Pirmosios instancijos teismas T. P. išteisino, motyvuodamas tuo, kad nors T. P. padarė baudžiamajame įstatyme numatytų nusikaltimų požymius formaliai atitinkančias veikas, jas padarė gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, todėl pagal BK neatsako.

6Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendį dėl T. P. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams, pripažinti jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., dujinį revolverį „Olympic 38“ ir 5 šovinius konfiskuoti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir jai iš T. P. priteisti 195 Lt.

7Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad T. P. išteisintas nepagrįstai. Prokurorės nuomone, teismo padaryta išvada, kad T. P. buvo kilusi reali grėsmė būti sumuštam vyresnio, stambesnio ir fiziškai stipresnio V. T. ir kad jis, šaudamas iš dujinio pistoleto ir nesunkiai sutrikdydamas V. T. sveikatą, būtinosios ginties ribų neperžengė, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą dėl T. P. veiksmų sužalojant J. S. , t. y. šiuos jo veiksmus vertino kaip būtinąją gintį nuo tiesiogiai gresiančio kėsinimosi. Vertinant faktines bylos aplinkybes, matyti, jog konfliktas prasidėjo dėl M. B. neatsargaus motorolerio vairavimo, dėl to V. T., vairuodamas automobilį, vos nepartrenkė motorolerio. Po to sekė T. P. chuliganiški veiksmai – įžeidžiančio gesto rodymas pirštais. Tai įžeidė V. T. . V. T. veiksmus – motorolerio stabdymą, ėjimą artyn T. P. mojuojant rankomis, garsiai šaukiant – teismas neteisingai traktavo kaip sukėlusius T. P. tiesioginę grėsmę, kad jis bus sumuštas. Minėti nukentėjusiojo veiksmai buvo išprovokuoti paties išteisintojo chuliganiško elgesio ir buvo susiję su aiškinimusi dėl neatsargaus vairavimo, todėl T. P. negalėjo būti suprasti kaip pavojingas kėsinimasis prieš jį ar M. B. . Nukentėjusysis parodė, kad jokių grasinimų nei T. P., nei M. B. neišsakė, kad su jais norėjo pasikalbėti dėl neatsargaus vairavimo. Prokurorės nuomone, nėra pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. V. T. nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis J. S. , liudytoja L. N. . Išteisintojo teisminio nagrinėjimo duoti parodymai kelia abejonių ir vertintini kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad V. T. negrasino jo sumušti, rankomis nemosikavo, paaiškino iš V. T. eisenos supratęs, kad pastarasis yra agresyvus. Be to, T. P. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kaip, kokiais žodžiais V. T. išsakė grasinimus. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis net nebuvo užsimojęs, tą pripažino ir pats išteisintasis, kas būtų leidę išteisintajam manyti, kad prieš jį gali būti pavartotas fizinis smurtas. Vertinant T. P. veiksmus, kuriuos jis atliko artėjant link jo įpykusiam V. T. (iššovė net penkis šūvius į gyvybiškai svarbią pilvo sritį prieš tai neperspėjęs), matyti, kad kėsinimasis, net jei išteisintasis suprato jį kaip pavojingą, neatitiko gynybos. Apeliantei neaišku, kokiu pagrindu nuosprendyje akcentuojama, kad nukentėjusysis V. T. yra vyresnis, stambesnis ir fiziškai stipresnis, todėl išteisintajam buvo kilusi reali grėsmė būti sumuštam. Nors pagal amžių nukentėjusysis yra vyresnis, tačiau ar jis yra stipresnis, vizualiai pažiūrėjus negalima pasakyti, nes T. P. yra aukštas ir taip pat atrodo fiziškai stiprus.

8Vertinant T. P. veiksmus prieš J. S., matyti, kad tuo metu, kai jis šovė į J. S., jokio realaus pavojaus jam nebuvo. J. S. parodė, kad jokių grasinimų T. P. neišsakė, tik paklausė, kodėl šis šaudo. Be to, iš bylos matyti, kad tuo metu netoli išteisintojo buvo jo draugai, o tai leidžia manyti, kad jis turėjo jaustis saugus. Išteisintojo iššautas šūvis iš dujinio pistoleto į J. S. rodo, kad jis veikė tyčia, šovė tiesiai į žmogų, suvokdamas, kad gali jį sužaloti.

9Prokurorės teigimu, nukentėjusieji jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti pavojų T. P. sveikatai, neatliko, todėl realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi nebuvo. Nukentėjusiųjų pokalbis su M. B. , tai, kad prieš pastarąjį smurtas pavartotas nebuvo, rodo, kad jie neturėjo tikslo smurtauti.

10Atsižvelgdama į tai, prokurorė daro išvadą, kad T. P. smurtiniai veiksmai nesusiję su būtinosios ginties situacija. Byloje pakanka duomenų, įrodančių, kad jis padarė BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas.

11Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nors T. P. padarė baudžiamajame įstatyme numatytų nusikaltimų požymius formaliai atitinkančias veikas, jas padarė gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, todėl pagal BK neatsako, t. y. T. P. veiksmuose nustatė BK 28 str. numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės egzistavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo padaryta išvada, kad T. P. buvo kilusi reali grėsmė būti sumuštam vyresnio, stambesnio ir fiziškai stipresnio V. T. ir kad jis, šaudamas iš dujinio pistoleto ir nesunkiai sutrikdydamas V. T. sveikatą, būtinosios ginties ribų neperžengė, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat, prokurorės nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą dėl T. P. veiksmų sužalojant J. S., t. y. šiuos jo veiksmus vertino kaip būtinąją gintį nuo tiesiogiai gresiančio kėsinimosi. Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis yra tikras, egzistuoja objektyviai. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški, pvz., kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Taigi būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Šiuo atveju iš byloje surinktų, teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad kelyje įvyko avarinė situacija, kurios metu V. T. vairuojamas automobilis vos nepartrenkė motoroleriu važiavusių M. B. ir T. P., tada T. P. parodė nepadorų gestą V. T., V. T., kaip jis pats ir J. S. parodė, dėl to labai įsižeidė ir apsukęs automobilį pradėjo persekioti motorolerį, važiuodamas greta, stūmė jį į šalikelę, po to užsuko automobilį priešais ir užblokavo motoroleriui kelią. Tai, kad V. T. buvo labai susinervinęs, supykęs dėl šios situacijos, nustatyta tiek jo paties, tiek kito nukentėjusiojo J. S., išteisintojo T. P., liudytojo M. B. parodymais. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti T. P. ir M. B. parodymais, kad nukentėjusysis ėjo link jų šaukdamas, grasindamas sumušti, vartodamas necenzūrinius žodžius, jo eisena buvo agresyvi, į klausimą, kas yra, ko nori, atsakė tuoj parodysiąs, ko nori, dėl tokios situacijos jie išsigando. T. P. parodė, kad jam nušokus nuo motorolerio ir pradėjus trauktis, V. T. toliau agresyviai ir šaukdamas ėjo link jo, tada jis, manydamas, kad V. T. gali jį sumušti ir norėdamas jį sustabdyti, išsitraukė ginklą ir nukreipęs jį į V. T. šovė, tačiau nepataikė, dėl to V. T. pasijuokė, kad jis blogai šaudo, kad vis tiek jį pasigaus ir sumuš, ir vis tiek ėjo artyn, tada jis dar kartą šovė ir vėl nepataikė, bet V. T. nesustojo ir sparčiai artėjo, palaukęs, kol V. T. prieis arčiau, jis šovė ir sužalojo V. T., tik tada pastarasis sustojo. Nukentėjusysis pripažino išteisintajam sakęs, kad šis blogai šaudo, kai į jį nepataikė, patvirtino, kad T. P. šovus ir nepataikius, jis nesustojo, ėjo artyn. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma liudija, kad V. T. kreipėsi į priėmimo skyrių 2008-05-11, t. y. įvykio dieną, buvo paimtas jo kraujas ir nustatyta, kad etanolio koncentracija kraujo serume sudarė 2,22 prom., tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Kad abu nukentėjusieji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, patvirtino ir T. P., ir M. B., motyvuotai paaiškindami, iš ko tai buvo matyti, kad dėl to V. T. netgi prašė nekviesti policijos, be to, V. T. taip pat ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. buvo išgėręs. Ši aplinkybė paaiškina V. T. neadekvačią reakciją į T. P. parodytą gestą, jo agresyvų elgesį ir patvirtina anksčiau aptartų T. P. ir M. B. parodymų teisingumą. V. T. dėl mažareikšmės dingsties – nepadoraus gesto parodymo – pats pradėjo konfliktą, agresyviai ir grėsmingai artinosi prie T. P., o šis, bijodamas ir vengdamas galimo smurto, traukėsi nuo jo atbulas. Taigi įvykio situacija – pavojingas motorolerio stabdymas kelyje, agresyviai nusiteikusio, neblaivaus V. T. ėjimas artyn T. P. šaukiant, grasinant netgi po to, kai šis į jį šovė ir nepataikė, konflikto pusių jėgų santykis (J. S. pasirodymas, matymas, jog dar vienas asmuo sėdi automobilyje, akivaizdžiai vyresnis nei T. P. ir M. B. nukentėjusiųjų amžius) – leido T. P. pagrįstai manyti, kad V. T. įgyvendins savo grasinimus, t. y. panaudos prieš jį smurtą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. T. veiksmus laikė akivaizdžiu ir realiu pavojingu kėsinimusi, o T. P. pripažino veikusį būtinosios ginties situacijoje. Nustatytos vėliau sekusios įvykio aplinkybės liudija, kad nukentėjusieji V. T. ir J. S. automobiliu vijosi nubėgusį per laukus T. P., ieškojo jo dirbtuvių teritorijoje, T. P., atbėgęs prie remontuojamo savo automobilio ir tik spėjęs broliui pasakyti, kad jį vejasi, išgirdo pasakymą, kad vyriškiai ateina, J. S., pamatęs T. P., pradėjo artintis link jo, reikalaudamas prieiti pasiaiškinti, kodėl šis šaudo, tada T. P. šovė į J. S. pusę vieną kartą ir pataikė jam į smakrą. Šių ir anksčiau nurodytų aplinkybių visuma – V. T. veiksmai, T. P. pabėgimas, supratus, kad jis sužalojo V. T., abiejų neblaivių nukentėjusiųjų atsivijimas ir tolesnio kontakto su juo ieškojimas, J. S. reikalavimas, žinojimas, kad pasirodęs J. S. yra ne vienas – pagrįstai įbaugintam T. P. leido manyti, kad ir J. S. gali prieš jį pavartoti fizinį smurtą. Tai įgalino išteisintąjį gintis, nelaukiant kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ir nukentėjusysis J. S. buvo sužalotas būtinosios ginties situacijoje. Abejoti tokiomis teismo išvadomis kolegija neturi pagrindo, nes jos atitinka byloje esančius įrodymus.

14Prokurorė apeliaciniame skunde pateikia byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujantį įvykio situacijos vertinimą, daro bylos medžiaga nepagrįstas prielaidas. Apeliantė teigia, jog vertinant T. P. veiksmus, kuriuos jis atliko artėjant link jo įpykusiam V. T. (iššovė net penkis šūvius į gyvybiškai svarbią pilvo sritį prieš tai neperspėjęs), matyti, kad kėsinimasis, net jei išteisintasis suprato jį kaip pavojingą, neatitiko gynybos. Įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių. Nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Todėl tai, kad T. P. prieš besikėsinantįjį panaudojo turėtą šaunamąjį ginklą, o besikėsinantysis neturėjo jokio įrankio, atsižvelgus į aptartas bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad buvo panaudotas nepritaikytas sunkiai sužaloti žmogų ginklas – dujinis revolveris, šauta šoviniais su guminėmis kulkomis, kad vienam iš nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kitam nežymiai, nesudaro pagrindo manyti, kad T. P. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Šiuo atveju kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip numatyta BK 28 str. 3 d., šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: 1) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; 2) tai padaroma tiesiogine tyčia; 3) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų nėra.

15Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad T. P., remiantis BK 28 str. nuostatomis, neturi atsakyti pagal šį kodeksą ir yra pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, jo veiksmuose nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį. Darytina išvada, jog prokurorės apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti šioje byloje priimtą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kiti nuosprendžio klausimai išspręsti taip pat tinkamai.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.