Byla 2S-669-464/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė I. P. 2012-12-05 kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 12-31) atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš S. P. jos naudai 1567,03 Lt laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į S. P. priklausantį butą, esantį adresu ( - ), perleidimo uždraudimo, uždraudžiant atsakovui apsunkinti daiktines teises į minėtą butą. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo jai priteisimo, likusioje dalyje prašymą tenkino.

42012-12-21 ieškovė pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl laikino išlaikymo jai po 1567,03 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos priteisimo. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir jai reikalingas išlaikymas (CK 3.72 str. 1 d. ir 2 d.). Ji viena išlaiko du mažamečius vaikus, neteko darbo, yra registruota darbo biržoje. Ieškovė gauna per mėnesį už šalims nuosavybės teise priklausančio buto nuomą 2550 Lt, iš kurių 2078 Lt jai tenka padengti būsto nuomos išlaidas ir sumokėti komunalinius mokesčius. Likusius 472 Lt ir 650 Lt gaunamus iš darbo biržos, t.y. 1122 Lt, ieškovė naudoja pragyvenimo išlaidoms ir vaikų poreikiams tenkinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62012-12-31 nutartimi Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ieškovės prašymą patenkino iš dalies (b.l. 127-130), priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis 850 Lt dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki, vienam šeimos nariui per mėnesį tenka vidutiniškai po 374 Lt, t.y. mažiau nei pusė Vyriausybės nustatytos minimalios algos, ji neturi iš darbo santykių gaunamų pajamų, jai paskirta nedarbo draudimo išmoka, kuri sudaro 650 Lt, darbo neteko ne dėl savo kaltės, viena augina du mažamečius vaikus, turi problemų dėl savo sveikatos, nuo 2012 m. sausio mėn. iki dabar gydosi depresiją. Teismas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo lakė pagrįstu ir tenkino jį iš dalies, išlaikymo dydį sumažinęs iki minimalios mėnesinės algos dydžio – 850 Lt.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas S. P. atskiruoju skundu (b.l. 1-5) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (kito sutuoktinio išlaikymo) taikymą. Minėta nutartis pažeidžia atsakovo teises, ieškovės reikalavimu jo atžvilgiu yra pritaikyta gerokai daugiau laikinųjų priemonių, nei sudaro ieškinio reikalavimų suma. Pažymi, kad vaikų išlaikymui 2012-11-22 teismo nutartimi yra priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, taip pat pritaikyta visa eilė kitų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo įsipareigojimų bei pajamų balansas yra neigiamas, jo darbo užmokestis yra 668,50 Lt, nuomos už butą dalis, atskaičius mokesčius, yra 2550 Lt, t.y. iš viso 3218,50 Lt. Išlaidos gruodžio mėn. (b.l. 6) pagal privalomus mokėjimus sudarė 2575,26 Lt, pajamų ir išlaidų likutis sudarė vos 643,24 Lt. Iš šios sumos jis turi išlaikyti pats save. Kadangi pagal skundžiamą nutartį jis turi mokėti ieškovei 850 Lt kas mėnesį, tokiu atveju jo pajamų ir išlaidų balansas tampa neigiamas. 2012 m. gruodžio mėn. sumokėjo pusę abiejų sutuoktinių turimo kredito už butą, nes mokėti visą mėnesinę kredito sumą jis neturi lėšų, o ieškovė jokios kredito įmokos už 2012 m. gruodžio mėn. nesumokėjo. Yra įsitikinęs, kad laikino išlaikymo ieškovei terminas sudaro neabejotinas prielaidas jai piktnaudžiauti esama padėtimi ir nesiimti jokių priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Ieškovė neracionaliai naudoja ir gaunamas lėšas, net 2000 Lt sumą mokėdama už būsto nuomą, kas logiškai nepateisinama tokioje sunkioje ieškovės finansinėje situacijoje. Būsto nuomos rinka Vilniaus mieste yra pakankamai didelė, kad būtų galima rasti optimalesnį variantą. Pabrėžia, kad ieškovei atiteko ir visos lėšos už parduotą automobilį – 13 000 Lt, todėl neaišku, kur per trumpą laikotarpį ieškovė išleido šią sumą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė išlaikymo savo poreikiams tenkinti būtinumą sieja tik su vienu dydžiu, t.y. prašo priteisti išlaikymą, lygų ½ daliai mokėtinos kredito sumos bankui, tokiu atveju ji siekia gauti lėšas, skirtas kredito dengimui, o ne savo poreikiams tenkinti. Ieškovė neteko darbo ne dėl atsakovo kaltės, o prašymą atleisti iš užimamų pareigų pateikė pati.

10Ieškovė I. P. atsiliepimu (b.l. 135-144) su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas jai darė psichologinį spaudimą ir dėl to ji turėjo išeiti iš darbo ir palikti šeimos verslą. Išeinant iš darbo, atsakovas jai neišmokėjo jokios išeitinės kompensacijos, apeliuodamas į tai, kad ieškovė gaus pašalpą iš darbo biržos. Šiuo metu ieškovė neturi galimybių pragyventi iš gaunamų pajamų. Ji su vaikais išsinuomojo butą (nuomos kaina 1700 Lt plius mokesčiai už komunalines paslaugas) adresu ( - ). Minėtu adresu yra šalims nuosavybės teise priklausantis butas, kuris šiuos metu yra išnuomotas JAV ambasadai. Ieškovė teigia, kad butą išnuomojo būtent minėtu adresu esančiame name, nes nenorėjo, kad būtų pablogintos vaikų gyvenimo sąlygos, lyginant su buvusiomis, kai visa šeima gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Sprendimas išnuomoti butą buvo inicijuotas atsakovo, tokiu būdu nusprendus dengti kredito įmokas. Gautos 13 000 Lt lėšos už parduotą automobilį buvo naudojamos vaikų poreikiams tenkinti – sergančių dukrų vežiojimas taksi pas gydytojus, atsakovo neteikiamo išlaikymo dukroms kompensavimui. Pragyventi trijų asmenų šeimai 5 mėnesius už 13 000 Lt nėra daug.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Atskiruoju skundu nesutinkama su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu, šį klausimą apeliacinės instancijos teismas ir aptaria.

14Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 str. ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. (CPK 145 str. 1 d. 13 p. ir 3 d.). Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį suponuoja būtinybė apsaugoti turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius vaiko(-ų) arba vieno sutuoktinio interesus, jeigu kurios nors aplinkybės leidžia padaryti tikėtiną išvadą, jog tokie interesai gali būti pažeisti.

15Įstatymų leidėjo valia CK 3.65 str. 2 d. 4 p. kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą antrajam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 str. nuostatomis, kurio 1 d. teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 d., kuri įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Įstatyme įtvirtinta ir prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuomet, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką arba yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). Vadinasi, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį ir siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti, teisiškai reikšmingos tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius, vaiko auginimas.

16Kita vertus, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, taip pat vadovaujasi teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo ir proporcingumo principai įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Todėl laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti parenkamos (taikomos) taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui laikinas išlaikymas iš kito sutuoktinio gali būti priteisiamas tik jo minimaliems, o ne visiems poreikiams patenkinti, ir tik tada, jeigu lieka užtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Taigi laikinam išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), tiek ir galimybė išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, CK 3.72 str. 2 d. nustatyta išlaikymo reikalingumo prezumpcija paneigiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-233/2011).

17Nagrinėjamojoje byloje ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai laikiną išlaikymą po 1567,03 Lt periodinėmis išmokomis, grindė bloga savo materialine padėtimi, nurodydama, kad neturi darbo, gauna tik neženklią (650 Lt) nedarbo draudimo išmoką, nėra sveika, augina dvi nepilnametes dukras, o visas gaunamas pajamas iš nuosavybės teise valdomo būsto nuomos išleidžia savo nuomojamo būsto nuomai bei pragyvenimui, tuo pačiu tikslu išleido ir gautas iš santuokinio turto (automobilio) pardavimo pajamas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei laikiną išlaikymą, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau lėšų, nei pusė Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pirma, teismas, apskaičiuodamas šeimos nariui tenkančią piniginių lėšų dalį, nepriėmė domėn dukroms iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį kaip gaunamų (gautinų) pajamų bei neatsižvelgė į ieškovės 2012-07-31 gautą iš apelianto 13 000 Lt sumą už parduotą šeimos automobilį (b.l. 108), o šiomis lėšomis ji galėjo disponuoti savo nuožiūra. Antra, nebuvo teisingai įvertinta aplinkybė, susijusi su ieškovės darbo santykių pasibaigimu. Šie darbo santykiai nutrūko DK 127 str. 1 d. pagrindu (b.l. 68), taigi darbo sutartis buvo nutraukta pačios ieškovės iniciatyva ir noru (darbuotojo pareiškimu). Ieškovė yra darbingo amžiaus, jokia liga, kliudančia jai įsidarbinti, neserga, gyvena Vilniaus mieste, kur įsidarbinimo galimybės yra nepalyginamai didesnės, nei mažuose miestuose. Trečia, darbo neturėjimas yra laikino pobūdžio aplinkybė, juo labiau, byloje neįrodinėjama, kad ieškovė dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti reikiamos kvalifikacijos ir tai kliudo jai konkuruoti darbo rinkoje. Priešingai, iš bylos matyti, kad ji intensyviai mokosi užsienio kalbų, siekdama įgyti kuo aukštesnę kvalifikaciją. Ketvirta, SODROS duomenimis, ieškovė yra registruota kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, todėl dar ir šiuo aspektu tikėtinas pajamų iš individualios veiklos gavimas. Penkta, ieškovė kartu su apeliantu yra vertingo nekilnojamojo turto, iš kurio abu gauna pajamų, savininkai.

18Kita vertus, sprendžiant klausimą, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo paties turimo turto ir pajamų save minimaliai išlaikyti, nes, minėta, tik tokių jo poreikių užtikrinimui yra skiriamas sutuoktinio išlaikymo institutas, svarbu nustatyti ne vien gaunamų pajamų dydį, bet ir koks yra išlaikymo prašančio sutuoktinio pragyvenimo lygis, t.y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Todėl aptartinas ieškovės pajamų ir išlaidų balansas. 2012-07-31 ieškovė gavo 13 000 Lt už parduotą turtą, 2012 m. gruodžio mėn. gavo 800 Lt pajamas iš apelianto dukterų išlaikymui, kiekvieną mėnesį gauna 2550 Lt (atskaičius mokesčius) pajamas už buto nuomą. Kartu su tikėtinomis pajamomis iš individualios veiklos, tokio dydžio kasmėnesinės pajamos nėra labai mažos ir nesudaro prielaidų išvadai susiformuoti, kad ieškovei yra būtinas sutuoktinio išlaikymas. Minimalių sutuoktinio poreikių tenkinimo kontekste teisiškai neaktualūs yra ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad 13 000 Lt už parduotą automobilį ji išleido vaikų poreikiams tenkinti – sergančių dukrų vežiojimui taksi pas gydytojus ar apelianto neteikto išlaikymo dukroms kompensavimui. Į bylą pateikti išrašai iš vaikų medicininių dokumentų, kuriuos išdavė UAB „Medicinos paslaugų centras“ (b.l. 125-126), esantis Vydūno g. 20, Vilniuje (Pilaitės mikrorajonas). Tačiau ieškovė gyvena adresu ( - ) o ši gatvė yra netoli nuo Centro poliklinikos dviejų filialų (atstumas iki 1 km.). Tokiu atveju ieškovė gali patogiai ir be papildomų išlaidų pasiekti valstybinę, o ne jos pasirinktą privačią gydymo įstaigą. Duomenų, patvirtinančių būtinybę vežti sergančius vaikus pas gydytojus, pasirenkant pakankamai tolimą atstumą, byloje nėra. Be to, pati ieškovė nuomojasi būstą už 1700 Lt. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentais, jog ieškovė nuomojasi būstą už aiškiai tokioje finansinėje situacijoje jai per didelę kainą. Vilniaus mieste būtų galima rasti ir optimalesnį būsto nuomos variantą. Vadinasi, racionaliau naudojant turimas ar gautinas lėšas, minimalūs ieškovės poreikiai būtų užtikrinami ir tam nėra būtina antrojo sutuoktinio finansinė parama.

19Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tuomet, kai sprendžiama ar sutuoktinis, iš kurio reikalaujama išlaikymo, yra finansiškai pajėgus tai daryti. Apelianto darbo užmokestis, kaip matyti iš SODROS pažymos, yra 668,50 Lt (atskaičius privalomus mokesčius), taip pat jis gauna 2550 Lt pajamas (atskaičius mokesčius) iš buto nuomos, iš viso gaunamos apelianto pajamos per mėnesį sudaro 3218,50 Lt. Apelianto išlaidos gruodžio mėn. (b.l. 6) pagal privalomus mokėjimus sudarė 2575,26 Lt (dukrų išlaikymas - 800 Lt, paskolos grąžinimas – 1538,62 Lt ir kt.), atitinkamai pajamų ir išlaidų skirtumas yra 643,24 Lt. Kadangi savo paties išlaikymui taip pat turi likti pajamų, apelianto turtinė padėtis nagrinėjamu momentu neleidžia teikti laikinos paramos sutuoktinei.

20Esant tokiomis aplinkybėms konstatuotina, kad įstatyminė prezumpcija, jog ieškovei, auginančiai du nepilnamečius vaikus, reikalingas laikinas išlaikymas ir apeliantas jai tokį išlaikymą gali teikti, paneigta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 str. 2 d. ir 5 d. nuostatas, šią teisės normos taikymo ir aiškinimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas priteistą ieškovei laikiną išlaikymą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

21Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p. ,

Nutarė

22Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir I. P. prašymą priteisti jai iš S. P. laikiną išlaikymą atmesti.