Byla e2A-894-459/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. S. ir E. S. (E. S.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir E. S. ieškinį atsakovams A. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“ dėl sandorių panaikinimo, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-27 įsakymo Nr. A1-850 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017-03-23 sprendimo Nr. 14SK-314-(14.14.110.) panaikinimo, įpareigojimo perkelti tvorą ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. G., R. G. ir notarė A. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1. pripažinti negaliojančiais 2017-03-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. ( - ) ir 2017-03-03 žemės sklypo planą, esančius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kartografiniai projektai“ sudarytoje žemės sklypo, adresu ( - ), kadastrinių matavimų byloje; 2. panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-27 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017-03-23 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo“; 4. įpareigoti atsakovą A. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti tvorą, esančią ieškovų žemėje, adresu ( - ) (Z. Ž. 2017-05-05 parengtame žemės sklypo palyginimo plane nurodytą tarp sutartinių taškų „4“ ir „5“), ant ribos, kuri pagal 2006-08-30 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką skyrė žemės sklypo „A“ ir „B“ dalis, ir savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, kurioje atliekami tvoros demontavimo darbai (pašalinti statybines šiukšles); 5. pripažinti, kad valstybinės žemės 2017 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ( - ), pasirašyta A. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovo, yra negaliojanti; 6. priteisti iš atsakovo A. G. visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovai (sutuoktiniai J. S. ir E. S.) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis (sutuoktiniais T. G. ir R. G.), kurios pagrindu ieškovai nupirko iš trečiųjų asmenų: 878/1478 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), toliau – Žemės sklypas), plane pažymėtas indeksu „A“, ir pastatą – gyvenamąjį namą ( - ) (unikalus Nr. ( - ), toliau – Gyvenamasis namas). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Žemės sklypu – tvarka, pagal kurią 1478 kv. m ploto Žemės sklypas buvo santykinai padalytas į dvi dalis – 878 kv. m ploto dalį, plane žymimą indeksu „A“, bei 600 kv. m ploto dalį, plane žymimą indeksu „B“. Indeksu „A“ žymimą 878 kv. m ploto dalį iš trečiųjų asmenų pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko ieškovai, o indeksu „B“ žymima 600 kv. m ploto dalis liko atsakovo A. G. nuosavybė. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.4 punktas įtvirtino, kad likusius 20 000 Eur už perkamą nekilnojamąjį turtą ieškovai įsipareigoja sumokėti tretiesiems asmenims tada, kai tretieji asmenys įteisins Gyvenamojo namo šimtaprocentinį baigtumą, įregistruos Gyvenamąjį namą VĮ Registrų centre bei atidalys Žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės, bus suteiktas atskiras unikalus numeris ir išpirkta iš valstybės dalis žemės, esančios prie perkamo Žemės sklypo dalies. Žemės sklypas privalėjo būti padalytas tokiu būdu, kad prie ieškovams priklausančios dalies – 878 kv. m – būtų papildomai prijungta laisva valstybinė žemė. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d., ieškovai išdavė atsakovui A. G. (trečiojo asmens T. G. tėvui bei Žemės sklypo bendraturčiui) notarinį įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimu, t. y. atstovauti institucijose dėl Gyvenamojo namo projektinės dokumentacijos tvarkymo, dėl Žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus, dėl valstybinės žemės prijungimo prie Žemės sklypo. 2017 m. sausio mėnesio gale ieškovai gavo atsakovo A. G. 2017 m. sausio 16 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog „pateikus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui prašymą, dėl žemės atidalijimo ir valstybinės žemės pridėjimo pagal sklypus, išaiškėjo registruotų žemės sklypų dydžių neatitikimas planavimo dokumentų sprendiniams. Dėl to iš žemėtvarkos gautas 2016-12-20 raštas Nr. ( - ), kuris nurodo, kad stabdomas žemės atidalijimo – prijungimo projekto įgyvendinimas, o tuo pačiu stabdosi ir gyvenamojo namo registracija registrų centre. Projekto įgyvendinimui reikalingas šalių susitarimas: 1. Dėl 53 m2 žemės ploto perdavimo iš ( - ). 2. Dėl valstybinės žemės išpirkimo finansavimo. 3. Dėl sutarties 3.3 punkto vykdymo“. Atsakovas A. G. pasiūlė, kad ieškovai neatlygintinai perduotų jam (atsakovui) 53 kv. m žemės. Ieškovai nesutiko su atsakovo pasiūlymu. 2017 m. sausio 31 d. per atstovą pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pageidauja savo nuosavybe išlaikyti tokio dydžio Žemės sklypo dalį, kokią nusipirko. Jeigu atsakovui / tretiesiems asmenims būtina įgyti nuosavybę į ginčijamus 53 kvadratinius metrus, tai ieškovai sutiktų ją parduoti už 5 000 Eur. Šalys bendro susitarimo nepasiekė, nors buvo susitikę, kalbėjosi dėl to. 2017 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) jau buvo įregistruotas Žemės sklypo padalijimo į du sklypus faktas: NTR duomenimis, naujai suformuoto žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )) plotas tapo lygus 895 kv. m, iš kurių ieškovams neva priklauso 878 kv. m, o Lietuvos Respublikai – 17 kv. m. Sužinoję apie tai, 2017 m. balandžio 28 d. ieškovai panaikino atsakovui A. G. išduotą įgaliojimą ir paprašė pateikti Žemės sklypo įregistravimo pagrindus. Gavus duomenis, paaiškėjo, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – 2016-09-27 įsakymas), kuriuo patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta ir būsimų žemės sklypų (padalijus Žemės sklypą) plotai – 895 kv. m ir 709 kv. m. 2016 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypo dalies patikėjimo teisės įregistravimo“ (toliau – 2016-11-16 sprendimas). Šiuo sprendimu prie Žemės sklypo buvo prijungta 126 kv. m laisvos valstybinės žemės. 2017 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo“ (toliau – 2017-03-23 sprendimas). Šiuo sprendimu Žemės sklypas padalijimo būdu buvo pertvarkytas į du žemės sklypus: Žemės sklypą Nr. 1 (ieškovų), kurio plotas 895 kv. m, prijungiant 17 kv. m valstybinės žemės dalį iš įregistruotos 126 kv. m žemės sklypo dalies; Žemės sklypą Nr. 2 (atsakovo), kurio plotas 709 kv. m, prijungiant 109 kv. m valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 126 kv. m žemės sklypo dalies. NTR registruota 2017 m. kovo 3 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengta Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (toliau – kadastrinių matavimų byla), kurioje visur ieškovų parašų vietoje reikiamose grafose pasirašė atsakovas A. G.. Pasirašydamas už ieškovus kadastrinių matavimų bylose formose žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, žemės sklypo plane, atsakovas A. G. neteisėtai ir nepagrįstai, veikdamas prieš ieškovų valią, pasididino sau priklausančią Žemės sklypo dalį ieškovų Žemės sklypo dalies sąskaita, t. y. prisijungė ginčijamuosius 53 kvadratinius metrus ieškovams priklausančios žemės prie savo žemės sklypo (dabar – ( - )). Sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad prie jų perkamos Žemės sklypo dalies „A“ (878 kv. m) bus prijungta laisva valstybinė žemė, apie 75 kv. m, ir tuo tikslu išdavė atsakovui A. G. įgaliojimą atlikti visus teisinius veiksmus, reikalingus šiam tikslui pasiekti. Tą patį ieškovams žadėjo ir pardavėjai – tretieji asmenys T. ir R. G., prisiėmę sutartinį įsipareigojimą atlikti Žemės sklypo padalijimą ir laisvos valstybinės žemės prijungimą. Tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. G. informavo ieškovus, kad dėl 53 kv. m ploto neatitikimo nepavyksta įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties. Kol tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų vyko taikios derybos dėl ginčo, atsakovas pasirūpino, kad Žemės sklypas būtų padalytas jam palankia tvarka. Nors 2017 m. sausio mėnesį atsakovas A. G. dar prašė ieškovų pasirašyti ant jiems teikiamo Žemės sklypo plano, kuriuo ieškovams priklausanti dalis būtų sumažinta iki 825 kv. m, tačiau ieškovams nesutikus, atsakovas pats patvirtino šį planą ieškovų vardu pagal įgaliojimą.

93.

10Atsakovui neteisėtai ieškovų vardu patvirtinus paruošiamuosius dokumentus dėl Žemės sklypo padalijimo (2017-03-03 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, 2017-03-03 žemės sklypo plane), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė atitinkamai neteisėtą 2017-03-23 įsakymą. Pasirašymas ieškovų vardu kadastrinių matavimų byloje ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo plano vertintinas kaip sandoris, nes juo siekiama sukurti pasirašantiems asmenims teises ir pareigas. Šiuo atveju akivaizdu, kad neva ieškovų išreikštas sutikimas su nuo 878 kv. m iki 825 kv. m sumažėjusiu jiems priklausančiu žemės plotu CK 1.92 straipsnio pagrindu yra naikintinas. Ieškovai niekuomet nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nepripažino duomenų, esančių kadastrinių matavimų byloje, teisėtumo, priešingai – visuomet laikėsi pozicijos, kad arba ginčijamieji 53 kv. m privalo būti natūra perduoti ieškovams, arba juos atsakovas / tretieji asmenys gali pirkti iš ieškovų. Ieškovai neturi duomenų, kodėl 2016-09-27 įsakymu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino būtent žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą su tokiais padalytų sklypų dydžiais – 895 kv. m ir 709 kv. m. 2016-09-27 įsakymas buvo pagrindas 2017-03-23 sprendimui, todėl taip pat skundžiamas. Atsakovas A. G., veikdamas prieš įgaliotojų (ieškovų) interesus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai ir neteisėtai ieškovų vardu patvirtino kadastrinių matavimų bylos formas – 2017 m. kovo 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, 2017 m. kovo 3 d. žemės sklypo planą. Esant šiems neteisėtiems patvirtinimams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2017-03-23 sprendimą dėl Žemės sklypo padalijimo ir naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo. 2016-09-27 įsakymas ir 2017-03-23 sprendimas yra naikintini, kadangi jų pagrindu ieškovų nusipirkta Žemės sklypo dalis buvo be teisinio pagrindo sumažinta ir tokiu būdu pažeistos ieškovų turtinės teisės. Jei teismas tenkintų ieškovų reikalavimus dėl skundžiamų teisės aktų panaikinimo, tai būtų atkurta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kokia ji buvo nustatyta pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokiu atveju atsakovo / trečiųjų asmenų pastatyta tvora būtų apie 1,5 metro įsiterpusi į ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemę. 2017 m. gegužės 17 d. Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. K. patvirtino valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą atsakovo A. G. (pirkėjo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovo (pardavėjo), pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas bendrosios nuosavybės teise nupirko 109/709 dalis, kurias sudaro 0,0109 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ). Patenkinus ieškinio reikalavimus, netenka galios ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Tai yra pagrindas ginčyti teismo tvarka sutartį, nes ji aiškiai pažeidžia ieškovų daiktines teises į žemę.

114.

12Atsakovas A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo šį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų: 2010 m. jis kartu su sklypo bendraturčiu T. G. sutarė susitvarkyti prie pastatytų pastatų žemės sklypus. Sklypus nutarė atskirti stacionaria tvora. Tvorą bendru sutarimu nutarė atkelti apie 1,5 m į T. G. priklausančio santykinai padalyto sklypo dalį tam, kad nepažeistų ir išlaikytų reikalaujamus atstumus nuo per sklypų ribas nutiestų namų vidaus dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklų. Bendromis lėšomis įrengė tvorą, susitvarkė teritoriją, palei tvorą įrengė vandens tiekimo ir apšvietimo tinklus, aikšteles iš trinkelių. Dėl tvoros dar 2010-06-25 pasirašė susitarimą, apie kurį buvo pamiršęs. Nuo 2011 iki 2016 metų ne kartą kreipėsi į Kretingos rajono administraciją leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymą, prijungiant įsiterpusią valstybinės žemės dalį, atliekant susiformavusių sklypų pertvarkymą amalgamaciįos būdu. Atsakymą gaudavo neigiamą, dėl neįteisintos ( - ) Registrų centre ir tiems darbams atlikti lėšų trūkumo. 2016-04-25 iš rajono savivaldybės gavo informacinį pranešimą dėl prašymo tenkinimo. T. G. išdavė jam įgaliojimą tvarkyti žemės dokumentus. Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ( - ) (toliau – Projektas). Projekto rengimo tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), ir pertvarkyti į atskirus sklypus. UAB „Kartografiniai projektai“ projektuotoja L. N. parengė Projektą, kuriame organizatoriai 2016 m. gegužės mėnesį pasirašė derinimo raštą, nurodydami, kad derina, sutinka (pritaria) su Projekto sprendiniais. Projekto derinimas vyko iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. t. y. iki 878/1478 dalių žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir J. S. ir E. S. notarinio įgaliojimo išdavimo atsakovui A. G..

135.

14Nurodo, kad ieškovams perkant objektą aiškiai, suprantamai ir detaliai objekto vietoje buvo išaiškinta, kad vykdomas sklypo pertvarkymo planas ir po sklypų pertvarkymo valdys žemės sklypą nuo esamos tvoros tarp sklypų ir valstybinės žemės dalį, prijungtą prie esamo sklypo. Ieškovams buvo teikiami turimi dokumentai dėl žemės pertvarkymo, tačiau ieškovai atsisakė susipažinti, teigdami, kad nelabai supranta dokumentų esmės ir jie jokių pretenzijų dėl namų valdos sklypo dydžio nereiškia. Ieškovai realiai apžiūrėjo perkamą gyvenamąjį namą bei žemės sklypą. Ieškovams perkant gyvenamąjį namą su žemės sklypu, bendra tvora ir kiti inžineriniai statiniai (komunikacijos) buvo, tvora žymėjo gretimų sklypų ribą. Ginčas dėl sklypo ribų negali būti keliamas, nes ankstesniojo turto savininko sutikimas dėl bendros tvoros įrengimo yra privalomas naujiems savininkams (STR 1.05.01:2017). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjai iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamus daiktus ir dėl jų būklės bei kokybės neturi pardavėjams jokių pretenzijų. Ieškovai įgaliojo A. G. atlikti veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo 100 procentų baigtumo įteisinimu, jo įregistravimu VĮ Registrų centre, įsiterpusios žemės dalies išpirkimu iš valstybės ir žemės sklypų pertvarkymu iš bendrosios nuosavybės, suteikiant atskirą unikalų numerį. Atsakovas įgaliojimu jam pavestas užduotis vykdė atsakingai, operatyviai ir pareigingai. Prie pertvarkomo žemės sklypo įregistravo prijungtą valstybinės žemės dalį, dėl to suformuotas naujas 14,06 aro žemės sklypas, kurio bendraturčiai valstybė su 1,26 aro žemės, J. S. ir E. S. su 8,78 aro žemės ir A. G. su 6,00 arais žemės. Po to buvo kreiptasi su prašymu atlikti sklypų pertvarkymą pagal Projektą. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus specialistai neįsigilino į Projektą ir vietoje sklypų pertvarkymo pagal Projektą ir Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ėmėsi sklypų padalijimo pagal 2006-05-30 santykinai pasidalyto sklypo schemą, įpareigodami jį tartis dėl 53 kv. m perleidimo sklypui, adresu ( - ). Suklaidintas skyriaus specialistų, jis kreipėsi į sklypo ( - ) pirkėjus J. S. ir E. S., bet susitarti nepavyko. Pakartotinai kreipėsi dėl naujai registruotos žemės pertvarkymo organizavimo, vadovaujantis Projektu ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tuomet remiantis šiais dokumentais buvo paruošti žemės pertvarkymo dokumentai, pagal kuriuos buvo suformuoti ir Registrų centre įregistruoti du nauji sklypai: žemės sklypas ( - ) su 895 kv. m žemės, iš kurių 878 kv. m priklauso J. S. ir E. S., ir 17 kv. m valstybinės žemės ir Žemės sklypas ( - ) su 709 kv. m žemės, iš kurių 600 kv. m priklauso A. G., ir 109 kv. m valstybinės žemės. Pagal sutartį buvo pradėta valstybinės žemės išpirkimo procedūra. Pradėjęs išpirkimo procedūrą, gavo pranešimą, kad jam suteiktas įgaliojimas 2017 m. balandžio 28 d. panaikintas. Toliau rūpinosi tik savo žemės sklypo ( - ) galutiniu įteisinimu, išpirkdamas valstybinės žemės dalį ir įregistruodamas sklypą. Įgaliojime jam buvo suteiktos teisės ieškovų vardu ir savo nuožiūra parengti būsimų po atidalijimo žemės sklypų planus. Preliminarus sklypų dydis po atidalijimo nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei įgaliojime neapibrėžtas. Pirkėjų kaip trečiųjų asmenų pretenzijos į bendraturčių susitarimą amalgamacijos būdu pertvarkyti žemės sklypus yra niekinis.

156.

16Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyrius nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi parduodama A. G. 0,0109 ha kitos paskirties žemės sklypo valstybinę dalį, esančią ( - ), vadovavosi teritorijų planavimo dokumentais bei ginčo teisinį santykį reguliuojančiomis teisės normomis, t. y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Al-850 „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Žemės įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 nuostatomis. Atsakovui A. G. pagal 2016-08-26 įgaliojimą Nr. 2-3814 buvo suteiktos teisės ieškovų vardu atstovauti NŽT teritoriniuose skyriuose, savivaldos institucijose, VĮ Registrų centre, notarų biure ir kitose įmonėse, įstaigose perkant ar išnuomojant valstybės dalį žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo, adresu ( - ). NŽT, dalyvaudama ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrose, priimdama ginčijamus administracinius aktus dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo, neturėjo juridinio pagrindo manyti (abejoti), kad atsakovas A. G. veikia nesąžiningai, kaip patikslintame ieškinyje nurodo ieškovai, vadovavosi teisės aktais ir procedūrų bei teisės aktų nepažeidė.

177.

18Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimu panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-27 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ nesutiko dėl šių motyvų: 2016 m. balandžio 21 d. Kretingos rajono savivaldybės administracija gavo T. G. ir A. G. prašymą organizuoti žemės sklypo ( - ) (kadastrinis numeris ( - ), plotas 0,1478 ha) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai: įsiterpusį iki gatvės valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), ir suformuotą žemės sklypą padalyti, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimosi paskirties. Prie prašymo buvo pateiktas nuosavybės pažymėjimas bei žemės sklypo planas. Atsižvelgdamas į prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D^52/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 21 punktu, Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-402 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ( - ) Administracija 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. ( - ) per ŽPDRIS programą perdavė Projekto iniciatoriams T. G. ir A. G. Projekto rengimo reikalavimus. NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. ( - )14.14.36.) T. G. ir A. G. pateikė Projekto rengimo reikalavimus. UAB „Kartografiniai projektai“ projektuotoja L. N. parengė Projektą, dėl kurio A. G. ir T. G. 2016 m. gegužės mėnesį pasirašė derinimo raštą, nurodydami, kad sutinka (derina) su Projekto sprendiniais ir aiškinamuoju raštu. Kretingos rajono savivaldybės administracija Projektą per ŽPDRIS programą derino 2016-06-07 raštu Nr. ( - ) „Dėl derinimo“. NŽT Kretingos skyrius 2016-07-04 raštu Nr. SFP( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ parengtą Projektą derino be pastabų. Projekto derinimas vyko iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iki 878/1478 dalių žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir iki J. S. ir E. S. notarinio įgaliojimo išdavimo atsakovui A. G.. 2016 m. rugsėjo 20 d. NŽT surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. ( - )8.16), kurio 7 punkte nurodė, kad žemės valdos projekto 2016-07-25 patikrinimo akte Nr. ( - )8.16) nustatyti trūkumai ištaisyti. Projektas suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu. Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Atsižvelgdamas į minėtą aktą, Administracijos direktorius 2016-09-27 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Projektą.

198.

20Trečiasis asmuo T. G. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad 2010 m. kartu su sklypo bendraturčiu A. G. sutarė susitvarkyti prie pastatytų pastatų žemės sklypus. Sklypus nutarė atskirti stacionaria medine tvora. Tvorą bendru sutarimu nutarė atkelti apie 1,5 m į jam santykinai priklausančio padalyto sklypo dalį tam, kad nepažeistų ir išlaikytų reikalaujamus atstumus nuo tarp sklypų ribų nutiestų namų vidaus dujotiekių tinklų. Bendromis lėšomis įrengė tvorą, susitvarkė teritoriją, palei tvorą įrengė vandens tiekimo ir apšvietimo tinklus. Nuo 2011 m. iki 2016 m. ne kartą kreipėsi į Kretingos rajono administraciją dėl leidimo vykdyti žemės sklypo pertvarkymą, prijungiant įsiterpusią valstybinės žemės dalį, atliekant susiformavusių sklypų pertvarkymą amalgamacijos būdu. Atsakymą gaudavo neigiamą dėl neįteisintos ( - ) gatvės Registrų centre ir tam lėšų trūkumo. Nepertvarkius sklypo į atskirus sklypus, negalima buvo registruoti pastatytų namų. 2016-04-25 iš rajono savivaldybės gavo informacinį pranešimą dėl prašymo tenkinimo. Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), rengimo“ nusprendė pradėti rengti Projektą. Projekto rengimo tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), ir pertvarkyti į atskirus sklypus. Dėl dokumentų tvarkymo A. G. išdavė įgaliojimą, nes pats užimtas darbo veikla ir turi mažai tokių dokumentų tvarkymo patirties. Pirkėjams prieš pasirašant sutartį buvo vietoje parodytas ir akcentuotas jiems po dokumentų sutvarkymo priklausysiantis sklypas. Sklypas – nuo esamos bendraturčių pastangomis ir lėšomis pastatytos tvoros iki kaimynų tvoros iš vakarų pusės su prijungta valstybine žeme iš sklypo šiaurinės pusės (ten, kur pastatyta ir įrengta tvora). Pirkėjams teikė žemės tvarkymo dokumentus, tačiau jie mažai jais domėjosi, nes teigė mažai ką apie tai suprantantys. Ieškovai įgaliojimu suteikė A. G. teisę atlikti veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo 100 procentų baigtumo įteisinimu, jo įregistravimu valstybės įmonėje Registrų centre, iš valstybės įsiterpusios žemės dalies išpirkimu bei žemės sklypų pertvarkymu iš bendrosios nuosavybės, suteikiant atskirą unikalų numerį. A. G. dokumentus tvarkė atsakingai, operatyviai ir pareigingai. Iškilus problemai dėl 53 kv. m atsakovas operatyviai ir atsakingai ėmėsi visų priemonių šiai problemai išspręsti. Tai buvo klaidingas sprendimas, o ieškovams susidarė įspūdis, kad norima nusavinti jų žemės dalį. Sprendimo ieškojo kartu su atsakovu pas juristus, projektuotojus, Registrų centro specialistus. Gavo jų išaiškinimus, kad naujai suformuotame sklype turi būti taikomi 2016 m. gegužės mėn. pasirašyti projektiniai sprendiniai ir formuojami pertvarkomi nauji sklypai, vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-27 įsakymu Nr. ( - ). Nurodo, kad atsakovas įgaliojimu pavestas užduotis vykdė atsakingai ir pareigingai. Patys ieškovai nevykdė sutarties įsipareigojimo bendradarbiauti ir padėti spręsti su dokumentų tvarkymu susijusias problemas. Ieškovai visais būdais šalinosi bendravimo – neatsakinėjo į skambučius, neįsileido į namus. Susitikimuose reikalavo dalyvauti tik jam, nors žinojo, kad jis dokumentų netvarko. Gaunamuose iš advokatės raštuose kėlė nepagrįstus reikalavimus, darė viską, kad kuo ilgiau užvilkintų dokumentų tvarkymą ir gautų sutartimi numatytus delspinigius.

219.

22UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas direktorius E. P. paaiškino, kad pagal A. ir T. G. užsakymą 2015 ar 2016 m. pradėjo žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus. Šių matavimų tikslas – atidalyti sklypus. UAB „Kartografiniai projektai“ parengė topografinę nuotrauką, projektą, atliko geodezinius matavimus. Sklypų atidalijimas buvo atliekamas pagal faktinį jų naudojimą, tarp sklypų einančią tvorą. T. G. buvo susitarimas dėl tvoros. Sklypo performavimas ir atidalijimas vyko etapais. 1 žingsnis – valstybinės žemės prijungimas prie esamo sklypo, o po to sklypų padalijimas į du sklypus. Kadangi pas notarę buvo pateiktas ir jų darytas sklypo projektas, notarė tvirtino ieškovų įgaliojimą dėl sklypo sutvarkymo, jis mano, kad pirkėjai suprato, kad sklypo plotas yra netikslus. Planavimo projektą pasirašė G.. Prieš tai įregistruotas sklypo planas netikslus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti 1993 m. pagal vietinę koordinačių sistemą, kuri yra sąlyginė koordinačių sistema. LKS sistemoje kadastriniai matavimai tikslūs, pagal juos aiški sklypo vieta, ją galima identifikuoti. Kol nebuvo naujų matavimų, galiojo iki tol įregistruoti, bet pagal planą matmenys netikslūs ir identifikuoti sklypo dalių pagal jį negalima, nes nėra vidurinio matmens. Galima spėlioti, bet tai būtų netikslu. Pagal šį planą negalima pasakyti, ar tvora stovi pagal pasidalyto sklypo dydžius. Kai suprojektavo pagal esamas ribas (tvorą), plane pažymėtas „A“ sklypas buvo mažesnis nei 878 kv. m. G. tai žinojo. Buvo neatitikimų, todėl ir buvo daromas projektas. Jei projektas būtų buvęs įgyvendintas iki sandorio, nebūtų kilę jokių problemų.

2310.

24Trečiasis asmuo notarė A. B. teismui pateikė dokumentus, kurie jai buvo pateikti šalių sudarant sandorį ir jos patvirtinti: pirkimo–pardavimo sutartį, NTR išrašą, pažymą apie nebaigtą statyti statinį, žemės sklypo planą, UAB „Kartografiniai projektai“ žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, ir teisme paaiškino, kad po sandorio sudarymo pas ją sugrįžo pirkėjai ir pardavėjai, kurie paaiškino, kad žemės sklypo dydis neatitinka. Ji pasiūlė šalims tartis taikiai. Jai neatrodė, kad pardavėjai nori ką nors apgauti. Sandorį ji tvirtino pagal gautus duomenis iš Registrų centro. Tuo metu ten buvo vienas sklypas, padalytas į dvi dalis. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir šalys galėjo laisvai tartis dėl sklypo pasidalijimo. Jei po sklypo padalijimo kiekis lieka tas pats, tai nėra jokio pažeidimo. Jei būtų žinojusi iki sandorio tvirtinimo, kad sklypo dalys neatitinka Registrų centro duomenų – 53 kv. m, būtų tai aptarusi sandoryje, šalys būtų taip pat galėjusios stabdyti tokio sandorio sudarymą.

25II.

26Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2711.

28Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovų priteista 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G. ir 650 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui T. G.. Teismo motyvai:

2911.1.

30Nurodė, kad, kaip matyti iš ieškovų atsakovui suteikto įgaliojimo turinio ir apimties, ieškovai patys laisva valia perdavė plačius įgaliojimus A. G. veikti jų vardu, bet savo nuožiūra. Įgaliojimo tikslas – atidalyti iš bendro su atsakovu A. G. sklypo ieškovų pirkimo–pardavimo sutartimi iš T. ir R. G. nupirktą žemės sklypo dalį ir sutvarkyti namo teisinę registraciją. Atsakovas A. G. visus veiksmus atliko neperžengdamas suteiktų jam įgaliojimų ribų, iškilus problemai bendradarbiavo su ieškovais (informavo ir susirašinėjo dėl ginčijamų 53 kv. m), ieškojo protingo, abiem pusėms priimti sprendimo. Nesuradus kompromiso, informavo (tiksliau, trečiasis asmuo T. G. pranešė ieškovams, kad sklypo atidalijimo klausimas bus sprendžiamas ilgesniu ir brangesniu keliu) apie prisiimtų įpareigojimų atidalyti sklypus vykdymą. Ieškovams priklausantis žemės sklypas atidalytas ir visi procedūriniai veiksmai atlikti pagal galiojančius ir šią sritį reglamentuojančius teisės aktus ir Projektą, kuris suderintas dar iki sandorio sudarymo ir įgaliojimo suteikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo A. G. veiksmuose nei įgaliojimu suteiktų teisių viršijimo, nei veiksmų neteisėtumo.

3111.2.

32Nurodė, kad ieškovų prašomi naikinti administraciniai aktai Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo sprendimas priimti, įgyvendinant minėtą Projektą bei vadovaujantis šią sritį reguliuojančiais teisės aktais. NŽT Kretingos skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi atsakovo A. G. kaip įgalioto asmens pasirašytais ribų paženklinimo aktu ir planu, o tokią teisę jam suteikė ieškovų išduotas įgaliojimas.

3311.3.

34Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovai su perkamų daiktų nuosavybės dokumentais išsamiai susipažino, jokių pretenzijų dėl jų neturi (sutarties 6.2.2 punktas (1 t., b. l. 38). Ieškovams buvo žinoma, kad pastatytas gyvenamasis namas neįregistruotas Registrų centre, nes tam reikia suformuoti žemės sklypą. Sklype pirkimo–pardavimo metu stovėjo tvora, dėl kurios ginčų tarp sklypo savininkų nebuvo. Tiek ieškovai pirkdami, tiek tretieji asmenys parduodami identifikavo parduodamą objektą – namą su žemės sklypu, kuris aptvertas tvora, ir tvora žymėjo parduodamo sklypo ribas. Nors ieškovai teigia, kad nebuvo susipažinę su sklypo pertvarkymo dokumentais, tačiau pagal jų atliktus ir notaro tvirtintus veiksmus akivaizdu, kad privalėjo suprasti, jog sklypo pertvarkymas vyksta / vyks, nes tuo tikslu ir buvo išduotas įgaliojimas.

3511.4.

36Nurodė, kad ieškovų nuosavybėn atiteko ne mažesnis, o didesnis nei įsigytas žemės sklypo plotas, o tai, kad ieškovai tikėjosi, jog jų vardu prie įsigyto sklypo išpirktos valstybinės žemės dalis bus didesnė nei 17 kv. m, ir šie jų lūkesčiai neišsipildė, jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukelia, nes, kaip parodė patys ieškovai, tą patvirtino ir kiti proceso dalyviai, liudytojai, planuojamos prijungti valstybinės žemės dalis ir turėjo būti tik nuo ( - ) gatvės pusės, kaip kad šiuo metu ir yra įregistruota.

3711.5.

38Nurodė, kad parduodamas sklypas net nebuvo suformuotas kaip atskiras vienetas ir tuo metu jau buvo pradėtos jo projektavimo atidalijimo būdu procedūros. Buvę sklypo savininkai (atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo T. G.) neneigia, kad jie buvo susitarę dėl sklypo pasidalijimo, ir jų susitarimą akivaizdžiai atvaizduoja sklypo viduryje pastatyta tvora, kurios vietą sklype nulėmė įrengti inžineriniai tinklai, kurių sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo metu 2006-05-30 dar nebuvo.

3911.6.

40Nurodė, kad ieškovai pirkdami be atliktų kadastrinių matavimų ne žemės sklypą, o dalį bendrame sklype, turėjo suprasti, kad pastarojo tikslios koordinatės bus nustatytos tik po kadastrinių matavimų atlikimo. Dėl šių aplinkybių ir to, kad ieškovai akivaizdžiai matė, ką perka, o po jų sklypo duomenų įregistravimo buvo matyti, jog jų įsigytas sklypo plotas nesumažėjo, o padidėjo, teismo nuomone, ieškovų pretenzijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo nepagrįstos.

4111.7.

42Nurodė, kad ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis), o pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Tačiau nesant detalių daikto identifikavimo duomenų, kadangi ieškovai įsigijo dalį sklypo bendrame sklype, kurio kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nėra pagrindo teigti, kad tvora stovi ieškovams priklausančiame sklype.

4311.8.

44Nurodė, kad pripažinus, kad sklypo padalijimo Projektas parengtas ir įgyvendintas teisingai, nėra pagrindo naikinti ginčijamą 2017-05-17 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su A. G., nes pagal ją A. G. parduota valstybinė žemė, kuri prijungta prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo.

45III.

46Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4712.

48I. J. S. ir E. S. (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4912.1.

50Nurodo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2010-06-25 susitarimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ieškovams, kadangi toks susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai, be to, neįregistruotas NTR, o sandorio privalomos notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį.

5112.2.

52Nurodo, kad šio ginčo atveju Žemės sklypo dalys buvo aiškios, įregistruotos NTR, nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal žemės sklypo planą, taigi ieškovai suprato, kad įsigyja būtent Žemės sklypo plane indeksu „A“ žymimą 878 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Aplinkybė, kad tuo pat metu buvo rengiami žemės sklypo pertvarkymo projektai, situacijos nekeičia, nes: 1) su šiais projektais ieškovai nebuvo susipažinę, 2) projektai nebuvo pateikti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu; 3) pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo kadastro duomenys, NTR duomenys, naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kuriuos Žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis – 878 kv. m ploto dalį, plane žymimą indeksu „A“, bei 600 kv. m ploto dalį, plane žymimą indeksu „B“, ir būtent šių duomenų pagrindu ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, o ne nepatvirtintų planų ir projektų pagrindu.

5312.3.

54Apeliantai nurodo, kad atsakovas pasinaudodamas jam ieškovų suteiktu įgaliojimu 2017-03-03 pasirašė kadastrinių matavimų bylos formose Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir Žemės sklypo plane, žinodamas, kad veikia prieš ieškovų valią ir interesus, taip pasididino sau priklausančią Žemės sklypo dalį ieškovų Žemės sklypo dalies sąskaita, t. y. prisijungė ginčijamuosius 53 kv. m ieškovams priklausančios žemės prie savo žemės sklypo (dabar – ( - ), unikalus Nr. ( - )). Taigi ieškovų nuosavybės teisės buvo pažeistos atsakovui atlikus minėtus veiksmus ir šių veiksmų pagrindu NŽT priėmus 2017-03-23 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo“.

5512.4.

56Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų pateiktų įrodymų dėl atsakovo kaip įgaliotinio veikimo ne ieškovų interesais, nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika ir nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo panaikinti 2017-03-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. ( - ) žemės sklypo planą, kadangi ieškovai nesuprato, jog atsakovas be jų galės atlikti sklypo įregistravimo darbus.

5712.5.

58Nurodo, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėjo 53 kv. m ir prarastasis plotas „kompensuotas“ laisvos valstybinės žemės sąskaita. Jeigu atsakovas būtų elgęsis tinkamai ir teisėtai, prijungus valstybinę žemę (apie 75 kv. m), ieškovų žemės sklypo plotas turėjo tapti lygus 953 kv. m. Tai akivaizdu, kadangi prijungtos valstybinės žemės plotis yra apie 3 metrus, o ilgis – apie 25 metrus. Atitinkamai atsakovo prisijungtą plotą „kompensavus“ laisvos valstybinės žemės sąskaita, ieškovui 53 kv. m sumažinta prijungiamos valstybinės žemės dalis iki 17 kv. m.

5912.6.

60Nurodo, kad NŽT 2017-03-23 sprendimas dėl Žemės sklypo padalijimo ir naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo yra naikintinas dėl to, jog šis sprendimas priimtas neteisėtų atsakovo sandorių pagrindu – atsakovui ieškovų vardu patvirtinus 2017-03-03 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2017-03-03 Žemės sklypo planą ir įtvirtina aiškiai nepagrįstus duomenis – ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėja 53 kv. m. O Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-09-27 įsakymu patvirtino žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo pagrindas 2017-03-23 NŽT sprendimui, todėl taip pat yra naikintinas. Taip pat kadangi valstybinės žemės 2017-05-17 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) atsakovo plotas neteisėtai padidinamas iki 709 kv. m, prijungiant 109 kv. m valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 126 kv. m žemės dalies, iš kurių 53 kv. m pirkimo–pardavimo sutartimi priklauso ieškovams, sutartis yra naikintina.

6113.

62Atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6313.1.

64Nurodo, kad ieškovai šioje byloje neįrodė, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos ir pažeisti ieškovų teisėti interesai.

6513.2.

66Nurodo, kad negalima vadovautis 1993 m. sudarytu pirminiu žemės sklypo planu dėl to, kad žemės sklypo kraštinės plotis tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 sudaro 59,06 metro, kai atlikus tiksliuosius matavimus, šios kraštinės plotis sudaro tik 42 metrus (paklaida 17,06 metro). Akivaizdūs neatitikimai nustatyti ir tarp kraštinės pločio taškų Nr. 1 ir Nr. 2.

6713.3.

68Nurodo, kad ieškovai neįrodė bei neginčijo fakto, kad ieškovams sandorio sudarymo metu parduoto sklypo dalis nebuvo 878 kv. m, ką patvirtina atsakovo A. G. ir trečiojo asmens T. G. 2010-06-25 susitarimas dėl tvoros bei UAB „Kartografiniai projektai“ atstovo E. P. paaiškinimai, vis dėlto kartu nepaneigtinas ir tas faktas, kad parduodamas sklypas net nebuvo suformuotas kaip atskiras vienetas ir tuo metu jau buvo pradėtos jo projektavimo atidalinimo būdu procedūros.

6913.4.

70Nurodo, kad ieškovai pirkdami be atliktų tikslių kadastrinių matavimų ne žemės sklypą, o dalį bendrame sklype, turėjo suprasti, kad pastarojo tikslios koordinatės bus nustatytos tik po kadastrinių matavimų atlikimo.

7113.5.

72Nurodo, kad T. bei A. G. įgyvendindami 2010-06-25 susitarimą yra įrengę inžinerinius tinklus, t. y. gamtinių dujų liniją bei lietaus nuotekų kanalizaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-11-23 įsakymo Nr. ( - ) II skyriaus 5.1 p. p. negalima pažeisti dujotiekio apsaugos zonos ribų. Todėl nėra jokių nei teorinių, nei praktinių galimybių tenkinti ieškovų reikalavimą dėl tvoros perkėlimo, nes priešingu atveju tvora būtų statoma ant dujotiekio vamzdyno bei lietaus nuotekų kanalizacijos, o tai iš esmės būtų neteisinga, neteisėta bei sukeltų pavojų aplinkiniams.

7313.6.

74Nurodo, kad įgaliojime A. G. buvo suteiktos teisės ieškovų vardu ir savo nuožiūra parengti būsimų po atidalijimo žemės sklypų planus. Preliminarus sklypų dydis po atidalijimo nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei įgaliojime nėra apibrėžtas.

7514.

76Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7714.1.

78Nurodo, kad Administracijos direktorius, tvirtindamas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neturėjo pagrindo manyti, jog projekto iniciatoriai veikia nesąžiningai, ką apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovai.

7914.2.

80Nurodo, kad ieškovai apeliaciniu skundu prašo naikinti individualų teisės aktą, neatsižvelgdami į tai, kad šis teisės aktas yra teisėtas, pagrįstas teisės normomis, priimtas vadovaujantis teisės aktuose numatytu reglamentavimu.

8114.3.

82Nurodo, kad A. G. veikė pagal Palangos miesto pirmajame notaro biure 2016 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą įgaliojimą. Įgaliojimu atsakovui A. G. buvo suteiktos teisės ieškovų vardu savo nuožiūra parengti būsimų po atidalijimo žemės sklypų planus, įstatymų nustatyta tvarka suderinti juos su atitinkamomis institucijomis, įmonėmis ir organizacijomis, gauti ir pateikti visus tam reikalingus dokumentus, derinti minėtų žemės sklypų ribas su gretimų žemės sklypų ribomis, pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose bei kituose su tuo susijusiuose dokumentuose.

8315.

84Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8515.1.

86Nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovai iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamus daiktus ir dėl jų būklės bei kokybės neturi pardavėjams jokių pretenzijų.

8715.2.

88Nurodo, kad atsakovas įgaliojimu jam pavestas užduotis vykdė atsakingai, operatyviai ir pareigingai.

8915.3.

90Pažymėjo tai, kad NŽT, dalyvaudama ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrose, priimdama ginčijamus administracinius aktus dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo, neturėjo juridinio pagrindo manyti (abejoti), kad atsakovas A. G. veikia nesąžiningai, kaip nurodo ieškovai.

9115.4.

92Nurodo, kad apeliantai neįrodė negatoriniam ieškiniui keliamų sąlygų.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

95Apeliacinis skundas netenkintinas.

9618.

97Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9819.

99Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

100Dėl apeliacinio skundo dalyko

10120.

102Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai 2016-08-26 bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš trečiųjų asmenų T. G. ir R. G. pirkimo–pardavimo būdu įgijo 878/1478 dalis žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „A“, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ten pat (I t., b. l. 32–39). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus 1993-09-29, jo dydis 0,1478 ha (1 t., b. l. 41–42). 2006-09-05 įregistruota naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, sklypas padalytas į dvi dalis pagal brėžinį: 878/1478 dalys „A“, kurios priklauso T. G., ir 600/1478 dalių „B“, kurios priklauso A. G. (1 t., b. l. 40, 42). 2010-06-25 T. G. ir A. G. pasirašė susitarimą dėl tvoros įrengimo žemės sklype, kuri apie 1,5 m padidino A. G. ir tiek pat sumažino T. G. priklausančią sklypo dalį. G. susitarė, kad tvora reikalinga sklypų atskyrimui, teritorijų tvarkymui ir dujotiekio apsauginės zonos užtikrinimui. Užbaigus statyti pastatus, bendru sutarimu ir pastangomis pagal šį susitarimą ir pastatytą tvorą atliktas žemės sklypų atidalijimas ir dalies valstybinės žemės prijungimas (2 t., b. l. 115). Sandorio sudarymo dieną 2016-08-26 ieškovai Palangos miesto pirmajame notaro biure patvirtintu įgaliojimu įgaliojo A. G. atstovauti jiems Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose, savivaldybės administracijoje ir kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose atliekant žemės sklypo kadastrinius, geodezinius, topografinius ir kitokius matavimus, rengiant, derinant, svarstant ir tvirtinant minėto žemės sklypo, detalųjį ar bet kuriuos kitus planus, gaunant bei pateikiant visus dokumentus, reikalingus anksčiau minėto žemės sklypo padalijimui ir atidalijimui iš bendrosios nuosavybės į atskirus žemės sklypus su atskirais unikaliais numeriais, būti detaliojo plano organizatoriumi, teikti detaliojo plano projektą viešajam svarstymui, teikti detaliojo plano sprendinius bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentus tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriui, teikti planavimo sąlygas, darbų programą, detaliojo plano sprendinius, sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir kt. dokumentus derinti savivaldybei, teikti tvirtinti detalųjį planą savivaldybės tarybai ar savivaldybės administracijos direktoriui, savo nuožiūra parengti būsimų po atidalijimo žemės sklypų planus, įstatymų nustatyta tvarka suderinti juos su atitinkamomis institucijomis, įmonėmis ir organizacijomis, gauti ir pateikti visus tam reikalingus dokumentus, derinti minėtų žemės sklypų ribas su gretimų žemės sklypų ribomis, pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose bei kituose su tuo susijusiuose dokumentuose, padaryti žemės sklypų toponuotraukas, sudaryti sutartis su projektavimo ir architektūros įmonėmis, atlikti kitas teisės aktų numatytas pareigas, esant reikalui sudaryti sutartis ir (ar) susitarimus su bet kuriais trečiaisiais asmenimis dėl žemės sklypų matavimų, planų rengimo bei paskirties keitimo darbų atlikimo, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, atlikti jų vardu po padalijimo ir atidalijimo suformuotų žemės sklypų teisinę registraciją VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės teisę į naujai suformuotus žemės sklypus patvirtinančius dokumentus, žemės sklypų planus bei visus kitus dokumentus, susijusius su naujai suformuotais žemės sklypais, tuo tikslu atstovauti jiems visose įstaigose, organizacijose, valstybės (savivaldos) institucijose, tai pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ar fiziniais asmenimis, jų vardu parengti, pasirašyti, pateikti pareiškimus, prašymus, paraiškas bei visus kitus dokumentus, reikalingus ankščiau nurodytų pavedimų vykdymui, mokėti mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu (1 t., b. l. 21–23). Įgaliojimą ieškovai panaikino 2017-04-28 (2 t., b. l. 50–51). Dar iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo 2016-04-20 T. G. ir A. G. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, prašydami organizuoti jų bendro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai: įsiterpusį iki gatvės valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu ir suformuotą žemės sklypą padalyti, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties (1 t., b. l. 116). Prie prašymo G. pridėjo UAB „Kartografiniai projektai“ dar 2014 m. rengtą sklypo planą, kuris suderintas su įvairiomis institucijomis (1 t., b. l. 118–119). 2016-05-02 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-402 nusprendė pradėti rengti prašomą Projektą (1 t., b. l. 135). Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-05-13 raštu Nr. ( - ) perdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (1 t., b. l. 136–137). NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. ( - ) irgi pateikė Projekto rengimo reikalavimus (1 t., b. l. 138–139). Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys sugeneruotas 2016-05-20 (1 t., b. l. 143–150). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta esamos būklės analizė: sklypo plotas 0,1478 ha, savininkai T. G. ir A. G.. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus 1993-09-30 sklypas buvo neužstatytas ir jam nustatytos kitos žemės ploto naudmenos, šiuo metu sklypas visiškai užstatytas, todėl tikslinamos žemės naudmenos į užstatytą teritoriją. Atliekant kadastrinius matavimus sklype nebuvo pravesti inžineriniai tinklai, šiuo metu sklype pravesti tinklai, todėl nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Projekto sprendiniai – prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie gatvės, ir padalyti į du žemės sklypus: 0,0895 ha ir 0,0709 ha (1 t., b. l. 151–154). 2016 m. gegužės mėn. A. G. ir T. G. derino žemės sklypo Projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą (1 t., b. l. 142). Kretingos rajono savivaldybės administracija Projektą per ŽPDRIS programą derino 2016-06-07 raštu Nr. ( - ) „Dėl derinimo“ (1 t. b. l. 141). NŽT Kretingos skyrius 2016-07-04 raštu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ Projektą derino be pastabų (1 t., b. l. 128). NŽT 2016-09-20 surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. ( - )8.16), kuriame nurodė, kad pritaria teikimui tvirtinti šį projektą (1 t., b. l. 126–127). 2016-09-21 UAB „Kartografiniai projektai“ kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, prašydami patvirtinti Projektą (1 t., b. l. 124). 2016-09-27 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Projektą, kuriame žemės sklypo Nr. 1 plotas – 0,0895 ha, žemės sklypo Nr. 2 plotas – 0,0709 ha (1 t., b. l. 121–122). Prie įsakymo pridėtas brėžinys, iš kurio matyti, kad projekto autorė L. N.. Projektas suderintas 2016-05-16 (1 t., b. l. 123). 2016-10-07 žemės sklypo (esančio ( - ), kurio plotas 0,1604 ha) ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. ( - ) pagal įgaliojimą pasirašė A. G. (2 t., b. l. 67–68). 2016-10-25 su prašymu A. G. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas parengti įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimo po detaliojo plano patvirtinimo 0,1604 ha ploto žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ) (2 t., b. l. 35). NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypo dalies patikėjimo teisės įregistravimo“ pertvarkė žemės sklypą, prijungdamas 0,0126 ha laisvos valstybinės žemės, ir patvirtino kadastro duomenis (2 t., b. l. 34). 2016-12-05 A. G. NŽT Kretingos skyriui parašė prašymą dėl 0,0126 ha žemės pardavimo (2 t., b. l. 36). 2017-03-03 žemės sklypo (esančio ( - ), kurio plotas 0,0895 ha) ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. ( - ) pagal įgaliojimą pasirašė A. G. (2 t., b. l. 42–43). 2017-03-09 prašymu A. G. prašė NŽT Kretingos skyriaus vadovą pakeisti nustatytus žemės sklypo (( - ), sklypas 210-1) kadastro duomenis (2 t., b. l. 46). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. ( - )) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypo dalių patikėjimo teisės įregistravimo“ pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į du žemės sklypus: Žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 0,0895 ha, prijungdamas 0,0017 ha valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 0,0126 ha žemės sklypo dalies, kita dalis priklauso J. S. ir E. S.; Žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 0,0709 ha, prijungdamas 0,0109 ha valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 0,0126 ha žemės sklypo dalies, kita žemės dalis priklauso A. G., ir patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis (2 t., b. l. 45). 2017-04-19 prašymu A. G. pageidavo išpirkti 0,0109 ha žemės iš valstybės ( - ) (2 t., b. l. 76). NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2017-05-05 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), valstybinės dalies, esančios ( - ), pardavimo A. G.“ pardavė 0,0109 ha sklypo (2 t., b. l. 82–89).

10321.

104Apeliantai nurodo, kad atsakovo A. G. ir trečiojo asmens T. G. 2010-06-25 susitarimas dėl tvoros įrengimo ginčo žemės sklype negali sukelti jokių teisinių pasekmių ieškovams, kadangi toks susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai, be to, neįregistruotas NTR, o sandorio privalomos notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį.

10522.

106Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantų argumentu, kadangi ginčo sklypus skirianti tvora įrengta 2010 m. Tvoros įrengimo metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede „Inžineriniai tinklai“ 2 lentelėje nurodytas reikalavimas, kad tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad žemės sklypai kaip du savarankiški turto vienetai su savo unikaliais numeriais dar apskritai nebuvo suformuoti, o minėtas STR reikalavimas leido šalims susitarti dėl tvoros ant sklypų ribos sudarant paprastą rašytinį susitarimą. Todėl apeliantų teiginys, kad notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį, laikytinas visiškai nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo tvora statyta dar 2010 m., dėl jos tarp sklypo bendraturčių pasirašytas susitarimas, ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų tarp ankstesnių savininkų niekada nebuvo ir faktinė padėtis niekada nesikeitė. Ieškovai įsigijo dalį sklypo bendrame sklype, kurio kadastriniai matavimai nebuvo atlikti (1993 m. buvo atlikti tik viso sklypo kadastriniai matavimai). Nesant detalių daikto identifikavimo duomenų, nėra pagrindo teigti, kad tvora stovi ieškovams priklausančiame sklype. Tvora buvo laikoma ir šiuo metu yra įregistruota kaip sklypus skirianti riba.

10723.

108Pažymėtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamus daiktus ir dėl jų būklės bei kokybės neturi pardavėjams jokių pretenzijų, t. y. patvirtina, kad parduodamų daiktų kokybė atitinka jiems keliamus reikalavimus, 6.2.2 punkte nurodyta, jog apeliantai su perkamų daiktų nuosavybės dokumentais išsamiai susipažino, jokių pretenzijų dėl jų neturi. Apeliantams buvo žinoma, kad pastatytas gyvenamasis namas neįregistruotas Registrų centre, nes tam reikia suformuoti žemės sklypą. Sklype pirkimo–pardavimo metu stovėjo tvora, dėl kurios ginčų tarp sklypo savininkų nebuvo. Tiek apeliantai pirkdami, tiek tretieji asmenys parduodami identifikavo parduodamą objektą – namą su žemės sklypu, kuris aptvertas tvora, ir tvora žymėjo parduodamo sklypo ribas, todėl apeliantai pirkdami namą su ginčo sklypu matė ten jau įrengtą tvorą ir turėjo suprasti sklypus skiriančią ribą.

10924.

110Nors apeliantai nurodo, kad šio ginčo atveju Žemės sklypo dalys buvo aiškios, įregistruotos NTR, nustatyta Žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal žemės sklypo planą, taigi ieškovai suprato, kad įsigyja būtent Žemės sklypo plane indeksu „A“ žymimą 878 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, o aplinkybė, kad tuo pat metu buvo rengiami žemės sklypo pertvarkymo projektai, situacijos nekeičia, nes: 1) su šiais projektais ieškovai nebuvo susipažinę; 2) projektai nebuvo pateikti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu; 3) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo kadastro duomenys, NTR duomenys, naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kuriuos Žemės sklypas buvo padalytas į dvi dalis ir būtent šių duomenų pagrindu ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, o ne nepatvirtintų planų ir projektų pagrindu, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

11125.

112Apeliantai 2016-08-26 bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš trečiųjų asmenų T. G. ir R. G. pirkimo–pardavimo būdu įgijo 878/1478 dalis žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „A“, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), adresu ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ten pat, taigi jau pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad yra perkama dalis žemės sklypo, kuri neturi nei atskiro unikalaus numerio, nei atskiro kadastrinio adreso. Apeliantai, pirkdami be atliktų tikslių kadastrinių matavimų ne visą žemės sklypą, o dalį bendrame sklype, turėjo suprasti, kad pastarojo tikslios koordinatės bus nustatytos tik po tikslių kadastrinių matavimų atlikimo, todėl akivaizdu, kad tikslios jų pirkto žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, kadangi Žemės sklypo planas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones.

11326.

114Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, nustatant ginčytinas žemės sklypo ribas, esminis dalykas yra žemės sklypo dydžio (ploto) nekintamumas. Apeliantai pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 878 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, o NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu žemės sklypas padalijimo būdu pertvarkytas į du žemės sklypus: į Žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas – 0,0895 ha, prijungiant 0,0017 ha valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 0,0126 ha žemės sklypo dalies, kita dalis priklauso J. S. ir E. S., ir į Žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 0,0709 ha, prijungiant 0,0109 ha valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 0,0126 ha žemės sklypo dalies, kita žemės dalis priklauso A. G., ir patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, taigi po sklypo atidalijimo apeliantų nuosavybėn atiteko ne mažesnis, o didesnis nei įsigytas pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypo plotas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra nustatytas apeliantų nuosavybės teisių pažeidimas.

11527.

116Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad jie nebuvo susipažinę su rengiamais žemės sklypo pertvarkymo projektais, todėl suprato, kad įsigyja būtent Žemės sklypo plane indeksu „A“ žymimą 878 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors apeliantai teigia, kad nebuvo susipažinę su sklypo pertvarkymo dokumentais, tačiau pagal jų atliktus ir notarės patvirtintus veiksmus akivaizdu, kad privalėjo suprasti, jog sklypo pertvarkymas vyksta / vyks, nes tuo tikslu ir buvo išduotas įgaliojimas atsakovui. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtas sklypo planas buvo pas notarę, kas tik patvirtina, kad jokių kliūčių susipažinti su perkamo daikto dokumentais, planuojamo įteisinti sklypo ribomis nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai patys įgaliojo atsakovą A. G. atstovauti jiems atliekant žemės sklypo kadastrinius, geodezinius, topografinius ir kitokius matavimus, rengiant, derinant, svarstant ir tvirtinant minėto žemės sklypo, detalųjį ar bet kuriuos kitus planus, gaunant bei pateikiant visus dokumentus, reikalingus anksčiau minėto žemės sklypo padalijimui ir atidalijimui iš bendrosios nuosavybės į atskirus žemės sklypus su atskirais unikaliais numeriais. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turėtų būti apdairūs ir rūpestingi. Apeliantai turėjo galimybes patys spręsti įsigyto žemės sklypo pertvarkymo ir atidalijimo projekto įgyvendinimo klausimus arba kreiptis į šios srities specialistus, išsiaiškindami žemės sklypo pertvarkymo ir atidalijimo projekto detales, bet tai pavedė pagal įgaliojimą atlikti atsakovui A. G..

11728.

118Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. G. nuo 2011 m. (2011-03-21, 2011-04-05, 2011-06-15, 2014-11-12, 2015-08-04, 2016-04-21) iki 2016 metų kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją prašydamas leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymą prijungiant įsiterpusią valstybinės žemės dalį, atliekant susiformavusių sklypų pertvarkymą amalgamacijos būdu, ir tik 2016-04-25 gautas informacinis pranešimas dėl jo prašymo patenkinimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-402 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), rengimo“ nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ( - ) Projekto rengimo tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), ir pertvarkyti į atskirus sklypus. Įsakymu nustatyta, kad projekto rengimą finansuoja iniciatorius, sudarydamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sutartį su projekto rengėju, numatytu Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje. NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. ( - ) organizatoriams pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. UAB „Kartografiniai projektai“ projektuotoja L. N. parengė žemės sklypo (( - ), kadastrinis Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame organizatoriai 2016 m. gegužės mėnesį pasirašė derinimo raštą, nurodydami, kad derina, sutinka (pritaria) su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir aiškinamuoju raštu. Parengtas Projektas suderintas per ŽPDRIS su institucijomis, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Kretingos rajono savivaldybės administracija Projektą per ŽPDRIS programą derino 2016-06-07 raštu Nr. ( - ) „Dėl derinimo“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016- 07-04 raštu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą derino be pastabų. Iš byloje nustatytų duomenų akivaizdu, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimas vyko iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iki 878/1478 dalių žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei iki J. S. ir E. S. notarinio įgaliojimo išdavimo atsakovui A. G.. Todėl apeliantų argumentai, kad nieko nekeičia aplinkybės, jog tuo pat metu, kai buvo perkamas ginčo objektas, buvo rengiami ir žemės sklypo pertvarkymo projektai, laikytini visiškai nepagrįstais.

11929.

120Apeliantai nurodo, kad atsakovas pasinaudodamas jam ieškovų suteiktu įgaliojimu 2017-03-03 pasirašė kadastrinių matavimų bylos formose žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir Žemės sklypo plane, žinodamas, kad veikia prieš ieškovų valią ir interesus, taip pasididino sau priklausančią Žemės sklypo dalį ieškovų Žemės sklypo dalies sąskaita, t. y. prisijungė ginčijamuosius 53 kv. m ieškovams priklausančios žemės prie savo žemės sklypo (dabar – ( - ), unikalus Nr. ( - )). Taigi ieškovų nuosavybės teisės buvo pažeistos atsakovui atlikus minėtus veiksmus ir šių veiksmų pagrindu NŽT priėmus 2017-03-23 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir valstybinės žemės sklypų dalių patikėjimo teisės įregistravimo“.

12130.

122Teisėjų kolegija šiuo klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai patys laisva valia perdavė plačius įgaliojimus A. G. veikti jų vardu, bet savo nuožiūra. Įgaliojimo tikslas ir buvo atidalyti iš bendro su atsakovu A. G. sklypu ieškovų pirkimo–pardavimo sutartimi iš T. ir R. G. nupirktą žemės sklypo dalį bei sutvarkyti namo teisinę registraciją. Atsakovas A. G. visus veiksmus atliko neperžengdamas suteiktų jam įgaliojimų ribų, iškilus problemai bendradarbiavo su ieškovais (informavo ir susirašinėjo dėl ginčijamų 53 kv. m), ieškojo protingo, abiem pusėms priimtino sprendimo. Nesuradus kompromiso, informavo apie prisiimtų įpareigojimų atidalyti sklypus vykdymą. Apeliantams priklausantis žemės sklypas atidalytas ir visi procedūriniai veiksmai atlikti pagal galiojančius ir šią sritį reglamentuojančius teisės aktus ir Projektą, kuris suderintas dar iki sandorio sudarymo ir įgaliojimo suteikimo. Ieškovų prašomi naikinti administraciniai aktai Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo sprendimas priimti, įgyvendinant minėtą Projektą, vadovaujantis šią sritį reguliuojančiais teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo A. G. veiksmuose nei įgaliojimu suteiktų teisių viršijimo, nei veiksmų neteisėtumo, kadangi visi veiksmai, kuriuos atliko atsakovas, buvo aiškiai ir išsamiai apibrėžti pačių apeliantų suteiktame įgaliojime, kurio suteikimo tikslas būtent ir buvo tų veiksmų atlikimas.

12331.

124Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų pateiktų įrodymų dėl atsakovo kaip įgaliotinio veikimo ne ieškovų interesais, nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika ir nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo panaikinti 2017-03-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. ( - ) ir 2017-03-03 žemės sklypo planą, kadangi ieškovai nesuprato, jog atsakovas be jų galės atlikti sklypo įregistravimo darbus, teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais negali sutikti.

12532.

126Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

12733.

128Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, laikosi nuostatos, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

12934.

130Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantai pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja nuostatą, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių turi daryti vertindamas įrodymų visetą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovams, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo įrodymų vertinimo požymių ar faktų buvimą. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų šalių argumentų.

13135.

132Apeliantai nurodo, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėjo 53 kv. m ir prarastasis plotas „kompensuotas“ laisvos valstybinės žemės sąskaita. Jeigu atsakovas būtų elgęsis tinkamai ir teisėtai, prijungus valstybinę žemę (apie 75 kv. m), ieškovų žemės sklypo plotas turėjo tapti lygus 953 kv. m. Tai akivaizdu, kadangi prijungtos valstybinės žemės plotis yra apie 3 metrus, o ilgis – apie 25 metrus. Atitinkami atsakovo prisijungtą plotą „kompensavus“ laisvos valstybinės žemės sąskaita, ieškovui 53 kv. m sumažinta prijungiamos valstybinės žemės dalis iki 17 kv. m.

13336.

134Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi preliminarus sklypų dydis po atidalijimo nei šalių 2016-08-26 sudarytoje namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartyje, nei įgaliojime nėra apibrėžtas. Apeliantams žemės sklypo pirkimo metu buvo išaiškinta, kad planuojamos prijungti valstybinės žemės dalis turėjo būti tik nuo ( - ) pusės, kaip kad šiuo metu ir yra įregistruota. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog apeliantai tikėjosi, jog jų vardu prie įsigytos žemės sklypo dalies išpirktos valstybinės žemės dalis bus didesnė nei 17 kv. m, ir šie jų lūkesčiai neišsipildė, jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukelia.

13537.

136Apeliantai nurodo, kad NŽT 2017-03-23 sprendimas dėl Žemės sklypo padalijimo ir naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo yra naikintinas dėl to, jog šis sprendimas priimtas neteisėtų atsakovo sandorių pagrindu – atsakovui ieškovų vardu patvirtinus 2017-03-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2017-03-03 žemės sklypo planą ir įtvirtina aiškiai nepagrįstus duomenis – ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėja 53 kv. m. O Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-09-27 įsakymu patvirtino žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo pagrindas 2017-03-23 NŽT sprendimui, todėl taip pat yra naikintinas. Taip pat kadangi valstybinės žemės 2017-05-17 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) atsakovo plotas neteisėtai padidinamas iki 709 kv. m, prijungiant 109 kv. m valstybinės žemės dalį iš įregistruotos valstybinės 126 kv. m žemės dalies, iš kurių 53 kv. m pirkimo–pardavimo sutartimi priklauso ieškovams, sutartis yra naikintina.

13738.

138Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

13939.

140Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai yra žemės sklypo 878/1478 dalių savininkai, ką įrodo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (2016-10-07). 0,1478 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), 878/1478 dalių nuosavybė buvo įregistruota J. S. ir E. S. vardu, žemės sklypo 600/1478 dalių – A. G. vardu. Tačiau apeliantai neįrodė, kad ginčijamais bendro sklypo (( - )) kadastriniais matavimais buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ar jais pakeistos žemės sklypo ribos. Kaip nustatyta bylos duomenimis, UAB „Kartografiniai projektai“ paruoštam žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektui iš esmės 2016 m. gegužės mėn. pritarė abu žemės sklypų savininkai A. G. bei T. G.. Vėliau šiam projektui pritarė ir jį patvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracija bei NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, o apeliantai pirkdami be atliktų tikslių kadastrinių matavimų ne žemės sklypą, o dalį bendrame sklype, turėjo suprasti, kad pastarojo tikslios koordinatės bus nustatytos tik po kadastrinių matavimų atlikimo. Šios aplinkybės ir tai, kad apeliantai akivaizdžiai matė, ką perka, o po jų sklypo duomenų įregistravimo 2017-04-14 matyti, jog ieškovams nuosavybės teise priklausanti dalis nustatyta tokio pat dydžio kaip ir įgyta pirkimo–pardavimo sandoriu, įrodo, jog apeliantų pretenzijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo nepagrįstos. Todėl neįrodžius apeliantų teisių pažeidimo, naikinti anksčiau minėtus administracinius aktus bei sandorius pagrindo nėra.

14140.

142Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

143Dėl bylos procesinės baigties

14441.

145Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

146Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

14742.

148Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo T. G. pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, priteistina iš ieškovų po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G. ir trečiajam asmeniui T. G., iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

149Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

150Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

151Priteisti iš ieškovų J. S., a. k. ( - ) adresas ( - ), ir E. S. (E. S.), a. k. ( - ) adresas ( - ), po 125 Eur iš kiekvieno, o iš viso 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., a. k. ( - ) adresas ( - ), ir po 125 Eur iš kiekvieno, o iš viso 250 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui T. G., a. k. ( - ) adresas ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo... 7. 2.... 8. Ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d.... 9. 3.... 10. Atsakovui neteisėtai ieškovų vardu patvirtinus paruošiamuosius dokumentus... 11. 4.... 12. Atsakovas A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškinio... 13. 5.... 14. Nurodo, kad ieškovams perkant objektą aiškiai, suprantamai ir detaliai... 15. 6.... 16. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 17. 7.... 18. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su ieškinio... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo T. G. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškinio... 21. 9.... 22. UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas direktorius E. P. paaiškino, kad... 23. 10.... 24. Trečiasis asmuo notarė A. B. teismui pateikė dokumentus, kurie jai buvo... 25. II.... 26. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 27. 11.... 28. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimu... 29. 11.1.... 30. Nurodė, kad, kaip matyti iš ieškovų atsakovui suteikto įgaliojimo turinio... 31. 11.2.... 32. Nurodė, kad ieškovų prašomi naikinti administraciniai aktai Kretingos... 33. 11.3.... 34. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovai su perkamų... 35. 11.4.... 36. Nurodė, kad ieškovų nuosavybėn atiteko ne mažesnis, o didesnis nei... 37. 11.5.... 38. Nurodė, kad parduodamas sklypas net nebuvo suformuotas kaip atskiras vienetas... 39. 11.6.... 40. Nurodė, kad ieškovai pirkdami be atliktų kadastrinių matavimų ne žemės... 41. 11.7.... 42. Nurodė, kad ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus,... 43. 11.8.... 44. Nurodė, kad pripažinus, kad sklypo padalijimo Projektas parengtas ir... 45. III.... 46. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 47. 12.... 48. I. J. S. ir E. S. (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 49. 12.1.... 50. Nurodo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2010-06-25 susitarimas... 51. 12.2.... 52. Nurodo, kad šio ginčo atveju Žemės sklypo dalys buvo aiškios,... 53. 12.3.... 54. Apeliantai nurodo, kad atsakovas pasinaudodamas jam ieškovų suteiktu... 55. 12.4.... 56. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų pateiktų... 57. 12.5.... 58. Nurodo, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėjo 53 kv. m ir... 59. 12.6.... 60. Nurodo, kad NŽT 2017-03-23 sprendimas dėl Žemės sklypo padalijimo ir naujai... 61. 13.... 62. Atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 63. 13.1.... 64. Nurodo, kad ieškovai šioje byloje neįrodė, kad ginčijami kadastriniai... 65. 13.2.... 66. Nurodo, kad negalima vadovautis 1993 m. sudarytu pirminiu žemės sklypo planu... 67. 13.3.... 68. Nurodo, kad ieškovai neįrodė bei neginčijo fakto, kad ieškovams sandorio... 69. 13.4.... 70. Nurodo, kad ieškovai pirkdami be atliktų tikslių kadastrinių matavimų ne... 71. 13.5.... 72. Nurodo, kad T. bei A. G. įgyvendindami 2010-06-25 susitarimą yra įrengę... 73. 13.6.... 74. Nurodo, kad įgaliojime A. G. buvo suteiktos teisės ieškovų vardu ir savo... 75. 14.... 76. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą... 77. 14.1.... 78. Nurodo, kad Administracijos direktorius, tvirtindamas ginčo žemės sklypo... 79. 14.2.... 80. Nurodo, kad ieškovai apeliaciniu skundu prašo naikinti individualų teisės... 81. 14.3.... 82. Nurodo, kad A. G. veikė pagal Palangos miesto pirmajame notaro biure 2016 m.... 83. 15.... 84. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 85. 15.1.... 86. Nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovai iki šios... 87. 15.2.... 88. Nurodo, kad atsakovas įgaliojimu jam pavestas užduotis vykdė atsakingai,... 89. 15.3.... 90. Pažymėjo tai, kad NŽT, dalyvaudama ginčo žemės sklypo formavimo ir... 91. 15.4.... 92. Nurodo, kad apeliantai neįrodė negatoriniam ieškiniui keliamų sąlygų.... 93. Teisėjų kolegija... 94. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 95. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 96. 18.... 97. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 98. 19.... 99. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 100. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 101. 20.... 102. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai 2016-08-26 bendrosios jungtinės... 103. 21.... 104. Apeliantai nurodo, kad atsakovo A. G. ir trečiojo asmens T. G. 2010-06-25... 105. 22.... 106. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantų argumentu, kadangi ginčo... 107. 23.... 108. Pažymėtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 punkte nurodyta,... 109. 24.... 110. Nors apeliantai nurodo, kad šio ginčo atveju Žemės sklypo dalys buvo... 111. 25.... 112. Apeliantai 2016-08-26 bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš trečiųjų... 113. 26.... 114. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato,... 115. 27.... 116. Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad jie nebuvo susipažinę su rengiamais... 117. 28.... 118. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. G. nuo 2011 m. (2011-03-21, 2011-04-05,... 119. 29.... 120. Apeliantai nurodo, kad atsakovas pasinaudodamas jam ieškovų suteiktu... 121. 30.... 122. Teisėjų kolegija šiuo klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo... 123. 31.... 124. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų... 125. 32.... 126. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 127. 33.... 128. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 129. 34.... 130. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantai pateikia savo subjektyvią nuomonę... 131. 35.... 132. Apeliantai nurodo, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėjo 53... 133. 36.... 134. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai laikytini... 135. 37.... 136. Apeliantai nurodo, kad NŽT 2017-03-23 sprendimas dėl Žemės sklypo... 137. 38.... 138. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus kaip nepagrįstus,... 139. 39.... 140. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai yra žemės sklypo 878/1478... 141. 40.... 142. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 143. Dėl bylos procesinės baigties... 144. 41.... 145. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 146. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 147. 42.... 148. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 149. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 150. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą... 151. Priteisti iš ieškovų J. S., a. k. ( - ) adresas ( - ), ir E. S. (E. S.), a....