Byla I-3037-331/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–11).

52. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, nesuteikiant teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ir prašė išaiškinti, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kirpėjų darbą. NVSC 2018 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524 nurodė, jog grožio paslaugas teikiantys asmenys turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, privalomojo higienos įgūdžių mokymo bendrąją programą ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą, gauti sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. Lukiškių TI-K kirpimo paslaugas teikdavo nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Teigė, kad Lukiškių TI-K buvo kerpamas su kirpimo mašinėle, ne žirklėmis ir tik vienu numeriu, todėl neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip nori. Nuteistieji asmenys, atliekantis kirpimo paslaugas, įkirpdavo galvos odą su kirpimo mašinėle, nuraudavo plaukus, taip pat dėl netvarkingos kirpimo mašinėlės nukrėsdavo elektros srovė. Nurodė, kad nuteistieji, atliekantys kirpėjo paslaugas, nepateikė pažymėjimų, kurie patvirtintų, jog yra išklausę ir pabaigę privalomąją higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 5 d. neužtikrino galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Pažymėjo, kad dušo patalpose turėjo ilgai laukti, daužyti į duris, triukšmauti, kol asmenys išvedami į gyvenamąsias kameras. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizines bei vidines kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, emocinę ir dvasinę depresiją, pablogėjusią savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusią savijautą ir sveikatą.

63. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 25–28).

73.1. Atsakovės atstovas paaiškino, kad duomenys apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 1012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., ir kuriose buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, nėra kaupiami. Pažymėjo, kad 2016–2017 m. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Nurodė, kad visi Lukiškių TI-K laikomi asmenys turėjo galimybę išsikviesti budintį pareigūną, kadangi priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jeigu patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas.

83.2. Nurodė, kad kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai išvalomi ir dezinfekuojami, paruošti naudojimui instrumentai laikomi švarioje uždengtoje talpykloje. Kirpėjas laikosi asmens higienos reikalavimų. Kirpėjo darbas yra stebimas ir tikrinamas Lukiškių TI-K administracijos darbuotojų ir pareigūnų, be to operatyviąsias patikras atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuojami kirpimo būdai, stilius bei kirpimui naudojami įrankiai. Lukiškių TI-K nuteistieji gali būti skiriami kirpėju, tik pasitikrinę sveikatą. Kirpėjas turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus.

93.3. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., skundas surašytas 2018 m. gegužės 11 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti.

103.4. Atsakovės teigimu pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas neįrodo, kad skunde nurodyti trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam konkrečių neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

11Teismas

konstatuoja:

124. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

135. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

146. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.

157. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė teismui skundą (b. l. 13), prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. Taigi, pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl žalos atlyginimo, praėjus daugiau kaip 3 m. nuo jo manymu žalą sukėlusių veiksmų atsiradimo, todėl pareiškėjas praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą kaip ieškinio senaties pradžią vertinti ne pažeidimų atsiradimo dieną, bet kitą, galimai vėlesnį laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo nuo šių pažeidimų atsiradimo dienos ir kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

168. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-520). Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

179. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir neįvardijo objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas toliau nagrinės pareiškėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 5 d.

1810. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K buvo kerpamas su kirpimo mašinėle, ne žirklėmis ir vienu numeriu, todėl neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip nori. Kirpėjai neturėjo privalomosios higienos įgūdžių mokymo specialiosios programos pažymėjimų. Taip pat kirpėjai įkirpdavo į galvos odą, nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo mašinėle, todėl nukrėsdavo elektros srovė.

1910.1. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 22 punkte nustatyti kirpyklų įrengimo reikalavimai, t. y. kirpyklos patalpoje turi būti praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.1 papunktis); paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.2 papunktis); kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.3 papunktis); paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.4 papunktis); kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.5 papunktis).

2010.2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis.

2110.3. Byloje pateiktas NVSC 2018 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524 (toliau – ir raštas), kuriame nurodyta, kad pagal Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 ,,Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir / ar pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“ grožio paslaugas teikiantys asmenys turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, privalomojo higienos įgūdžių mokymo bendrąją programą ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą, gauti sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. Šias programas rengia, tvirtina ir pagal jas atitinkamus asmenis moko juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsniu, yra įgijęs teisę verstis privalomuoju pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymu. Išlaikiusiems teorinių žinių testą ir gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo išduoda Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą (b. l. 12).

2210.4. NVSC rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ nėra reglamentuojami kiti reikalavimai kirpėjų kursams (b. l. 12).

2310.5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai išvalomi ir dezinfekuojami, paruošti naudojimui instrumentai laikomi švarioje uždengtoje talpykloje. Kirpėjas laikosi asmens higienos reikalavimų. Kirpėjo darbas yra stebimas ir tikrinamas Lukiškių TI-K administracijos darbuotojų ir pareigūnų, be to operatyviąsias patikras atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Teisės aktuose nereglamentuojami kirpimo būdai, stilius bei kirpimui naudojami įrankiai. Lukiškių TI-K nuteistieji gali būti skiriami kirpėju, tik pasitikrinę sveikatą. Kirpėjas turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 25–28).

2410.6. Pagal Taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, o Lukiškių TI-K kirpėjo paslaugas teikia nuteistieji, paskirti ūkio darbams atlikti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl Lukiškių TI-K pareigos suteikti kirpėjo paslaugas, įstaigoje laikomiems asmenims, tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nėra nustatyta galimybė nuteistajam pasirinkti kirpimo būdą, stilių ir kirpimui naudojamus įrankius, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo nusiskundimas dėl negalėjimo apsikirpti žirklėmis, kitu būdu ar stiliumi. Pažymėtina, kad NVSC rašte nurodė, kad kirpėjo paslaugas teikiantys asmenys privalo turėti sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 12). Lukiškių TI-K nurodė, jog kirpėjai turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 25–28). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais. Pareiškėjas neindividualizavo kokius konkrečius higienos reikalavimus atsakovė pažeidė ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl skunde nurodytų pažeidimų kilo. Vien pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog kirpėjai įkirpdavo į galvos odą, nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo mašinėle ir todėl jį nukrėsdavo elektros srovė, neįrodo fakto, kad pareiškėjui kilo kokia nors žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jokių skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai ar nekokybiškai suteiktų kirpėjo paslaugų nepateikė (b. l. 29–47). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl jam galimai padarytų sveikatos sutrikdymų, t. y. kirpėjai būtų įkirpę į galvos odą, nurovę plaukus ar dėl nukrėtusios elektros srovės. Teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.

2511. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, mygtukai neveikė gyvenamosiose kamerose ir dušuose.

2611.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema inter alia (be kita ko) aliarminis iškvietimas.

2711.2. Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose įrengta aliarminio iškvietimo sistema, tačiau dėl nuolatinių šios sistemos mygtukų gadinimų, dalis jų neveikė, o atnaujinti aliarminio iškvietimo sistemą dėl didelių investicijų, nebuvo galimybės. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad 2016–2017 m. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji veikia (b. l. 48).

2811.3. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad visi Lukiškių TI-K laikomi asmenys turėjo galimybę išsikviesti budintį pareigūną, kadangi priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jeigu patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas (b. l. 25–29).

2911.4. Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 29–47). Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

3012. Pareiškėjo manymu, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų patyrė fizines bei vidines kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjusią savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusią savijautą bei sveikatą ir prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

3112.1. Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

3212.2. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

3312.3. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

34Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

35Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

36Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš... 5. 2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki... 6. 3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė... 7. 3.1. Atsakovės atstovas paaiškino, kad duomenys apie kameras, kuriose... 8. 3.2. Nurodė, kad kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai išvalomi... 9. 3.3. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 10. 3.4. Atsakovės teigimu pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais... 11. Teismas... 12. 4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo... 13. 5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui... 14. 6. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos... 15. 7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė teismui... 16. 8. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas... 17. 9. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto... 18. 10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama teisė... 19. 10.1. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir... 20. 10.2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės),... 21. 10.3. Byloje pateiktas NVSC 2018 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (10-12 15.4.1)... 22. 10.4. NVSC rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007... 23. 10.5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kirpykloje... 24. 10.6. Pagal Taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė... 25. 11. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti... 26. 11.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 27. 11.2. Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose įrengta aliarminio iškvietimo... 28. 11.3. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad visi... 29. 11.4. Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo... 30. 12. Pareiškėjo manymu, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų patyrė... 31. 12.1. Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės... 32. 12.2. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga... 33. 12.3. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą,... 34. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87... 35. Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.... 36. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...