Byla 2A-762-324/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6788-192/2014 pagal ieškovų G. J. ir A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 124 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad 2009 m. vasario 19 d. atsakovas surašė, pasirašė ir perdavė ieškovams paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas pasiskolino iš ieškovų 54 000 Lt. Pinigus įsipareigojo besąlygiškai grąžinti iki 2009 m. kovo 20 d. 2010 m. balandžio 15 d. atsakovas surašė, pasirašė ir perdavė ieškovei G. J. paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo iš ieškovės pasiskolino 70 000 Lt, juos įsipareigojo besąlygiškai grąžinti iki 2010 m. gegužės 15 d. Tokiu būdu tarp ieškovų bei atsakovo susiklostė paskolų teisiniai santykiai, grindžiami rašytiniais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Ieškovai iki šių vekselių pasirašymo su atsakovu bendravo verslo reikalais, todėl nekilo abejonių dėl atsakovo patikimumo ir skolos grąžinimo. Vekseliuose nurodytais terminais atsakovas prievolės neįvykdė, visą asmeninį turtą perleido savo artimiesiems asmenims ir išvyko gyventi į Italiją. Ieškovai kelis kartus skambino atsakovui dėl skolos grąžinimo, 2013 m. lapkričio 22 d. išsiuntė raginimą geranoriškai padengti skolą, tačiau atsakovas pasiūlė padengti tik 30 000 Lt skolos, kitą dalį mokėti atsisakė. Iš atsakovo ieškovei G. J. priteistina 97 000 Lt, ieškovui A. J. – 27 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 97 000 Lt/ 28 093,14 Eur dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo ieškovo A. J. naudai 27 000 Lt/ 7 819,74 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl skolos buvimo fakto, ne dėl skolos dydžio. Ieškovai vekseliuose nustatytu laiku pas notarą nesikreipė. Teismų praktikoje pažymima, kad vekselio turėtojui praleidus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮVPĮ) nustatytą paprastųjų vekselių pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą, vekselis tampa skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Vekselis, praleidus jo pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą, yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas. Vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti. Vekselio turėtojas neturi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo ar jo galiojimo. Sprendė, kad, praleidus ĮVPĮ nustatytą paprastųjų vekselių pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą, vekselio kaip besąlygiška skolininko pareigą patvirtinančio dokumento esmė nepakinta, termino praleidimas tik neleidžia reikalavimo patenkinimo gauti supaprastinta tvarka. Vekselio davėjas turi įrodyti pareigos atsiskaityti pagal vekselį nebuvimą arba negaliojimą, todėl, ieškovams pareiškus reikalavimą dėl skolos pagal vekselius priteisimo, jie nebeprivalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui fakto. Nustatė, kad atsakovas byloje nepaneigė įsiskolinimo ieškovams fakto, nereiškė ieškinio (priešieškinio) dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Nustatė, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo bei protingumo standartai, todėl turėjo suprasti vekselių esmę.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

11Teismas nepagrįstai taikė skolos raštelio teisinę galią turintiems dokumentams vekselius reglamentuojančias teisės normas.

12Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareiškiami per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Teismų praktikoje nurodoma, jog pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebėra taikomos ĮPVĮ nuostatos dėl pagal vekselį atsirandančių reikalavimų patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Ieškovai dėl vadinamų „paprastųjų neprotestuotinų vekselių“ nustatytu laiku į notarą nesikreipė, valią dėl tariamos skolos apmokėjimo išreiškė tik 2013 m. lapkričio 22 d., todėl jų pateikti 2009 m. vasario 19 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. dokumentai tapo skolos rašteliais.

13Teismas pripažino, kad šis vekselis tapo skolos rašteliu, todėl šalis siejantys teisiniai santykiai turi būti aiškinami ne pagal ĮPVĮ, o pagal CK nuostatas, reglamentuojančias paskolos sutartį. Šalis sieja paskolos sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). CK nereglamentuoja skolos raštelio turinio ar teisinės galios. Visais atvejais turi būti vertinamas paskolos raštelio ar kito dokumento turinys. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, kurioje pažymėta, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties konstatavimui ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t.y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko — pinigų — perdavimo paskolos gavėjui faktas. Daro išvadą, kad teismas turėjo nustatyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Teismas nepagrįstai laikė, kad vien paskolos raštelių buvimas įrodo ir paskolos dalyko perdavimo faktą. Perkeldamas skolos nebuvimo įrodinėjimo faktą atsakovui, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

14Nurodo, kad pareiga įrodyti pinigų perdavimo egzistavimą tenka ieškovams. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t.y. laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Žodžio „pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nurodo, kad teismai laikosi vieningos praktikos, jog pareiga įrodyti, kad pinigai buvo perduoti skolininkui, tenka išimtinai kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

15Pažymi, kad netgi ir aiškinant šalių santykius pagal ĮPVĮ nuostatas, reikalavimo teisės esmė santykiams, kylantiems iš paprastojo vekselio, yra ta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus, nes ši savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Taigi sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2013). Net ir tuo atveju, jeigu laikytume ieškovų ir atsakovo santykius susiklosčiusius vekselio pagrindu ir aiškintume juos pagal ĮPVĮ, nebuvo įvertinama sąsaja su pagrindine prievole, tai yra paskolos dalyko (pinigų) perdavimu. Ieškovai buvo įpareigoti pateikti visus turimus įrodymus (susirašinėjimą ar skambučius su atsakovu dėl reikalavimų grąžinti paskolą, išrašus apie išgrynintas sumas iš banko, ir pan.), tačiau to nepadarė. Tik paskutinio posėdžio metu ieškovai pasisakė apie anksčiau užsimezgusius verslo santykius tarp šalių, buvusias ieškovų nedetalizuotas frančizės sutartis, kitus praeityje sudarytus vekselius ir pan., tačiau taip pat jokių papildomų įrodymų nepateikė. Tokiu būdu nėra aišku, kas buvo užtikrinta ieškovų pateiktais vekseliais ir kokius santykius tarp šalių vekseliai sukūrė. Dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nurodo contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

16Nepagrįstai taikyta teismų praktika. Remiantis Konstitucinio Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, teismų precedentai yra teisės šaltiniai — auctontate rationis. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruoti. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 253-2008, tiek 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-514/2009, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iš esmės buvo aiškinamos vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo pasekmės, o ne paskolos raštelio galia ar pareigos įrodyti pinigų perdavimą paskirstymo klausimai. Teismas turėjo remtis precedentais bylų, kurių ginčai susiję su prievolių atsiradimo bei egzistavimo fakto nustatymu, o ne teisinių pasekmių, kylančių praleidus terminą pateikti vekselį apmokėti, analize.

17Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo sprendimo nekeisti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodo, kad teismas ĮPVĮ nuostatomis vadovavosi tiek, kiek jos apibūdina vekselio, kaip paskolos dokumento, ypatumus, o spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą iš esmės taikė paskolinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką. Sutinka, kad vekseliai prarado vertybinių popierių statusą ir yra vertintini kaip skolos dokumentai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsakovas netinkamai vertina vekselio įrodomąją reikšmę, nepagrįstai aiškina, kad būtina įrodyti pinigų perdavimo faktą. Vekseliai patvirtinta abstrakčią atsakovo prievolę ieškovams. Aplinkybė, kad vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo–priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių, nepanaikina atsakovo pagal vekselius prisiimtų įsipareigojimų. Nurodo, kad vekselių turinys jų išdavimo metu atitiko ĮPVĮ keliamus reikalavimus, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, atsakovas byloje nereiškė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. ĮPVĮ nenumato reikalavimo vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius vekseliu, jie negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, t.y. paskolinių teisinių santykių. Vekselyje nesant aptartam pinigų perdavimo faktui, paskolos teisinius santykius įforminus vekseliu ir vekselio gavėjui praleidus ĮPVĮ nustatytus terminus, nebetektų teisės reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-697/2014). Teismas neperkėlė visos įrodinėjimo naštos vien tik atsakovui. Byloje esančių įrodymų visuma – šalių paaiškinimai, vekseliai ir jų turinys, pagal kuriuos atsakovas besąlygiškai įsipareigojo ieškovams sumokėti juose nurodytas sumas, taip patvirtindamas tiek pinigų gavimo faktą, tiek prievolės ieškovams egzistavimą, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovai įrodė aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų pagal paskolos dokumentą jis negavo (CPK 176, 177, 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo nurodytą netinkamą teismų praktiką laikytini nepagrįstais, kadangi teismas atsakovo nurodomomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi rėmėsi tiek, kiek jose pateikti išaiškinimai apie vekselio pobūdį praleidus ĮPVĮ nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą, t. y. kad vekselis tampa paskolos dokumentu, su kuo sutiko ir atsakovas.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

23Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas ieškovams iš atsakovo pagrįstai priteisė skolą pagal skolos raštelius–vekselius.

24Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vekselius reglamentuojančias teisės normas skolos raštelio teisinę galią turintiems dokumentams. Priešingai – remdamasis sprendime nurodyta teismų praktika dėl vekselių įrodomosios reikšmės, pasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vekselis yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas. ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Atsakovo išrašytuose vekseliuose buvo nurodytos atsiskaitymo datos 2009 m. kovo 20 d. ir 2010 m. gegužės 15 d. Ieškovai praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Šią teismų praktiką atitinkanti pirmosios instancijos teismo išvada yra tokia, kokia apeliantas ir remiasi – 2009 m. vasario 19 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. dokumentai, išrašyti kaip vekseliai, yra skolos rašteliai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nurodoma teismų praktika remtasi nepagrįstai, nes ji nėra sukurta analogiškose bylose. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A- 253-2008, tiek civilinėje byloje Nr. 2-514/2009 buvo nustatyta, kad vekselio turėtojai ieškovai praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

25Nors, priteisdamas skolą, pirmosios instancijos teismas nenurodė paskolos sutarties sampratą reglamentuojančių CK normų, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad paskolos rašteliai neįrodo paskolos dalyko perdavimo fakto.

26Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

27Nagrinėjamu atveju skolos dokumentai yra pas kreditorius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti pinigus įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo. Žodžio „pasiskolinu“ vekseliuose–paskolos rašteliuose nėra, todėl neanalizuotini skundo argumentai pastarojo žodžio reikšmės klausimu. Faktą, kad vekseliuose–paskolos rašteliuose nurodytos pinigų sumos atsakovui buvo perduotos, patvirtina jo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti) (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Juo labiau pinigų perdavimą atsakovui įrodo šalių santykių teisinis kvalifikavimas tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, ginčo teisinis santykis būtų kvalifikuojamas remiantis vekseliais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui, sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygiška, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

28Savo atsikirtimų į ieškinį atsakovas negrindė verslo santykiais, nedetalizuotomis frančizės sutartimis, kitais praeityje pasirašytais vekseliais, apeliaciniame skunde nekonkrečiai įvardijamais kaip pirmosios instancijos teismo nenustatytais santykiais, kuriuos vekseliai sukūrė tarp šalių. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas motyvavo tik neįrodytu pinigų perdavimo faktu, todėl, pastarąjį faktą pripažinus įrodytu, minėti argumentai neanalizuotini vadovaujantis CPK 312 straipsnyje įtvirtintu draudimu kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b.l.43-45, 83-85).

29Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 124 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio... 5. Nurodė, kad 2009 m. vasario 19 d. atsakovas surašė, pasirašė ir perdavė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl skolos buvimo fakto, ne dėl skolos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir... 11. Teismas nepagrįstai taikė skolos raštelio teisinę galią turintiems... 12. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui... 13. Teismas pripažino, kad šis vekselis tapo skolos rašteliu, todėl šalis... 14. Nurodo, kad pareiga įrodyti pinigų perdavimo egzistavimą tenka ieškovams.... 15. Pažymi, kad netgi ir aiškinant šalių santykius pagal ĮPVĮ nuostatas,... 16. Nepagrįstai taikyta teismų praktika. Remiantis Konstitucinio Teismas 2007 m.... 17. Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo sprendimo nekeisti,... 19. Nurodo, kad teismas ĮPVĮ nuostatomis vadovavosi tiek, kiek jos apibūdina... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 24. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 25. Nors, priteisdamas skolą, pirmosios instancijos teismas nenurodė paskolos... 26. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų... 27. Nagrinėjamu atveju skolos dokumentai yra pas kreditorius, todėl sutiktina su... 28. Savo atsikirtimų į ieškinį atsakovas negrindė verslo santykiais,... 29. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti...