Byla 3K-3-495/2009

Dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, kuriose reglamentuojamas priteisto išlaikymo vaikui pakeitimas, ir proceso teisės normų, kuriose nustatyta teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovė prašė teismo pakeisti iš tėvo (atsakovo) priteistą vaikui (trečiajam asmeniui) išlaikymą nuo 150 Lt iki 785 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės ir dar priteisti 11 250 Lt už akordeono, kuriuo groja vaikas, įsigijimą. Atsakovas iki bylos iškėlimo teisme, sutiko išlaikymą padidinti iki 500 Lt, bet bylos nagrinėjimo metu pradėjo prieštarauti, motyvuodamas, kad susirgo cukriniu diabetu ir patiria daug išlaidų. Akordeono vertė – 22 500 Lt. Ieškovė gyvena su sūnumi Lietuvoje. Atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Ieškovės mėnesio pajamos iki 2000 Lt, atsakovo – virš 4000 Lt.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį: 1) priteisė trečiajam asmeniui G. V. iš tėvo atsakovo D. V. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. sausio 30 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą 9441 Lt konkrečia suma; 2) paskyrė ieškovę trečiojo asmens išlaikymo lėšų tvarkytoja. Teismas nurodė, kad atsirado aplinkybių padidinti išlaikymo dydį: pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis dirba Didžiojoje Britanijoje, o vaikui augant padidėjo jo poreikiai, o pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vaikui vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą. Iš byloje surinktų įrodymų teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui išlaikyti per mėnesį reikia 1000 Lt, nes vaikas turi išskirtinių muzikinių gabumų, nuo mažens lanko muzikos mokyklą (tai galėjo būti padaryta abiejų tėvų sprendimu), yra gavęs daug nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti sūnui 500 Lt periodinį išlaikymą, nes jo pajamos iš nuolatinio darbo Didžiojoje Britanijoje negali būti mažesnės negu šios šalies minimali mėnesinė alga – 4765 Lt. Taip pat teismas sprendė, kad iš atsakovo sūnui priteistinas išlaikymas konkrečia 9441 Lt suma, nes vaikas įsigijo akordeoną, todėl pusę instrumento kainos, atėmus UAB „Maxima Lt“ skirtą 3617,54 Lt stipendiją, turi sumokėti. Teismas pasisakė, kad padidintas iš atsakovo vaikui teikiamas išlaikymas yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki bylos iškėlimo atsakovas notarine tvarka patvirtino sutikimą teikti vaikui išlaikymą kas mėnesį po 500 Lt. Atsakovo argumentas, kad jis negali teikti tokio dydžio išlaikymo dėl gydymosi nuo cukrinio diabeto, byloje atmestas, nes nustatyta, kad šia liga atsakovas sirgo iki šalių susitarimo dėl išlaikymo padidinimo, t. y. nuo 2000 metų.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, sprendė, kad byloje teisingai nustatytas atsakovo mėnesio uždarbis – ne mažesnis negu MMA dydis Didžiojoje Britanijoje. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas patiria nemažų išlaidų savo poreikiams patenkinti, nėra pagrindas perkelti didesnio sūnaus išlaikymo pareigą ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė nepateikė akordeono įsigijimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, nes byloje yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jog trečiasis asmuo turi akordeoną ir juo groja.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes teismai priteisė dvigubą išlaikymą – periodinėmis išmokomis ir konkrečia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. R., byla Nr. 3K-3-523/2008; kt.).
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192, 3.196, 3.201 straipsnius, nes padidino priteistą išlaikymą vaikui, neatsižvelgęs į kasatoriaus turtinę padėtį. Pagal nurodytas teisės normas išlaikymas vaikui priteisiamas ar pakeičiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, t. y. negalima priteisti išlaikymo daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
3. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, ir tai yra absoliutus šio procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
4. Kauno apygardos teismo nutartis neatitinka proceso teisės normų ir kasacinio teismo praktikos, nes teismas nesilaikė reikalavimo nustatyti ir išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje B. J. v. I. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-750/2003).

11Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nurodytą atsiliepimą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra materialinės teisės normų, kuriose reglamentuojami išlaikymo vaikui forma ir išlaikymo dydžio bei formos pakeitimas (CK 3.192, 3.196, 3.201 straipsniai), ir proceso teisės normų, kuriose nustatyta teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), aiškinimo ir taikymo klausimai.

15Dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus

16Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. A. M., byla Nr. 3K-3-173/2004).

17Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis)

18Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos išlaikymo formos suteikia teismui galimybę užtikrinti vaiko išlaikymo teisės įgyvendinimą jam naudingiausiu būdu. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turi būti atsižvelgiama į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir savo iniciatyva gali priteisti išlaikymą tokia forma, kurios nėra nurodyta ieškinio reikalavime. Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis formomis, pavyzdžiui, priteisdamas vaikui periodines išmokas ir perduodamas tam tikrą turtą ar priteisdamas vienkartinę pinigų sumą. Taigi kasatoriaus argumentas, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo priteisti dvigubo išlaikymo ir pakeisti išlaikymo formos ir dydžio taip, jog išlaikymas trečiajam asmeniui būtų priteisiamas dviem būdais (periodinėmis išmokomis ir konkrečia pinigų suma), yra nepagrįstas, nes priteisiamo išlaikymo formų derinimas sudaro prielaidas efektyviausiu būdu užtikrinti vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju vienkartine kompensacija yra atlyginti muzikinio instrumento įsigijimo, kuriuo tenkinami išskirtiniai nepilnamečio vaiko poreikiai, išlaidos.

19CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nenustatyta apribojimų vieną išlaikymo formą pakeisti bet kuria kita CK 3.196 straipsnyje nurodyta išlaikymo forma ir kad CK 3.201 straipsnyje nustatyta teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo reiškia, jog toks prašymas gali būti tenkinamas tik teismui nustačius kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. M. M., byla Nr. 3K-3-434/2004).

20Faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui priimti, nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, o kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės aspektu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė vaiko poreikių padidėjimo faktą, nes trečiasis asmuo turi ypatingų muzikinių meninių gabumų: groja akordeonu, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kituose renginiuose, yra daugkartinis jų laureatas, akordeonų kvarteto primarijus, už pasiektus rezultatus yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo pirmininko ir kitų pareigūnų padėkos raštais. Dėl to, esant konstatuotam esminiam nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimui, teismai pagrįstai sprendė išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimo klausimą.

21Dėl vaiko poreikių

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., byla Nr. 3K-3-306/2005). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad trečiajam asmeniui išlaikyti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1000 Lt ir kad vaikas turi išimtinių muzikinių gabumų groti akordeonu, lavina šį savo gabumą, lanko muzikos mokyklą, yra gavęs daug nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. Dėl to teismų išvada, kad padidėjo vaiko būtinieji poreikiai, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

23Nagrinėjamu atveju teismai nustatė kasatorius sūnaus poreikį lavinti išskirtinį meninį gabumą, dėl to padidino anksčiau iš kasatoriaus priteistą išlaikymą vaikui nuo 150 Lt iki 500 Lt periodinėmis išmokomis ir taip pat priteisė išlaikymą konkrečia 9441 Lt suma, kuria kompensuota pusė akordeono įsigijimo išlaidų, išskaičius UAB „Maxima Lt“ skirtą 3617,54 Lt stipendiją. Minėta, kad trečiasis asmuo itin gabus muzikai, nes groja akordeonu, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kituose renginiuose, yra daugkartinis jų laureatas, akordeonų kvarteto primarijus, už pasiektus rezultatus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo pirmininko ir kitų pareigūnų padėkos raštais, o UAB „Maxima Lt“ skirta stipendija panaudota itališkam koncertiniam akordeonui „Excelsior P940“ įsigyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste toks išlaikymo formų derinimas (kas mėnesį mokamos periodinės išlaidos ir konkreti pinigų suma) atitinka teisingumo ir racionalumo kriterijus bei geriausiai užtikrina vaiko interesus (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas gali priteisti ir vienkartinę pinigų sumą, kuri padengtų išlaidas ypatingiems vaiko poreikiams tenkinti, kartu palikdamas ir išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

24Dėl tėvų turtinės padėties

25Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

26Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

27Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį ir į ją atsižvelgė, nes vertino duomenis apie ieškovės ir kasatoriaus mėnesines pajamas (atitinkamai 2000 Lt ir 4000 Lt), turimą turtą, t. y. kad po santuokos nutraukimo kasatoriui atiteko vienintelis santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas Kauno r., Šlienavos k., apie kasatoriaus lėtinę ligą ir jos įtaką galėjimui teikti išlaikymą. Vertinant kasatoriaus turtinę padėtį, byloje taip pat atsižvelgta į tai, kad kasatorius nėra sudaręs naujos santuokos ir neturi kitų išlaikytinių, kad iki bylos iškėlimo notarine tvarka davė sutikimą teikti vaikui išlaikymą 500 Lt periodinėmis išmokomis, kurį po bylos iškėlimo teisme pradėjo neigti. Teismai taip pat atsižvelgė į tai, kad kasatorius dirba Didžiojoje Britanijoje, kurioje minimali mėnesinė alga yra 4765 Lt ir kad, išlaikymą konkrečia pinigų suma pridėjus prie išlaikymo periodinėmis išmokomis, per likusį laikotarpį iki trečiojo asmens pilnametystės kasatoriaus dalis vaiko išlaikymo prievolėje būtų 893,38 Lt per mėnesį. Įvertinusi teismų sprendimo ir nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingą išvadą dėl nurodytos kasatoriaus dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai. Ši išvada atitinka kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, susijusius su tėvų turtinės padėties vertinimo kriterijais, sprendžiant išlaikymo vaikui priteisimo klausimą. Taigi šioje byloje teismai atsižvelgė į kasatoriaus turtinę padėtį ir įvertino padidinamo išlaikymo proporcingumą jai. Dėl to kasatoriaus argumentai, kuriais teigiama, kad teismas padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo formos ir dydžio pakeitimą (CK 3.192, 3.196, 3.201 straipsniai), pažeidimų, laikytini teisiškai nepagrįstais.

28Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį

29Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Taigi kasatorius kelia CPK 331 straipsnio 4 dalies, nustatančios apeliacinės instancijos motyvuojamosios sprendimo ar nutarties dalies turinį, aiškinimo ir taikymo klausimą, bet nepateikia išsamių motyvų, pagrindžiančių šį argumentą.

30Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje P. Š. v. A. D., byla Nr. 3K-3-296/2009). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Šiuo klausimu yra analogiškai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, byla Nr. 3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje A. B., T. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-124/2009).

31Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarė pirmosios instancijos sprendime nurodytas ir su išlaikymo formos ir ir dydžio pakeitimu susijusias reikšmingas aplinkybes bei sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, negalima laikyti nemotyvuota, skundžiama nutartis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 331 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl nėra pagrindo jos naikinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192, 3.196, 3.201 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32 Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 46,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. lapkričio 2 d. pažyma. Kasacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei iš D. V. ( - ) 46,15 Lt (keturiasdešimt šešis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.