Byla 2-869/2013
Dėl bankroto bylos atsakovui UAB „LNTV“ iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „LNTV“ bei trečiųjų asmenų UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „LNTV“, civilinėje byloje Nr. B2-647-115/2013 pagal ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „LNTV“ iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „LNTV“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“. Paaiškino, kad 2007 m. spalio 10 d. ieškovas, UAB „Verantas“ ir atsakovas sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas ir UAB „Verantas“ įsipareigojo už 4 570 000 Lt įsigyti iš atsakovo negyvenamąsias patalpas. Pirkėjai sumokėjo sutartą sumą (po 2 285 000 Lt), tačiau atsakovas patalpų neperleido, o pinigų negrąžino. Ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovą dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo, nepateikė įrodymų, kad jos nėra, o tai pagrįstai leidžia manyti, jog atsakovas yra nemokus.

5Atsakovas UAB „LNTV“ atsiliepimu prašė teismo ieškinio pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad atsakovas yra moki bendrovė. Atsakovas turi 16 072 722 Lt vertės turto, pradelstų įsipareigojimų neturi. Įmonė tinkamai tvarko savo buhalterinę apskaitą. Be to, atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl ieškovas negali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Verantas“, ieškovas ir atsakovas 2007 m. spalio 10 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų pardavimo už 4 570 000 Lt, kurios pagrindu UAB „Verantas“ ir ieškovas įsipareigojo įsigyti, o atsakovas - parduoti, turtą. Pirkėjai atsakovui sumokėjo 4 570 000 Lt. Atsiradus galimybei sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas atsisakė. Atsakovas dėl to patyrė mažiausiai 3 070 000 Lt nuostolį negautų pajamų pavidalu, kadangi turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims už mažesnę kainą. Atsakovas įskaitė 3 070 000 Lt reikalavimą į ieškovo atsakovui pervestą 2 285 000 Lt sumą, ir ieškovas liko skolingas atsakovui 785 000 Lt. Atsakovas kreipėsi į ieškovo bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tačiau administratorius nereagavo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, vėliau 2012 m. kovo 20 d. nutartimi 2012 m. kovo 5 d. nutartį pasinaikino ir atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1345/2012, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį ir perdavė atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „LNTV“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“.

10Dėl ieškovo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui

11Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovas argumentu, jog ieškovas neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui. Teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012, pripažino, jog ieškovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neturi 785 000 Lt reikalavimo teisės į ieškovą, ir atmetė atsakovo reikalavimą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Apeliacinis teismas taipogi pažymėjo, kad yra nustatyta, jog BUAB „Verantas“ ir ieškovas sumokėjo atsakovui 2007 m. spalio 10 d. preliminarioje sutartyje numatytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą - 4 570 000 Lt, t.y. po 2 285 000 Lt. Apeliacinis teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės. Nors atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumas nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų turėjęs 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą, kurią būtų galėjęs įskaityti, kad įskaitymą būtų atlikęs dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus statusą, kuris suteikia procesinę teisę jam inicijuoti skolininko bankroto bylos iškėlimą.

12Dėl atsakovo ilgalaikio materialaus turto – žemės, vertės

13Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ar atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse įrašyti duomenys yra teisingi, t.y. ar jie atspindi tikrąją atsakovo turto vertę. Teismas konstatavo, kad atsakovo balanse apskaitomo nekilnojamojo turto – žemės, vertė neatitinka realios šio turto vertės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui priklauso ½ žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 107 000 Lt, taigi atsakovui priklausančios sklypo dalies vertė yra 53 500 Lt (107 000 Lt / 2), tačiau 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas žemės sklypo vertę nurodo esant 7 400 000 Lt. Siekdamas pagrįsti, kodėl balanse apskaitydamas žemės sklypą jo vertę nurodo ženkliai didesnę nei nustatyta masinio vertinimo būdu, atsakovas į bylą pateikė 2010 m. rugsėjo 10 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. DG100910 bei 2012 rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DG120806, parengtas to paties vertintojo. Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2012 m. spalio 4 d. išvadoje nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. DG120806 buvo parengta, o žemės sklypo vertinimas atliktas nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 5, 7, 9, 10 ir 14 p., Turto ir verslo vertinimo metodikos 37 ir 38 p. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes remtis atsakovo pateiktomis žemės sklypo vertinimo ataskaitomis nėra pagrindo, nes jos kelia pagrįstų abejonių dėl savo objektyvumo. Nors atsakovui buvo pasiūlyta atlikti pakartotinį žemės sklypo vertinimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančią vertinimo ataskaitą, šia jam suteikta teise atsakovas nepasinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė, kodėl 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaitydamas žemės sklypą jo vertę nurodo 7 400 000 Lt, todėl atsakovo apskaitytos žemės vertę laikė esant 53 500 Lt, ir atitinkamai viso ilgalaikio turto vertę – 57 332 Lt (53 500 Lt + 3 732 Lt).

14Dėl atsakovo trumpalaikio turto (per vienerius metus gautinų sumų) vertės

15Teismo vertinimu netiksli ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto, t.y. per vienerius metus gautinų sumų, vertė – 21 675 137 Lt. Minėta suma gaunama sudėjus atsakovo debitorių įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį iš minėtos sumos būtina išbraukti atsakovo 4 000 542 Lt reikalavimą į BUAB „Tradicija“. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo nurodomi skolininkai BUAB „Kontrastų biuras“ (25 000 Lt skola) ir BUAB „Alramsta“ (460 112 Lt skola) yra bankrutavusios įmonės, teismas padarė išvadą, kad šie atsakovo reikalavimai joms taip pat yra tikėtinai beverčiai. Teismas motyvavo, kad beviltiški debitoriniai įsiskolinimai, net jei yra pagrįsti atsakovo turimais dokumentais, negali būti įskaičiuoti į turto vertę vertinant atsakovo mokumą, priešingu atveju, būtų sudaromos sąlygos balanse apskaitant faktiškai beverčius debitorinius įsiskolinimus taip nepagrįstai didinant įmonės aktyvų vertę.

16Teismas taip pat iš trumpalaikio turto išbraukė ir tas debitorines skolas, dėl kurių teismuose vyksta ginčai, t.y. atsakovo reikalavimai UAB „Norfos mažmena“ (834 309,80 Lt), UAB „Palink“ (1 851 160 Lt), UAB „Robinta“ (1 672 210,19 Lt). Atkreipė dėmesį, jog atsakovo debitorinių reikalavimų buvimą minėtos įmonės neigia, o tą patvirtina tiek UAB „Norfos mažmena“ 2012 m. liepos 27 d. raštas, tiek BUAB „Palink“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštas, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012, kuriuo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš UAB „Robinta“ 1 672 210,19 Lt nuostolių.

17Kadangi ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, teismas iš atsakovo balanse apskaitomo trumpalaikio turto atėmė ir 785 000 Lt reikalavimą ieškovui.

18Teismas sprendė, kad iš atsakovo trumpalaikio turto vertės turėtų būti atimtas ir 7 596 160 Lt reikalavimas OOO „MS - kompany“, kuri minėtą sumą įsipareigojo atsakovui sumokėti pagal pareikalavimą 2012 m. sausio 10 d. paprastuoju vekseliu. Tokį sprendimą teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad minėta atsakovo reikalavimo teisė tikėtinai yra fiktyvi, o tą patvirtina aplinkybės, kad nebuvo pateikta jokių vekselio davėjo patikimumą bei galėjimą įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą patvirtinančių duomenų, taip pat nebuvo pateikta jokių atsakovo ir OOO „MS - kompany“ susitarimų, iš kurių būtų galima daryti betarpišką išvadą, kad OOO „MS - kompany“ galėjo kilti prievolė sumokėti 7 596 160 Lt dydžio baudą atsakovui, ar įrodymų apie OOO „MS - kompany“ prievolės atsakovui, kurios įvykdymas būtų užtikrintas minėtu vekseliu, egzistavimą.

19Teismas, remdamasis išdėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto, t.y. per vienerius metus gautinų sumų, reali vertė, atėmus iš jo nepagrįstai apskaitytas debitorines skolas, yra ne 21 675 137 Lt, bet 4 450 643,20 Lt. Taigi atsakovo balanse apskaitomas trumpalaikis turtas susideda iš UAB „Mr. Hoto“ 41 262 Lt ir UAB „Bordolina“ 4 409 381,20 Lt debitorinių įsiskolinimų.

20Dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos

21Teismas konstatavo, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse nurodo, jog jo skolos yra 9 720 649 Lt. Iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas yra pradelsęs vykdyti savo įsipareigojimus UAB „Finiens“ (204 188 Lt), BUAB „Tradicija“ (660 000 Lt) ir UAB „Norfos mažmena“ (204 558,86 Lt + 1 210 Lt). Taigi neabejotinai atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis yra 1 069 956,86 Lt, tačiau pagal bylos medžiagą galima teigti, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra aiškiai didesnė.

22Teismo nuomone atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų nepagrįstai neapskaitė 2 285 000 Lt dydžio BUAB „Verantas“ reikalavimo teisės. Byloje yra pateiktas 2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktas, sudarytas atsakovo, jo vienintelio akcininko UAB „Serneta“ ir BUAB „Verantas“, kuriuo konstatuota, kad ieškovo akcininkas perėmė iš UAB „Verantas“ 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą, vėliau ja padidins ieškovo įstatinį kapitalą ir ieškovas nebus laikomas skolingu savo akcininkui (t. 2, b. l. 222). Teismas šį sandorį vertino kaip fiktyvų, kadangi byloje nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, kurie betarpiškai patvirtintų, kad iš tiesų BUAB „Verantas“ pagal 2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktą buvo sumokėta 798 802,64 Eur.

23Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstai atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų neapskaitė ir 2 285 000 Lt skolos ieškovui BUAB „Balsių vystymo grupė“. Nors atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimo teise, tačiau, teismo vertinimu, nustatinėjant tikrąjį atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį buvo būtina atsižvelgti ir į ieškovo turtinį reikalavimą. Sprendžiant atsakovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ieškovo bankroto byloje buvo nustatyta, kad BUAB „Verantas“ ir ieškovas sumokėjo atsakovui 2007 m. spalio 10 d. preliminarioje sutartyje numatytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą - 4 570 000 Lt, t.y. po 2 285 000 Lt, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažino, kad BUAB „Verantas“ buvo skolingas 2 285 000 Lt, t.y. sumą, kurią pastaroji buvo sumokėjusi atsakovui remiantis 2007 m. spalio 10 d. preliminariąja sutartimi. Kadangi atsakovas neįrodė, jog būtų patyręs dėl ieškovo kaltės nuostolių, kad būtų grąžinęs ieškovui pastarojo sumokėtus 2 285 000 Lt, taip pat nebuvo pateikta daugiau jokių kitų įrodymų apie atsakovo 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisių į ieškovą buvimą, kurios būtų galėjusios būti užskaitytos, nėra priežasties, dėl kurios ieškovo reikalavimo teisė neturėtų būti priskaitoma prie atsakovo įsiskolinimų.

24Teismas, remdamasis išdėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai faktiškai yra 5 639 956,86 Lt.

25Teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija į atsakovo balansą įrašyto turto vertę (5 639 956,86 Lt ir 4 450 643,20 Lt). Taip pat pažymėjo, kad yra pagrįstų prielaidų abejoti ir minėta į atsakovo balansą įrašyta turto verte, nes reikalavimo teisės į UAB „Bordolina“ gali būti bevertės arba apskritai niekinės.

26Dėl pagrindų kelti atsakovui bankroto bylą

27Teismas motyvavo, kad nors atsakovas ūkinę veiklą vykdo, gauna pajamų (duomenys apie gaunamas pajamas netikslūs, prieštaringi), neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams, tačiau siekiant apsaugoti kreditorių interesus nuo didesnių nuostolių yra tikslinga atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad: atsakovo realiai turimo turto vertė yra itin maža, o pagrindinė turto masė yra ginčytino pobūdžio reikalavimo teises; atsakovas nevykdo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams; atsakovo finansinės veiklos vykdymo praktika, kai balanse sistemingai yra apskaitomas fiktyvus turtas (neegzistuojančios reikalavimo teisės), dalis įsiskolinimų galimai yra nurašomi tarpusavyje susijusių įmonių tariamais sandoriais (2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktas), kai tuo tarpu kitų asmenų finansiniai reikalavimai, atsiradę tuo pačiu pagrindu kaip ir tariamai nurašyti, yra neigiami ir nevykdomi, suponuoja, jog delsimas iškelti atsakovui bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad atsakovas vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamų, pažeistų esamų kreditorių interesus, kurie būtų priversti inicijuoti galimai ilgus ir brangius procesus dėl skolų išieškojimo arba apskritai negalėtų kreiptis dėl skolų išieškojimo neturėdami reikalavimo teisių pagrindžiančių dokumentų.

28III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

29Atsakovas UAB „LNTV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bankroto byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, ko pasekoje pažeidė Civilinio proceso kodekso įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo tariamos reikalavimo teisės į atsakovą, privalėjo atsižvelgti į atsakovo atliktą įskaitymą, kuris kaip vienašalis sandoris, yra galiojantis, nes nebuvo nuginčytas teisme, ir įrodo, jog ieškovas nėra atsakovo kreditorius. Tačiau teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir netinkamai vertindamas įrodymus priėmė nepagrįstą nutartį, kuri, remiantis Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., turėtų būti panaikinta.

30Teismas pripažino, jog atsakovas yra veiklą vykdanti ir pajamas gaunanti bendrovė, tačiau nepaisant šių išvadų, kurios akivaizdžiai įrodo, jog atsakovui bankroto byla negali būti keliama, skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Visiškai nepagrįstai vietoj to, kad būtų vadovavęsis atsakovo pateiktais galiojančiais ir nenuginčytais finansiniais dokumentais, rėmėsi nieko nepagrįstomis prielaidomis, kurių pagrindu, atsižvelgiant į bankroto procese vyraujantį reabilitacinį tikslą, atsakovui bankroto byla negalėjo būti iškelta. Atsakovas yra mokus subjektas, kadangi pagal atsakovo balanso duomenis, kurie yra teisėti ir nenuginčyti, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turimo turto vertės. Atsakovo mokumą paneigiančių neabejotinų faktų ir įrodymų bankroto byloje nebuvo pateikta.

31Atsižvelgiant į teisės normas, Lietuvos teismų suformuotą praktiką bei į tai, jog ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, teismas spręsdamas atsakovo mokumo klausimą bei siekdamas nustatyti atsakovui priklausančio turto realią rinkos vertę, turėjo vadovautis nenuginčyto atsakovo balanso duomenimis, kadangi būtent su jame nurodyto turto verte įstatymo leidėjas sieja įmonės mokumo klausimo nustatymą, bei konstatuoti, jog atsakovui priklausančio ilgalaikio turto vertė yra 7 403 732 Lt (7 400 000 Lt vertės žemės sklypas bei kitas atsakovo ilgalaikis turtas, kurio vertė 3 732 Lt), o jei vadovautis ne balansine žemės sklypo verte, o 2012 m. rugpjūčio 6 d. atliktu sklypo vertinimu, 7 203 732 Lt (7 200 000 Lt vertės žemės sklypas bei kitas atsakovo ilgalaikis turtas, kurio vertė 3 732 Lt). Tačiau teismui nesivadovavus atsakovo pateiktais dokumentais ir tinkamai tokių savo veiksmų nutartyje nemotyvavus, nors tokią pareigą Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. teismui numato, nepagrįstai buvo nustatyta ženkliai mažesnė ilgalaikio atsakovo turimo turto vertė, ko pasekoje buvo nepagrįstai konstatuotas atsakovo nemokumas. Dėl tokių nepagrįstų išvadų nutartis turėtų būti panaikinta, o atsakovas, atsižvelgiant į bankroto byloje esančių įrodymų visumą, pripažintas mokiu subjektu. Teismas, nustatydamas sklypo realią rinkos vertę nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nors į bankroto bylą buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie įrodo realią sklypo rinkos vertę. Nutartyje pats teismas pripažino, jog turto vertinimo priežiūros tarnybos pateikta išvada negali paneigti ataskaitoje nustatytos sklypo vertės, tačiau vis vien nepateikdamas aiškių motyvų nesivadovavo ataskaitoje pateikta sklypo verte.

32Atsakovo turimo trumpalaikio turto vertė yra apskaityta atsakovo balanse - 21 675 137 Lt, tačiau teismas savo iniciatyva modifikavo atsakovo balanso duomenis ir iš atsakovo apskaityto trumpalaikio turto išbraukė BUAB „Tradicija”, BUAB „Kontrastų biuras” bei BUAB „Alramsta” įsiskolinimus, motyvuodamas tuo, jog šių skolininkų įsiskolinimai yra beviltiški. Atsakovo įsitikinimu, tokie teismo veiksmai yra neteisingi. Skolų pripažinimas beviltiškomis yra teisiškai reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40, patvirtintose Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėse, kuriose yra numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skola, kad būtų pripažinta beviltiška. Šiuo konkrečiu atveju, teismas minėtu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai nesivadovavo ir remdamasis tik savo subjektyviais ir jokiais pagrįstais argumentais ar įrodymais neparemtais samprotavimais pripažino minėtų skolininkų skolas beviltiškomis. Atsakovo įsitikinimu, akivaizdu, jog teismas nepagrįstai nutartimi nusprendė iš atsakovo trumpalaikio turto išbraukti UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” skolas, o tai reiškia, jog teismas nepagrįstai nevertino 4 357 679,99 Lt atsakovo turimo reikalavimo sumos (bendras UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” skolų dydis) kaip atsakovo turto. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo jokios teisės iš atsakovo trumpalaikio turto vertės atimti 7 596 160 Lt reikalavimą OOO „MS - kompany”. Vekselis buvo išduotas kaip nuostolių (žalos) atlyginimas, todėl vekselyje nurodyta suma atsakovo finansiniuose dokumentuose turi būti apskaitoma prie pagautės, kuria pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei įmonės veiklai (10 verslo apskaitos standarto „Pajamos” 8 d.). Vekseliu įgytas reikalavimas buvo pagrįstas įrodymais ir nenuginčytas, todėl teismas privalėjo vekselyje nurodytą sumą vertinti kaip atsakovo turtą. Nutartyje teismas taip pat iškėlė abejones dėl atsakovo turimos reikalavimo teisės į UAB „Bordolina” egzistavimo ir dydžio. Pasak teismo, atsakovas ir UAB „Bordolina” yra potencialiai susiję asmenys, UAB „Bordolina” atsakovo skolininke tapo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties priėmimo, be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Bordolina”, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis patenkinti savo reikalavimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik prielaidomis ir savo išankstiniu nusistatymu. Dėl šios priežasties nutartyje teismo įvardintos abejonės dėl atsakovo galimybių atgauti įsiskolinimą iš UAB „Bordolina” yra teisiškai nereikšmingos, todėl atsakovo 4 409 81,20 Lt reikalavimo teisė į UAB „Bordolina” turėtų būti laikoma pagrįsta ir sudarančią dalį atsakovo trumpalaikio turto. Visų paminėtų skolininkų atžvilgiu atsakovas turi reikalavimo teises, kurios nėra nuginčytos teismine tvarka, todėl trumpalaikio atsakovo turto vertė turėtų būti laikoma ne 4 450 643,20 Lt, kaip nurodyta nutartyje, bet 21 675 137 Lt.

33Teismas nutartyje konstatavo, jog atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo terminus su UAB „Finiens”, o pradelsti įsipareigojimai UAB „Finiens” atžvilgiu sudaro 204 188 Lt sumą. Apeliantas nurodo, kad tokia teismo išvada yra neteisinga, kadangi 2012 m. lapkričio 27 d. atsakovas ir UAB „Finiens” sudarė susitarimą dėl skolos padengimo, kuriuo susitarė atidėti skolos grąžinimo terminus, t.y. pagal sudarytą susitarimą atsakovas 204 188 Lt įsiskolinimą įsipareigojo sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nutartyje teigiama, jog teismui akivaizdu, jog atsakovas yra pradelsęs vykdyti savo įsipareigojimus BUAB „Tradicija”. Tačiau apeliantas su tokia išvada nesutinka. Pažymi, jog atsakovas ne tik nelaikytinas pradelsusiu grąžinti BUAB „Tradicija” 660 000 Lt sumą, bet ir nelaikytinas BUAB „Tradicija” skolininku 660 000 Lt apimtyje. Nutartyje konstatuota, jog atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų nepagrįstai neapskaito 2 285 000 Lt dydžio BUAB „Verantas” reikalavimo teisės. Atsakovo įsitikinimu, atsakovo pateiktų įrodymų visetas įrodo, jog BUAB „Verantas” neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Pasak teismo, nepagrįstai atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų neapskaito ir 2 285 000 Lt skolos ieškovui. Tačiau atsakovas nesutinka ir su šia teismo nutarties dalimi. Pirmosios instancijos teismas bendrą 4 774 188 Lt sumą nepagrįstai įskaičiavo į pradelstus atsakovo įsipareigojimus, ko pasekoje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus juridinis asmuo.

34Atsakovo nuomone, tai, jog atsakovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas galimai su ieškovu susijęs asmuo, pagrįstai leidžia teigti, jog nebus užtikrintas skaidrus ir objektyvus atsakovo bankroto procesas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog bankroto bylą atsakovui inicijavo nesąžiningas subjektas, kuris galimai galėjo daryti įtaką teismui, kas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Dėl šios priežasties, atsakovo įsitikinimu, nutartis privalo būti panaikinta, tam, kad būtų užkirstas kelias ieškovo piktnaudžiavimui, o veiklą vykdantis ir pajamas gaunantis mokus atsakovas galėtų ir toliau tęsti savo veiklą.

35Tretysis asmuo UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, o nusprendus, kad bankroto byla iškelta pagrįstai, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtą administratorių ir vietoj paskirto UAB „Finresta“ UAB „LNTV“ administratoriumi paskirti UAB „Geraldis“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą nesant bankroto bylos iškėlimo sąlygų, t.y. kaip nurodyta nutartyje, atsakovui vykdant ūkinę veiklą, gaunant pajamas, neturint įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams.

36Tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, toje dalyje, kurioje UAB „LNTV“ administratoriumi paskirtas UAB „Finresta“ ir UAB „LNTV“ bankroto administratoriumi paskirti R. Š.

37Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodoma UAB „LNTV“ finansinės atskaitomybės dokumentuose. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto vertė (21 675 137 Lt) yra netiksli ir reali šio turto vertė yra 4 450 643,20 Lt. Teismas pagrįstai pripažino, kad faktiškai pradelsti atsakovo įsipareigojimai siekia 5 639 956,86 Lt. Taigi pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę įmonės turimo turto vertės, todėl galima laikyti, kad atsakovas yra nemokus.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

40Sisteminė Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų - ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tuomet, kai atsakovas ginčija vieno ar kelių kreditorių nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-743/2011).

41Taigi, nors pagal teismų praktiką, bankroto byla įmonei gali būti iškelta tik išimtiniais atvejais, kai nelieka abejonių, kad įmonė nebegalės veikti kaip rinkos dalyvis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovas ūkinę veiklą vykdo, gauna pajamų, neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams, tačiau siekiant apsaugoti kreditorių interesus nuo didesnių nuostolių, atsakovui keltina bankroto byla.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra veikianti ir pajamas gaunanti įmonė, bei į tai, jog pagal atsakovo balanso duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai galimai neviršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turimo turto vertės, o šie faktai nėra akivaizdžiai nuginčyti, pirmosios instancijos teismas negalėjo prioriteto taikyti išimtinai likvidaciniam tikslui, o turėjo suteikti galimybę atsakovui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pagrįsti neginčijamais įrodymais abejones keliančias bylos aplinkybes.

43Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto bylą iškėlė remdamasis ta aplinkybe, jog būtina apsaugoti kitų atsakovo kreditorių interesus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, vienintelis kreditorius, reiškiantis pretenzijas atsakovui yra ieškovas, kuris yra bankrutuojanti įmonė. Tuo tarpu kiti atsakovo kreditoriai (UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Norfos mažmena“ ir kt.) nekelia klausimo dėl atsakovo nemokumo ir derybų būdu toliau tęsia bendradarbiavimą ir nėra suinteresuoti atsakovo bankrotu. Į bylą yra pateiktas 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susitarimas dėl termino pratęsimo, kuriuo atsakovui pratęstas terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 3 500 211 Lt skolai grąžinti. Šios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, kadangi atsakovo bankroto byla turėtų būti siekiama išsaugoti visų kreditorių interesus ir jų buvimą verslo rinkoje. Tačiau iškėlus atsakovui bankroto bylą, realiai būtų patenkinami tik bankrutuojančios įmonės (ieškovo), kuri bus likviduota (įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-232-267/2013, BUAB „Balsių vystymo grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto), interesai.

44Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš į bylą pateiktų 2013 m. sausio 18 d. UAB „Norfos mažmena“ rašto, iš kurio matyti, kad atsisakoma nuo 186 537,73 Lt skolos ir 18 020,13 Lt palūkanų išieškojimo vykdymo procese, taip pat iš 2012 m. lapkričio 27 d. susitarimo dėl skolos padengimo su UAB „Finiens“, kuriuo atsakovui pratęstas terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 204 188 Lt skolai grąžinti, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma yra gerokai sumažėjusi.

45Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis pariteto principu iš atsakovo trumpalaikio turto išbraukė atsakovo reikalavimus UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu, dėl kurių šiuo metu vyksta ginčai teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog remiantis Audito ir apskaitos tarnybos patvirtinto 18 verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai” 24 p. finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tada, kai įmonė gauna arba įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo bei šiuo metu nėra paneigta atsakovo teisė įgyti pinigus iš UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta”. Aplinkybė, jog tarp atsakovo ir minėtų subjektų vyksta teisminiai ginčai, taip pat savaime nereiškia, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu. Kadangi ginčai kol kas dar nėra išspręsti ir nėra priimta įsiteisėjusių teismų sprendimų, akivaizdu, jog atsakovo turimos teisės nėra paneigtos, o tai reiškia, jog atsakovo reikalavimai UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu į atsakovo balansą įtraukti pagrįstai ir pirmosios instancijos teismas negalėjo savo nuožiūra atsakovo turimų reikalavimų išbraukti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012 buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš UAB „Robinta” 1 672 210,19 Lt nuostolių, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną šis sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl teismas negalėjo juo vadovaudamasis išbraukti iš atsakovo trumpalaikio turto paminėtos sumos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad yra priimtas atsakovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo.

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atėmė ir 7 596 160 Lt sumą iš atsakovo trumpalaikio turto vertės, motyvuodamas tuo, jog nebuvo pateikta jokio vekselio davėjo patikimumą bei galėjimą įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą patvirtinančių duomenų. Teismas tik priimdamas skundžiamą nutartį iškėlė klausimą dėl minėtų dokumentų, iš kurių būtų galima daryti betarpišką išvadą dėl reikalavimo teisės turėjimo, būtinybės, o šių dokumentų nepateikimą bankroto byloje nepagrįstai vertino atsakovo nenaudai. Pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl OOO „MS - kompany” patikimumo ir galimybių atsiskaityti, teismas galėjo pareikalauti papildomų įrodymų ir paaiškinimų, tačiau teismui neišnaudojus savo procesinių teisių, įtvirtintų Įmonių bankroto įstatymo 9 str., buvo užkirstas kelias atsakovui pateikti teismui paaiškinimus dėl teismui kilusių klausimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovo reikalavimo teisė į OOO „MS - kompany” tikėtinai yra fiktyvi, tačiau tokios savo subjektyvios nuomonės nepagrindė jokiais pagrįstais argumentais ir įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

47Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas galimai neturės galimybių susigrąžinti skolą iš UAB „Bardolina“, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-6044-115/2012 dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Bardolina“, tačiau dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, todėl spręsti, kad atsakovas neturės galimybės susigrąžinti skolą iš UAB „Bardolina“ šiuo metu dar nėra pagrindo.

48Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumu kurie gali būti išspęsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 609/2010; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 2-887/2008; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666/2012). Tačiau šiuo konkrečiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra veiklą vykdantis subjektas, atsakovui bankroto byla buvo iškeliama remiantis prielaidomis ir tikimybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau cituojamą teismų praktiką, pagal kurią, esant abejonėms, bankroto byla negali būti keliama, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui turėjus bent menkiausių abejonių dėl atsakovo nemokumo, atsakovui bankroto byla negalėjo būti iškelta.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, neatskleidė bylos esmės dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 330 str., Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi tinkamai įvertinti atsakovo pateiktus Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d. nurodytus dokumentus, kartu atsižvelgdamas į apelianto finansinių sunkumų pobūdį (ilgalaikiai ar trumpalaikiai) bei veiklos perspektyvas.

50Atsakovui neiškėlus bankroto bylos nėra pagrindo nagrinėti atskirųjų skundų dėl bankroto administratoriaus paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismas nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose bei atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytų argumentų.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškinio... 5. Atsakovas UAB „LNTV“ atsiliepimu prašė teismo ieškinio pareiškimą... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto... 10. Dėl ieškovo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui... 11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovas argumentu, jog ieškovas... 12. Dėl atsakovo ilgalaikio materialaus turto – žemės, vertės... 13. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ar atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d.... 14. Dėl atsakovo trumpalaikio turto (per vienerius metus gautinų sumų) vertės... 15. Teismo vertinimu netiksli ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaityto... 16. Teismas taip pat iš trumpalaikio turto išbraukė ir tas debitorines skolas,... 17. Kadangi ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje nebuvo... 18. Teismas sprendė, kad iš atsakovo trumpalaikio turto vertės turėtų būti... 19. Teismas, remdamasis išdėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio... 20. Dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos... 21. Teismas konstatavo, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse nurodo, jog... 22. Teismo nuomone atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų nepagrįstai... 23. Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstai atsakovas prie pradelstų... 24. Teismas, remdamasis išdėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo pradelsti... 25. Teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog atsakovo pradelsti... 26. Dėl pagrindų kelti atsakovui bankroto bylą... 27. Teismas motyvavo, kad nors atsakovas ūkinę veiklą vykdo, gauna pajamų... 28. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 29. Atsakovas UAB „LNTV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 30. Teismas pripažino, jog atsakovas yra veiklą vykdanti ir pajamas gaunanti... 31. Atsižvelgiant į teisės normas, Lietuvos teismų suformuotą praktiką bei į... 32. Atsakovo turimo trumpalaikio turto vertė yra apskaityta atsakovo balanse - 21... 33. Teismas nutartyje konstatavo, jog atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo... 34. Atsakovo nuomone, tai, jog atsakovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas... 35. Tretysis asmuo UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 36. Tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo... 37. Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepimu į atskiruosius skundus... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 40. Sisteminė Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso... 41. Taigi, nors pagal teismų praktiką, bankroto byla įmonei gali būti iškelta... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pats pirmosios... 43. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto bylą... 44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš į bylą pateiktų... 45. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis pariteto principu iš atsakovo... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo,... 48. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bankroto byla įmonei turi... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 50. Atsakovui neiškėlus bankroto bylos nėra pagrindo nagrinėti atskirųjų... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir...