Byla eA-3294-624/2017
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) per teismo nustatytą terminą pareiškėjai L. M. pakeisti Lietuvos Respublikos pasą pavarde ,,M.“.

6Paaiškino, kad atsakovas, pasibaigus pareiškėjos Lietuvos Respublikos paso galiojimo, kuriame įrašyta pavardė M., terminui, nepagrįstai atsisakė išduoti naują Lietuvos Respublikos pasą, kuriame pareiškėjos pavardė būtų įrašyta analogiškai – M.. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl paso pakeitimo, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad pasas būtų pakeistas pagal galiojančius jos tapatybės dokumentų duomenis, nurodant pavardę M.. Atsakovas atsisakė priimti prašymą ir priimti sprendimą dėl paso keitimo. Atsakovo darbuotoja paaiškino, kad pasas ir asmens tapatybės kortelė su nelietuviškais rašmenimis negali būti išduota. Prašymas pakeisti pasą nustatyta tvarka nebuvo priimtas motyvuojant tuo, kad kompiuterinėje programoje nėra nelietuviškų raidžių ir nėra galimybių suvesti duomenų į prašymo formą. Atsakovas nurodė privalomą sąlygą, kurios neišpildžius, klausimas dėl paso ir tapatybės kortelės nebus sprendžiamas. Atsakovo rašte išdėstytas siūlymas kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl pavardės „ištaisymo“ iš tikrųjų yra valstybės institucijos nustatyta priverstinė sąlyga, neatitinkanti pareiškėjos valios. Atsakovas sudarė situaciją, kad jeigu pareiškėja neištaisys savo pavardės prieš savo valią, atsakovas nepakeis paso ir tapatybės kortelės, pasibaigus jų galiojimo terminui. Pabrėžė, kad 2016 metų lapkričio mėnesį baigiasi tapatybę patvirtinančių dokumentų galiojimas, todėl šio klausimo sprendimas skubos tvarka ypač aktualus. Nepakeitus tapatybę patvirtinančių dokumentų laiku ar priverstinai pakeitus pavardę neabejotinai bus patirti dideli nepatogumai, turtinė ir neturtinė žala. Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Nuo 2006 m. spalio mėnesio pabaigos iki šiol pareiškėja turi galiojantį pasą ir asmens tapatybės kortelę. Per dešimties metų laikotarpį pavardė M., kuri nurodyta Lietuvos Respublikos pase ir Asmens tapatybės kortelėje, buvo naudojami Nekilnojamojo turto ir kituose registruose, įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, gyvenant tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Tuo pagrindu pareiškėjai buvo išduoti kiti dokumentai (pavyzdžiui vairuotojo pažymėjimas su tikrąją pavarde). Pareiškėjos artimieji giminaičiai, draugai, pažįstami, kolegos darbovietėse, pedagogai vaikų ugdymosi įstaigose Didžiojoje Britanijoje žino pareiškėją tik M. pavarde. Trijų vaikų pavardės tokios pat kaip pareiškėjos ir jos sutuoktinio M.. Dažnai keliaujant su šeima ir būnant dvejose šalyse (tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje) net ir lėktuvo bilietą svarbu gauti M. pavarde. Taip pat nurodė, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos per šį laikotarpį nė karto nenurodė, kad pareiškėjos pavardėje, tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose yra taisytinų klaidų, neiniciavo šių klaidų taisymo, neginčijo duomenų registruose ir kituose dokumentuose. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje. Neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neabejotinai atsakovo veiksmai (neveikimas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui. Vadovavosi Konstitucijos 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakovas galėjo atsisakyti spręsti klausimą dėl paso keitimo tik teisės aktuose numatytu pagrindu. Šioje byloje ginčas kilęs tik dėl paso pakeitimo, o ne dėl naujo paso išdavimo. Aprašo nuostatos nenumato galimybės atsakovui atsisakyti priimti prašymą ir dokumentus, taip pat atsisakyti spręsti paso ar asmens tapatybės kortelės keitimo klausimą dėl to, kad galiojančiame pase yra nelietuviškų rašmenų.

7Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad pasas ir asmens tapatybės kortelė pareiškėjai buvo išduoti vadovaujantis 2006 metais galiojusiais teisės aktais. Tuo metu ginčo situaciją reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinta Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 513 patvirtinta Asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarka, kurių 3 punkte nurodyta, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase duomenys apie pilietį: vardas (vardai), pavardė ir kita, įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenis (minimu atveju asmens duomenys šioje bazėje įrašyti pagal santuokos sudarymo įrašą), todėl yra buvę atvejų, kai asmens tapatybės kortelėje, pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė buvo įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 20-S-122056 (1.16K) buvo informuota, kad gali kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl pavardės ištaisymo (perrašymo lietuviškais rašmenimis) santuokos akte). Pabrėžė, kad siekiant ateityje išvengti panašių klaidų, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (15/2-7)10K-29040 kreipėsi į teritorinių policijos įstaigų migracijos tarnybas, prašydamas užtikrinti, jog asmens tapatybės kortelėse ir pasuose piliečių vardai ir pavardės būtų įrašomi lietuviškais rašmenimis. Kauno AVPK Migracijos skyriaus darbuotojai, priimdami asmenų prašymus išduoti arba pakeisti asmens dokumentus, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais šių dokumentų išdavimą (keitimą), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 patvirtintu Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei kitais teisės aktais. Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, vadovaujamasi Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ir kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba ir ši nuostata yra taikoma visiems be išimties piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių, todėl asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ ir Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodyta, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos L. M. skundą patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai L. M. pakeisti Lietuvos Respublikos pasą, jos pavardę įrašant ,,M.“.

11Teismas nustatė, kad pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 19 d. užregistravo santuoką su Anglijos piliečiu M. G. M.. 2006 m. rugpjūčio 21 d. jai buvo išduotas santuokos liudijimas, kuriame pavardė nurodyta – M.. Išdavus santuokos liudijimą pareiškėjos duomenys buvo įrašyti į Gyventojų registrą – jos pasirinkta pavardė po santuokos įregistravimo oficialiame registre nurodyta – M.. 2006 m. spalio 30 d. pareiškėjai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, kuriame nurodyta pavardė – M.. 2006 m. lapkričio 3 d. taip pat buvo išduota asmens tapatybės kortelė, kurioje nurodyta pavardė M.. 2016 m. liepos 20 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kadangi senųjų baigiasi galiojimo terminas. Institucija atsisakė nustatyta tvarka priimti prašymą dėl paso, kurio galiojimo terminas baigėsi, pakeitimo. Pareiškėjos teigimu, jai buvo paaiškinta, kad pasas ir asmens tapatybės kortelės negali išduoti nes jos pavardėje yra nelietuviškų rašmenų ir reikia ištaisyti pavardę lietuviškais rašmenimis. 2016 m. liepos 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl prašymo pakeisti pasą priėmimo. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 20 d. atsiuntė pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 20-S-122056, kuriame nurodė, kad tik ištaisius pavardę bus sprendžiamas klausimas dėl asmens dokumentų keitimo.

12Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 6 dalies 4 punkto, 7 straipsnio 4 punkto nuostatomis. Teismui pateikti duomenys patvirtino (dėl to nėra ginčo ir tarp šalių), kad pareiškėjai išduotas santuokos liudijimas, kuriame nurodyta pareiškėjos pavardė po santuokos – M., pareiškėjai tokia pačia pavarde 2006 metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas bei asmens tapatybės kartelė. Gyventojų registro duomenys taip pat patvirtino, jog šiame registre pareiškėja įrašyta M. pavarde.

13Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą bei 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2004 metų bylą Juta Mentzen (taip pat žinoma kaip Mencena) prieš Latviją.

14Ginčo kontekste, atsižvelgiant į visas pareiškėjos ir jos atstovo nurodytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, jog ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiškėjai bus sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio bei vaikų pavardes, į tai, kad pareiškėjos pavardė jau 2006 metais išduotuose oficialiuose dokumentuose ir Gyventojų registre įrašyta ,,M.“, teismas darė išvadą, jog atmetant skundą bus nepagrįstai suvaržytos ir apribotos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Iš to sekė išvada, kad šioje administracinėje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos (kuri nėra gausi sprendžiamu klausimu) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjai išduoti Lietuvos Respublikos pasą (galimai ir asmens tapatybės kortelę) pareiškėjos pavardėje naudoti lotyniškąjį rašmenį „w, x“ (ABTĮ 4 str. 7 d.). Tokia teismo išvada paremta ir tuo, kad Gyventojų registrų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w, x“. Pareiškėjos atveju atsisakius tai padaryti pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija (vieno asmens atveju įrašius lotyniškus rašmenis asmens dokumente, kitu atveju – atsisakius tai padaryti).

15III.

16Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Remiasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 14/98 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu, Įstatymo 5 straipsniu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. S1-336(1.7), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 397, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006, 2013 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu byloje Nr. C-391/09.

18Nurodo, kad teisinio reguliavimo ir įtvirtintų teisės normų, kurie leistų įrašyti Lietuvos Respublikos pilietės L. M. pase nelietuviškais rašmenimis pavardę „M.“, šiai dienai Lietuvoje nėra. Galiojantys teisės aktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, kurie reglamentuoja asmens tapatybės kortelėje ir pase vardą ir pavardę įrašyti lietuviškais rašmenimis, nepakeisti ir nėra paskelbti negaliojančiais.

19Mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir ydingas teismų praktikai, kurioje yra aptarta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašant asmenų duomenis, pasitaiko klaidų.

20Pareiškėja L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai bus sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio bei vaikų pavardes, į tai, kad pareiškėjos pavardė jau 2006 metais išduotuose oficialiuose dokumentuose ir Gyventojų registre įrašyta „M.“. Teigia, kad tenkinus apeliacinį skundą, butų pažeisti ne tik teisiniai lūkesčiai, bet ir teismų bei santykių stabilumas. Lietuvos valstybė ir jos institucijos per šį 10 metų laikotarpį nė karto nenurodė, kad pareiškėjos pavardėje, tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose yra taisytinų klaidų, neiniciavo šių klaidų taisymo, neginčijo duomenų registruose ir kituose dokumentuose.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos L. M. prašymo įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą pavarde ,,M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką su Didžiosios Britanijos piliečiu M. G. M.. 2006 m. rugpjūčio 21 d. jai buvo išduotas santuokos liudijimas, kuriame jos pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („M.“). 2006 m. spalio 30 d. išduotame Lietuvos Respublikos pase, taip pat 2006 m. lapkričio 3 d. išduotoje Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje pareiškėjos pavardė taip pat buvo įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („M.“). Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. liepos 20 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Kėdainių grupę, kuri atsisakė nustatyta tvarka priimti prašymą dėl paso pakeitimo bei žodžiu paaiškino, kad paso ir asmens tapatybės kortelės negali išduoti, nes pavardėje yra nelietuviškų rašmenų ir reikia ištaisyti pavardę lietuviškais rašmenimis. 2016 m. liepos 21 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti informaciją, kodėl ji negali pateikti dokumentų Lietuvos Respublikos pasui pasikeisti su pavarde „M.“. Atsakydamas į šį prašymą Kauno AVPK Migracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 20-S-122056 (1.16K) nurodė, kad pareiškėjos pavardėje „M.“ yra nelietuviškų rašmenų (x, w), todėl siūlo jai kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl pavardės ištaisymo (perrašymo) civilinės būklės akto įrašą patvirtinančiame dokumente (santuokos akto įraše) lietuviškais rašmenimis. Tik kai Gyventojų registre jos pavardė bus ištaisyta (perrašyta lietuviškais rašmenimis), bus sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos paso ir / ar asmens tapatybės kortelės keitimo.

26Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai pakeisti Lietuvos Respublikos pasą, jos pavardę įrašant ,,M.“. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, jog Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), bei tai, kad pareiškėjai bus sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio bei vaikų pavardes, į tai, kad pareiškėjos pavardė jau 2006 metais išduotuose oficialiuose dokumentuose ir Gyventojų registre įrašyta ,,M.“.

27Atsakovas Kauno AVPK, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos pase vardą ar pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis.

28Asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, šių asmens dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis reglamentuoja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, kurio 5 straipsnis, be kita ko, nustato: asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 1 d.); pase taip pat įrašoma piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas) (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 2 d.); be 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma: 1) išdavimo data; 2) išdavusios įstaigos pavadinimas; 3) galiojimo data; 4) numeris (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 4 d.); duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d.).

29Taigi, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad: duomenys apie pilietį asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis lietuviškais rašmenimis; aiškiai išskirta dalis šių duomenų, t. y. piliečio vardas (vardai) ir pavardė, įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

30Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Šio įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio asmenvardžių rašymą, 1 ir 2 dalys nustato, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

31Teisės aktas, ginčijamo sprendimo priėmimo ir šiuo metu, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“; įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra priimtas; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ patvirtintų Rašybos ir skyrybos nuostatų 3.2 punkte (2013 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. N-11(147) redakcija) nurodoma, kad asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.

32Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nustatyta tokia vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarka: 1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). 3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. 4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

33Sprendžiamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo, kasacine tvarka nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje ieškovas prašė įpareigoti policijos komisariatą išduodamame jam naujame Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę rašyti jo gimtąja kalba, ištyręs vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu konstatavo, kad jis neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo: „< ...> Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. <...> Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. <...> Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. <...> Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. <...>.“.

34Išnagrinėjęs Seimo prašymą išaiškinti minėto 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatą „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatą „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai, Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad „<...> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. <...>.“. Šiame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad „ <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad jo nutarimas yra vientisas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ yra susijusios ir aiškintinos kartu. Minėtos doktrininės nuostatos, kurias prašoma išaiškinti, suponuoja, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti įrašyti valstybine kalba ir kad tik asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. <...> Visuotinai žinoma, kad pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys (pirmiausia asmens vardas ir pavardė), esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms (kuriose, beje, dažnai vartojama ne tik valstybinė (oficialioji) kalba) dėti. Tai būdinga ir Lietuvos Respublikos piliečio pasui. Pažymėtina, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Kartu pažymėtina, kad asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Minėtais atvejais nebūtų pagrindo teigti, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, būtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba. Taigi įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. <...>.“.

35Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: pagal galiojantį teisinį reglamentavimą piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis; įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

36Taigi, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjai, jos pavardę įrašant „M.“, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.

37Kita vertus, kaip matyti iš oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

38Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

39Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą Carlos Garcia Avello byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

40Runevič-Vardyn ir Wardyn byloje Teisingumo Teismas išaiškino, kad nacionalinės institucijos, sprendžiančios klausimus dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Pasak Teismo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti atitinkama nacionalinė institucija. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, atitinkama nacionalinė institucija taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

41Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

42Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

43Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

44Iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja ir grindžia savo reikalavimą jos pavardę pase įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma: 2006 m. rugpjūčio 21 d. jai buvo išduotas santuokos liudijimas, 2006 m. spalio 30 d. – Lietuvos Respublikos pasas, o 2006 m. lapkričio 3 d. – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, kuriuose pareiškėjos pavardė užrašyta naudojant „x“ ir „w“ raides, išlaikant originalią asmenvardžio rašybą – „L. M.“. Taip pareiškėjos pavardė užrašyta ir 2016 m. vasario 4 d. Didžiojoje Britanijoje išduotame vairuotojo pažymėjime, tokia pavardės rašyba sutampa su pareiškėjos sutuoktinio (M. G. M.) bei vaikų (O. M. M., H. M., R. M.) pavardės rašyba. Taip pat, pareiškėjos teigimu, jos pavardė M. buvo naudojama nekilnojamojo turto ir kituose registruose, įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjos artimieji giminaičiai, draugai, kolegos darbovietėse, pedagogai vaikų ugdymosi įstaigose Didžiojoje Britanijoje ją identifikuoja M. pavarde. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti pareiškėjai įrodžius, kad atsisakymas įrašyti jos pavardę pase ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, pažeidžia jos teisę į privatų ir šeimos gyvenimą.

45Įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų, vykdydami teisingumą teismai remiasi implicitiškai nustatytu eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiu ir pratęsiančiu teisiniu reguliavimu – teismas neturi teisės atsisakyti išspręsti ginčą motyvuodamas vien įstatyme nustatyto eksplicitinio reguliavimo nebuvimu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

46Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

47Pareiškėjos pageidavimas, kad Lietuvos Respublikos pase jos pavardė („M.“) būtų įrašyta naudojant „x“ ir „w“ nelietuviškas raides, nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą). Aplinkybė, kad anksčiau pareiškėjai išduotuose Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje jos pavardė buvo įrašyta naudojant raides „x“ ir „w“, taip pat patvirtina, kad tokių rašmenų naudojimas Lietuvos Respublikos pase nėra neįmanomas ar itin sunkiai įgyvendinamas dėl techninių priežasčių.

48Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos teisės gali būti ginamos jos reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą L. M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („M.“), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra atitinkamai keičiamas (ABTĮ 147 str.).

49Taip pat pažymėtina, kad iš esmės tokios teisės aktų, reglamentuojančių vardo ar pavardės rašymą Lietuvos Respublikos pase, aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo nagrinėtose panašiose administracinėse bylose (pvz., 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2176-662/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2823-492/2017), nukrypti nuo šios praktikos nėra pagrindo.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

52Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį dėl reikalavimų išsprendimo išdėstant taip:

53„Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti iš dalies.

54Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti Lietuvos Respublikos pasą L. M., užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis bei kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („M.“).

55Kitoje dalyje L. M. skundo netenkinti.“

56Nutartis neskundžiama.

57

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 6. Paaiškino, kad atsakovas, pasibaigus pareiškėjos Lietuvos Respublikos paso... 7. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą... 8. Nurodė, kad pasas ir asmens tapatybės kortelė pareiškėjai buvo išduoti... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 19 d. užregistravo... 12. Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2... 13. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio... 14. Ginčo kontekste, atsižvelgiant į visas pareiškėjos ir jos atstovo... 15. III.... 16. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 17. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė... 18. Nurodo, kad teisinio reguliavimo ir įtvirtintų teisės normų, kurie leistų... 19. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir ydingas teismų praktikai,... 20. Pareiškėja L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą... 21. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pilnai ir visapusiškai... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos L.... 25. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką... 26. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino ir... 27. Atsakovas Kauno AVPK, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo... 28. Asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, šių asmens dokumentų... 29. Taigi, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas expressis verbis... 30. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad... 31. Teisės aktas, ginčijamo sprendimo priėmimo ir šiuo metu, reglamentuojantis... 32. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime... 33. Sprendžiamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas... 34. Išnagrinėjęs Seimo prašymą išaiškinti minėto 1999 m. spalio 21 d.... 35. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: pagal... 36. Taigi, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5... 37. Kita vertus, kaip matyti iš oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucijai... 38. Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas... 39. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų... 40. Runevič-Vardyn ir Wardyn byloje Teisingumo Teismas išaiškino, kad... 41. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad... 42. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos... 43. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21... 44. Iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja ir grindžia savo... 45. Įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų, vykdydami... 46. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu... 47. Pareiškėjos pageidavimas, kad Lietuvos Respublikos pase jos pavardė 48. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos... 49. Taip pat pažymėtina, kad iš esmės tokios teisės aktų, reglamentuojančių... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144... 51. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą... 52. Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d.... 53. „Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti iš dalies.... 54. Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą... 55. Kitoje dalyje L. M. skundo netenkinti.“... 56. Nutartis neskundžiama.... 57. ...