Byla 2A-971/2014
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ir atsakovės A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2628-603/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui A. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. P. 2012-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės A. S. priteisti 290 000 Lt skolą, 40 768,77 Lt palūkanų, mokėtinų už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2010-02-01 atsakovė išrašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2010-03-30 sumokėti ieškovui 390 000 Lt. Atsakovė tik 2011-06-28, t. y. praleidusi vekselio apmokėjimo terminą, dviem pavedimais po 50 000 Lt sumokėjo ieškovui 100 000 Lt, tačiau likusi suma nesumokėta iki šiol. Teigė, jog atsakovės išrašytas vekselis atitinka visus įstatymų numatytus paprastajam neprotestuotinam vekseliui keliamus reikalavimus (rekvizitus), pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatas yra laikomas vertybiniu popieriumi, kuriuo atsakovė be jokių išlygų įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, todėl 290 000 Lt suma yra priteistina iš atsakovės. Remdamasis minėto įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas prašė teismo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2010-03-30 iki prašymo dėl teismo įsakymo pareiškimo dienos – 40 768,77 Lt.

6Atsakovė A. S. priešieškiniu ieškovui A. P. prašė 2010-02-01 vekselį pripažinti negaliojančiu ir atmesti ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Nurodė, kad 2009-12-24 pirkimo–pardavimo sutartimi už 660 000 Lt iš ieškovo buvusios sutuoktinės L. P., su kuria jis iki šiol kartu gyvena, įmonės įsigijo butą, esantį ( - ). Šalys susitarė, kad už šį turtą atsiskaitoma tokia tvarka: 10 000 Lt grynais pinigais sumokama prieš pasirašant šią sutartį, o likusi 650 000 Lt suma sumokama iki 2010-03-01. Teigė, jog tarp jos, ieškovo ir ieškovo sutuoktinės bei individualios įmonės savininkės L. P. buvo sudarytas ir žodinis susitarimas dėl papildomų 140 000 Lt sumokėjimo jiems tiesiogiai, nes sutarta tikroji šio buto kaina buvo 800 000 Lt. Taigi, atsakovės teigimu, iš šio sandorio ieškovas A. P. ir L. P. norėjo gauti sau asmeninės turtinės naudos, nes parduodamas nekilnojamasis turtas, kaip minėta, priklausė juridiniam asmeniui, tai yra L. P. įmonei. Teigė, kad siekiant užtikrinti jos įsipareigojimų pagal šiuos susitarimus tinkamą įvykdymą, ieškovo A. P. iniciatyva 2010-02-01 buvo pasirašytas ginčo vekselis, kuriuo ji įsipareigojo ieškovui sumokėti 390 000 Lt sumą.

7Atsakovė tvirtino, ginčo vekselis buvo išgautas piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu ir pasinaudojant geranoriškumu, nes visus savo prisiimtus įsipareigojimus planavo vykdyti sąžiningai, laiku, todėl jį pasirašė kaip garantiją net neįtardama, kad tai kada nors bus nesąžiningai panaudota jos nenaudai. Pažymėjo, kad iki šios sutarties sudarymo nei su L. P. ar jos individualia įmone, nei su A. P., kuris dalyvavo derybose dėl buto pirkimo–pardavimo sąlygų, kainos bei atsiskaitymo tvarkos, o taip pat ginčo vekselio išdavimo metu, – nesiejo jokie teisiniai santykiai, o buto ( - ) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai ieškovo iniciatyva, kuris siekė kuo skubiau parduoti nekilnojamąjį turtą dėl turimų finansinių įsipareigojimų.

8Atsakovė nurodė, jog vykdydama 2009-12-24 pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjui L. P. įmonei 2010-02-01 sumokėjo 250 000 Lt grynais pinigais į įmonės kasą bei 2010-02-04 pavedimu į įmonės sąskaitą – 400 000 Lt. Teigė, jog vykdydama žodinį susitarimą, iš karto po sutarties sudarymo jiems grynais pinigais sumokėjo 10 000 Lt, nuo 2010-02-01 iki 2011-06-28 taip pat grynais pinigais sumokėjo 30 000 Lt, mokėdama įvairiomis dalimis, o 2011-06-28 pavedimu į A. P. asmeninę sąskaitą pervedė 100 000 Lt. Atsakovės teigimu, tokiu būdu ji sumokėjo ieškovui A. P. bei L. P. įmonei 800 000 Lt, visiškai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį bei žodinį susitarimą, tačiau, nepaisant to, ieškovas A. P. ginčo vekselio jai negrąžino.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį patenkino iš dalies ir jam iš atsakovės A. S. priteisė 150 000 Lt skolą, 14 874,91 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį bei atsakovės priešieškinį atmetė.

11Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog atsakovė A. S. 2010-02-01 išdavė ieškovui A. P. 390 000 Lt paprastąjį vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2010-03-30; tarp atsakovės A. S. ir L. P. įmonės 2009-12-24 buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė nuosavybės teise įsigijo 81,91 kv. m butą, esantį ( - ) už 660 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt pardavėjas (L. P. įmonė) gavo sudarant sutartį grynais, o 650 000 Lt pirkėja (atsakovė A. S.) įsipareigojo sumokėti iki 2010-03-01; šalių teigimu, žodžiu buvo susitarta, kad buto kaina yra 800 000 Lt. Taigi teismas nustatė, kad pagal minėtą sutartį atsakovė A. S. 2010-02-01 sumokėjo L. P. įmonei 250 000 Lt grynais, o 2010-02-04 – 400 000 Lt pavedimu, gavusi kreditą iš banko (pinigų paėmimo kvitas, mokėjimo pavedimo nurodymas), taip pat ieškovui sumokėjo 100 000 Lt mokėjimo pavedimais 2011-06-28.

12Vadovaudamasis ĮPVĮ nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad šiuo atveju ieškovas A. P. dėl vykdomojo įrašo per nustatytą terminą nesikreipė, todėl 2010-02-01 A. S. išduotas 390 000 Lt paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, o ieškovas neteko teisės reikalauti, kad šis būtų apmokėtas ne ginčo tvarka. Tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia ieškovo teisės reikalauti priteisti skolą pagal vekselį, o vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Todėl ginčas turi būti sprendžiamas pagal CK normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, o vekselis vertintinas kaip paskolos suteikimą / gavimą patvirtinančiu dokumentu (CK 6.878 str., 6.871 str. 1 d., 3 d., 6.873 str.).

13Teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas A. P. paskolino atsakovei A. S. 250 000 Lt. Tokią išvadą grindė ieškovo paaiškinimais, jog jis faktiškai 250 000 Lt sumą įmokėjo į L. P. įmonės kasą pagal minėtą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, liudytojų I. D., L. P. paaiškinimais, kad ji šią pinigų sumą gavo iš ieškovo A. P. ir tik tuomet atsakovei A. S. buvo perduotas L. P. individualios įmonės kasos kvitas dėl 250 000 Lt priėmimo. Teismas taip pat konstatavo, jog bankas atsakovei A. S. kreditą suteikė būtent šio turto įsigijimui, su sąlyga, kad dalį sutartyje nurodytos kainos, tai yra 250 000 Lt, ji sumokės asmeninėmis lėšomis. Todėl sprendė, kad atsakovė šiuos pinigus pasiskolino iš ieškovo ir jam išdavė 350 000 Lt vekselį (250 000 Lt paskola ieškovui ir 140 000 Lt žodžiu sutartos buto 800 000 Lt kainos dalis).

14Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog vekselis buvo išrašytas kaip garantas tuo atveju, jei bankas atsisakytų suteikti kreditą. Nurodė, jog jos paaiškinimai yra prieštaringi, o pozicija nenuosekli: procesiniuose dokumentuose teigiama, jog 10 000 Lt yra sumokėjusi pardavėjui prieš pasirašant sutartį, 250 000 Lt – pagal pinigų priėmimo kvitą iš savo turėtų grynųjų, 400 000 Lt – gavus paskolą iš banko, 100 000 Lt – A. P. į asmeninę sąskaitą banke, kita likusi suma – L. P. grynais; tuo tarpu teismo posėdžio metu aiškinta, kad minėti 100 000 Lt ieškovui A. P. buvo sumokėti pagal vekselį, dalis pinigų grąžinta grynais pinigais, o likusi skola pagal vekselį turėjo būti mažinama nuomos mokesčiu, kurį ieškovas A. P. ir L. P. turėjo jai sumokėti. Teigė, kad A. ir L. P. jai parduotą paminėtą butą iš jos nuomojosi. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo 250 000 Lt grynais, tam, kad galėtų atsiskaityti už šį turtą. Taigi teismas sprendė, jog ieškovas A. P. atsakovei A. S. faktiškai paskolino 250 000 Lt jai įsigyjant butą, 100 000 Lt buvo jam grąžinta mokėjimo pavedimais, todėl ji ieškovui liko skolinga 150 000 Lt.

15Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, apie ieškovo atsakovei perduotus 140 000 Lt, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šių lėšų priteisimo.

16Remdamasis liudytojos L. P. paaiškinimu, jog 140 000 Lt ieškovui nepriklauso, nes tai yra įmonė lėšos, gautos už parduotą butą, sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie reikalavimo perleidimą CK 6.101 straipsnio prasme.

17Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, be pagrindo remiasi ĮPVĮ nuostatomis, nes šiuo atveju taikytinas CK 6.210 straipsnyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis, todėl sprendė, jog ieškovui nuo priteistos 150 000 Lt sumos priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2010-03-30 (vekselyje nurodyto skolos sumokėjimo termino) iki 2012-03-12 (bylos iškėlimo teisme diena) sudaro 14 874,91 Lt, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos.

18Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovės priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, konstatavęs, jog ji iš esmės nenurodė ir neįrodė jokio vekselio negaliojimo pagrindo, be to, dalį vekselyje nurodytos sumos buvo grąžinusi ieškovui. Sprendė, kad esant paminėtoms aplinkybėms dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės, nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas nesąžiningai pasinaudojo vien pasitikėjimo pagrindu atsiradusia palankia teisine situacija ir siekė neteisėtai praturtėti jos sąskaita.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, priimti naują sprendimą ir ieškovo A. P. ieškinį atmesti visiškai, o jos priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

211. Teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 265 str. 2 d., 12 str., 13 str., 17 str., 329 str., 330 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009 ir kt.). Ieškovas reikalavimus dėl skolos priteisimo grindė vekseliu, ir visuose savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog jos skola yra susidariusi ne dėl paskolos ar buto pirkimo–pardavimo sandorio, bet dėl neapmokėto vekselio. Tuo tarpu teismas, teisingai nurodęs, jog ieškovas laiku nesikreipė dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl neteko teisės reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka, be pagrindo sprendė dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių, analizavo byloje esančias aplinkybes būtent šių santykių kontekste. Ieškovas, atstovaujamas advokato, savo ieškinio dalyko / ribų nekeitė ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su paskolos suteikimu, ir tik jai pateikus priešieškinį dėl vekselio negaliojimo, savo paaiškinimuose jis paminėjo apie tariamai jai suteiktą paskolą.

222. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolų bei vekselių pagrindu atsirandančius teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vekselio turėtojui laiku nesikreipus dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, o jo turėtojas – teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Tokiu atveju kreditorius šį dokumentą gali panaudoti, įrodinėdamas atitinkamą prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Tačiau šioje byloje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių tarp jų susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius, kurių pagrindu būtų išduotas ginčijamas vekselis.

233. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ginčo vekselis patvirtina faktą, kad ieškovas jai paskolino 250 000 Lt buto pirkimui. Pats ieškovas visuose procesiniuose dokumentuose teigė, jog ji šią pinigų sumą sumokėjo buto pardavėjui L. P. įmonei, ir tai patvirtina byloje esantis 2010-01-01 kvitas.

244. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nesiekė įsigyti nekilnojamojo turto, buto neieškojo, minėtą sutartį sudarė tik dėl to, jog pažįstama nekilnojamojo turto agentė paprašė padėti A. L. P., turintiems finansinių įsipareigojimų, kurie vėliau žadėjo butą atpirkti. Nors butas tapo atsakovės nuosavybe, juo ir toliau naudojosi L. P., nuomojo tretiesiems asmenims.

255. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turėjo 250 000 Lt grynais pinigais. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2010-01-29 UAB ,,Nepriklausomas auditas“ Avanso apyskaitos išrašo duomenys patvirtina, jog šios įmonės direktorei atsakovei A. S. buvo suteiktas 305 529,79 Lt avansas.

266. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį kaip neįrodytą, grindžiamą ĮPVĮ nuostatomis, pagal kurias ginčijamas vekselis yra negaliojantis ir netekęs vertybinio popieriaus statuso, nes jo turėtojas nustatytu terminu nesikreipė dėl jo apmokėjimo. Atitinkamai ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti vekselyje nurodytą sumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būdama sąžininga, ji priešieškinyje atskleidė visas vekselio išdavimo ir buto pirkimo sandorio aplinkybes, tai yra, jog vekselis buvo priemonė laikinai užtikrinti atidėtą atsakovės atsiskaitymą su buto pardavėju. Tai patvirtina paties ieškovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog 2010-02-04 už butą buvo visiškai atsiskaityta (10 000 Lt grynais sutarties sudarymo dieną, 250 000 Lt grynais 2010-02-01, 400 00 Lt pavedimu 2010-02-04, gavus kreditą iš banko). Ieškovui 2011-06-28 pavedimais buvo sumokėta 100 000 Lt, A. ir L. P. iki šio termino sumokėta 30 000 Lt, ir tai patvirtina liudytojos V. F. paaiškinimai. Tuo tarpu ieškovas nereiškė pretenzijų dėl likusių 10 000 Lt dalies už žodžiu sutartą buto kainą mokėjimo, nes patys A. L. P. nuomojo atsakovei priklausantį butą.

27Ieškovas A. P. atsileipime į šį atsakovės skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

  1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teismas, privalėjo analizuoti ir vertinti šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio išrašymu. Apeliantė neneigia fakto, kad buvo išrašiusi ginčo vekselį, kurio pagrindu yra kilę prievoliniai teisiniai santykiai, o ji yra skolinga pagal šį vekselį. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra apeliantės vekseliu prisiimto įsipareigojimo grąžinti skolą nevykdymas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vekselio turėtojas neprivalo įrodinėti nei jo reikalavimo atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, bet skolininkas privalo įrodyti, kad jo prievolė pagal vekselį negalioja. Ieškovas, atsikirsdamas į apeliantės paaiškinimus, buvo nurodęs tikrąsias vekselio sudarymo aplinkybes.

282. Apeliantės teiginiai, susiję su ieškinio dalyko pakeitimu / nepakeitimu, yra nepagrįsti, nes pagal teismų praktiką tik teismas, vertindamas byloje nurodytas aplinkybes, pats parenka ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas nėra privalomas teismui.

293. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai įvertino įrodymus ir neturėjo pagrindo išvadai, jog už atsakovę jis yra sumokėjęs 250 000 Lt. Priešingai nei teigia apeliantė, šį faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai: jos pačios paaiškinimai teismui (vekselis išrašytas susitarimų pagrindu), liudytojos L. P. paaiškinimai, pats 390 000 Lt vekselis, kurį sudaro 250 000 Lt paskola ir 140 000 Lt žodžiu sutarta didesnė buto kaina, dalies vekselyje nurodytos skolos sumokėjimas, duomenys apibūdinantys finansinę ieškovo padėtį leidžia spręsti, jog jis turėjo lėšų atsakovei paskolinti.

304. Apeliantės nurodomos vekselio išrašymo aplinkybės neatitinka tikrovės, yra nelogiškos, tai patvirtina jos pačios nenuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu (priešieškinyje teigė, jog vekselis surašytas ieškovo iniciatyva, 2013-06-17 teismo posėdyje aiškino, jog ji pati pasiūlė surašyti šį dokumentą, o apeliaciniame skunde nurodo, kad jį reikalavo išduoti P. ir kt.).

315. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog yra visiškai atsiskaičiuosi su ieškovu. Ginčo vekselis išrašytas tą pačią dieną, kai buvo išduotas 250 000 Lt pinigų paėmimo kvitas, kuriuo buto pardavėjas L. P. įmonė patvirtino, jog gavo šią pinigų dalį. Apeliantė neneigia fakto, jog tarp šalių buvo susitarta, jog ji papildomai sumokės 140 000 Lt, taigi ši suma buvo įtraukta į bendrą 390 000 Lt vekselio sumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog grąžino ieškovui daugiau nei 100 000 Lt, kurių sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimai.

326. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ji finansiškai buvo pajėgi sumokėti L. P. įmonei 250 000 Lt grynais. Atsakovės pateiktas 2010-01-29 UAB ,,Nepriklausomas auditas“ avanso apyskaitos išrašas apie atsakovei suteiktą 305 529,79 Lt avansą, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes jis yra pasirašytas UAB ,,SKS auditas“ įgaliotos atstovės R. K., tačiau byloje nėra duomenų, kad šis asmuo turėjo tokius įgaliojimus. Be to, šis išrašas sudarytas ir pasirašytas 2010-01-29, tačiau jame nurodyti 2010-01-31 atliktų mokėjimų duomenys. Pažymėtina tai, jog šis avansas jai buvo suteiktas ne asmeniškai, bet kaip šios įmonės atstovei, kuri šiuos pinigus privalėjo naudoti įmonės reikmėms.

337. Apeliantės teiginiai, susiję su priešieškinio atmetimu, yra nepagrįsti. Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti, o sandorio patvirtinimu laikomas visiškas ar dalinis sandorio įvykdymas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pripažino, jog išrašė ginčijamą vekselį, jog dalį skolos yra apmokėjusi. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog praleidus vekselio pateikimo terminą, jo turėtojas netenka teisės reikalauti jį apmokėti ne ginčo tvarka, tačiau skolininko pareiga sumokėti vekselyje nurodytą suma neišnyksta.

34Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškininis reikalavimas dėl 140 000 Lt skolos ir 10 425,11 Lt palūkanų priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigia, kad:

351. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselių apmokėjimo tvarką, todėl be pagrindo atmetė reikalavimą dėl 140 000 Lt priteisimo. Nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimai grįsti paskolos pagrindu išrašytu 390 000 Lt vekseliu, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog jis atsakovei paskolino 250 000 Lt, nes ieškininiai reikalavimai buvo grindžiami vekselio pagrindu, byloje nėra ginčo dėl to, jog šie pinigai nebuvo perduoti atsakovei. Pagal kasacinio teismo praktiką, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, tai yra nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Nėra ginčo dėl to, kad šalys susitarė dėl 800 000 Lt buto kainos, taigi skirtumas tarp šios ir sutartyje nurodytos kainos buvo įtrauktas į vekselyje nurodytą sumą.

362. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, jog atsakovė 2011-06-28 pavedimais 100 000 Lt sumokėjo atlygindama 250 000 Lt paskolą. Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog mokėjimai buvo atlikti vykdant savo įsipareigojimą sumokėti 140 000 Lt didesnę buto kainą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojos I. D., L. P..

373. Teismas neatsižvelgė į tai, jog buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsiradusių papildomų susitarimų pagrindu atsakovė nauju vienašaliu sandoriu – vekseliu – įsipareigojo sumokėti būtent ieškovui 390 000 Lt, susidedančius iš 140 000 Lt buto kainos skirtumo ir 250 000 Lt, kurių atsakovė nesumokėjo, bet įsipareigojo grąžinti, nes kvitas apie šių pinigų gavimą buvo išrašytas tam, kad ji galėtų pateikti bankui, turėdama tikslą gauti paskolą.

384. Teismas nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų ir nepagrįstai sprendė, kad pasibaigus vekselyje nurodytam jo apmokėjimo terminui, ieškovas neteko teisės reikalauti priteisti skolą šiuo pagrindu. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiu atveju vekselio turėtojas praranda teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka, tai yra kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, tačiau vekselio davėjo pareiga grąžinti skolą neišnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-199/2011 ir kt.).

395. Teismas nepagrįstai priteisė sumažino prašomas priteisti palūkanas, taip pat be pagrindo priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes priešingai nei sprendė teismas, ieškovas turi teisę remtis ĮPVĮ nustatytais palūkanų dydžiais.

40Atsakovė A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius teiginius kaip ir apeliaciniame skunde.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės A. S. ir ieškovo A. P. apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

43Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį patenkino iš dalies ir jam iš atsakovės priteisė 150 000 Lt skolą bei palūkanas, atsakovės A. S. priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą.

44Apeliantas A. P., nesutikdamas su šiuo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo netenkino viso jo ieškininio reikalavimo, kurį jis grindė paprastuoju neprotestuotinu vekseliu.

45Apeliantė A. S., nesutikdama su paminėtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, nesivadovavo ieškinio dalyku bei pagrindu, todėl nepagrįstai iš jos ieškovui priteisė 150 000 Lt skolą bei be pagrindo atmetė jos priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nes, jos teigimu, ieškovas laiku nepateikė jo apmokėti, todėl vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusą, nebegaliojantis, be to, ji yra visiškai atsiskaičiuosi su buto pardavėju L. P. įmone.

46Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinių skundų argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas faktines bylos aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o taip pat pažymėti šiam ginčui taikytinas materialinės bei proceso teisės normas ir susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose.

47Dėl faktinių bylos aplinkybių

48Atsakovė A. S. ir L. P. įmonė 2009-12-24 sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė nuosavybės teisėmis įsigijo 81,91 kv. m butą, esantį ( - ). Notariškai patvirtintos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad butas parduodamas už 660 000 Lt: 10 000 Lt pardavėjas (L. P. įmonė) gavo grynais prieš sudarant sutartį, o 650 000 Lt pirkėja (atsakovė A. S.) įsipareigoja sumokėti iki 2010-03-01.

49L. P. įmonė 2010-02-01 iš atsakovės A. S. gavo 250 000 Lt pagal buto ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį (Pinigų priėmimo kvito, Serija MSA Nr. 2543605, duomenys).

50Atsakovė A. S. ieškovui A. P. 2010-02-01 išdavė 390 000 Lt dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo terminas – 2010-03-30.

51Atsakovė A. S., gavusi paskolą iš banko, 2010-02-04 L. P. įmonei sumokėjo 400 000 Lt, mokėjimo paskirtis – atsiskaitymas pagal buto ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį (Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus Mokėjimo nurodymo duomenys).

52Atsakovė A. S. ieškovui A. P. į asmeninę sąskaitą 2011-06-28 sumokėjo 50 000 Lt, mokėjimo paskirtis – lėšų pervedimas (AB Seb banko vietinio mokėjimo nurodymo duomenys).

53Atsakovė A. S. ieškovui A. P. į asmeninę sąskaitą 2011-06-28 sumokėjo 50 000 Lt, mokėjimo paskirtis – lėšų pervedimas (AB Seb banko vietinio mokėjimo nurodymo duomenys).

54Byloje nustatyta, jog vekselio turėtojas ieškovas A. P. įstatymo nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo per nustatytą terminą nesikreipė.

55Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. S. savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog šalys susitarė dėl 800 000 Lt buto įsigijimo kainos, tačiau į sutartį buvo įrašyta kita – 660 000 Lt kaina. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas A. P., byloje apklaustos liudytojos L. P. (L. P. įmonės atstovė) bei I. D. (tarpininkė įsigyjant butą).

56Šių paminėtų bylos aplinkybių apeliantai neginčija.

57Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčui taikytinos materialinės bei proceso teisės normų, susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamo pobūdžio bylose bei apeliacinio skundo argumentų.

58Dėl materialiosios bei proceso teisės normų ir aktualios teismų praktikos

59Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio teisinių santykių. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselis gali būti įsakomasis (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 str. 3, 4 d.).

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam jo turėtojui. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.).

61Taigi ieškovas A. P., remdamasi teismų praktika, teisingai nurodo, jog vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti nurodytą sumą, todėl jo turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip teisingai nurodė atsakovė A. S., kasacinio teismo nutartyse yra ne kartą nurodyta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis privalo laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus.

62ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 str. 1 p.). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bei apeliantė A. S., kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

63Pažymėtina, kad apeliantas A. P. teisus teigdamas, jog praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminą, savaime nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o jo turėtojas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.).

64Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė A. S. ieškovui A. P. 2010-02-01 išdavė 390 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įsipareigojo iki 2010-03-30 sumokėti nurodytą sumą. Ieškovas A. P. dėl vykdomojo įrašo per nustatytą terminą rašytinio prašymo notarui pinigams iš skolininkės atsakovės A. S. išieškoti nepateikė, taigi nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise kreiptis dėl vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 72 str., 81 str.). Taigi remiantis pirmiau paminėtomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė A. S. teisingai nurodo, kad ieškovas savo reikalavimams pagrįsti be pagrindo rėmėsi vekseliu kaip vertybinio popieriaus statusą turinčiu dokumentu, kuriame jo davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (CPK 185 str.).

65Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės A. S. argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos ribų nustatymu.

66Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų ir ieškininių reikalavimų pagrįstumo

67Kaip minėta, atsakovė A. S., nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog teismas, spręsdamas, jog ji privalo grąžinti ieškovui A. P. suteiktą 250 000 Lt paskolą, peržengė nagrinėjamos bylos ribas.

68Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė A. S., remdamasi civilinio proceso teisės normomis, taip pat teismų praktikos nuostatomis, teisingai nurodo, jog teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Taigi teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir / ar priešieškinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 str.)

69Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas A. P., remdamasis ĮPVĮ 77 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės A. S. priteisti 290 000 Lt skolą, 40 768,77 Lt palūkanų, mokėtinų už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (ieškinio dalykas). Šį savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė 2010-02-01 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2010-03-30 sumokėti jam 390 000 Lt. Kaip minėta, ieškovas teigė, jog atsakovė tik 2011-06-28, t. y. praleidusi vekselio apmokėjimo terminą, dviem pavedimais po 50 000 Lt sumokėjo jam 100 000 Lt, tačiau likusi suma nesumokėta iki šiol (ieškinio pagrindas).

70Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip teisingai nurodė apeliantė A. S., bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslinto ieškinio neteikė, taip pat nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo (CPK 141 str.).

71Atsakovė A. S. priešieškinyje prašė 2010-02-01 vekselį pripažinti negaliojančiu, nurodė sandorio dėl buto ( - ) pirkimo–pardavimo sudarymo aplinkybes, kainą, nurodytą sutartyje – 660 000 Lt ir kainą, sutartą žodžiu – 800 000 Lt. Kartu su priešieškiniu pateikė šią sutartį, pinigų priėmimo kvito nuorašus. Atsakovė teigė, jog jos įsipareigojimų pagal šiuos susitarimus tinkamą įvykdymą, ieškovo A. P. iniciatyva 2010-02-01 buvo pasirašytas ginčo vekselis. Nurodė, jog vykdydama savo įsipareigojimus pagal 2009-12-24 sutartį, pardavėjui L. P. įmonei sumokėjo 10 000 Lt iš karto po sutarties sudarymo grynais, įmonė sutartyje patvirtino šiuos pinigus gavusi (sutarties 2.1 p.), 2010-02-01 sumokėjo 250 000 Lt grynais pinigais į įmonės kasą, jog tai patvirtina įmonės išduotas kvitas apie pinigų iš jos priėmimą, jog 2010-02-04 bankiniu pavedimu sumokėjo 400 000 Lt, juos pervesdama į įmonės sąskaitą. Atsakovė teigė, jog vykdydama papildomą žodinį susitarimą su ieškovu A. P. bei jo faktine sutuoktine L. P. dėl buto kainos, laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-06-28 jiems grynais pinigais, mokant įvairiomis dalimis, sumokėjo 30 000 Lt, 2011-06-28 dviem pavedimais po 50 000 Lt į A. P. asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 100 000 Lt suma, o dėl likusių 10 000 Lt nei ieškovas, nei L. P. įmonė jokių pretenzijų jai nereiškė. Remdamasi šiais argumentais, atsakovė teigė, jog yra visiškai atsiskaičiusi už įsigytą butą tiek su įmone pagal sutartį, tiek su L. ir A. P. pagal žodinį susitarimą.

72Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo A. P. ieškininių reikalavimų pagrįstumo, teisingai konstatavo, jog jis neteko teisės reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia vekselio turėtojo teisės reikalauti jį apmokėti. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl reikalavimų, grindžiamų vekseliu, kuris yra praradęs vertybinio popieriaus statusą, turi būti vadovaujamasi įrodymų pakankamumo ir patikimumo taisyklėmis (CPK 178 str., 185 str.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ieškinio turinį, jo faktinį pagrindą, taip pat pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus tiek dėl vekselio abstraktaus pobūdžio, tiek dėl nagrinėjamos bylos ribų, – sutiktina su atsakovės A. S. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovas reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad 2010-02-01 paprastuoju vekseliu buvo įforminti šalių paskoliniai santykiai, be pagrindo peržengė nagrinėjamos bylos ribas, tai yra nustatė aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos ir ieškinių reikalavimų pagrįstumą nagrinėjo būtent paskolinių teisinių santykių kontekste, nes, kaip minėta, ieškovas savo reikalavimus grindė išimtinai vekseliu kaip vertybinio popieriaus statusą turinčiu dokumentu, o ne paskolinių teisinių santykių pagrindu išduotu rašytiniu įrodymu, ar neatsiskaitymu pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius, be to, apskirtai nenurodė jokio teisinio ryšio tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu jis buvo išduotas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ieškovo A. P. teismo posėdžio metu pateikti atsikirtimai į atsakovės A. S. poziciją ar liudytojų paaiškinimai, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados pagrįstumo (CPK 185 str.).

73Pažymėtina, jog apeliantas A. P., remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, atsiliepime į atsakovės A. S. skundą teisingai nurodo, jog teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva, o ieškinyje nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip nurodo pats apeliantas, teismas teisiškai įvertina ieškovo nurodytas aplinkybes, ir tik pats ieškovas renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdus, sprendžia, kokias konkrečias aplinkybes nurodyti kaip faktinį ieškinio pagrindą (CPK 12 str., 13 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas A. P. teismui papildomų aplinkybių, susijusių su jo ieškininiu reikalavimu, nebuvo nurodęs, be to, atsiliepime į atsakovės A. S. priešieškinį, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais teisiniais santykiais. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo nurodyti teiginiai, jog šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne peržengė nagrinėjamos bylos ribas, o pritaikė materialinės teisės normas, kurių jis nebuvo nurodęs (CPK 185 str.).

74Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog paties ieškovo A. P. pozicija apeliaciniame skunde yra prieštaringa: ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškininis reikalavimas dėl 140 000 Lt priteisimo, šio savo reikalavimo pagrįstumą grindžia išimtinai vien tik ĮPVĮ normomis, kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, jog vekselis yra abstraktaus pobūdžio reikalavimo teisė, nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu, todėl atsakovė A. S., besąlygiškai vekselyje įsipareigojusi sumokėti jam 390 000 Lt, privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Skunde taip pat abstrakčiai pažymima, jog ši suma susideda iš 140 000 Lt kainos už butą skirtumo ir 250 000 Lt, kuriuos ieškovas A. P. sumokėjo L. P. įmonei, tačiau detaliau šie argumentas nėra plėtojamas. Nurodoma, jog: ,,nei ieškovas, nei atsakovas neteigia ir niekada neteigė, kad atsakovės įsipareigojimas pagal vekselį kilo iš paskolinių santykių, tai byloje nebuvo iš viso nagrinėjama“. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, ginčydamas teismo sprendimo teisėtumą ir teigdamas, kad atsakovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal vekselį, iš esmės sutinka su atsakovės A. S. teiginiais, jog vekselis buvo išrašytas kaip priemonė, atsiskaitymui pagal buto pirkimo–pardavimo sandorį užtikrinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal CPK 306 straipsnį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apelianto A. P. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškovas neįrodė savo ieškininių reikalavimų dėl 290 000 Lt skolos priteisimo, remiantis atsakovės A. S. išduotu vekseliu kaip vertybinio popieriaus statusą turinčiu dokumentu (CPK 178 str.).

75Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė A. S. pagrindė savo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nagrinėjo aplinkybes, kurios nebuvo suformuluotos ir nurodytos kaip ieškinio faktinis pagrindas, ir konstatuodamas, jog atsakovė A. S. negrąžino ieškovui A. P. 150 000 Lt paskolos, neteisingai taikė proceso teisės normas, peržengė nagrinėjamos bylos ribas (CPK 135 str.). Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui A. P. iš atsakovės iš A. S. priteista 150 000 Lt, naikintina (CPK 329 str.).

76Dėl apeliantės A. S. skundo argumentų, susijusių su priešieškiniu

77Apeliantė A. S. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos priešieškinį kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius.

78Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, jog susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės vekselio išrašymo metu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas nesąžiningai pasinaudojo vien pasitikėjimo pagrindu atsiradusia palankia teisine situacija ir siekė neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita.

79Byloje nustatyta, jog atsakovė A. S. 2010-02-01 ieškovui A. P. išdavė ginčo vekselį. Pati apeliantė tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ji išdavė vekselį savo įsipareigojimams pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį užtikrinti. Byloje taip pat nustatyta, jog vekselio išrašymo dieną, tai yra 2010-02-01 apeliantė buvo sumokėjusi tik dalį šioje sutartyje nustatytos kainos, tai yra 260 000 Lt. Tai patvirtina sutarties 2.1 punktas, kuriame buto pardavėja L. P. įmonė patvirtino gavusi 10 000 Lt grynais prieš sudarant sutartį, bei 2010-02-01 L. P. įmonės atsakovei A. S. išduotas Pinigų priėmimo kvito duomenys, jog įmonė gavo 250 000 Lt pagal minėtą sutartį. Kaip matyti iš priešieškinio turinio, atsakovė A. S. jame nurodė minėtos sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat detalizavo savo atsiskaitymą tiek pagal šią sutartį, tiek pagal vekselį. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neneigia išdavusi ginčo vekselį, priešieškinyje nenurodė jokio vekselio negaliojimo pagrindo, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsiskaitymas pagal vekselį sudaro pagrindą konstatuoti prievolės pabaigą įvykdymu, o ne pripažinti jį negaliojančiu (CK 6.123 str.).

80Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė A. S. skunde pagrįstai teigia, jog šalys neprivalo nurodyti teisės normų, kurios taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su jos argumentais, jog teismas be pagrindo konstatavo, kad ji nenurodė jokio vekselio negaliojimo pagrindo, nes ji savo reikalavimą grindė ĮPVĮ nuostatomis. Pažymėtina, jog apeliantė A. S. priešieškinyje, o taip apeliaciniame skunde, remdamasi ĮPVĮ nuostatomis, teismų praktika, pagrįstai nurodo, jog ginčijamas vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus statuso, nes jo turėtojas nustatytu terminu nesikreipė dėl jo apmokėjimo. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios isntancijos teismas, vien ta aplinkybė, jog vekselio turėtojas ĮPVĮ nustatyta tvarka nesikreipė dė jo apmokėjimo ne ginčo tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti šį vekselį negaliojančiu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselių pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius ir be pagrindo atmetė jos priešieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

81Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškininių reikalavimų pagrįstumo, netinkamai taikė proceso teisės normas, neteisingai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl be pagrindo peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir, iš dalies patenkindamas ieškovo A. P. ieškinį, šioje dalyje priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimas pakeičiamas ir ieškininis reikalavimas dėl 150 000 Lt priteisimo atmetamas (CPK 178 str., 185 str., 329 str. 1 d.).

82Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, nepasisako dėl apelianto A. P. apeliacinio skundo ir kitų apeliantės A. S. argumentų kaip netekusių teisinės reikšmės. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

83Byloje taip pat priimama atskiroji nutartis (CPK 299 str.).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

85Iš dalies patenkinus apeliantės A. S. skundą ir teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios isntancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

86Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmesti kaip nepagrįsti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme joms neatlyginamos, todėl teismo sprendimo dalys, kuriomis bylos šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinamos (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

87Iš dalies patenkinus apeliantės A. S. skundą, iš apelianto A. P. į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis (1 650 Lt), nuo kurios ji Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atleista (CPK 93 str. 1 d.).

88Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

89Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

90Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo A. P. ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš atsakovės A. S. priteista 150 000 Lt skola, 14 874,91 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

91Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. P. iš atsakovės A. S. priteistas 3 643 Lt žyminis mokestis ir 241 bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

92Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei A. S. iš ieškovo A. P. priteistas 498,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

93Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

94Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. P. 1 650 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio dalį.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. P. 2012-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš... 5. Nurodė, jog 2010-02-01 atsakovė išrašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo... 6. Atsakovė A. S. priešieškiniu ieškovui A. P. prašė 2010-02-01 vekselį... 7. Atsakovė tvirtino, ginčo vekselis buvo išgautas piktnaudžiaujant jos... 8. Atsakovė nurodė, jog vykdydama 2009-12-24 pirkimo–pardavimo sutartį,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo A. P.... 11. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog atsakovė A. S. 2010-02-01... 12. Vadovaudamasis ĮPVĮ nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. Teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas A. P.... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog vekselis buvo... 15. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, apie ieškovo atsakovei... 16. Remdamasis liudytojos L. P. paaiškinimu, jog 140 000 Lt ieškovui nepriklauso,... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 6 procentų dydžio... 18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovės priešieškinį... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 21. 1. Teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė... 22. 2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 23. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl... 24. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nesiekė įsigyti nekilnojamojo... 25. 5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog... 26. 6. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį kaip neįrodytą, grindžiamą... 27. Ieškovas A. P. atsileipime į šį atsakovės skundą prašo atmesti jį kaip... 28. 2. Apeliantės teiginiai, susiję su ieškinio dalyko pakeitimu / nepakeitimu,... 29. 3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai įvertino įrodymus... 30. 4. Apeliantės nurodomos vekselio išrašymo aplinkybės neatitinka tikrovės,... 31. 5. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog yra visiškai atsiskaičiuosi su... 32. 6. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina... 33. 7. Apeliantės teiginiai, susiję su priešieškinio atmetimu, yra nepagrįsti.... 34. Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 35. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 36. 2. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, jog atsakovė 2011-06-28... 37. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog buto pirkimo–pardavimo sutarties... 38. 4. Teismas nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų ir nepagrįstai... 39. 5. Teismas nepagrįstai priteisė sumažino prašomas priteisti palūkanas,... 40. Atsakovė A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 43. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 44. Apeliantas A. P., nesutikdamas su šiuo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia,... 45. Apeliantė A. S., nesutikdama su paminėtu teismo sprendimu, apeliaciniame... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinių... 47. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 48. Atsakovė A. S. ir L. P. įmonė 2009-12-24 sudarė Nekilnojamojo turto... 49. L. P. įmonė 2010-02-01 iš atsakovės A. S. gavo 250 000 Lt pagal buto ( - )... 50. Atsakovė A. S. ieškovui A. P. 2010-02-01 išdavė 390 000 Lt dydžio... 51. Atsakovė A. S., gavusi paskolą iš banko, 2010-02-04 L. P. įmonei sumokėjo... 52. Atsakovė A. S. ieškovui A. P. į asmeninę sąskaitą 2011-06-28 sumokėjo 50... 53. Atsakovė A. S. ieškovui A. P. į asmeninę sąskaitą 2011-06-28 sumokėjo 50... 54. Byloje nustatyta, jog vekselio turėtojas ieškovas A. P. įstatymo nustatyta... 55. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. S. savo procesiniuose dokumentuose teigė,... 56. Šių paminėtų bylos aplinkybių apeliantai neginčija.... 57. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčui taikytinos materialinės bei... 58. Dėl materialiosios bei proceso teisės normų ir aktualios teismų praktikos... 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio teisinių... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 61. Taigi ieškovas A. P., remdamasi teismų praktika, teisingai nurodo, jog... 62. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas... 63. Pažymėtina, kad apeliantas A. P. teisus teigdamas, jog praleidus vekselio... 64. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė A.... 65. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės A. S. argumentų,... 66. Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų ir ieškininių... 67. Kaip minėta, atsakovė A. S., nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos... 68. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė A. S., remdamasi civilinio proceso... 69. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas A. P., remdamasis ĮPVĮ 77... 70. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip teisingai nurodė apeliantė A. S.,... 71. Atsakovė A. S. priešieškinyje prašė 2010-02-01 vekselį pripažinti... 72. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo A. P.... 73. Pažymėtina, jog apeliantas A. P., remdamasis kasacinio teismo... 74. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog paties ieškovo A. P. pozicija... 75. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė A. S. pagrindė savo... 76. Dėl apeliantės A. S. skundo argumentų, susijusių su priešieškiniu ... 77. Apeliantė A. S. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos... 78. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis... 79. Byloje nustatyta, jog atsakovė A. S. 2010-02-01 ieškovui A. P. išdavė... 80. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė A. S. skunde pagrįstai... 81. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 82. Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies... 83. Byloje taip pat priimama atskiroji nutartis (CPK 299 str.).... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 85. Iš dalies patenkinus apeliantės A. S. skundą ir teismo sprendimą pakeitus,... 86. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tiek... 87. Iš dalies patenkinus apeliantės A. S. skundą, iš apelianto A. P. į... 88. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą.... 90. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo A. P. ieškinys patenkintas iš... 91. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. P. iš atsakovės A. S.... 92. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei A. S. iš ieškovo A. P. priteistas... 93. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 94. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. P. 1 650 Lt (tūkstantį...