Byla e2A-403-254/2018
Dėl piniginių lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3885-451/2017 pagal ieškovės UAB „EMP recycling“ patikslintą ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo Tradelux Ltd, dėl piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo pagal jo išrašytus vekselius, kai ieškovė, suėjus vekseliuose nurodytai mokėjimo datai, nepareikalavo jų apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka.
  2. Ieškovė UAB „EMP recycling“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 13 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „EMP recycling“ ir Tradelux Ltd 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurią Tradelux Ltd ieškovei tiekė katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Tradelux Ltd vardu, kaip įmonės direktorius, veikė atsakovas A. K., kuris taip pat yra Tradelux Ltd savininkas ar vienas iš savininkų. Visų Tradelux Ltd patiektų prekių vertė per 2014 – 2015 metų laikotarpį sudarė 291 144,46 Eur. Ieškovė per minėtą laikotarpį Tradelux Ltd sumokėjo iš viso 304 144,46 Eur. Sumokėtų pinigų sumos ir patiektų prekių sumos skirtumas – 13 000 Eur, už kurią Tradelux Ltd žadėjo ieškovei patiekti prekių, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Siekdamas užtikrinti ieškovės Tradelux Ltd suteiktą komercinį kreditą (13 000 Eur), atsakovas išrašė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę, t. y. 2014 m. gegužės 30 d. – – 5000 Eur sumai (mokėjimo data –2014-08-01), 2015 m. sausio 29 d. – 5000 Eur sumai (mokėjimo data 2015-04-01) ir 2015 m. liepos 30 d. – 3000 Eur sumai (mokėjimo data 2015-10-30).
  3. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 15 d. Tradelux Ltd ir ieškovė sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085, pagal kurią Tradelux Ltd įsipareigojo už užmokestį skatinti Kenijos Respublikos ūkio subjektus tiekti apeliantui tauriųjų metalų laužą. Šia sutartimi apeliantas ir Tradelux Ltd susitarė kaip bus padengtas ieškovės Tradelux Ltd komercinis kreditas, t. y. kad ieškovė Tradelux Ltd priklausantį komisinį mokestį įskaitys į Tradelux komercinį kreditą (sutarties 1.3 p.). Tokiu būdu, šalys Tradelux Ltd prievolę grąžinti ieškovei komercinį kreditą pakeitė prievole už užmokestį tarpininkauti apeliantui ir tarpininko mokestį įskaityti į apeliantui mokėtinas sumas. Atsakovas išduotais vekseliais užtikrino komercinio kredito grąžinimą. Šalių susitarimas buvo toks, kad jeigu trečiasis asmuo iki vekselyje nurodyto termino nesumoka skolos, ją sumoka atsakovas. Ieškovė nepasinaudojo vekselio užtikrinimo priemone, nes iki vekseliuose nurodytų datų nesikreipė į atsakovą, todėl praleido terminą reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas pažymėjo, kad jis neišdavė ieškovei originalaus 2014 m. gegužės 30 d. vekselio 5000 Eur sumai, todėl byloje esanti vekselio kopija nesukuria ieškovei tokio dokumento pagrindu reikalauti mokėti vekselyje nurodytą sumą, o atsakovui ją apmokėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės UAB „EMP recycling“ 2 526,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „EMP recycling“ ir trečiojo asmens Tradelux Ltd 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurią Tradelux Ltd ieškovei tiekė katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Ieškovė Tradelux Ltd sumokėjo 3041 44,46 Eur, o Tradelux Ltd patiekė prekių už 291 144,46 Eur. 2015 m. spalio 15 d. trečiasis asmuo Tradelux Ltd ir ieškovė UAB „EMP recycling“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo už užmokestį tiekti ieškovei tauriųjų metalų laužą. Šia sutartimi šalys susitarė kaip bus padengtas komercinis kreditas. Atsakovas A. K. trečiojo asmens Tradelux Ltd prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovei išdavė (pasirašė) tris neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui vekselio sumas: 5000 Eur – 2014 m. rugpjūčio 1 d., 3000 Eur – 2015 m. spalio 30 d., 5000 Eur – 2015 m. balandžio 1 d.
  3. Teismas, vertindamas byloje pateiktus vekselius pažymėjo, kad, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio nuostatas, nei vienas iš pateiktų trijų vekselių nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Abi bylos šalys pripažino, kad vekseliai buvo išduoti tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 15-E09-00085 pagrindu, tikslu užtikrinti trečiojo asmens Tradelux Ltd skolą. Tokiu būdu teismas sprendė, kad šių vekselių pagrindu sukurtos prievolės konkrečiu atveju reiškia savarankišką abiejų prievolių tiek pagal sutartį, tiek pagal vekselius galiojimą.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad visų trijų vekselių apmokėjimo terminai yra pasibaigę ir ji nesikreipė dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą, nereiškė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui Tradelux Ltd dėl komercinio kredito grąžinimo, o pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą – kreipimąsi į teismą su prašymu priteisti skolą iš atsakovo pagal išduotus vekselius. Teismas darė išvadą, kad ieškovei nesikreipus dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pasibaigė įstatyme nustatytas terminas pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, tokiu būdu atsakovo išduoti vekseliai prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, teismas pastebėjo, kad į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl neterminuoto prievolės užtikrinimo termino. Teismas nustatė ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė prieš kreipiantis į atsakovą, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl prievolės įvykdymo, ar kad, atsakovas gavo vekseliuose nurodytą sumą, ir, kad tarpininkavimo sutartis su trečiuoju asmeniu būtų nutraukta.
  5. Sprendžiant dėl 5000 Eur priteisimo pagal 2014 m. gegužės 30 d. atsakovo išduotą vekselį, teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas minėtas vekselis nėra originalas. Ieškovė pripažino, kad atsakovas neišdavė jai originalaus 2014 m. gegužės 30 d. vekselio 5000 Eur sumai, o atsakovas nuosekliai neigė savo prievolę pagal šį vekselį. Tokiu būdu teismas sprendė, kad minėtas vekselis neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatų, kartu nesukuria ieškovei teisės tokio dokumento pagrindu reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, o atsakovui ją sumokėti.
  6. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 2 526,60 Eur atstovavimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos, pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme – 1449,00 Eur, ir, Kauno apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, patirtos 1 077,60 Eur atstovavimo išlaidos.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „EMP recycling“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti 2017 m. vasario 13 d. patikslintą ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 13 000 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 604, 47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas kartu prašė, vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis, pranešti prokurorui apie: teisėjos G. J. įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnyje (Piktnaudžiavimas), epizode atmesti ieškinį dėl vekselių nepateikimo apmokėti ĮVPĮ nustatyta tvarka; atsakovo A. K. ir teisėjos G. J. bendrininkaujant įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje (Sukčiavimas), epizode dėl vekselio kopijos pasekmių, teisėjos G. J. veiksmus papildomai kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnį (Piktnaudžiavimas). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Klaidinga teismo išvada, kad 3 vekselius bendrai 13 000 Eur sumai atsakovas išdavė tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 15-E09-00085 pagrindu ir šalys neva tai pripažįsta. Pažymi, kad šalys tik ketino minėtą sutartį sudaryti, bet galiausiai tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 15-E09-00085 nebuvo sudaryta. Pažymi, kad buvo tartasi dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties jau po paskutinio vekselio išrašymo, kas patvirtina, kad vekseliai negalėjo būti išrašyti teismo nurodytu tikslu. Apeliantas teigia, kad vekseliai buvo išduoti tikslu užtikrinti Tradelux Ltd įsipareigojimus pagal 2014 m. gegužės 30 d. katalizatorių atliekų tiekimo sutartį Nr. 14-E03-00005.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pasibaigęs prievolės įvykdymo užtikrinimo terminas. Vekselyje, kaip teisiniame institute, apskritai net negali būti nurodytas prievolės galiojimo užtikrinimo terminas, o vekseliuose nurodytas tik mokėjimo pagal juos terminas. Pažymi, kad nei viename iš 3 vekselių minėto termino nebuvo nustatyta. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nepateikė 3 vekselių mokėti atsakovui ĮVPĮ nustatyta tvarka, tačiau teismas neteisingai vertina tokio nepateikimo pasekmes. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepateikus vekselio apmokėjimui ĮVPĮ nustatyta tvarka, pagal vekselį negali būti išduotas vykdomasis įrašas ne ginčo tvarka, tačiau vekselio turėtojas gali įrodinėti savo teises pagal vekselį teisme kaip pagal atsakovo įsipareigojimą bendra tvarka. Atsakovo reikalavimas grindžiamas vekseliu, kaip atsakovo įsipareigojimu, negali būti atmestas dėl to, kad jis nebuvo pateiktas apmokėjimui nustatytu terminu ĮVPĮ tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201021 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Teisėja tai suprasdama, priėmė jos pačios teisinei sąmonei priešingą sprendimą, todėl jos veikimas turi būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas pagal BK 228 straipsnį (Piktnaudžiavimas).
    3. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji prieš kreipiantis į atsakovą, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl prievolės įvykdymo. Pažymi, kad vekseliui netaikomi laidavimo ir garantijos CK VI knygos 5 skyriaus reikalavimai, todėl ieškovė neprivalo pareikšti ieškinio Tradelux Ltd, prieš pareikšdama jį atsakovui. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovas A. K. veikė kaip Tradelux Ltd atstovas iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl visi ieškovės veiksmai atsakovo atžvilgiu turi būti laikomi atliktais ir Tradelux Ltd atžvilgiu. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas gavo vekseliuose nurodytą sumą. Apeliantė pažymi, kad atsakovas vekselius išdavė kaip Tradelux Ltd komercinio kredito užtikrinimą. Byloje nebuvo nei kalbos, kad atsakovas gavo ar turėjo gauti pinigus, išrašydamas vekselius.
    4. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog tarpininkavimo sutartis su Tradelux Ltd nutraukta. Pažymi, kad sutartis nebuvo sudaryta. Be to, minėta teismo aplinkybė neturi jokios reikšmės atsakovo prievolėms pagal vekselius.
    5. Apeliantė pažymi, kad atsakovo veiksmas – 2014 m. gegužės 30 d. vekselio kopijos perdavimas atsakovui, įtikinant jį, kad tai originalas ir teisme savo atsikirtimus grindžiant minėta aplinkybe, yra ne kas kita kaip turtinės prievolės vengimas panaudojant apgaulę. Apeliantės nuomone, tokie atsakovo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnyje (Sukčiavimas). Teisėja, ignoruodama minėtą aplinkybę, savo sprendimu realizavo apgaulės rezultatą – atmetė ieškovės reikalavimą pagal 2014 m. gegužės 30 d. vekselį. Tokie teisėjos G. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikaltimo pagal BK 182 straipsnį (Sukčiavimas) padarymas, bendrininkaujant su atsakovu. Kadangi teisėja nusikaltime dalyvauja panaudodama suteiktą teisminę valdžią, jos veiksmai turi būti papildomai kvalifikuojami ir kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje (Piktnaudžiavimas), padarymas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo teismo atmesti apeliantės UAB „EMP recycling“ apeliacinį skundą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo ir ieškovė nebuvo sudarę tarpininkavimo sutarties. Atsakovas pažymi, kad minėta sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 15 d., kuria šalys susitarė, kaip bus padengtas komercinis kreditas, t. y. kad ieškovė Tradelux Ltd priklausantį komisinį mokestį įskaitys į Tradelux Ltd komercinį kreditą (sutarties 1.3 p.). Tokiu būdu Tradelux Ltd prievolė grąžinti komercinį kreditą novavo į prievolę tarpininkauti už užmokestį, tarpininko mokestį įskaitant į komercinį kreditą. Atsakovo nuomone, aplinkybę, kad ieškovė su Tradelux Ltd susitarė, kaip bus padengtas komercinis kreditas, patvirtina tai, kad: a) ieškovė neteikė Tradelux Ltd pretenzijų dėl komercinio kredito negrąžinimo; b) ieškovė iš atsakovo nereikalavo suteikto prievolės vykdymo užtikrinimo (neteikė vekselių apmokėjimui, jų nerealizavo ĮPVĮ nustatyta tvarka); c) ieškovės atstovas Tradelux Ltd teikė ataskaitas apie tarpininkavimo rezultatus, nurodant, kokia komercinio kredito suma susidengia, nekvestionavo Tradelux pateiktos sąskaitos (negrąžino, nenurodė, kad sąskaita nebus apmokėta). Pažymi, kad tarpininkavimo sutartis nėra nutraukta, byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovė ir Tradelux Ltd būtų pakeitę komercinio kredito grąžinimo tvarką (tarpininkaujant ir tarpininko mokestį įskaitant į apeliantui mokėtinas sumas). Ieškovei ir trečiajam asmeniui susitarus dėl prievolės pakeitimo (prievolės grąžinti avansą pakeitimo į tarpininkavimą), atsakovo vekseliais suteiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas pasibaigė, todėl apeliantės reikalavimas iš atsakovo priteisti 13 000 Eur nuostolio atlyginimo, yra nepagrįstas.
    2. Apeliantė nepagrįstai reikalauja atsakovo apmokėti pagal išduotus vekselius, kadangi šiuo atveju vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas, yra sąlyginis, t. y. – gali būti pateikiamas apmokėti tik Tradelux Ltd neįvykdžius užtikrintos prievolės. Pažymi, kad šiuo atveju nei vienas iš teismui pateiktų vekselių nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl tokie vekseliai (būdami prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis) pasibaigė. Tokiu būdu pasibaigė prievolės, kurios vykdymas buvo užtikrintas tokiais vekseliais, vykdymo užtikrinimas (bet ne pati trečiojo asmens prievolė, kurios įvykdymas buvo užtikrintas). Atsakovo nuomone, nesant įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl Tradelux Ltd piniginės prievolės apelianto atžvilgiu vykdytinumo, įvykdymo/neįvykdymo/dalinio įvykdymo, atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti subsidiarios atsakomybės, kadangi tokia atsakomybė atsakovui galima tik tuomet, kai neabejotinai ir neginčijamai būtų nustatytas juridinis faktas, kad Tradelux Ltd prievolės grąžinti komercinį kreditą neįvykdė, ar netinkamai įvykdė.
    3. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde jo ir teisėjos atžvilgiu inkriminuojama nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad šie apelianto argumentai nėra tarp šalių kilusio ginčo dalyku, apeliantas dėl jų plačiau nepasisako. Kartu apeliantas pripažįsta, kad nagrinėjant bylą nuosekliai neigė savo prievolę pagal 2014 m. gegužės 30 d. vekselį dėl formos trūkumo. Atsakovas ir/ar jo atstovai niekada nepripažino atsakovo prievolės pagal 2014 m. gegužės 30 d. vekselį egzistavimo, priešingai – atsakovo atstovė advokatė D. D. pastebėjo, kad byloje pateiktas 2014 m. gegužės 30 d. vekselis yra neautentiškas ir kėlė klausimą dėl apelianto reikalavimo pagal šį vekselį nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo iš atsakovo, išrašiusio 3 vekselius bendrai 13000 Eur sumai, kuriais buvo siekiama užtikrinti trečiojo asmens Tradelux Ltd prievolių ieškovei tinkamą įvykdymą, kai ieškovė, suėjus vekseliuose nurodytai mokėjimo datai, teise reikalauti vekselių apmokėjimo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka nepasinaudojo.
  2. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „EMP recycling“ ir Tradelux Ltd 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurią Tradelux Ltd ieškovei tiekė katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Šią sutartį trečiojo asmens vardu pasirašė jos direktorius atsakovas A. K.. Pagal šią sutartį Tradelux Ltd per 2014 – 2015 metus patiekė prekių už 291 144,46 Eur, nors ieškovė sumokėjo iš viso 304 144,46 Eur. Todėl šių sumų skirtumas – 13 000 Eur ir sudaro ieškinio sumą, kurią šalys įvardija kaip ieškovės trečiajam asmeniui suteiktą komercinį kreditą.
  3. Byloje yra duomenys, kad atsakovas išrašė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę: 2014 m. gegužės 30 d. – 5000 Eur sumai (mokėjimo data –2014-08-01), 2015 m. sausio 29 d. – 5000 Eur sumai (mokėjimo data 2015-04-01) ir 2015 m. liepos 30 d. – 3000 Eur sumai (mokėjimo data 2015-10-30). Teismas darė išvadą, kad ieškovei nesikreipus dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pasibaigė įstatyme nustatytas terminas pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, tokiu būdu atsakovo išduoti vekseliai prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos (55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pastebėjo, kad į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl neterminuoto prievolės užtikrinimo termino, be to nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė, prieš kreipiantis į atsakovą, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl prievolės įvykdymo, ar kad atsakovas gavo vekseliuose nurodytą sumą ir, kad tarpininkavimo sutartis su trečiuoju asmeniu būtų nutraukta.
  4. Apeliantė nurodo, kad 2015 m. spalio 15 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 15-E09-00085 nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą spręsdamas, kad 3 vekselius bendrai 13 000 Eur sumai atsakovas išrašė tikslu užtikrinti trečiojo asmens prievoles pagal šią sutartį. Ieškovė nurodė, kad buvo tartasi dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo jau po paskutinio vekselio išrašymo, todėl vekseliai negalėjo būti išrašyti teismo nurodytu tikslu. Apeliantas pažymi, kad vekseliai buvo išrašyti tikslu užtikrinti Tradelux Ltd įsipareigojimų pagal 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį Nr. 14-E03-00005 įvykdymą ir su tokiais jo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad šios sutarties viena iš sąlygų (Avansas) numatė avansinius mokėjimus. Šalys buvo susitarę, kad didžiausias avansas – 5000 Eur. Pardavėjas įsipareigojo išsiųsti medžiagą pirkėjui ne vėliau kaip per 9 dienas nuo avanso sumokėjimo. Atsakovo išrašyti vekseliai paminėto avanso maksimalios sumos neviršijo. Todėl 13000 Eur skola susidarė dėl avansinio mokėjimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad vekseliais negalėjo būti užtikrinta 2015 m. spalio 15 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 15-E09-00085, kadangi vekseliai buvo išrašyti anksčiau, negu šioje sutartyje nurodyta jos sudarymo data.
  5. Atsakovas savo atsikirtimą į ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. spalio 15 d. sudarius Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085, šalys Tradelux Ltd prievolę grąžinti šios įmonės skolą ieškovei pakeitė prievole už užmokestį tarpininkauti apeliantui, tarpininkavimo mokestį įskaitant į apeliantui mokėtinas sumas. Iš to seka, kad net atsakovas nenurodė, jog vekseliais buvo užtikrintas prievolių įvykdymas pagal Tarpininkavimo sutartį, o tai nustatęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus aptariamu aspektu (CPK 185 straipsnis). Tačiau šį pažeidimą jau taisė apeliacinės instancijos teismas, šios nutarties 16 pastraipoje konstatavęs, kad sutinka su apelianto argumentais, jog vekseliai buvo išrašyti 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutarties Nr. 14-E03-00005 pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl paprastojo vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo išrašyti 3 vekseliai yra paprastieji neprotestuotini vekseliai (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 ir 11 dalys). Vekseliuose buvo nurodyta mokėjimo data: 2014 m. gegužės 30 d. 5000 Eur sumai išrašyto vekselio mokėjimo data 2014-08-01, 2015 m. sausio 29 d. 5000 Eur sumai išrašyto vekselio mokėjimo data 2015-04-01 ir 2015 m. liepos 30 d. 3000 Eur sumai išrašyto vekselio mokėjimo data 2015-10-30. Ieškovė, kaip vekselių turėtoja, galėjo pareikšti atsakovui reikalavimus sumokėti vekseliuose nurodytą sumą, jei pasibaigus mokėjimo terminui ji nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1punktas). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Ginčo vekseliai nebuvo akceptuoti, taip pat nebuvo pateikti apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
  2. Sutiktina su apeliantu, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tačiau tokiu atveju aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).
  3. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas gavo vekseliuose nurodytą sumą. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra net užuominos, jog atsakovas gavo, ar turėjo gauti pinigus, išrašydamas vekselius, ir teismui tokio fakto net nereikėjo konstatuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, šis teismo konstatuotas faktas apie piniginių lėšų pagal vekselius negavimą yra reikšmingas tuo aspektu, kad atsakovo išrašytiems vekseliams praradus vertybinio popieriaus statusą, ieškovė turėjo įrodyti byloje, kokio sandorio pagrindu buvo išduoti vekseliai. Apeliantė remiasi teismine praktika, suformuota bylose, kuriose vekseliai buvo išduoti paskolinių teisinių santykių pagrindu, tuomet nerealizavus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, jis tampa paskolos teisinius santykius patvirtinančiu rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011, 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas vekselius išrašė kaip Tradelux Ltd komercinio kredito užtikrinimą. Todėl nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pinigai nebuvo perduoti, paskolos sutartis laikytina nesudaryta (CK 6.870 straipsnio 2dalis), o atsakovo išrašyti vekseliai negali būti laikomi paskolos rašteliu (dokumentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo vekselių išrašymo pagrindą, turi nuspręsti, kokie tarp šalių buvo susiklostę prievolių užtikrinimo teisiniai santykiai. Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Garantas atsako ne solidariai su skolininku, kaip esant laidavimo teisiniams santykiams (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 1 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Garantijos forma yra paprasta rašytinė. Todėl nustačius byloje, kad vekseliais buvo užtikrintas trečiojo asmens Tradelux Ltd prievolių pagal 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį Nr. 14-E03-00005 įvykdymas, teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju vekseliai gali patvirtinti tarp bylos šalių susiklosčiusius prievolių užtikrinimo teisinius santykius – garantiją (CK 6.70 straipsni 1 dalis).
  5. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę pagal 2014 m. gegužės 30 d. vekselį, nes nepateikė šio vekselio originalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi vekseliai yra praradę vertybinio popieriaus statusą, todėl pastarasis vekselis vertintinas tik kaip kitus teisinius santykius – garantijos – patvirtinantis rašytinis įrodymas. Šiame rašytiniame įrodyme yra atsakovo parašas, jis jo neneigia, todėl rašytinis įrodymas turinio trūkumų neturi. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vizualiai atskirti, ar 2014 m. gegužės 30 d. vekselis (popierinės bylos 1 t. priedas) yra kopija, ar originalas yra sunku. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šį dokumentą ieškovė gavo iš atsakovo. Be to, šis ir kiti vekseliai buvo išrašyti užtikrinant konkrečią trečiojo asmens Tradelux Ltd prievolę, kurios dydis būtent trijų atsakovo išrašytų vekselių suma. Todėl darytina išvada, kad ir 2014 m. gegužės 30 d. vekselis, kaip rašytinis įrodymas, patvirtina tarp bylos šalių buvusius 5000 Eur garantijos teisinius santykius.
  6. Atsakovas A. K. nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. Tradelux Ltd ir ieškovės sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. 15-E09-00085 buvo susitarta, kad ieškovė Tradelux Ltd priklausantį komisinį mokestį įskaitys į Tradelux komercinį kreditą (sutarties 1.3 p.). Tokiu būdu, atsakovo nuomone, šalys Tradelux Ltd prievolę grąžinti ieškovei komercinį kreditą pakeitė prievole už užmokestį tarpininkauti ieškovei ir tarpininko mokestį įskaityti į jai mokėtinas sumas. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo sutarties sąlygų aiškinimu nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios sutarties 1.2 punkte šalys nustatė tarpininkavimo kainą, o 1.3 punktu susitarė tik dėl užsakovo (ieškovės) teisės mokėti kainą, taikant ir tarpininkavimo įsipareigojimų užsakovui užskaitą.
  7. Atsakovo nurodomas aplinkybes vertinti kaip novaciją dėl prievolės pagal 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį Nr. 14-E03-00005 taip pat negalima. Novacija – prievolės pasibaigimo atvejis, kai šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria ją pakeičiančią prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką; ar nustato skirtingą įvykdymo būdą; pradinio skolininko ar kreditoriaus pasikeitimą prievolėje (CK 6.141 straipsnio 1dalis). Taigi, novacijai konstatuoti būtina nustatyti jos pagrindą (prievolės dalyko, įvykdymo būdo ar šalies pasikeitimą). Pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2dalis). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytoje 2015 m. spalio 15 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. 15-E09-00085 nėra šalių valios dėl novacijos, užsakovo teisė priimti mokėjimą ir užskaitymu, nereiškia mokėjimo būdo pakeitimo, be to, šioje sutartyje nėra nuorodų į 2014 m. gegužės 30 d. sutartį, todėl atsakovo atsikirtimo argumentai dėl novacijos yra nepagrįsti.
  8. Be to, apeliantas net neigia aplinkybę, kad 2015 m. spalio 15 d. Tradelux Ltd ir ieškovė sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085. Tačiau toliau nurodo, kad jeigu ji ir tebegaliotų, tai jokios reikšmės atsakovo prievolėms ji neturi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės 2016-02-02 elektroniniame laike atsakovui nurodoma, kad „Kaip minėjome jūs tarpininkavimo sutarties nesudarėte, todėl EMP recycling ir Tradelux nesieja jokie sutartiniai santykiai. Vedini geros valios ir ketinimų jums išmokėsime 610,93 Eur už tiekimą iš Opendjia Metal gautą 2015-10-05. Šia suma bus sumažintas Tradelux įsiskolinimas EMP recycling“ (3 t. b. l. 59). Byloje taip pat yra ieškovės 2016-02-24 el. laiškas atsakovui (3 t. b. l. 59), kuriame prašoma išrašyti 610,93 Eur PVM sąskaitą faktūrą už tarpininkavimo paslaugas, kad ieškovė galėtų sumažinti Tradelux Ltd įsiskolinimą už tiekimą iš Opendjia Metal, gautą 2015-10-05. Kartu su 2016-04-21 atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais (DOK-9358) yra pateikta ir 2016-03-09 sąskaita (ne valstybine kalba). Šiais elektroniniais laiškais šalys bendravo jau bylą iškėlus teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje priimtu 2016-05-27 sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nustačius, kad ieškovė atliko 610,93 Eur sumos įskaitymą. Ieškovė šio sprendimo neskundė ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą šių teismo sprendimo motyvų nekvestionavo. Todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad Tradelux Ltd prievolė 610,93 Eur skolos dalyje pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnis).
  9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkas – trečiasis asmuo Tradelux Ltd yra įvykdęs likusią dalį prievolės pagal 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį Nr. 14-E03-00005 – sumokėjęs 12 389,07 Eur (13000 Eur - 610,93 Eur), už kurios įvykdymą garantavo atsakovas. Paminėtą sutartį trečiojo asmens vardu pasirašė atsakovas, kaip pirkėjo direktorius. 2015 m. spalio 15 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085 Tradelux Ltd vardu taip pat pasirašė atsakovas. Atsakovo 2017-08-18 pranešimas apie dokumentų priėmimą Tradelux Ltd vardu taip pat patvirtina, kad atsakovas pripažino esantis tinkamas trečiojo asmens atstovas. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas turėjo visas galimybes įrodyti, jog trečiasis asmuo yra tinkamai įvykdęs prievoles pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį, tačiau to neteigė ir įrodymų apie tai į bylą nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl 12 389,07 Eur pagal reikalavimą atsakovui, kaip garantavusiam trečiojo asmens prievolių pagal 2014 m. gegužės 30 d. Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį Nr. 14-E03-00005 įvykdymą, yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkinamas (CPK 12, 178 straipsnis, CK 6.90 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
  1. Iškėlus civilinę bylą teisme gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Civilinėje byloje ieškinys priimtas 2015 m. gruodžio 9 d. teisėjos rezoliucija. Esant pagrįstam ieškiniui, ieškovės naudai iš atsakovo turėjo būti priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).
Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų
  1. Apeliantė atsakovo ir bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) ir BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), požymius. Apelianto nuomone, atsakovo nusikalstamas veikimas pasireiškė perduodant ieškovei 2014-05-30 vekselio kopiją, įtikinus ją, kad perduodamas vekselio originalas, o teisėjos – ignoravimas minėtos aplinkybės, atmetant ieškovės reikalavimą pagal 2014 m. gegužės 30 d. vekselį, todėl apeliantė prašo apie šias aplinkybes pranešti prokurorui.
  2. Pagal CPK 300 straipsnio nuostatą, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, su kurių egzistavimu apeliantė sieja teismo pareigą imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų, t. y. nebuvo tiriami atsakovo veiksmai dėl ieškovės įtikinėjimo tam tikrų aplinkybių egzistavimu, todėl nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų ir skundžiamą teismo sprendimą priėmusios teisėjos atžvilgiu, nes apeliantės nurodomi teisėjos veiksmai įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis) bei taikant ĮVPĮ nuostatas negali būti pripažinti turinčiais nusikalstamos veikos požymių. Savo argumentus ir išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teisėja yra išdėsčiusi priimtame procesiniame sprendime, kuris atitinka CPK 270 straipsnio nuostatas, o byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su priimtu sprendimu yra realizuojamas teikiant apeliacinį skundą (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šia procesine teise apeliantas yra pasinaudojąs.
Dėl bylos baigties
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepritaikė materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti (CK 6.90 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai visa apimtimi atmetė ieškovės ieškinį ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 12 389,07 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
  1. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir tenkinant ieškinį iš dalies, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 393,00 Eur žyminį mokestį. 2016-03-29 prašymu (3 t. b. l. 1-9) prašė priteisti 3311,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prie prašymo pridėjo 3291,20 sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija AKK Nr. 00531, kurioje detalizuota atliktų paslaugų sudėtis ir kaina – 200, 00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur už paaiškinimo parengimą, 600 Eur už atstovavimą posėdžiuose, 1720,00 Eur už dokumentų parengimą teismui (430 vnt. po 4 Eur) bei pridėjo 2016-03-21 mokėjimo nurodymą SEB bankui 20,27 Eur už pažymą, ieškovės 2016-03-29 mokėjimo nurodymą apie tai, kad ji sumokėjo advokatui 3291,20 sumą. Kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų 1720,00 Eur (plius 361,20 PVM) išlaidų už ieškovės ir trečiojo asmens prekybos operacijų dokumentų parengimo teismui išlaidų paskaičiavimą, tai pagrįstomis išlaidomis pagal 2016-03-29 prašymą pripažintina tik 1230,27 Eur suma (3291,20 Eur + 20,27 Eur – (1720,00 Eur + 361,20 Eur)).
  2. Atsakovo atstovas 2016-05-05 prašymu (3 t. b. l. 42) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pridėjo PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų ataskaitas (3 t. b. l. 44-50), kurios patvirtina 1089 Eur išlaidas (900 Eur + 189 PVM). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 279,00 Eur žyminį mokestį (3 t. b. l. 91) ir, bylą nagrinėjant antrą kartą teisme, 2017-06-29 prašymu (4 t., b. l. 1-11) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras sudaro 1887,60 Eur, o pagal jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus –1876,80 Eur (360,00 Eur + 279,00 Eur + 1237,80 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo sprendime neteisingai nurodyti duomenys apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes 2017-06-29 prašymu buvo pateikti apibendrinantys duomenys apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir, bylą nagrinėjant antrą kartą teisme, papildomai išrašyta tik viena 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra 798,60 Eur sumai. Todėl daroma išvada, kad atsakovas įrodė, kad pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 1876,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
  3. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės 13000 Eur ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant 12 389,07 Eur arba 95 proc., o atmestas 5 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiama 278,35 Eur žyminio mokesčio (293,00 Eur x 95 proc.) ir 1168,76 Eur (1230,27 Eur x 95 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti arba viso 1447,11 Eur (278,35 Eur +1168,76 Eur). O iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 93,84 Eur ( 1876,80 Eur x 5 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1353,27 Eur (1447,11 Eur - 93,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
  4. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 293,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Jo apeliacinis skundas tenkinamas 95 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 278,35 Eur žyminio mokesčio (293,00 Eur x 95 proc.). Atsakovas atsiliepime suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateiktus įrodymus. Kadangi tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

12Ieškinį tenkinti iš dalies.

13Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. ( - ) ieškovės UAB „EMP recycling“, į. k. 124824426, naudai 12389,07 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 7 ct) skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1353,27 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

14Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „EMP recycling“ naudai 278,35 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 35 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai