Byla 2A-121/2014
Dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir paskolos sutarties tarp H. Š. ir L. A. pripažinimo nesudaryta

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priešieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1154-464/2012 pagal ieškovo H. Š. ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovės L. I. priešieškinį ieškovui H. Š. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir paskolos sutarties tarp H. Š. ir L. A. pripažinimo nesudaryta.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas H. Š. 2011-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. I. 120 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010-05-28 davęs L. A. 50 000 Lt butui pirkti, o ši išrašė paprastąjį vekselį 175 000 Lt sumai. Vekselyje įvardinta didesnė suma, kad vekselio davėja L. A. liktų skolinga ieškovui ir tuo atveju, jeigu, giminių paveikta, perrašytų jų naudai savo turtą. Vekselį L. A. įsipareigojo apmokėti iki 2010-06-28. Suėjus minėtam terminui, pinigai jam nebuvo sumokėti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2011-02-20 L. A. mirė, jos palikimą priėmė atsakovė L. I.. Nors, garantuodama savo skolinį įsipareigojimą, L. A. ieškovo naudai buvo surašiusi ir du testamentus - oficialų, notaro patvirtintą, bei asmeninį, surašytą jos pačios, galiausiai savo turtą testamentu paliko atsakovei.

5Atsakovė L. I. 2011-10-11 pateikė ieškinį, kuriuo prašė 2010-05-28 paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pripažinti 175 000 Lt paskolos sutartį tarp H. Š. ir L. A. nesudaryta, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad praradęs vekselio teisinę apsaugą dokumentas teoriškai gali tapti skoliniu dokumentu, tačiau tik tuomet, jei atitinka jam keliamus reikalavimus: patvirtina pinigų perdavimą, pinigų gavimą ir įsipareigojimą grąžinti skolą. Tokių duomenų apie L. A. perduotą 175 000 Lt sumą vekselyje nesama, todėl ginčo vekselis nėra ir paskolos teisinius santykius atitinkantis sandoris. Dėl L. A. parašo ir ginčo vekselio galimo suklastojimo atsakovė yra inicijavusi ikiteisminį tyrimą. Atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad L. A. lietuvių kalbos nemokėjo tiek, kad galėtų suprasti tokio specifinio dokumento, kaip vekselis, surašyto lietuvių kalba, prasmę bei sukeliamus juo teisinius padarinius.

6Vilniaus apygardos teismo 2011-11-24 nutartimi civilinė byla pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui H. Š. prijungta prie civilinės bylos pagal ieškovo H. Š. ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos priteisimo. Šiame kontekste L. I. ieškinys nagrinėjamojoje byloje laikomas priešieškiniu.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012-11-07 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino. Pripažino 2010-05-28 paskolos sutartį tarp H. Š. ir L. A. nesudaryta.

9Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei, testamentinei L. A. įpėdinei, kildina iš 2010-05-28 L. A. pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio. Vekselio turinys liudija, kad L. A. įsipareigojo 2010-06-28 sumokėti ieškovui 175 000 Lt. Byloje nustatyta, kad vekselio davėja L. A. 2011-02-20 mirė. Jai tebesant gyvai, ieškovas asmeniškai L. A. nukreiptų reikalavimų nereiškė, t. y. pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui nepasinaudojo vekselio turėtojo teise patenkinti savo piniginius reikalavimus ne ginčo tvarka, pateikdamas notarui rašytinį prašymą pinigams iš skolininkės išieškoti (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 45 str., 81 str., toliau - ĮPVĮ). Vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (IPVĮ 40 str. 1 d., 47 str. 1 d., 55 str. 1 d. 3 p.,72 str. 2 d.). Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą ir nebegali būti įvykdytas ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 55 str. 1 d.), su kuo abi šalys iš esmės sutiko.

10Teismas taip pat nurodė, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ginčas kilo dėl to, ar minėtas dokumentas gali patvirtinti paskolos sandorio sudarymą tarp ieškovo ir L. A.. Teismas pažymėjo, kad jokio kito teisėto pagrindo (sandorio ar kitos prievolės), iš kurio galėtų atsirasti jo piniginio reikalavimo pagal šį vekselį teisė į L. A., o po pastarosios mirties - į jos paveldėtojus, ieškovas neįvardijo, išskyrus nuorodą ieškinyje apie L. A. ketinimus, susiklosčius šiltiems ir draugiškiems judviejų tarpusavio santykiams, užtikrinti jam teisę paveldėti jos turtą. Teismas nurodė, kad tokių ieškovo interpretacijų nėra pagrindo pripažinti L. A. pinigine prievole, kuri ir buvo užtikrinta ginčijamu vekseliu. Prievolės atsiranda tik iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria šalims prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Pažadas palikti po mirties savo turtą kuriam nors asmeniui pagal įstatymą gali būti įgyvendintas vieninteliu būdu – testamentu (CK 5.19 str.). Iki asmens mirties tokie ketinimai taip pat gali būti realizuojami ir dovanojimo sandoriu. Teismas motyvavo, kad bet kuriuo atveju vekseliu tokie norai ar ketinimai negali būti užtikrinti, nes įstatymas tokio teisinio kelio turto perleidimui nenustato. Atitinkamai ir tokiu pagrindu nesusiformuoja prievoliniai teisiniai asmenų santykiai. Taigi nors L. A. ir buvo surašiusi du testamentus ieškovo naudai, paskutiniuoju testamentu savo valią pakeitė ir turtą paskyrė su ja giminystės santykiais susijusiems asmenims. Toks jos elgesys atitinka įstatymo nuostatas (CK 5.35 str. 2 d.).

11Teismas pasisakydamas dėl kito galimo pagrindo vekseliui išduoti, t. y. paskolinių santykių buvimo ar nebuvimo tarp ieškovo ir L. A., atsižvelgė į šio vekselio atsiradimo aplinkybes, kurias kiekviena iš šios bylos šalių aiškino skirtingai. Teikdamas savo paaiškinimus teismo posėdyje ieškovas apskritai neigė pinigų perdavimą kaip paskolinimą, tvirtindamas, kad tai nebuvusi paskola, o pinigų davimas, tikintis ateityje pinigus atgauti paveldint pagal testamentą turtą. Teismas pažymėjo, kad būtent paskola pagal įstatymą ir suponuotų pareigą ją grąžinti, o ieškovo įvardijamą teisinį santykį yra sudėtinga identifikuoti. Teisės normos tokio susitarimo nereglamentuoja. Pinigų davimas fiziniam asmeniui, nesiejant šio veiksmo su kuriomis nors investicijomis (pavyzdžiui, į verslą, į jungtinę veiklą, į bendrosios nuosavybės sukūrimą), bet tikintis juos ateityje atsiimti (vadinasi, ne jų dovanojimas), galėtų atitikti tik paskolos (ar kreditavimo) santykį. Tačiau tokio santykio egzistavimą tarp L. A. ir ieškovo minėto vekselio pagrindu kategoriškai neigė atsakovė, ir, tuo pačiu, neigė ir savo, kaip L. A. įpėdinės, turtinės prievolės ieškovui egzistavimą. Atsakovės paaiškinimus, kad L. A. nebuvo jokio objektyvaus poreikio skolintis piniginių lėšų ir/ar įgyti butą broliui apgyvendinti, apie ką ieškovas nurodė savo procesiniuose dokumentuose, patvirtina paveldėjimo teisės liudijimo turinys. Akivaizdu, kad testatorei mirties dienai priklausė nuosavybės teise net dvi gyvenamosios paskirties patalpos (butai), viena jų, kaip nurodė atsakovė ir liudytojai, naudojosi ji pati, o kitame bute gyveno brolis, taip pat jai priklausė piniginiai indėliai dvejose sąskaitose. Vertindamas atsakovės išdėstytas abejones dėl paskolos sutarties, ieškovo nuomone - įtvirtintos tinkama (rašytine) forma, sudarymo, teismas atsižvelgė į paskolinių santykių teisinį reglamentavimą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d.) ir pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinis sandoris. Teismas nurodė, kad šiuo aspektu ieškovo argumentai, jog rašytinio dokumento (vekselio) pasirašymas jau savaime įrodo pinigų jį pasirašiusiam asmeniui perdavimą ir yra rašytine forma jo ir L. A. sudaryta sutartis, nėra pagrįsti teise ar minėtos normos aiškinimo teismuose praktika, juolab ir pats vekselis nepatvirtina, kad jo išdavimo pagrindu tapo būtent susitarimas dėl paskolos suteikimo - jame nesama jokios užuominos apie paskolintus pinigus. Jokių objektyvių įrodymų, įskaitytinai ir rašytinio dokumento, aiškiai patvirtinančio pinigų velionei L. A. perdavimą, išskyrus paties ieškovo ir jo naudai liudijusio A. P. paaiškinimus, nagrinėjamojoje byloje nėra. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai susiformuoti apie L. A. su ieškovu siejusius paskolinius teisinius santykius.

12Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas konstatavo, kad pinigai, kaip paskolos dalykas, perduoti L. A. nebuvo, to, kaip minėta, netvirtino ir pats ieškovas, o kitokie susitarimai ar ieškovo ir L. A. santykių pobūdis šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Nurodė, kad pagrindinis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, o paskolos santykiui atsirasti dar yra būtinas ir tokių ketinimų faktinis realizavimas – paskolos dalyko perdavimas. Įrodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Būtent tokių teisinių padarinių ir siekė atsakovė, tvirtindama, jog ne tik pinigai (paskolos sutarties dalykas) pagal šį vekselį nebuvo perduoti L. A., bet ir apie tokios sutarties su ieškovu sudarymą ji negalėjusi suvokti dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, nesuprasdama lietuvių kalbos bei vekselio teisinės reikšmės, vadinasi, net galimai pasirašydama vekselį buvo sąmoningai ieškovo suklaidinta. Šios bylos specifiškumas yra tas, jog pasirašęs atitinkamą dokumentą asmuo pats jau negali paaiškinti pasirašymo motyvų. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovės atsikirtimo į ieškinį teiginių, paaiškinančių susiklosčiusią situaciją, patikimumu. Juos iš dalies patvirtina ir į bylą pateikti L. A. ranka rašyti tekstai rusų kalba, o kai kurių jų turinys, pavyzdžiui, ieškovui adresuoto raštelio, akivaizdžiai leidžia spręsti apie lietuvių kalbos nežinojimą, reikalaujant iš ieškovo paaiškinimų rusų kalba, be to, šiame raštelyje aptariami galimai kiti judviejų susitarimai, o ne pinigų kurioms nors L. A. reikmėms jai perdavimas – jos būsimos kapavietės priežiūra, brolio galimas apgyvendinimas Antaviliuose, išreiškiamas tam tikras susirūpinimas dėl ieškovo pasiūlymų ir ketinama dėl jų pasitarti su giminėmis. Byloje nėra ir objektyvių duomenų, kokiam neatidėliotinam tikslui 175 000 Lt suma trumpam laikui (vos mėnesiui) L. A. reikėjo pasiskolinti. Bent minimaliai apdairus ir rūpestingas paskolos davėjas šias aplinkybes paprastai žino ir gali nurodyti, ypač skolindamas tokią ženklią sumą tokio senyvo amžiaus asmeniui. Teismas sprendė, kad tokiu atveju teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui nėra, o priešieškinis tenkintinas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Ieškovas H. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės L. I. ieškovo H. Š. naudai 120 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Išreikalauti ir prijungti prie šios civilinės bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00355-11 medžiagą.

15Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius. Sutarties šalių susitarimas gali būti išreikštas ne tik vienos sutarties tekstu, bet ir keliais viena bendra valia susietais sandoriais, tarp jų ir sudarytais notarine forma, bei teisiniais faktais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Ieškovas aiškiai ir nuosekliai išdėstė tarp ieškovo ir mirusiosios L. A. atsiradusių teisinių santykių faktines aplinkybes. Ieškovas H. Š. 2010-05-28 apie 12 val. perdavė mirusiajai L. A. 175 000 Lt už tai, kad mirusioji paliktų testamentu ieškovui visą jai priklausantį turtą. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad L. A. įvykdžius šalių susitarimą, šalių prievolės pasibaigs ieškovui paveldėjus mirusiosios turtą, tai yra skolininkui ir kreditoriui sutapus viename asmenyje. L. A., gavusi iš ieškovo 175 000 Lt iš tiesų neturėjo teisinės pareigos palikti visą savo turtą testamentu ieškovui, nes testamentas yra vienašalis sandoris, sudaromas tik vienos šalies laisva valia. Tačiau mirusiosios veiksmai iki 175 000 Lt gavimo, kuriuos patvirtina 2010-05-28 pasirašytas vekselis ir vėlesni veiksmai sudarant tiek oficialųjį, tiek neoficialųjį testamentą ieškovo naudai, patvirtina pinigų gavimo faktą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas ieškovo perduotus mirusiajai 175 000 Lt, nustatęs, kad mirusioji neturėjo teisinės pareigos surašyti testamento ieškovo naudai, nors toks žodinis susitarimas tarp šalių ir buvo, turėjo vertinti kaip nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita.

16Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų visuma - ieškovo paaiškinimai apie jo ir mirusiosios L. A. susitarimus, rašytiniai įrodymai bei liudytojos D. J. parodymai apie ieškovo rinktas pinigines lėšas, skirtas perduoti L. A., liudytojo A. P. akivaizdoje perduoti L. A. pinigai ir šį faktą patvirtinantis 2010-05-28 mirusiosios L. A. pasirašytas vekselis 175 000 Lt sumai, L. A. sutikimas ieškovui vertinti jos mokumą, 2010 m. birželio 9 d. mirusiosios L. A. surašytas ieškovo naudai oficialusis testamentas bei analogiškas 2010-08-22 neoficialusis testamentas, mirusiosios ir ieškovo tarpusavio garso įrašai - nuosekliai patvirtina faktines aplinkybes apie ieškovo ir mirusiosios L. A. susitarimus bei 175 000 Lt perdavimo mirusiajai faktą. Mirusiosios L. A. įpėdinė atsakovė L. I. jokiais įrodymais nepaneigė ieškovo kaip vekselio turėtojo reikalavimo teisės 175 000 Lt sumai, kurią patvirtina pats 2010 m. gegužės 28 d. vekselio išdavimo ieškovui faktas. Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino telefoninių pokalbių garso įrašų, kuriuose mirusioji L. A. tiesiogiai nurodė, kad mirusiosios giminaičiai naudodami smurtą verčia mirusiąją jų naudai sudaryti testamentą. Tas pačias aplinkybes mirusioji buvo išdėsčiusi ir kreipdamasi į teisėsaugos institucijas. Mirusiosios L. A. sudarytų testamentų gausa paskutiniais jos gyvenimo metais, mirusiosios telefoninių pokalbių garso įrašai bei pranešimai apie daromą įtaką teisėsaugos institucijoms patvirtina atsakovės kaip mirusiosios įpėdinės nesąžiningumą tiek testatorės atžvilgiu, o nepagrįstai neigiant 175 000 Lt perdavimo L. A. faktą, ir ieškovo atžvilgiu.

17Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą vertindamas 175 000 Lt perdavimą L. A., neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jų sąsajumą su įrodinėjimo dalyku, iš viso nevertino dalies įrodymų, paneigiančių priešieškinio pagrįstumą. Ieškovas niekada neteigė, kad tarp jo ir L. A. buvo sudaryta paskolos sutartis. Iš to seka, kad ir negalėjo būti ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo. Jei teismas vis dėlto priėmė priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsakovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra ieškovo nepagrįstos, tendencingai sukurtos ir dėstomos taip, kad teismui sukurti regimybę, jog atsakovės teta L. A., kuri paliko atsakovei testamentu visą jai priklausantį turtą, buvo skolinga ieškovui pagal 175 000 Lt vekselį. Ieškovo sukurta istorija, kuri panaudota ieškinio bei apeliacinio skundo pagrindimui, yra nelogiška, nenuosekli, prieštaringa, objektyviai nesuprantama. Apelianto dėstomose aplinkybėse tiesa yra tiktai tai, kad mirusioji L. A. 2010-06-08 buvo surašiusi oficialų testamentą, kurį 2010-06-09 panaikino. Vėliau L. A. 2010-08-22 surašė neoficialų testamentą ir 2010-09-06 mirusioji L. A. surašė dar vieną oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą mirusioji paliko atsakovei, t. y. L. I.. Tačiau aplinkybė apie 2010-06-08 oficialųjį testamentą H. Š. naudai neturi jokio aktualumo, kadangi H. Š. neginčijo testamento, pagal kurį paveldėjo L. I., o be to ir H. Š. naudai surašytuose testamentuose nieko apie L. A. skolines prievoles H. Š., juolab, apie kokią nors pasiskolintą iš jo sumą, nėra kalbos.

20Ieškovo pateiktas teismui vekselis yra paprastasis, neprotestuotinas ir nebeturi vekselio galios nuo 2010-06-03 imtinai. Ieškovas yra praradęs vekselio turėtojo teisę reikšti reikalavimus (ĮPVĮ 55 str.).

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, pakankamai išsamiai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vekseliu negali būti užtikrinami ketinimai po mirties savo turtą palikti konkrečiam asmeniui. Tokie ketinimai pagal galiojančius teisės aktus gali būti įgyvendinami testamentu, o iki palikėjo mirties dovanojimo sutartimi. Kaip galimą teisinį pagrindą ieškinio patenkinimui ir pagrindą išduoti 2010-05-28 vekselį teismas taip pat analizavo tarp šalių susiklosčiusius faktinius ir teisinius santykius tuo aspektu, ar yra pagrindas pripažinti tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius. Teismas nenustatė pinigų perdavimo fakto kaip būtinos sąlygos paskolos teisiniams santykiams susiklostyti ir taip pat įvertinęs kitas faktines bylos aplinkybes (L. A. neįrodytas buvęs poreikis skolintis), pagrįstai sprendė nesant pagrindo išvadai, kad H. Š. ir L. A. būtų sieję paskolos teisiniai santykiai. Taip pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir dėl jų tinkamai pasisakė skundžiamame sprendime. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir pasisakys tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

26Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas šiais svarbiausiais argumentais: pirma, kad teismas turėjo šalių sudarytų sandorių visumą vertinti kartu, ne izoliuotai, antra, kad teismas iš bylos duomenų (telefoninių pokalbių išklotinių, liudytojų parodymų, L. A. testamentų H. Š. naudai) turėjo pagrindą nustatyti, jog H. Š. 2010-05-28 L. A. perdavė 175 000 Lt už tai, kad ji H. Š. testamentu paliktų visą savo turtą, trečia, kad šalys, įskaitant ir ieškovą H. Š. niekada neteigė tarp H. Š. ir L. A. buvus paskolos teisinius santykius, todėl teismas neturėjo tenkinti priešieškinio reikalavimo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta.

27Apeliantas, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009) teigia, kad tuomet, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad byloje faktinių aplinkybių visuma ir šalių sudarytų sandorių visuma pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta tinkamai.

28Pažymėtina, kad ieškovo pozicija byloje nenuosekli. Iš pradžių ieškinyje nurodoma, kad L. A. H. Š. 2010-05-28 davė 50 000 Lt, kurie buvo reikalingi butui broliui pirkti, tačiau vekselis buvo pasirašytas didesnei, t.y. 175 000 Lt, sumai tam, kad taip L. A. liktų skolinga ieškovui, kadangi ji ketino jam palikti turtą, nenorėdama jį palikti dėl to spaudimą darantiems artimiesiems. Vėliau ieškovas pradėjo teigti (t., b. l. 51) ir liudininkų parodymais įrodinėti vekselio pasirašymo dieną L. A. davęs 175 000 Lt (suma atitinka nurodytą vekselyje), o ieškiniu pagal vekselį reikalauja dar kitos sumos – 120 000 Lt (ieškovas šią sumą grindžia sąžiningumu, kadangi L. A. paveldėtojos L. I. paveldėto turto vertė 111 000 Lt).

29Atmestini kaip prieštaraujantys ankstesnių procesinių dokumentų turiniui ir apelianto argumentai, kad jis niekada neteigė tarp jo ir L. A. buvus paskolos teisiniams santykiams. 2011-11-15 atsiliepime į L. I. ieškinį H. Š. aiškiai nurodo, kad jam L. A. perdavus 175 000 Lt, o jai priėmus gautus pinigus ir išrašius paprastąjį vekselį šiai sumai, tarp H. Š. ir L. A. susiklostė paskolos teisiniai santykiai (t. 2, b.l. 54), kad buvo vadovaujamasi ne CK normomis, reglamentuojančiomis paskolos sandorius, o vekselius reglamentuojančiomis teisės normomis ir vekseliui netekus teisinės galios, jis kaip rašytinis dokumentas neprieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms paskolos teisinius santykius. H. Š. taip pat nurodė, kad su L. A. buvo aptartas paskolos grąžinimo klausimas, sutarta kad paskola bus grąžinta vienu iš alternatyvių būdų: testamentu viso turto perleidimu arba pagal vekselį. Ieškovo nuomone, L. A. norą įvykdyti įsipareigojimus liudija jos H. Š. naudai surašyti testamentai: 2010-06-08 ir 2010-08-22. Kad su L. A. susiklosčiusius teisinius santykius H. Š. vertina kaip paskolos teisinius santykius ieškovas patvirtino ir baigiamojoje kalboje (t. 3, b.l. 12). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Byloje nustačius, kad vekselis nebuvo apmokėtas per įstatyme nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčijamą vekselį pagal paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinančių dokumentų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

30Nenuoseklūs ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir L. A. veiksmai: viena, ji kelis kartus keitė testamentą per trumpą laiką, antra, nors iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad pasitikėjo ieškovu, šis pasitikėjimas taip pat nebuvo visiškas – ji taip pat norėjo paaiškinimų jai suprantama rusų kalba (t. 2, b.l. 186) dėl susitarimo su ieškovu, nuogąstavo, kad pastarasis gaus naudą iš jos palikimo ir pačia L. A. pasinaudos, niekas neprižiūrės jos kapo.

31Taigi bylos duomenų visuma rodo, kad H. Š. ir L. A. buvo pažįstami, aptarinėjo L. A. rūpesčius dėl giminaičių elgesio, tarėsi kaip išspręsti situaciją, L. A. turėjo su H. Š. susijusių lūkesčių (kad padės) bei nuogąstavimų (ar nepasinaudos), o H. Š. savo ruožtu turėjo lūkestį gauti garbaus amžiaus L. A. palikimą, bei nuogąstaudamas, kad L. A. gali palikimo jam nepalikti, siekė savo interesus užsitikrinti 2010-05-28 vekseliu dėl 175 000 Lt.

32Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad palikimą H. Š. galėjo gauti pagal testamentą arba L. A. dar gyvai esant pagal dovanojimo sandorį, o galimybės užtikrinti L. A. palikimo gavimą vekseliu teisės aktai nenumato. Atitinkamai bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga pasisakyti ir dėl kito pagrindo vekseliui – ar jis išrašytas įforminant H. Š. bei L. A. siejančius paskolos santykius. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, jog pinigų L. A. H. Š. neperdavė (paties ieškovo paaiškinimai šiuo klausimu, kaip jau minėta, yra iš esmės prieštaringi, todėl ir ieškovo liudytojų paaiškinimus teismas turėjo vertinti ir vertino kritiškai, be to, byloje esantys duomenys apie ieškovo lėšas sąskaitose taip pat nepatvirtina, kad vekselio išrašymo metu ieškovas būtų išgryninęs vekselyje nurodytai artimą sumą). Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teismas pagrįstai sprendė esant labiau tikėtina, kad 175 000 Lt H. Š. L. A. neperdavė, taigi priešieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta tenkintas pagrįstai ir nėra pagrindo spręsti L. A. nepagrįstai praturtėjus 175 000 Lt suma. Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, kad L. A. buvo sudariusi oficialiųjį, o jį panaikinus ir neoficialųjį testamentą, nepatvirtina 175 000 Lt perdavimo L. A. fakto.

33Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Šioje byloje pateiktais telefoninių pokalbių įrašais apeliantas siekia patvirtinti mirusios L. A. ketinimus palikti savo turtą testamentu ieškovui (apeliantui). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo išvadų byloje nepagrindė ieškovo (apelianto) pateiktais pokalbių su L. A. garso įrašais, kadangi šių įrašų turinys nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180 str.), teismui pripažinus, kad vekselis negali būti panaudotas tokių ketinimų įvykdymo užtikrinimui.

34Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Šioje byloje teismas įrodymų viseto pagrindu pagrįstai sprendė paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvus.

35Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius bei vekselio institutą, išvadas priėmė įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis ieškinio reikalavimai dėl 120 000 Lt paskolos priteisimo pripažinti nepagrįstais, priešieškinio reikalavimai dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir paskolos sutarties tarp H. Š. ir L. A. pripažinimo nesudaryta tenkinti, apeliantui neišdėsčius argumentų, kurie leistų abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Dėl bylos sustabdymo

37Ieškovo prašymas sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2986-497, kurioje H. Š. teisiamas pagal BK 300 str. (dokumento suklastojimas ir ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), netenkinamas. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Toks reglamentavimas paaiškinamas siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal teismų suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, tai yra, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Ar konkrečiu atveju galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Šioje byloje pakanka duomenų teismui išspręsti bylos išnagrinėjimui reikšmingus klausimus, t.y. pasisakyti, ar yra pagrindas ieškovui priteisti 120 000 Lt (L. A. palikimo vertė), ar ieškovas H. Š. perdavė L. A. 175 000 Lt, tam nebūtina laukti teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje bus pasisakyta, ar 2010-05-28 H. Š. L. A. išduotas vekselis yra suklastotas. Taigi tarp nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-302-497/2014 (dabartinis numeris) nėra prejudicinio ryšio, atitinkamai nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla dėl dokumento (vekselio) klastojimo ir sukčiavimo.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 210 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 74). Vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės patirtos išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais, neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos (Rekomendacijų 7 bei 8.11 punktai), todėl priteistinos (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš H. Š., asmens kodas ( - ) L. I., asmens kodas ( - ) naudai 1210 (tūkstantį du šimtus dešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas H. Š. 2011-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Atsakovė L. I. 2011-10-11 pateikė ieškinį, kuriuo prašė 2010-05-28... 6. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-24 nutartimi civilinė byla pagal ieškovės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-07 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė,... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei, testamentinei L.... 10. Teismas taip pat nurodė, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste... 11. Teismas pasisakydamas dėl kito galimo pagrindo vekseliui išduoti, t. y.... 12. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas konstatavo, kad pinigai, kaip... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Ieškovas H. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-07... 15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių... 16. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.... 17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai... 18. Atsakovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 19. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra ieškovo... 20. Ieškovo pateiktas teismui vekselis yra paprastasis, neprotestuotinas ir... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios... 25. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams,... 26. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas šiais... 27. Apeliantas, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos... 28. Pažymėtina, kad ieškovo pozicija byloje nenuosekli. Iš pradžių ieškinyje... 29. Atmestini kaip prieštaraujantys ankstesnių procesinių dokumentų turiniui ir... 30. Nenuoseklūs ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir L. A. veiksmai: viena, ji... 31. Taigi bylos duomenų visuma rodo, kad H. Š. ir L. A. buvo pažįstami,... 32. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad palikimą H. Š.... 33. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti... 34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Dėl bylos sustabdymo... 37. Ieškovo prašymas sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 41. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš H. Š., asmens kodas ( - ) L. I., asmens kodas ( - ) naudai 1210...