Byla e2A-1651-340/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ 1 593,58 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su V. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT398983 ir apdraudė turtą, esantį ( - ). 2019 m. kovo 9 d. apdraustasis turtas, t. y. katilas, buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 593,58 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Atsakovę ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl to buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Draudėjas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Draudėjui padarytą žalą atlygino jo turto draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance Company”, kuris, sumokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į atsakovę. Atsakovės, kaip asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją, užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio, kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės. Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą 1 593,58 Eur žalą.

73.

8Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo nustatytas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis vartotojui adresu ( - ). 2019 m. birželio 4 d. atsakovės atstovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jodesta“ atliko draudėjo elektros įrenginių apžiūrą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad draudėjo vidaus elektros instaliacijos ir paskirstymo skydelio būklė pakankamai tvarkinga, o viršįtampių ribotuvų paskirstymo skydelyje nėra, taip pat buvo apžiūrėtas ir apskaitos skydas, kuriame pažeidimų pastebėta nebuvo. Elektros energija į draudėjo objektą yra tiekiama 0,4 kV kabelių spintos SKS-55-17 iš transformatorinės pastotės ( - ) nuo 10 kV oro linijos ( - ) iš ( - ) transformatorių pastotės. Iš informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ buvo nustatyta, kad buvo atliktas neplaninis elektros energijos atjungimas 1026 vartotojams, pajungtiems iš tos pačios pastotės linijos ( - ), kurio tikslas – įžemėjimo paieška. Elektros energijos atjungimas truko 1 minutę (2019 m. kovo 9 d. laikotarpiu nuo 13:19 val. iki 13:20 val.). Atsakovės darbuotojai draudėjo elektros tinkluose, kuriais jam yra tiekiama elektros energija, 2019 m. kovo 9 d. jokių elektros tinklo sutrikimų, viršįtampių, avarijų ar pan. nenustatė, todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad elektra buvo tiekiama laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti gedimai tiek vartotojo, tiek ir bendrame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, taip pat vartotojo vidaus ar lokaliajame elektros tinkle įjungiamos apkrovos. Normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius (o jie yra neišvengiami) per metus pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų pasiskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energiją elektros linijomis, einančiomis iš transformatorinės pastotės, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo nebuvo gauta, todėl darytina išvada, jog atsakovė tiekė kokybišką elektros energiją. Atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai dėl neva elektros energijos įtampos svyravimo 2019 m. kovo 9 d. ir dėl to priežastiniame ryšyje sugedusio katilo nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, dokumentais ir/ar kitais įrodymais. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas būtų atvykęs į draudėjo objektą atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjo vidaus tinkle, taip pat nėra pateikiama defektinio apžiūros akto, kuriame būtų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti tiek elektros įtampos svyravimai, tiek neva dėl to įvykęs trumpasis jungimas, kas neva sukėlė draudėjo katilo sugedimą – sudegimą. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų ir įrodymų patvirtinančių kokioje apskritai įtampoje gali katilas veikti. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju elektros energijos atjungimas buvo trumpalaikis ir niekaip negalėjo įtakoti įtampos svyravimų – elektra buvo kvalifikuotų darbuotojų atjungta tik 1 minutei. Atsakovės vertinimu, ieškovas, būdamas savo veiklos profesionalu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjui priklausantis turtas buvo sugadintas dėl elektros įrenginių gedimo atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle. Atsakovės įsitikinimu, ji laikėsi iš teisės aktų kylančios pareigos – ESO vykdė trumpalaikį elektros energijos tiekimo nutraukimą vykdant įžemėjimo paiešką, kuris tetruko 1 minutę ir niekaip negalėjo turėti įtakos katilo gedimui. Ieškovui neįrodžius gedimų priežasties, nėra galimybės nustatyti už žalą atsakingo asmens. Pagrindo atsakovę pripažinti atsakinga už aukščiau nurodytą gedimą ir priteisti žalą iš jos taip pat nėra. Nurodė, kad pats katilas eksploatuojamas jau beveik 10 metų, tuo tarpu duomenų kaip katilas buvo eksploatuojamas nėra, o tai, atsakovės vertinimu, reiškia, kad jo tikroji gedimo priežastis yra neaiški. Teismui nenustačius tikslios tikrosios elektros prietaiso gedimo priežasties, bet įpareigojus atsakovę atlyginti padarytą žalą, gali susidaryti ydinga praktika, kuria vadovaujantis visi nesąžiningi vartotojai galės kreiptis dėl žalos atlyginimo už jau buvusius prietaisų gedimus. Ieškovas nenurodė, kokią sutartinę pareigą netinkamai vykdė ar apskritai jos nevykdė atsakovė, kaip viešasis elektros energijos tiekėja. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusiais draudėjo nuostoliais, pagrindo tenkinti ieškinio nėra.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo atmetė.

125.

13Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog pareiga paneigti elektros energijos svyravimo – viršįtampio, faktą, kilusį po neplaninio trumpalaikio elektros energijos pertrūkio Elektros linijoje, teko atsakovei. Teismas pažymėjo, jog tiek sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, tiek dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje Elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo – viršįtampio, pirmiausia jam ir teko pareiga šiuos teiginius įrodyti, o juos įrodžius atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės taikymo, teko pareiga pagrįsti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

146.

15Teismas pažymėjo, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad 2019 m. kovo 9 d. atsakovės valdomoje Elektros linijoje buvo elektros energijos pertrūkis, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ieškovo nėra ginčijamas, tačiau byloje nepakanka įrodymų teigti nei tai, kad šis elektros energijos pertrūkis sukėlė ieškovo nurodomą elektros energijos svyravimą – viršįtampį po elektros energijos tiekimo Elektros linijoje atnaujinimo, nei tai, kad Katilo gedimo priežastis buvo elektros energijos svyravimas.

167.

17Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį šioje byloje iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – UAB „Inkaitra“ defektacijos aktu Nr. 061. Teismas, vertindamas šį įrodymą, sutiko su atsakove, kad šiame akte konstatuota išvada apie Katilo gedimo priežastis – dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvyko trumpas jungimas, yra itin lakoniška ir neargumentuota. Teismas pažymėjo, kad kiti byloje ieškovo pateikti įrodymai apie Katilo gedimo aplinkybes tik sustiprina abejones dėl UAB „Inkaitra“ pateiktos išvados pagrįstumo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas, administruodamas žalą, iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos – Katilo gedimo, priežasčiai nustatyti. Teismas sprendė, jog nurodytų aplinkybių visuma iš esmės liudija, kad ieškovas, ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad Katilo gedimo priežastimi buvo atsakovės valdomoje Elektros linijoje buvę elektros energijos svyravimai, šiai aplinkybei pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jo netenkinti.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

198.

20Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

218.1.

22Atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

238.2.

24Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė viso proceso metu teigė, kad ji tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidžiant logikos ir protingumo principus, įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės, perkėlė ieškovui, nors akivaizdu, kad ieškovas, ar jo draudėjas neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės.

258.3.

26Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą.

278.4.

28Teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir turėjo byloje išankstinį nusistatymą, ir būtent todėl pažeidė visą eilę įrodinėjimo taisyklių.

299.

30Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

319.1.

32Ieškovo teiginiai, kad teismas buvo šališkas ir turėjo byloje išankstinį nusistatymą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Vien aplinkybė, jog teismo priimtas skundžiamas sprendimas nepateisino apeliantės lūkesčių, dar nereiškia, kad priimtas sprendimas yra teisiškai nepagrįstas. Apeliantė nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl teismo galimo šališkumo.

339.2.

34Atsakovė sutinka ir neneigia, kad jos veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau šiuo atveju atsakovė neigia ieškovo nurodytą kliento įrenginių gedimo priežastį, todėl šiuo konkrečiu atveju yra taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės taikymo, privalėtų įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

359.3.

36Į bylą ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškinyje lakoniškai nurodytas aplinkybes bei keltų abejonių dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kuriais būtų padaryta žala vartotojui. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų/neveikimo – egzistavimo. Svarbu paminėti, kad nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kiti argumentai netenka teisinės reikšmės.

379.4.

38Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas, administruodamas žalą, iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos – katilo gedimo, priežasčiai nustatyti, o būtent neprašė kliento pateikti defektinių aktų, neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Tokią poziciją visiškai pagrįstai skundžiamame sprendime palaikė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

40Apeliacinis skundas atmetamas.

4110.

42Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4311.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su V. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT398983 ir apdraudė turtą, esantį ( - ). 2019 m. kovo 9 d. atsakovės valdomoje Elektros linijoje buvo elektros energijos pertrūkis. Ieškovas, vadovaudamasis UAB „Inkaitra“ defektacijos aktu Nr. 061, sprendė, kad 2019 m. kovo 9 d. apdraustasis turtas, t. y. katilas, buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų ir sumokėjo 1 593,58 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakovės, kaip iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojos; atsakovė nenuginčijo padarytas žalos dydžio ir neįrodė kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė visų pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei kilti; ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

4512.

46Dėl teismo šališkumo. Apeliantas nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir turėjo byloje išankstinį nusistatymą, ir būtent todėl pažeidė visą eilę įrodinėjimo taisyklių.

4713.

48Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016, kt.), taigi nagrinėjamoje byloje teismo nesutikimas su ieškovo (apelianto) pateiktų įrodymų vertinimu ir teisiniais argumentais savaime neįrodo teismo šališkumo.

4914.

50Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

5115.

52Bylos nagrinėjimo metu ieškovas (apeliantas) nereiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo, taip pat nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą nušalinti teisėją ar teisėjai nusišalinti.

5316.

54Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo prezumpcija nepaneigta ir apelianto argumentus dėl teismo šališkumo atmeta.

5517.

56Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Ieškovas prašė priteisti draudimo išmoką iš atsakovės, kaip iš asmens tiekiančio elektros energiją, t. y. kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojos. Atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

5718.

58Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

5919.

60Šis straipsnis yra specialioji norma, ji reglamentuoja specialų civilinės atsakomybės atvejį – kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio; numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybės arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Apeliacinės instancijos tesimas pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

6120.

62Apeliantas nurodo, kad atsakovė viso proceso metu teigė, kad ji tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidžiant logikos ir protingumo principus, įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės, perkėlė ieškovui.

6321.

64Apeliacinės instancijos tesimas nesutinka su apelianto pozicija; apeliantas, teigdamas kad atsakovė neįrodė, jog visą laiką teikė kokybišką elektros energija, be pagrindo sutapatina kaltės ir neteisėtų veiksmų prezumpcijas. Kaip minėta, atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės neteisėtus veiksmus turi įrodyti ieškovas, pagrįstai pasivadovavo bendrais įrodinėjimo pareigos paskirstymo principais (CPK 178 straipsnis) ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė.

6522.

66Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįpampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui.

6723.

68Sutiktina, kad apelianto nurodyta teismų praktika kitokio įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklės aiškinimo tokio pobūdžio bylose nepatvirtina (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-A1210-614/2016); griežtos civilinės atsakomybės taikymas analogiškose bylose neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti kitų (išskyrus kaltę) civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

6924.

70Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia vieninteliu įrodymu – 2019 m. kovo 13 d. UAB „Inkaitra“ defektacijos aktu Nr. 061; akte pateikta išvada apie katilo gedimo priežastis – dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvyko trumpas jungimas; nurodyta, kad katilas sugedo 2019 m. kovo 9 d., pateikti numatomi katilo remonto kaštai.

7125.

72Nurodytas aktas patvirtina, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala (katilas sugedo), ginčo dėl akte nurodyto žalos dydžio nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos tesimo kritika akto išvadoms dėl katilo gedimo priežasčių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad aktas surašytas 2019 m. kovo 13 d.; akte nurodyta, kad katilas sugedo 2019 m. kovo 9 d. Nei defektacijos akte, nei byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Inkaitra“ apžiūrėjo katilą, taip pat nenurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės (objektyvūs duomenys) lėmė UAB „Inkaitra“ defektacijos akte nurodytą išvadą, kad trumpas jungimas, dėl kurio sugedo katilas, įvyko dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio 2019 m. kovo 9 d. Defektacijos akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, nepaaiškinama, kur konkrečiai kilo trumpasis jungimas, išvada nėra pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Byloje nustatyta, kad draudiminio įvykio dieną 2019 m. kovo 9 d. Elektros linijoje, kuria elektra buvo teikiama apdraustojo asmens namui, buvo neplaninis trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, elektros energija 1 minutei buvo atjungta rankiniu būdu įžemėjimo paieškai, siekiant pašalinti sutrikimus. Sutiktina, kad ieškovo pateiktas defektacijos aktas neįrodo, jog elektros energijos atjungimas galėjo sukelti įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas.

7326.

74Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. kovo 13 d. UAB „Inkaitra“ defektacijos aktas Nr. 061 neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų (nekokybiško energijos tiekimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių (žalos).

7527.

76Apeliantas nurodo, kad savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus, kurie niekaip nesusiję su byla arba nepatvirtina atsakomybės šalinimo: atsakovės atstovės J. S. pasirašytą 2009 gruodžio 1 d. elektros pirkimo sutartį su V. B., t. y. sutartis yra vienašališkai pasirašyta po daugiau nei metų nuo jos sudarymo; Planiniai neplaniniai atjungimai, kuriame net nekalbama apie V. B.; 2019 m. balandžio 19 d. atsakovės atstovo UAB „Smart Claims“ raštas į ieškovo pretenziją, kuriame nurodoma, kad vartotojas turėjo imtis priemonių nuostoliams išvengti, tuo pačiu pripažįstant, kad vartotojas net nebuvo įspėtas apie tai, kad jam bus atjungta elektros energija; atsakovės atstovo Jodesta, surašytą elektros įrenginių apžiūros aktą. Apelianto vertinimu, šiuo dokumentu atsakovės atstovas Jodesta neginčijo, ir tuo pačiu pripažino, kad UAB „Inkaitra“ defektacijos akte nurodytos priežastys dėl elektros įrenginių sugadinimo yra pagrįstos, t. y. įrenginiai sugadinti dėl įtampos svyravimo ir staigaus šuolio.

7728.

78Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu; minėta, kad atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti, kad neatliko neteisėtų veiksmų; argumentas, kad atsakovės pateikti kiti dokumentai neįrodo kokybiškos elektros tiekimo, atmestinas.

7929.

80Apelianto atsakovės atstovo Jodesta surašyto elektros įrenginių apžiūros akto vertinimas yra subjektyvus; akte išdėstytas UAB „Inkaitra“ defektacijos akto turinys, konstatuota, kad sugedusi įranga pakeista, ateičiai vartotojui rekomenduojama įrengti saugiklius nuo elektros energijos įtampos svyravimo elektros tinkle. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks konstatavimas ir rekomendacijos ateičiai negali būti vertinami kaip UAB „Inkaitra“ defektacijos akte nurodytų katilo gedimo priežasčių pripažinimas. 2019 m. balandžio 19 d. atsakovės atstovo UAB „Smart Claims“ atsakyme į pretenziją pateikta rekomendacija vartotojui imtis priemonių nuostoliams išvengti, pagal logikos dėsnius taip pat negali būti vertinama kaip pretenzijos pripažinimas.

8130.

82Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus šalių atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymus, jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog CPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą nebuvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų priešingą išvadą.

8331.

84Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškinį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

8532.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

8733.

88Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

89Vilniaus apygardos tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company, Lietuvos Respublikoje veikianti... 5. 2.... 6. Nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su V. B.... 7. 3.... 8. Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašė ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo... 12. 5.... 13. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog pareiga paneigti elektros energijos... 14. 6.... 15. Teismas pažymėjo, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad... 16. 7.... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį šioje byloje iš esmės grindžia... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 8.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos... 21. 8.1.... 22. Atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su... 23. 8.2.... 24. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės... 25. 8.3.... 26. Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė... 27. 8.4.... 28. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir turėjo byloje išankstinį... 29. 9.... 30. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašo... 31. 9.1.... 32. Ieškovo teiginiai, kad teismas buvo šališkas ir turėjo byloje išankstinį... 33. 9.2.... 34. Atsakovė sutinka ir neneigia, kad jos veikla, kaip asmens tiekiančio elektros... 35. 9.3.... 36. Į bylą ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų... 37. 9.4.... 38. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas,... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 40. Apeliacinis skundas atmetamas.... 41. 10.... 42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 43. 11.... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo... 45. 12.... 46. Dėl teismo šališkumo. Apeliantas nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas... 47. 13.... 48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu. Lietuvos... 49. 14.... 50. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą... 51. 15.... 52. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas (apeliantas) nereiškė bylą... 53. 16.... 54. Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad bylą nagrinėjančio teismo... 55. 17.... 56. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Ieškovas... 57. 18.... 58. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 59. 19.... 60. Šis straipsnis yra specialioji norma, ji reglamentuoja specialų civilinės... 61. 20.... 62. Apeliantas nurodo, kad atsakovė viso proceso metu teigė, kad ji tiekė... 63. 21.... 64. Apeliacinės instancijos tesimas nesutinka su apelianto pozicija; apeliantas,... 65. 22.... 66. Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 67. 23.... 68. Sutiktina, kad apelianto nurodyta teismų praktika kitokio įrodinėjimo... 69. 24.... 70. Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia vieninteliu įrodymu – 2019 m. kovo... 71. 25.... 72. Nurodytas aktas patvirtina, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala... 73. 26.... 74. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 75. 27.... 76. Apeliantas nurodo, kad savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus,... 77. 28.... 78. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu įrodymų... 79. 29.... 80. Apelianto atsakovės atstovo Jodesta surašyto elektros įrenginių apžiūros... 81. 30.... 82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus šalių... 83. 31.... 84. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 85. 32.... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus... 87. 33.... 88. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 89. Vilniaus apygardos tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 90. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti...