Byla e2A-660-450/2020
Dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelikon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelikon“ ieškinį atsakovams T. K. ir R. K. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelikon“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir R. K. 60 000 Eur skolos, 10 000 Eur baudą (netesybas), 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2019 m. sausio 31 d. (imtinai) sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto objektų: 3040/16485 dalių žemės sklypo, 3333/4033 dalių žemės sklypo bei pastato–vienbučio gyvenamojo su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, adresu ( - ). Ieškovė bankiniais pavedimais į T. K. sąskaitą sumokėjo atsakovams bendrą 60 000 Eur sumą. Šalys 2018 m. pabaigoje pradėjo derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant sutarties galiojimo terminą (pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminą) iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. bei papildomo avanso sumokėjimo. Atsakovai sutiko pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2019 m. birželio 1 d., su sąlyga, kad kaip savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, ieškovė iki 2019 m. kovo 31 d. papildomai sumokės 30 000 Eur sumą.

103.

11Ieškovė 2019 m. kovo 14 d. paprašė atsakovų pateikti nekilnojamųjų daiktų dokumentus, tame tarpe ir gyvenamojo namo vandens nuotekų (kanalizacijos) sistemos įrengimo pagal faktinę jų įrengimo (buvimo) vietą suderinimo su valstybinėmis įstaigomis dokumentus, tačiau atsakovai juos pateikti atsisakė. Ieškovė, turėdama pagrįstą manymą dėl savavališkos (neteisėtos) nuotekų (kanalizacijos) įrengimo, sustabdė savo prievolės pervesti atsakovams papildomą 30 000 Eur (be jau pervestų 60 000 Eur) avansą, vykdymą. Ieškovė 2018 m. birželio 11 d. nutraukė preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės ir paprašė grąžinti 60 000 Eur sumokėtą avansą bei sumokėti 60 000 Eur baudą (netesybas).

124.

13Atsakovai T. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis priklauso ir kitiems bendraturčiams, t. y. J. L. ir A. L., kurie yra susiję su G. M. (buv. pavardė – L.). G. M. taip pat buvo sutartos parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturtė, kuri dar iki atsakovų ketinimo parduoti objektus, įsigijo minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo 620/16485 dalį iš atsakovų, todėl šio ir gretimo gyvenamosios paskirties žemės sklypo, kuriame yra namas, faktinė ir teisinė padėtis jai kaip sklypo bendraturtei buvo žinoma dar iki sudarant preliminariąją sutartį. G. M. yra ir UAB „Gelikon“ vadovė bei UAB „Miško idėjos“, kurios pagrindinė veikla yra projektavimas, vadovė, profesionali interjero dizainerė, turinti reikiamas žinias ir kvalifikaciją, susijusią su statinių statyba ir projektavimu, todėl ji, pasitelkusi teisininką, suprato, kokius dokumentus ir informaciją ji turi gauti ir kokius veiksmus atlikti prieš pasirašant preliminariąją sutartį bei prieš apsisprendžiant įsigyti nekilnojamojo turto objektus.

145.

15Šalims derinant preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kaip ieškovės atstovė G. M. kartu su atsakovu buvo nuvykę apžiūrėti parduodamus objektus, atsakovai pateikė visą ketinamų įsigyti objektų dokumentaciją, namo dokumentacija buvo pateikta ir ieškovės atstovo (advokato) 2018 m. kovo 22 d. prašymu el. paštu dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo. Tik po šių veiksmų atlikimo, buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl to, kad bendrovė negalėjo iki sutarto termino sumokėti atsakovams likusios objektų kainos dalies, o ne dėl dokumentų nepateikimo ir neva staiga paaiškėjusios neteisėtos inžinerinių tinklų, kurie įrengti ieškovės žemės sklypo ribose, statybos. Gretutinių sklypų savininkai yra ieškovė (bendrovė), jos akcininkas S. M. bei bendrovės vadovė (G. M.), kuriems buvo žinomos namo infrastruktūros įrengimo aplinkybės ir vieta, tačiau jie nereiškė jokių pretenzijų atsakovams. Ieškovė planavo sujungti inžinerinius įrenginius į bendrą nuotekų sistemą.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

176.

18Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui T. K. iš ieškovės 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų.

197.

20Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2019 m. sausio 31 d. (imtinai) sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto objektų: 3040/16485 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis – miškų ūkio, bendras plotas 1,6485 ha, esančio ( - ); 3333/4033 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), naudojimo paskirtis – gyvenamųjų namų, bendras plotas 0,4033 ha, esančio ( - ).; pastato–vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ). su visais jame esančiais baldais ir buitine technika. Vykdant Preliminariosios sutarties 3.2. punktą, ieškovė bankiniais pavedimais į T. K. sąskaitą sumokėjo 60 000 Eur sumą, skirtą ieškovės sutartinėms prievolėms, kylančioms iš Preliminariosios sutarties, užtikrinti.

218.

222018 m. pabaigoje šalys pradėjo derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant galiojimo terminą bei sumokant atsakovams papildomą 30 000 Eur avansą. Šalys sutarė pakeisti preliminariąją sutartį, terminą pratęsiant iki 2019 m. birželio 1 d., ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovams papildomai 30 000 Eur sumą iki 2019 m. kovo 31 d., kaip savo prievolių įvykdymo užtikrinimą.

239.

24Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. vasario 26 d. raštu pareikalavo atsakovų grąžinti sumokėtą 60 000 Eur sumą pagal preliminariąją sutartį, nenurodydama jokių grąžinimo priežasčių. 2019 m. vasario 27 d. pareiškime atsakovai nurodė, kad preliminarioji sutartis yra galiojanti ir yra pratęsta iki 2019 m. birželio 1 d. pagal ieškovės prašymą, šis terminas yra galutinis ir daugiau nebus pratęstas. 2019 m. kovo 14 d. ieškovės bendrovės vadovė G. M. pareikalavo atsakovų pateikti namo dokumentaciją, kuri kartu su 2009 m. sausio 16 d. surašytu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-72, buvo pateikta jos atstovo (advokato) 2018 m. kovo 22 d. prašymu el. paštu iki preliminariosios sutarties pasirašymo. Atsakovai nurodė, kad ieškovė su dokumentais ir objekto būkle buvo susipažindinta ir nėra pagrindo dar kartą teikti nurodytus dokumentus.

2510.

26Ieškovė 2019 m. gegužės 28 d. pareiškimu atsakovams ir Vilniaus m. 9–am notarų biurui pranešė, jog atsakovai nepateikė reikalautų dokumentų, o antstolio D. Š. 2019 m. gegužės 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos aplinkybės, ieškovei tapo žinoma, kad preliminariojoje sutartyje pasiūlytas įsigyti turtas – gyvenamasis namas, neatitinka tokiam turtui įprastai keliamų reikalavimų, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi nebūtų perleista nuosavybės teisė į gyvenamam namui būtiną inžinerinį įrenginį – nuotekynės (kanalizacijos (nuotekų šalinimo)) sistemą; ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi negautų to, ko pagrįstai tikėjosi pagal preliminariąją sutartį; ieškovė nutraukė preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės ir paprašė grąžinti 60 000 Eur sumokėtą avansą bei sumokėti 60 000 Eur baudą (netesybas). Atsakovai 2019 m. gegužės 30 d. raštu nesutiko su ieškovės teiginiais ir informavo, kad Vilniaus m. 9–ame notarų biure 2019 m. gegužės 31 d. 13 val. paskirtas laikas pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui. Ieškovė 2019 m. gegužės 30 d. el. laišku informavo atsakovus, jog jų kvietimas neturi pagrindo, nes preliminarioji sutartis yra nutraukta 2019 m. gegužės 28 d. pranešimu ir dėl to šalims nekyla pareiga sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

2711.

28Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2019 m. gegužės 29 d. pateiktas ieškovės ieškinys dėl savavališkos (neteisėtos) statybos pašalinimo (priimtas 2019 m. birželio 6 d., civilinė byla Nr. e2-6510-860/2019).

2912.

30Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties objektas yra ne namo inžineriniai tinklai, o gyvenamasis namas su visais jo priklausiniais bei gyvenamosios paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai (Preliminariosios sutarties 2.1.1–2.1.3 punktai), todėl perleidžiant namą, būtų perleisti ir jo inžineriniai tinklai.

3113.

32Teismas sprendė, kad dar 2009 m. buvo faktiškai įrengti namui funkcionuoti reikalingi inžineriniai tinklai (namo priklausiniai), kurie suprojektuoti pagal statybą leidžiančius dokumentus ir 2009 m. kartu su namu pripažinti tinkamais naudotis. Be to, ieškovė rašytiniu pareiškimu (Preliminariosios sutarties 5.3 punktas) patvirtino, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo su turto (objektų) būkle ir duomenimis susipažino ir jie visiškai atitinka ieškovės poreikius ir lūkesčius bei sutartą turto pirkimo pardavimo kainą.

3314.

34Pasak teismo, ieškovės atstovė G. M. žinojo arba turėjo žinoti apie namo ir kitų objektų, kuriuos ji ketino įsigyti savo vardu, faktinę ir teisinę būklę, įskaitant ir inžinerinių tinklų įrengimo vietas. Todėl atmestina, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovei neva paaiškėjo naujos aplinkybės – namo neatitikimas reikalavimams, o konkrečiai, ieškovė įrodinėja, jog nežinojo apie namo inžinerinių tinklų įrengimo situaciją.

3515.

36Teismas nustatė, kad šalims derantis dėl objektų įsigijimo, pirmiausiai įsigyti turtą buvo pasiūlyta G. M.. 2019 m. gegužės 8 d. el. laiškas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektus iš pradžių ketino pirkti G. M., nes labiau tikėtina, kad būtent ji ir sužinojo iš atsakovų apie atsakovų ketinimą parduoti šį turtą, kurių dalies bendraturtė kadaise buvo ir ji: G. M. kartu su savo buvusiu sutuoktiniu S. L. ir atsakovais valdė ir naudojo žemės sklypus (kadastrinis Nr. ( - ), kuriame ir buvo įrengti inžineriniai tinklai), o vėliau jai ištekėjus už S. M. (ieškovės bendrovės akcininkas), buvo nuspręsta turtą pirkti juridinio asmens vardu.

3716.

38Teismas vertino, kad G. M. žinojo apie namo ir jo priklausinių būklę ir kitus objektus bei jų ypatumus, patvirtina atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai: 2009 m. sausio 16 d. nekilnojamo turto registre įregistruotas namo baigtumas ir išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas (namui numatyti vietiniai nuotekų tinklai), todėl pripažįstant namą tinkamu naudoti, jie buvo įrengti; 2009 m. spalio 23 d. G. M. buvęs sutuoktinis S. L. kartu su atsakovais sudarė žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) naudojimosi tvarkos sutartį, pagal kurią nuotekų inžineriniai tinklai buvo įrengti atsakovų valdomoje sklypo, plane pažymėtoje D dalyje, o žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) ieškovė įsigijo nuosavybėn tik 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po to, kai buvo užbaigtos visos namo ir inžinerinių tinklų įrengimo procedūros, todėl iš ieškovės jokio sutikimo nereikėjo gauti, nes ji inžinerinių tinklų įrengimo dienai nebuvo šio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininkė. Įsigydama šį žemės sklypą ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie faktinę šio sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) būklę, juolab kad kaminėlių pjaunant žolę sklype, negalėjo nepastebėti, tačiau daugiau nei tris metus pretenzijų dėl įrengtų kaminėlių ieškovei priklausančiame žemės sklype atsakovams nereiškė.

3917.

40Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. G. M. kartu su tuometiniu sutuoktiniu S. L. nupirko iš atsakovų dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ir žemės sklypo dalį (kadastrinis Nr. ( - )) bei su atsakovais susitarė dėl šių sklypų naudojimosi tvarkos.

4118.

42Teismas konstatavo, kad dar iki 2019 m. kovo mėn. G. M. žinojo arba turėjo žinoti, kad vietiniai nuotekų tinklai yra įrengti ir žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), o ieškovė žinojo apie jos sklype (kadastrinis Nr. ( - )) įrengtus kaminėlius. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog beveik 10 m. nepastebėti tokių namo inžinerinių tinklų objektų, kurie, pasak ieškovės atstovų, yra akivaizdžiai matomi ir pastebimi, buvo tiesiog neįmanoma.

4319.

44Teismas vertino, kad G. M. žinojo apie namo inžinerinių tinklų įrengimo faktinę situaciją ir iš 2010 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimo žemės sklypais (tame tarpe žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - )) tvarkos nustatymo sutarties, kurios 7 punkte numatyta, kad G. M. „<...> įsipareigojo nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų <...>“, t. y. G. M. buvo informuota, kad po šio sklypo žeme buvo įrengti namo inžineriniai tinklai ir sutartimi įsipareigojo jų nepažeisti.

4520.

46Teismas sprendė, kad ieškovė, įsigydama sklypo dalis, žinojo arba turėjo žinoti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), po žeme ir žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), kurį ieškovė įsigijo 2016 m., yra įrengti atsakovams priklausantys inžineriniai tinklai. Teismas konstatavo, kad G. M. – ieškovės akcininko sutuoktinė, o vėliau ir ieškovės vadovė, kuri derybų su atsakovais pradžioje ketino iš atsakovų savo vardu įsigyti ginčo objektus, žinojo arba turėjo žinoti esamų ginčo objektų faktinę ir teisinę padėtis, ir žinant šias aplinkybes, priėmė sprendimą įsigyti nuosavybės teise turtą, bendrovės vardu sudarant preliminariąją sutartį.

4721.

48Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo ir jame esančios įrangos bei inžinerinių tinklų statybos teisėtumas nėra paneigtas ir nebuvo teisėto pagrindo ieškovei nutraukti preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės. Ieškovė buvo susipažinusi su nekilnojamojo turto objektų dokumentais, kadangi buvo gretimų sklypų savininkė, žinojo faktines objektų statybos ir įrengimo aplinkybes, todėl jokių naujų aplinkybių neva paaiškėjusių tik 2019 m. nebuvo, todėl nebuvo pagrindo nutraukti preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės.

49III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5022.

51Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gelikon“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5222.1.

53Teismas nepagrįstai nurodė, kad gyvenamajam namui funkcionuoti reikalingi inžineriniai tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti dar 2009 m. Byloje nėra ginčo, jog namas ir jam funkcionuoti reikalingi inžineriniai tinklai, tame tarpe ir nuotekų (kanalizacijos) tinklai, buvo pripažinti tinkamais naudoti 2009 m., tačiau ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, buvusios ne 2009 m., o šalių nagrinėjamo ginčo metu – 2019 m.; savavališka atsakovų nuotekų (kanalizacijos) įrenginių dalis buvo įrengta po 2009 m., t. y. per 10 m. laikotarpį. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.

5422.2.

55Sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovų nuotekų tinklai buvo įrengti jų valdomoje žemės sklypo pažymėtoje D dalyje, yra nepagrįsta, neparemta įrodymais. Byloje nėra minimos 2009 m. spalio 23 d. naudojimo tvarkos sutarties plano, kuriame būtų pažymėta D dalis. Teismas, remdamasis įrodymu, kurio byloje nėra, pažeidė civilinio proceso teisės reikalavimus, nustatančius, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas tik byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis, toks pažeidimas pripažintinas esminiu, lėmusiu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

5622.3.

57Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovė su turto (objektų) būkle ir duomenimis susipažino. Atsakovų nuotekų (kanalizacijos) įrengimas (buvimo faktas) tiek bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. ( - ), tiek žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nėra patvirtintas dokumentuose, todėl ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su šiais duomenimis. Ieškovei buvo pateikti gyvenamojo namo ir žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašai. Atsakovai neturi gyvenamojo namo kanalizacijos (nuotekų) įrengimo žemės sklype schemos ar kito dokumento, patvirtinančio jų išdėstymą.

5822.4.

59Iš notarės parengtos ir patvirtintos bei teismo cituotos 2010 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimo žemės sklypais tvarkos nustatymo sutarties 7 punkto turinio ir naudojamų formuluočių akivaizdu, kad sutartyje pasisakyta apie bendrą visuotinai priimtą pirkėjų įsipareigojimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, žemės naudojimo apribojimų požeminių inžinerinių tinklų, elektros ryšio linijų nepažeidimo ir pan. Šios sutarties punkto turinys nereiškia, kad požeminiai inžineriniai tinklai buvo žemės sklype, sandorio sudarymo dieną.

6022.5.

61Būsimas turto pirkėjas pagal preliminariąją sutartį buvo juridinis asmuo UAB „Gelikon“, preliminariosios sutarties pasirašymo metu ar derybų metu G. M. nebuvo UAB „Gelikon“ direktorė; ji nebuvo ir bendrovės akcininkė.

6222.6.

63Nei G. M., nei ieškovės įsigytų kitų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyti nuotekų (kanalizacijos) tinklai. Be to, aplinkybė dėl „žinojimo“, nurodant, kad kanalizacijos (nuotekų) kaminėliai buvo matomi pjaunant žolę – atmestina, nes tiek G. M., tiek ieškovė, žolės pjovimui samdė kitus asmenis.

6422.7.

65Teismas neteisingai vertino pirkėjo ir pardavėjo pareigas parduodant (perkant) daiktus, nes pardavėjas turi ne teisę, o pareigą patvirtinti parduodamo daikto kokybę, nurodyti pirkėjui parduodamo daikto trūkumus. Teismas šios pardavėjo pareigos visiškai nevertino ir neanalizavo, o vertino, ar pirkėja žinojo arba galėjo žinoti apie nuotekų (kanalizacijos) įrenginių faktinę ir teisinę būklę. Byloje nustatyta, kad atsakovai pareigos atskleisti pirkėjui aplinkybes, jog gyvenamojo namo kanalizacijos (nuotekų) tinklai yra įrengti ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gretimame žemės sklype, bei nepatenka į ieškovės žemės sklypą, neatskleidė.

6622.8.

67Teismas pasisakydamas, ar G. M. žinojo apie preliminariosios sutarties objektų faktinę ir teisinę būklę, sprendimo 57, 58 ir 59 punktuose pažodžiui perrašė iš atsakovų tripliko I skilties (i), (ii), (iii) ir (iv) paragrafų pateiktus motyvus, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6822.9.

69Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019 konstatavo, kad ieškovė pagrįstai 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau po ieškinio priėmimo atsakovai ieškovės reikalavimą įvykdė – pašalino ieškovės sklype įmontuotus įrenginius (kaminėlius). Teismas taip pat pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje atsakovų atstovė pripažino aplinkybę, jog ieškinio pateikimo dieną kaminėliai dar buvo, tačiau atsakovui gavus ieškinį, kaminėliai buvo išardyti atsakovo užsakymu. Nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir patvirtina, kad atsakovai buvo savavališkai (neteisėtai) įrengę ieškovės žemės sklype nuotekų (kanalizacijos) tinklus.

7023.

71Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai T. K. ir R. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

7223.1.

73Nuotekų savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas nei kompetentingų institucijų sprendimais, nei apeliantės pateiktoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019, todėl atsakovų atlikti darbai negali būti laikomi savavališka statyba. Savavališkos statybos fakto nepatvirtina ir apeliantės pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nes antstolis negali ir neturi teisės nustatyti savavališkos statybos. Juose užfiksuoti tik nuotekų sistemos kaminėlių įrengimo (bet ne jų neteisėtumo) faktas. Nuotekų sistemos (tarnaujančio daikto pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui) teisėtam įrengimui nereikia jokio atskiro statybą leidžiančio dokumento ar projekto. Jam, kaip tarnaujančiam daiktui (namo priklausiniui) galioja viešpataujančiam daiktui (gyvenamajam namui) išduotas 2009 m. pripažinimo tinkamu naudotis aktas ir statybą leidžiantis dokumentas. Gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina namo ir jo priklausinių teisėtą statybą, todėl nėra jokio daikto esminio trūkumo, kuriuo apeliantė galėtų teisėtai remtis nutraukiant preliminariąją sutartį.

7423.2.

75Aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019 neturi prejudicinės reikšmės, nes šioje byloje ieškinio dalyku buvo įrenginių pašalinimas iš apeliantės sklypo, tai savaime nereiškia to daikto neteisėto įrengimo. Išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad gyvenamojo namo priklausinys (nuotekų sistemos dalis) yra / buvo savavališkos statybos padarinys.

7623.3.

77Šioje byloje ieškinys grindžiamas atsakovų pareigos atskleisti pirkėjui visas reikšmingas aplinkybes tariamu nevykdymu, todėl teismas pagrįstai analizavo, ar apeliantė negalėjo nežinoti apie nuotekų sistemos įrengimo aplinkybes jos sklype. „Negalėjimas nežinoti“ yra aplinkybė, sudaranti pagrindą vertinti, ar šalis, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, tai padarė teisėtai. Teismas tinkamai nustatė, kad apeliantė negalėjo nežinoti apie aplinkybes, kuriomis siekia pateisinti atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, tai reiškia, jog toks atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7823.4.

79Apeliantės negalėjimą nežinoti apie nuotekų sistemos įrengimo faktą iki sudarant preliminariąją sutartį pačios apeliantės žemės sklype pagrindžia nuotekų sistemos dalies (kaminėlių ir betoninio dangčio) įrengimo akivaizdus matomumas, tai užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Apeliantė (jos teises ir pareigas vykdantis įgaliotas / atsakingas asmuo) valdė žemės sklypą, pjovė jame žolę, prižiūrėjo sklypą, prieš jį įsigyjant savo nuosavybėn, turėjo apžiūrėti, kaip rūpestinga pirkėja.

8023.5.

81Tikrasis UAB „Gelikon“ naudos gavėjas (t. y. tikrasis ginčo objektų būsimas valdytojas ir juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo) yra vienintelis akcininkas S. M. ir jo sutuoktinė bei bendrovės vadovė G. M.. Derybose su atsakovais dėl ginčo objektų visuomet dalyvavo G. M. bei jos atstovas advokatas. Apeliantės atstovo parengtoje preliminariojoje sutartyje pirmiausia pirkėja buvo nurodoma G. M.. Šios preliminariosios sutarties projekto sąlygos buvo sutartos analogiškomis sąlygomis, kaip ir su apeliante pasirašytoje preliminariojoje sutartyje. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad G. M., kaip daikto būsima pirkėja ir tikroji daikto valdytoja, buvo informuota apie daiktų būklę ir jai atskleista visa reikšminga informacija.

8223.6.

83G. M. su tuomečiu sutuoktiniu S. L. gyveno atsakovų kaimynystėje, todėl negalėjo nematyti 2009 m. vykusių atsakovų gyvenamojo namo statybos užbaigimo darbų. 2010 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypų dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo sutarties 1.2 punktu G. M. (su tuomečiu sutuoktiniu) įgijo iš atsakovų dalį ginčo sklypo (kadastrinis Nr. ( - )). Sutarties 7 punktu ji įsipareigojo nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų, elektros ryšio linijų, <...> griežtai laikytis plane pažymėtų ribų; 10 punkte įvardyta, kokios galios elektros įvadas yra įvestas įsigyjamame žemės sklype. Kitaip tariant, G. M. buvo informuota apie konkrečius gyvenamojo namo nuotekų ir kitus tinklus bei sutartimi įsipareigojo jų nepažeisti. Be to, G. M. fiziškai neapžiūrėjus sklypo, nebūtų įmanoma laikytis sklypo ribų ir jų nepažeisti. Taigi, ji buvo susipažinusi su faktine ginčo sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) būkle, sklypo ribomis ir dokumentais.

8423.7.

85Ieškovės vienintelio akcininko sutuoktinė ir vadovė G. M., kuri nuo 2009 m. valdė bendrai su atsakovais ginčo žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), bei akcininkas S. M. 2012 m. įsigijęs iš G. M. sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalį, o vėliau supirkinėjęs aplinkinius žemės sklypus, sudarius preliminariąją sutartį su atsakovais dėl žemės sklypų dalies bei gyvenamojo namo įsigijimo – negalėjo nežinoti apie faktinę bei teisinę gyvenamojo namo nuotekų sistemos įrengimą nuo 2009 m., kai buvo baigti gyvenamojo namo statybos darbai ir namas pripažintas tinkamu naudotis.

8623.8.

87Apeliantė 2019 m. vasario 26 d. raštu pareikalavo atsakovų grąžinti sumokėtą avansą be jokio teisinio pagrindo, nors jokių pretenzijų nei iki tol, nei pranešimo pateikimo metu, nebuvo pareiškusi, ir tik po to, kai atsakovai atsisakė grąžinti avansą, t. y. 2019 m. gegužės 28 d., pateikė pretenzijas apie tariamus trūkumus ir nutraukė preliminariąją sutartį nurodydama, jog neva paaiškėjo daikto (gyvenamojo namo) esminiai trūkumai.

8823.9.

89Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimas naikintinas ir dėl to, jog teismas rėmėsi 2009 m. spalio 23 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartimi, kuri iš viso į bylą nebuvo pateikta. Faktas, kad tokia sutartis buvo sudaryta, kad G. M. (kaip pirkėjai) bei pačiai apeliantei buvo žinomas šios sutarties turinys, atskleidžia byloje esanti 2010 m. rugsėjo 29 d. sutartis, pagal kurios 6.3 punktą, G. M. kaip pirkėja, pateikė pareiškimus, kurie patvirtina 2009 m. spalio 23 d. sutarties sudarymo faktą, bei faktą, kad jos sąlygas žinojo G. M.. Teismui nebūtina tikrinti aplinkybių ir sąlygų, dėl kurių ginčo byloje nėra ir kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – 2010 m. rugsėjo 29 d. sutartis.

90Teisėjų kolegija

konstatuoja:

91IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9224.

93Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (( - ) straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9425.

95CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9626.

97Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 54–55 punktus).

9827.

99Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10028.

101Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2009 m. spalio 23 d. Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria bendraturčiai, be kita ko, susitarė dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos, bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą prie šios sutarties; taip pat naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), tvarkos planą prie 2010 m. rugsėjo 29 d. Sutarties. Nurodo, kad teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai apeliantė apeliaciniame skunde pradėjo kvestionuoti aplinkybę, jog atsakovai nuo 2009 m. spalio 23 d. valdė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), D dalį. Apeliantė, nesutikdama su atsakovų prašymu pridėti prie bylos 2009 m. spalio 23 d. sutartį bei žemės sklypo planą, nurodo, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; teikiamais įrodymais, nors jų nebuvo byloje, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą dėl šalių ginčo, todėl tokių įrodymų priėmimas reikštų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų ištaisymą bei, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėtų iš naujo.

10229.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2009 m. spalio 23 d. sutartis bei žemės sklypo planas egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į dokumentų apimtį ir pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovai piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų teikiami 2009 m. spalio 23 d. sutartis, žemės sklypo planas bei jų turinys, ieškovės vadovei G. M. buvo žinomi, nes 2010 m. rugsėjo 29 d. sutarties, kuria, G. M. su buvusiu sutuoktiniu įgijo iš atsakovų dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ir žemės sklypo dalį (kadastrinis Nr. ( - )) bei su atsakovais susitarė dėl šių sklypų naudojimosi tvarkos, 6.3 punkte G. M. kaip pirkėja, patvirtino, jog 2009 m. spalio 23 d. sutartis egzistuoja ir jai žinomos jos sąlygos; be to, naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas prie 2009 m. spalio 23 d. sutarties iš esmės, sprendžiant dėl atsakovų žemės sklypo valdomų dalių, yra analogiškas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planui prie 2010 m. rugsėjo 29 d. sutarties. Taigi, spręstina, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovų su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus 2009 m. spalio 23 d. sutartį bei žemės sklypo planą ir jų turinį. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir prieštaravimuose ieškovė, savo nuožiūra disponuodama procesinėmis teisėmis, išdėstė savo prieštaravimus dėl teikiamų įrodomų pridėjimo prie bylos, nurodė savo poziciją dėl 2009 m. spalio 23 d. sutarties bei žemės sklypo plano vertinimo, argumentus dėl ieškovės atstovės G. M. negalėjimo žinoti apie inžinerinių tinklų buvimą minėtame sklype, sandorio sudarymo dieną. Taigi, ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją ir argumentus dėl teikiamų įrodymų.

10430.

105Teisėjų kolegija, apibendrindama savo argumentus, nurodytus nutarties 29 punkte, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovų kartu atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus dokumentus (nutarties 28 punktas) priimti į bylą ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Minėta, kad CPK 314 straipsnis neturi būti taikomas formaliai ir negali būti vertinamas kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (nutarties 27 punktas). Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties

10631.

107Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo ir baudos (netesybų) priteisimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo.

10832.

109Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

11033.

111Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

11234.

113Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

11435.

115Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas)

11636.

117Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, yra išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

11837.

119Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią susitarė iki 2019 m. sausio 31 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo, gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo su jame esančiais baldais ir buitine technika pirkimo ir pardavimo. Šalys abipusiu sutarimu pratęsė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Taip pat šalys neginčija, kad apie preliminariosios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent ieškovė. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilo dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: ieškovės įsitikinimu, jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, nuslėpusi nuo ieškovės informaciją dėl savavališkai įrengtų namo inžinerinių nuotekų (kanalizacijos) tinklų apeliantei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, turinčią esminę reikšmę pagrindinės sutarties sudarymui; atsakovės vertinimu, ieškovė pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, nes apeliantės atstovams buvo atskleista visa informacija apie nekilnojamojo turto objektus ir jų savybes, tame tarpe ir apie nuotekų tinklus bei jų buvimo vietą. Byloje taip pat nustatyta, kad nuotekų tinklų objektai (du kaminėliai ir šulinio dangtis) buvo įrengti ir jų tąsa po žeme driekėsi ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), besiribojančiuose su atsakovų žemės sklypais. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, nuotekų tinklų objektai, buvę apeliantės žemės sklypuose, yra pašalinti (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12038.

121Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė UAB „Gelikon“ reikalavimus, nurodęs, kad 2009 m. sausio 16 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-72, kuris ieškovei buvo pateiktas iki preliminariosios sutarties sudarymo, pagrindžia, jog namas ir visi inžineriniai tinklai faktiškai buvo įrengti ir pripažinti tinkamais naudoti dar 2009 m. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, kad savavališka atsakovų nuotekų (kanalizacijos) įrenginių dalis buvo įrengta po 2009 m., t. y. per 10 m. laikotarpį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

12239.

123Byloje esantis 2009 m. sausio 16 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-72, kuris buvo pateiktas ir ieškovės atstovui iki preliminariosios sutarties sudarymo, patvirtina, kad Komisija, peržiūrėjusi statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjusi statinius, nustatė, jog ginčo gyvenamasis namas yra tinkamas naudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad inžineriniai tinklai yra skirti tenkinti gyvenamojo namo poreikius, tai pastato esminė dalis, kuri įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo yra susiję neatskiriamai, nes be nuotekų tinklų gyvenamasis namas negalėtų būti pripažintas visaverčiu, todėl 2009 m. sausio 16 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-72 atitinkamai buvo pripažinta ne tik gyvenamojo namo, bet ir jo priklausinių – inžinerinių tinklų teisėta statyba. Kad Komisija, pripažindama gyvenamąjį namą tinkamu naudotis, tikrino ir inžinerinius įrenginius, patvirtina pačios Komisijos sudėtis, kurioje, be kita ko, dalyvavo Visuomenės sveikatos centro atstovas, kurio dalyvavimas yra būtinas tik jei statinyje yra neprijungtų prie centralizuotų tinklų vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių. Taigi, atsakovai pagrįstai nurodo, kad nuotekų sistemos teisėtam įrengimui nereikia atskiro statybą leidžiančio dokumento ir projekto, nes jai, kaip tarnaujančiam daiktui, galioja viešpataujančiam daiktui (gyvenamojo namo) išduotas 2009 m. sausio 16 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris, kaip jau minėta, prieš šalims sudarant preliminariąją sutartį, buvo pateiktas ieškovės atstovui.

12440.

125Nors apeliantė ir nurodo, kad savavališka atsakovų nuotekų (kanalizacijos) įrenginių dalis buvo įrengta po 2009 m., t. y. per 10 m. laikotarpį, tai patvirtina antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, tačiau tokie jos teiginiai yra nepagrįsti. Antstolis, protokole fiksuodamas faktines aplinkybes apžiūros, stebėjimo, patikrinimo ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą padėtį, esančią fiksavimo metu, todėl apeliantės pateikti į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai niekaip nepagrindžia jos teiginių dėl nuotekų tinklų įrengimo laikotarpio.

12641.

127Priešingai nei teigia apeliantė, savavališkos nuotekų statybos faktas nėra konstatuotas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019. Teismas minėta nutartimi civilinę bylą pagal UAB „Gelikon“ negatorinį ieškinį atsakovams T. K. ir R. K. dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti ieškovės žemės sklype esančius įrenginius (kaminėlius) ir po pašalinimo sutvarkyti žemės sklypo paviršių, nutraukė, atsakovams pašalinus nuotekų tinklų objektus iš apeliantės sklypo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nutartis, kai ieškovės reikalavimai nebuvo nagrinėjami iš esmės, o tik apsiribota konstatavimu, kad atsakovai pašalino kaminėlius, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019 nevertino ir nekonstatavo savavališkos statybos fakto.

12842.

129Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 39–41 išdėstytus motyvus, sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, jog atsakovų parduodamo gyvenamojo namo inžinerinių nuotekų (kanalizacijos) tinklų dalis buvo įrengta neteisėtai bei, kad jie buvo įrengti po 2009 m. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visi inžineriniai tinklai faktiškai buvo įrengti ir pripažinti tinkamais naudoti dar 2009 m.

13043.

131Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų nuotekų tinklų objektai (du kaminėliai ir šulinio dangtis) buvo įrengti ir jie tęsėsi po žeme ieškovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bei žemės sklype Nr. ( - ), kurio 4982/16485 dalys priklauso ieškovei, 3040/16485 dalys – atsakovams, likusios dalys – kitiems bendraturčiams, t. y. du kaminėliai buvo įrengti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), o betoninis šulinio dangtis, nors ir įrengtas UAB „Gelikon“ priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), inžinerinių tinklų servituto dalyje, tačiau jo tąsa po žeme įrengtas ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ).

13244.

133Viena vertus, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pagal įstatymo nuostatas pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), o pardavėjas ne teisę, o pareigą patvirtinti ir garantuoti parduodamo daikto kokybę, taip pat informuoti pirkėją apie visus, o ne selektyviai atrinktus, parduodamo daikto trūkumus. Minėtą išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų santykio aiškinimo praktika, kurioje nurodoma, jog būtent pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės, kurių neturi kiti panašūs daiktai, gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017). Kita vertus, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

13445.

135Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi materialinės teisės normomis, nurodytomis nutarties 44 punkte, ir jų aiškinimo praktika, sprendžia, kad aplinkybė dėl nuotekų tinklų objektų (dviejų kaminėlių ir šulinio dangčio bei jų tąsos) buvimo atsakovams nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose (nutarties 43 punktas), negali būti laikoma įprasta parduodamo daikto (gyvenamojo namo) savybe, apie kurią neturėtų būti informuotas pirkėjas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aiškinosi, ar ieškovei (jos atstovams) aptariama aplinkybė buvo žinoma sudarant preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai teikė materialinės teisės normas (CK 6.317 straipsnio 2 dalį, 6.327, 6.333, 6.328 straipsnius), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos vertinant pirkėjo ir pardavėjo pareigas parduodant (perkant) daiktus, atmestini.

13646.

137Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovės akcininko sutuoktinė, o vėliau ir ieškovės vadovė žinojo nuotekų tinklų objektų faktinę ir teisinę padėtis, bei, žinodama šią informaciją, priėmė sprendimą ieškovės vardu įsigyti atsakovų parduodamą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė, nesutikdama su tokiu vertinimu, teigia, kad atsakovai neatskleidė aplinkybių, susijusių su nuotekų tinklų objektų įrengimu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype bei ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, o pati ieškovė neturėjo jokių galimybių tokias aplinkybes išsiaiškinti, nes jai buvo pateikti tik nekilnojamojo turto registro išrašai, o ne nuotekų sistemos įrengimo schemos ar kiti dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuotekų tinklų objektų (dviejų kaminėlių ir šulinio dangčio bei jų tąsos) faktinė buvimo vieta negalėjo būti ieškovei nežinoma iki preliminariosios sutarties sudarymo.

13847.

139Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės UAB „Gelikon“ akcininku nuo 2013 m. gegužės 15 d. yra S. M., o įmonės direktore nuo 2018 m. spalio 22 d. paskirta akcininko sutuoktinė G. M.. Nepaisant nustatytų faktinių aplinkybių, kad G. M. ieškovės bendrovės vadove išrinkta nuo 2018 m. spalio 22 d., bylos duomenys patvirtina, kad ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais, ieškovei atstovavo būtent G. M. kartu su bendrovės atstovu advokatu.

14048.

141Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. M. (buv. pavardė L.) kartu su savo buvusiu sutuoktiniu S. L. buvo atsakovų kaimynai. 2010 m. rugsėjo 29 d. G. M. su buvusiu sutuoktiniu S. L. Žemės sklypų dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo sutartimi iš atsakovų įgijo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ir dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Pastarajame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) buvo įrengta dalis atsakovų gyvenamajam namui priklausančių inžinerinių tinklų objektų. 2010 m. rugsėjo 29 d. sutartimi G. L. ir jos buvęs sutuoktinis S. L. su atsakovais taip pat susitarė dėl žemės sklypų, tame tarpe ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos, pagal kurią nuotekų inžineriniai tinklai buvo įrengti atsakovų valdomoje sklypo plane dalyje, pažymėtoje D; G. M. ir S. L. sutarties 7 punkte įsipareigojo nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų. G. M. ištekėjus už ieškovės akcininko S. M., ieškovė įgijo 4982 / 16485 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Atitinkamai ieškovė, kaip atidi pirkėja, įgydama žemės sklypo dalis, buvo susipažinusi ar turėjo būti susipažinusi ir su perkamo žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jos planu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. M. nuo 2010 m. rugsėjo 29 d., o ieškovė nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. žinojo arba turėjo žinoti, kad atsakovų gyvenamojo namo vietiniai nuotekų tinklai yra įrengti ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Net jei pritarti apeliantės pozicijai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. sutarties 7 punktas yra tik bendro pobūdžio įsipareigojimas ar, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyti nuotekų (kanalizacijos) tinklai, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2010 m. nepastebėti inžinerinių tinklų objektų, kurie, anot ieškovės, yra akivaizdžiai matomi, atidžiam ir rūpestingam žemės sklypo bendraturčiui buvo neįmanoma.

14249.

143Ieškovė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame buvo įrengti du kaminėliai, įgijo nuosavybės teise 2016 m. rugpjūčio 22 d. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose esančių fotonuotraukų matyti, kad kaminėliai minėtame žemės sklype yra akivaizdžiai matomi, todėl kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus pasiruošimo ar tyrimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, susiję su kitų asmenų samdymu sklypui prižiūrėti, visiškai nepagrįsti.

14450.

145Teisėjų kolegija, apibendrindama savo argumentus, sprendžia, kad ieškovė, atstovaujama akcininko S. M. ir direktorės akcininko sutuoktinės G. M., įsigydama žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ir dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), žinojo arba turėjo žinoti, kad nurodytuose žemės sklypuose yra įrengti atsakovų nuotekų (kanalizacijos) įrenginių objektai (du kaminėliai ir šulinio dangtis bei jų tąsos), bei, žinodama šią informaciją, priėmė sprendimą ieškovės vardu įsigyti atsakovų parduodamą nekilnojamąjį turtą.

14651.

147Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai). Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes jai parduodamo daikto savybė dėl nuotekų tinklų objektų (dviejų kaminėlių ir šulinio dangčio bei jų tąsos) buvimo atsakovams nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose buvo žinoma iki sudarant preliminariąją sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovams nekyla civilinė atsakomybė, ir ieškinį dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo atmetė. Dėl skundžiamo sprendimo turinio

14852.

149Apeliantė apeliaciniame skunde kritikuoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl esminę reikšmę turinčios aplinkybės (G. M. žinojimo apie ketinamų įsigyti objektų faktinę ir teisinę būklę), perrašė atsakovų procesiniame dokumente (triplike) nurodytus argumentus, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

15053.

151Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertinamas viso teismo sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik tuo atveju, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti, pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis.

15254.

153Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės teiginiais dėl atsakovų argumentų perrašymo, pažymi, kad natūralu, jog bylos šalys turi priešingą poziciją dėl byloje nagrinėjamų klausimų, kurią siekia pagrįsti į bylą teikdamos rašytinius įrodymus bei procesiniuose dokumentuose nurodydamos savo poziciją, pagrindžiančius argumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimo motyvavimas, kai, pritardamas kurios nors iš šalių pozicijai, priimdamas procesinį sprendimą, teismas pasiremia tos šalies pateiktais argumentais, neturėtų kelti abejonių dėl teismo objektyvumo ir teismo procesinio sprendimo neteisėtumo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

15455.

155Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15656.

157Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai. Atsakovai prašė jų naudai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už ieškovės apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. atsakovai prašė priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėjo atsakovas T. K., sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės (ieškovės) UAB „Gelikon“ atsakovo T. K. naudai 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

158Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

159Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

160Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelikon“ atsakovui T. K. 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelikon“ kreipėsi... 8. 2.... 9. Nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį,... 10. 3.... 11. Ieškovė 2019 m. kovo 14 d. paprašė atsakovų pateikti nekilnojamųjų... 12. 4.... 13. Atsakovai T. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad miškų ūkio... 14. 5.... 15. Šalims derinant preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kaip... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją... 21. 8.... 22. 2018 m. pabaigoje šalys pradėjo derybas dėl preliminariosios sutarties... 23. 9.... 24. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. vasario 26 d. raštu pareikalavo... 25. 10.... 26. Ieškovė 2019 m. gegužės 28 d. pareiškimu atsakovams ir Vilniaus m. 9–am... 27. 11.... 28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2019 m. gegužės 29... 29. 12.... 30. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties objektas yra ne namo... 31. 13.... 32. Teismas sprendė, kad dar 2009 m. buvo faktiškai įrengti namui funkcionuoti... 33. 14.... 34. Pasak teismo, ieškovės atstovė G. M. žinojo arba turėjo žinoti apie namo... 35. 15.... 36. Teismas nustatė, kad šalims derantis dėl objektų įsigijimo, pirmiausiai... 37. 16.... 38. Teismas vertino, kad G. M. žinojo apie namo ir jo priklausinių būklę ir... 39. 17.... 40. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. G. M. kartu su... 41. 18.... 42. Teismas konstatavo, kad dar iki 2019 m. kovo mėn. G. M. žinojo arba turėjo... 43. 19.... 44. Teismas vertino, kad G. M. žinojo apie namo inžinerinių tinklų įrengimo... 45. 20.... 46. Teismas sprendė, kad ieškovė, įsigydama sklypo dalis, žinojo arba turėjo... 47. 21.... 48. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo ir jame esančios įrangos bei... 49. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 50. 22.... 51. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gelikon“ prašo panaikinti Vilniaus... 52. 22.1.... 53. Teismas nepagrįstai nurodė, kad gyvenamajam namui funkcionuoti reikalingi... 54. 22.2.... 55. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovų nuotekų tinklai buvo įrengti jų... 56. 22.3.... 57. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo... 58. 22.4.... 59. Iš notarės parengtos ir patvirtintos bei teismo cituotos 2010 m. rugsėjo 29... 60. 22.5.... 61. Būsimas turto pirkėjas pagal preliminariąją sutartį buvo juridinis asmuo... 62. 22.6.... 63. Nei G. M., nei ieškovės įsigytų kitų žemės sklypų pirkimo–pardavimo... 64. 22.7.... 65. Teismas neteisingai vertino pirkėjo ir pardavėjo pareigas parduodant... 66. 22.8.... 67. Teismas pasisakydamas, ar G. M. žinojo apie preliminariosios sutarties... 68. 22.9.... 69. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi... 70. 23.... 71. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai T. K. ir R. K. prašo atmesti... 72. 23.1.... 73. Nuotekų savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas nei kompetentingų... 74. 23.2.... 75. Aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-6510-892/2019 neturi... 76. 23.3.... 77. Šioje byloje ieškinys grindžiamas atsakovų pareigos atskleisti pirkėjui... 78. 23.4.... 79. Apeliantės negalėjimą nežinoti apie nuotekų sistemos įrengimo faktą iki... 80. 23.5.... 81. Tikrasis UAB „Gelikon“ naudos gavėjas (t. y. tikrasis ginčo objektų... 82. 23.6.... 83. G. M. su tuomečiu sutuoktiniu S. L. gyveno atsakovų kaimynystėje, todėl... 84. 23.7.... 85. Ieškovės vienintelio akcininko sutuoktinė ir vadovė G. M., kuri nuo 2009 m.... 86. 23.8.... 87. Apeliantė 2019 m. vasario 26 d. raštu pareikalavo atsakovų grąžinti... 88. 23.9.... 89. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimas naikintinas ir dėl to, jog... 90. Teisėjų kolegija... 91. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 92. 24.... 93. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 94. 25.... 95. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 96. 26.... 97. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje... 98. 27.... 99. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti... 100. 28.... 101. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2009 m. spalio... 102. 29.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2009 m. spalio 23 d. sutartis bei žemės... 104. 30.... 105. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo argumentus, nurodytus nutarties 29... 106. 31.... 107. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl sumokėto avanso pagal... 108. 32.... 109. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 110. 33.... 111. Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius... 112. 34.... 113. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du... 114. 35.... 115. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo)... 116. 36.... 117. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių... 118. 37.... 119. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė... 120. 38.... 121. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė UAB „Gelikon“... 122. 39.... 123. Byloje esantis 2009 m. sausio 16 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas... 124. 40.... 125. Nors apeliantė ir nurodo, kad savavališka atsakovų nuotekų (kanalizacijos)... 126. 41.... 127. Priešingai nei teigia apeliantė, savavališkos nuotekų statybos faktas nėra... 128. 42.... 129. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 39–41 išdėstytus motyvus,... 130. 43.... 131. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų nuotekų tinklų objektai (du... 132. 44.... 133. Viena vertus, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pagal įstatymo nuostatas... 134. 45.... 135. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi materialinės teisės normomis,... 136. 46.... 137. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovės... 138. 47.... 139. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises,... 140. 48.... 141. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. M. (buv. pavardė L.) kartu su savo... 142. 49.... 143. Ieškovė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame buvo įrengti du... 144. 50.... 145. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo argumentus, sprendžia, kad ieškovė,... 146. 51.... 147. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo... 148. 52.... 149. Apeliantė apeliaciniame skunde kritikuoja skundžiamo pirmosios instancijos... 150. 53.... 151. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje.... 152. 54.... 153. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės teiginiais dėl atsakovų... 154. 55.... 155. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais... 156. 56.... 157. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų... 158. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 159. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 160. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelikon“...