Byla eA-880-629/2020
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. P-578 (toliau – ir Įsakymas).

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. eina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) vedėjo pareigas, o ginčijamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, motyvuojant, jog pareiškėjas laiku nesiėmė administracinio poveikio priemonių siekiant užkirsti kelią savavališkai atliekamiems griovimo darbams, kurie padarė žalos kultūros paveldo vietovei ir tokiais veiksmais padarė žalą Departamento reputacijai. Pareiškėjo teigimu, jis jokio pažeidimo nepadarė, o atliekant tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryti esminiai Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), pažeidimai. Be to, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą 2017 m. gruodžio 4 d., praleido nustatytą terminą, kuris suėjo 2017 m. lapkričio 6 d.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ( - ) (toliau – ir Pastatų savininkas) organizavo jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, esančių adresu ( - ) (toliau – ir Pastatai), griovimo darbus, kuriuos tą pačią dieną ir įvykdė. Šie Pastatai patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros vietovės – ( - ) – teritoriją. Pareiškėjas akcentavo, kad nei jis, nei kiti Vilniaus skyriaus darbuotojai savaitgaliais nedirba, o pats pareiškėjas apie griovimo darbus sužinojo iš spaudos. Pareiškėjas, atvykęs į darbą 2017 m. spalio 2 d., t. y. pirmadienį, iš karto (8:00 val.) žodžiu pavedė darbuotojui P. M. atlikti faktinių duomenų patikrinimą dėl Pastatų. Patikrinimas buvo atliktas apie 9:00 val., taigi iš karto po pavedimo gavimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pastatai yra visiškai nugriauti, darbus vykdantys rangovai mechanizuotai vykdė šiukšlių krovimo, išvežimo darbus. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. raštu įpareigotas dalyvauti pasitarime, šis raštas sistemoje registruotas 12:22 val., jokiu kitu būdu (žodžiu, telefonu, el. paštu) pareiškėjas apie planuojamą susirinkimą nebuvo informuotas. Aplinkybė, jog pareiškėjui kvietimas buvo įteiktas tokiu neįprastu būdu, leidžia daryti prielaidą, jog Departamentas siekė, jog pareiškėjas laiku neperskaitytų kvietimo, kad vėliau galėtų jį už tai nubausti. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės laiku perskaityti kvietimo – tuo metu jis buvo ( - ). Apie pasitarimą sužinojo tik iš skambučio 15:08 val., kodėl pareiškėjui niekas nepaskambino anksčiau, neaišku.

114.

12Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. spalio 5 d. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) nebuvo nurodyta, kokį konkrečiai pažeidimą padarė pareiškėjas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl galimai nepakankamų ir neoperatyvių veiksmų reaguojant į Pastatų griovimo darbus. Jokia informacija apie tai, kokių tiksliai veiksmų neatliko pareiškėjas ar kokie veiksmai laikomi nepakankamai operatyviais, nebuvo pateikta. Pareiškėjui buvo ir yra neaišku, ko, Departamento nuomone, jis nepadarė ar ką padarė netinkamai. Taigi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų, nes kaltinimai buvo neaiškūs ir nekonkretūs. Skundžiamame Įsakyme pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 2 d., tik gavęs informaciją apie atliktus Pastatų griovimo darbus, privalėjo iš karto priimti sprendimą stabdyti darbus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Pranešime tai nebuvo įvardyta, todėl jis net neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio neva padaryto pažeidimo.

135.

14Pareiškėjas akcentavo, kad Pastatų griovimo darbai buvo atlikti savaitgalį ir nei Departamentas, nei Vilniaus skyrius apie tai informuotas nebuvo. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie savaitgalį atliktus griovimo darbus, reagavo nedelsdamas – pirmadienį, iš pat ryto pavedė inspektoriui P. M. nuvykti į vietą ir atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą, siekiant sužinoti, kokia yra faktinė situacija. Praėjus valandai nuo pavedimo gavimo, inspektorius nuvyko į vietą ir nustatė, kad visi Pastatai yra visiškai nugriauti, darbus vykdantys rangovai jau vykdo tvarkymo darbus. Departamento direktorius 2017 m. spalio 3 d. įsakymu įpareigojo pareiškėją pateikti statytojui (užsakovui) du reikalavimus: nedelsiant sustabdyti Pastatų griovimo darbus ir atstatyti Pastatus, numatant pradžios terminą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Abu reikalavimai buvo parengti ir išsiųsti Pastatų valdytojui 2017 m. spalio 4 d. Pareiškėjui sužinojus apie Pastatų griovimo darbus, jie jau buvo pilnai atlikti, todėl nebebuvo ką stabdyti. Kadangi pareiškėjas sureagavo per 2 dienas (pateikiant Pastatų savininkui nurodymus), tai negali būti laikoma uždelsimu. Pareiškėjas bei jo vadovaujamas skyrius operatyviai atliko visus tokioje situacijoje būtinus veiksmus: pavedė inspektoriui atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą, pareikalavo Pastatų valdytojų pateikti informaciją apie griovimo darbus, išsiuntė reikalavimus Pastatų valdytojams dėl griovimo darbų stabdymo bei Pastatų atstatymo. Taigi pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad nesiėmė veiksmų sustabdyti Pastatų, kurie jau buvo nugriauti iki tol, kol pareiškėjui tapo žinoma apie jų griovimą, griovimą.

156.

16Pareiškėjas papildomai pastebėjo, kad išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) blanketines normas, tačiau tokių normų pažeidimas negali būti teisinis pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Blanketinių normų taikymo atveju turi būti nurodoma ir konkreti teisės norma, įtvirtinanti konkrečią pareigą, kuri nebuvo atlikta. Be to, tiek išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo, tiek skundžiamame Įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad egzistuoja pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ši nuobauda buvo panaikinta, dėl to tai negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe.

177.

18Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, dėl to paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir privalo būti panaikinta. Pareiškėjas nepažeidė nei vienos jam nustatytos pareigos, todėl neteisėtų veiksmų neatliko. Kadangi pareiškėjas Pastatų griovimo klausimą sprendė tinkamai ir ėmėsi visų objektyviai įmanomų ir reikalingų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra kaltas dėl susidariusios situacijos. Atsakovas nenurodė, kokia konkreti žala padaryta įstatymo saugomoms vertybėms ir kaip pakenkta Departamento reputacijai, be to, atsakovas nenurodė, koks yra ryšys tarp tariamai padarytos žalos ir pareiškėjo veiksmų.

198.

20Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

219.

22Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas, esantis ( - ), su Pastatais patenka į kultūros paveldo vietovės – ( - ) – teritoriją, Pastatai yra susiję su ( - ) vertingąja savybe – tūrinės erdvinės struktūros sandara, todėl yra kultūros paveldo statiniai. ( - ) vertingąją savybę – tūrinės erdvinės struktūros sandarą, kuri sudaryta iš urbanistinės struktūros statinių, reikšmingų savo vieta ir tūriu, draudžiama naikinti ar kitaip žaloti. Kadangi Pastatai yra kultūros paveldo statiniai, jų griovimas buvo ir yra draudžiamas. Pastatų griovimui pareiškėjas nebuvo parengęs kultūros paveldo statinių – ypatingųjų statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti Departamentui, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius. Pats pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. rašte, adresuotame Pastatų savininkui, nurodė, jog Vilniaus skyrius gavo informacijos dėl galimai savavališkai vykdomų pastato, esančio ( - ), griovimo darbų. Šiame rašte Vilniaus skyrius pažymėjo, kad Pastatai patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją ir Pastatų savininko prašė nurodyti, ar buvo parengtas griovimo projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 12 d. rašte „Dėl gyvenamųjų namų ( - ) griovimo“, pasirašytame pareiškėjo, nurodė, kad padalinys nepritaria Pastatų griovimui.

2310.

24Atsakovas pažymėjo, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pirmojoje pastraipoje yra nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl Departamento Kontrolės skyriaus vedėjos D. Š. 2017 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių – galimai nepakankamų ir neoperatyvių veiksmų, reaguojant į Pastatų griovimo darbus. Kartu su Pranešimu pareiškėjui buvo pateikta Departamento turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Informacijos apie tarnybinį nusižengimą ir jo aplinkybes pateikimas Pranešime atitinka Taisykles. Pareiškėjas su Pranešimu 2017 m. spalio 5 d. buvo supažindintas pasirašytinai ir dėl papildomos informacijos į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją ar Departamentą nesikreipė, o 2017 m. spalio 11 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo, jog su kaltinimais nesutinka, tačiau nesutikimo motyvų nepateikė.

2511.

26Departamentas pažymėjo, jog išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo nėra konstatuota, kad pareiškėjas atitinkamų veiksmų turėjo imtis, bet nesiėmė ne darbo dieną, t. y. 2017 m. spalio 1 d. (sekmadienį). Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, 2017 m. spalio 2 d. atvykęs į tarnybos vietą, darbo dienos pradžioje į įvykio vietą žodžiu pavedė nuvykti ir situaciją patikrinti Vilniaus skyriaus vyriausiajam valstybiniam inspektoriui P. M., daugiau jokių veiksmų darbo dienos metu pats neatliko ir niekam atlikti nepavedė, nors pagal Vilniaus skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus parodymus buvo gavęs informaciją, kad Pastatai yra nugriauti. Pareiškėjas tinkamai neįvertino griovimo darbų aplinkybių, o stabdymo veiksmų ėmėsi tik gavęs oficialų Departamento įpareigojimą, nors neneigė, kad darbai atliekami be Vilniaus skyriaus žinios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Departamento teritorinių skyrių nuostatais, pareigybės aprašymu, Vilniaus skyriaus vedėjas V. K., 2017 m. spalio 2 d. turėdamas atlikto patikrinimo rezultatus (2017 m. spalio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. AAV-549), privalėjo priimti sprendimą stabdyti darbus kultūros paveldo vietovės – ( - ) – teritorijoje, arba tai pavesti pavaldžiam administracinius įgaliojimus turinčiam valstybės tarnautojui, tačiau to nepadarė.

2712.

28Dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2017 m. spalio 5 d. (Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. P-472 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“). Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija Departamento direktoriui 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė išvadą, taigi tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – 2017 m. lapkričio 3 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. gruodžio 4 d., nepraleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Atsakovas papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmais Departamentui padarytą reputacinę žalą įrodo trečiųjų asmenų kreipimaisi į Departamentą, prašant imtis veiksmų įvertinti, ar Pastatų griovimo darbai buvo įvykdyti teisėtai.

29II.

3013.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Departamento 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. P-578 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjui V. K.“.

3214.

33Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

3415.

35Teismas vadovavosi VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 28 straipsniu, 2 straipsnio 12 dalimi, 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 19 punktu, Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu (toliau – ir Nuostatai), 6.19 punktu, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu, 7.2, 7.30 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Pastatai buvo pastatyti kultūros paveldo vietovės – ( - ) – teritorijoje, taigi tiek Departamentui, tiek jo teritoriniams skyriams ir jų darbuotojams, įskaitant ir pareiškėją, teko pareiga kontroliuoti, ar tokių Pastatų atžvilgiu nėra pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai. Taigi, viena vertus, pareiškėjui, kaip Vilniaus skyriaus vedėjui, teko pareiga, kilus įtarimui, kad tokie paveldosaugos reikalavimai yra pažeisti, priimti sprendimą dėl darbų stabdymo. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš tarnybinio nusižengimo išvados turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad nesiėmė aktyvių veiksmų nedelsiant stabdyti Pastatų griovimo darbus, netinkamai juos įvertino, o konkrečiai, kad 2017 m. spalio 2 d., turėdamas atlikto patikrinimo rezultatus, nepriėmė sprendimo stabdyti darbus ir to nepavedė daryti kitam valstybės tarnautojui; stabdymo veiksmų ėmėsi tik gavęs oficialų Departamento įgaliojimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės – tarnybinio nusižengimo padarymo fakto.

3616.

37Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Departamento teritorinių skyrių nuostatų normos įtvirtina pareigą stabdyti fizinių ar juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju svarbus aspektas yra veiksmų, Pastatų nugriovimo darbų, momentas.

3817.

39Nagrinėjamoje byloje abi ginčo šalys sutinka su aplinkybe, kad Pastatų griovimo darbai atlikti 2017 m. rugsėjo 30 d., tokią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose nurodė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Iš Pastatų savininko pareiškėjui pateikto 2017 m. spalio 12 d. rašto turinio matyti, kad Pastatų savininkas griovimo darbus pradėjo 2017 m. rugsėjo 30 d. ir tą pačią dieną Pastatus nugriovė. Taigi be Departamento žinios Pastatai, esantys kultūros paveldo vietovės teritorijoje, 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo nugriauti. Duomenų, kad iki Pastatų nugriovimo dienos Departamentui ar pačiam pareiškėjui būtų pateikta informacija apie planuojamus atlikti griovimo darbus, byloje nėra, priešingai, pačioje tarnybinio nusižengimo išvadoje nustatyta faktinė aplinkybė, kad Vilniaus teritorinis padalinys 2014 m. vasario 12 d. pranešė dėl gyvenamųjų namų ( - ), griovimo projekto besikreipiančiam UAB „Delfa“, jog šių Pastatų griovimui nepritars. Taigi matyti, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus skyriaus vedėjas, neturėjo objektyvių duomenų, kurių pagrindu iki 2017 m. rugsėjo 30 d. galėjo įtarti, jog šiais adresais bus atliekami griovimo darbai ir jų sustabdyti.

4018.

41Teismas akcentavo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo išvadoje nėra nurodyta, jog pareiškėjas būtų pažeidęs konkrečius statybos teisinius santykius ir jų kontrolę paveldosaugos srityje reglamentuojančius teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjas turėtų teikti nurodymą stabdyti griovimo darbus jau po faktinių griovimo darbų atlikimo. Atsakovui tarnybinio nusižengimo išvadoje nenurodžius konkrečių teisės aktų nuostatų, pagal kurias pareiškėjas turėjo pareigą stabdyti jau nugriautų Pastatų griovimo darbus, pareiga stabdyti vykdomus griovimo darbus ir pareiga stabdyti įvykdytus griovimo darbus nėra sutapatinama.

4219.

43Atsakovo nurodomas pažeidimas, jog pareiškėjas turėjo stabdyti Pastatų griovimo darbus arba pavesti tai atlikti kitam darbuotojui, nes 2017 m. spalio 2 d. turėjo atlikto Pastatų patikrinimo rezultatus, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip nustatyta, P. M. 2017 m. spalio 3 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, kad pagal gautą pranešimą 2017 m. spalio 2 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas ( - ), apžiūros metu nustatyta, kad Pastatai nugriauti, vyksta teritorijos tvarkymo darbai. Taigi Departamento keliamas reikalavimas pareiškėjui stabdyti Pastatų griovimo darbus 2017 m. spalio 2 d., kai jie jau buvo nugriauti 2017 m. rugsėjo 30 d., neatitinka nei jo pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų, nei protingumo ir teisingumo principų.

4420.

45Pareiškėjui tenkančią pareigą teisės aktų nustatyta tvarka teikti pavedimus kitiems darbuotojams pareiškėjas įvykdė, nes, kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d., gavęs informaciją, kad Pastatai yra nugriauti, žodžiu pavedė Vilniaus skyriaus vyriausiajam inspektoriui nuvykti į vietą ir patikrinti esamą situaciją, o kitą dieną, jau po faktinių duomenų patikrinimo vietoje, 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į Pastatų valdytojus dėl informacijos apie Pastatų griovimo darbus pateikimo. Departamento direktoriui 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjui pavedus surašyti reikalavimą dėl griovimo darbų stabdymo ir Pastatų atstatymo jis tokį įpareigojimą įvykdė 2017 m. spalio 4 d. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių tokie pareiškėjo atlikti veiksmai jau po Pastatų nugriovimo būtų nepakankami nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei ginčijamame Įsakyme nėra nurodyta. Atsakovo teigiamas pareiškėjo veiksmų nepakankamumas tarnybinio nusižengimo išvadoje turėjo būti motyvuotas, nurodant priežastis, kodėl tokie veiksmai buvo nepakankami, kokie padariniai kilo dėl to, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. (pirmadienį) nesurašė nurodymo stabdyti 2017 m. rugsėjo 30 d. nugriautų Pastatų griovimo darbus, o toks reikalavimas stabdyti darbus surašytas 2017 m. spalio 4 d.

4621.

47Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatas (7.12 ir 7.30 punktus), sprendimas dėl darbų stabdymo priimamas, jeigu išaiškėja, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Būtent tada pareiškėjui tenka pareiga pačiam priimti sprendimus dėl darbų stabdymo arba laiku ir tinkamai teikti pavedimus kitiems darbuotojams atlikti atitinkamus veiksmus. Teismas akcentavo, kad pagal Departamento teritorinių skyrių nuostatų 6.19 papunktį, pareigą priimti sprendimą Departamentas turi dėl fizinių ar juridinių asmenų atliekamų (esamuoju laiku), o ne praeityje atliktų veiksmų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu bendrąją Departamento teritorinių skyrių nuostatose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą priimti sprendimą dėl griovimo darbų stabdymo, kai Pastatų griovimo darbai jau buvo atlikti, nes toks sprendimas nurodyti stabdyti griovimo darbus būtų nebeįgyvendinamas. Todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nestabdė griovimo darbų nedelsiant, kai tik buvo surašytas 2017 m. spalio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, nepagrįstas, nes jau po padaryto paveldosaugos pažeidimo – Pastatų, esančių kultūros paveldo vietovės teritorijoje, nugriovimo, toks sprendimas sustabdyti griovimo darbus objektyviai negalėjo būti įvykdomas.

4822.

49Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir kito tarnybinio nusižengimo sudėties elemento egzistavimo – pareiškėjo veiksmais sukeltų pasekmių. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, vertindamas pareiškėjo veiksmais sukeltą žalą, nurodė dvi pareiškėjo veiksmų pasekmes, t. y. pirma, dėl to, kad pareiškėjas nesiėmė administracinio poveikio priemonių, padaryta žala kultūros paveldo vietovei – ( - ), antra, kad pareiškėjo neoperatyvūs veiksmai padarė žalą Departamento reputacijai, nes visuomenė laiku neinformuota apie Pastatų griovimo darbus. Teismo vertinimu, atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti argumentai neatskleidžia žalos padarymo fakto.

5023.

51Pirma, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pasekmes, atsiradusias dėl to, kad reikalavimas stabdyti nugriautų Pastatų griovimo darbus priimtas ne 2017 m. spalio 2 d., o 2017 m. spalio 4 d. Tarnybinio nusižengimo išvadoje nėra jokių motyvų ar duomenų, pagrindžiančių žalos kultūros paveldo vietovei padarymą būtent dėl pareiškėjo veiksmų. Antra, atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta žala – pakenkimas Departamento reputacijai, laikytina neįrodyta ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

5224.

53Teismo vertinimu, žala kultūros paveldo vietovei kilo dėl to, kad Pastatai buvo nugriauti, o ne dėl to, kad pareiškėjas po Pastatų nugriovimo nepateikė reikalavimo stabdyti jų griovimo darbus, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo išvadoje nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, pagal kurias po Pastatų nugriovimo toks reikalavimas turėjo būti pateiktas. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymais pagrįstų duomenų, kaip pasikeitė Pastatų situacija nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 4 d., ir nenurodė priežasčių, kodėl reikalavimo stabdyti griovimo darbus nepateikimas (nors nenurodyta jokių teisės aktų nuostatų, pagal kurias tokį reikalavimą turėjo pateikti) ar vėlesnis pateikimas sukėlė žalą ir kokia konkreti žala buvo padaryta.

5425.

55Atsakovo nurodomą žalą jo reputacijai teismas laikė neįrodyta, nes atsakovas tarnybinio nusižengimo išvadoje tokios žalos neįrodė jokiais konkrečiais duomenimis ir plačiau dėl jos iš viso nepasisakė. Teismo posėdžio metu pateikti straipsniai viešojoje erdvėje ir asmenų kreipimaisi dėl Pastatų nugriovimo pagrindžia tik tai, kad viešojoje erdvėje buvo skelbiamas Pastatų nugriovimo faktas, analizuoti su Pastatų apsauga susiję teisės aktų reikalavimai. Tačiau tokie duomenys niekaip nepagrindžia, jog dėl pareiškėjo veiksmų 2017 m. spalio 2 d. nesurašius reikalavimo stabdyti nugriautų Pastatų griovimo darbus, Departamento reputacijai kiltų grėsmė, jo atžvilgiu būtų pradėti tyrimai, patikrinimai ar būtų suformuota neigiama visuomenės nuomonė Departamento veiklos atžvilgiu. Atsakovo pateiktos straipsnių ištraukos patvirtina abiejų ginčo šalių neginčytą aplinkybę, kad Departamentui apie Pastatų nugriovimą žinoma nebuvo, tačiau pareiškėjo veiksmais padarytos konkrečios žalos tokios aplinkybės neįrodo.

5626.

57Taigi teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas priimtas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nenustačius visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, o tai yra pakankamas pagrindas naikinti Įsakymą kaip nepagrįstą. Todėl teismas dėl kitų pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų nepasisakė.

5827.

59Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas netinkamai įvertinus faktinę situaciją ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, todėl konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėjui tenkančių pareigų pažeidimo faktą, taip pat neįrodė atsiradusių pasekmių, nulemtų konkrečiais pareiškėjo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintas, o ginčijamas Įsakymas panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

60III.

6128.

62Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6328.1.

64Pareiškėjas sąmoningai vengė vykdyti savo pareigas – priimti sprendimą stabdyti neteisėtus veiksmus, tokį sprendimą įpareigojo priimti jam pavaldų asmenį ne 2017 m. spalio 2 d., kai neteisėtų veiksmų atlikimas buvo nustatytas, o tik po to, kai Departamento direktorė 2017 m. spalio 3 d. įsakymu pareiškėją įpareigojo tokį sprendimą priimti. Net po šio įsakymo administracinis sprendimas buvo priimtas tik 2017 m. spalio 4 d.

6528.2.

66Administracinėje byloje pateikti duomenys įrodo, kad Pastatai 2017 m. spalio 2 d. nebuvo visiškai nugriauti (Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2017 m. spalio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. AAV-549 ir Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. lapkričio 6 d. aktas Nr. ( - ) bei protokoluose fiksuoti duomenys apie išlikusias Pastatų dalis). Kad Pastatų griovimas nebuvo baigtas, įrodo ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1457-1047/2019. Vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas dar 2017 m. spalio 2 d. privalėjo apriboti ar uždrausti darbus, kurie, kaip paaiškėjo, pažeidė kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Be to, Departamentas 2019 m. rugpjūčio 23 d. gavo Pastatų savininko raštą, kuriame Pastatų savininkas sutinka sutarti dėl žalos atlyginimo, tuo pačiu pripažindamas savo veiksmais padaręs žalą ( - ) vertingosioms savybėms. Aptariamame rašte taip pat pažymėta, kad Pastatų pamatai nebuvo išardyti.

6728.3.

68Nors Pastatai nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre, tačiau jie pateko į kultūros paveldo vietovės – ( - ) – teritoriją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus, gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu. Pastatai buvo kultūros paveldo statiniai, kurių griovimas buvo draudžiamas. Be to, Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. lapkričio 6 d. aktu Nr. ( - ) suteikė apsaugą Pastatų liekanoms – trijų namų rūsių liekanoms. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai rodo, jog nurodymas stabdyti neteisėtus veiksmus buvo būtinas, kadangi toks aktas lėmė dar nesunaikintų vertingųjų savybių apsaugą.

6928.4.

70Atsakovas nurodo dvi pareiškėjo veiksmų pasekmes: pirma, padaryta žala kultūros paveldo vietovei – ( - ), antra, pareiškėjo veikimas, kuriuo buvo vilkinamas administracinių sprendimų priėmimas, padarė žalą Departamento reputacijai, nes visuomenė laiku neinformuota apie Pastatų griovimo darbų neteisėtumą ir visuomenei buvo teikiama prieštaringa informacija iš pareiškėjo. Vilniaus skyriaus vedėjas, kai ( - ) buvo neteisėtai griaunami Pastatai, saugodamas Vilniaus skyriaus reputaciją, turėjo pareigą stabdyti darbus iki visų aplinkybių išsiaiškinimo, tačiau tai padarė tik Departamento vadovybės įpareigotas.

7128.5.

72Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019 nurodyta, kad Pastatų savininkas pažeidė imperatyvius paveldosaugos reikalavimus, todėl nėra pagrindo spręsti dėl Pastatų savininko atliktų griovimo darbų įteisinimo. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad kultūros paveldo statiniai nugriauti nesilaikant nustatytos procedūros.

7329.

74Pareiškėjas V. K. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

7530.

76Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas siekia ne kultūros vertybių apsaugos, o susidorojimo su pareiškėju. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas, manydamas, kad pareiškėjas netinkamai vykdo arba nevykdo savo funkcijų, turėjo teisę pats priimti sprendimą stabdyti Pastatų griovimą (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 19 p., Nuostatų 9.12 p.), tačiau jokių skubių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas visų reikiamų ir būtinų veiksmų ėmėsi nedelsiant: 2017 m. spalio 2 d. konstatuotas Pastatų nugriovimo faktas; 2017 m. spalio 3 d. pareikalauta Pastatų savininko paaiškinimo; 2017 m. spalio 4 d. priimtas reikalavimas stabdyti darbus. Nagrinėjamu atveju taip pat neįrodytas pareiškėjo atliktų veiksmų pasekmių atsiradimo faktas. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad dėl pareiškėjo neveikimo atsirado žala.

7731.

78Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – nenustatytas tarnybinio nusižengimo faktas ir neįrodytas žalos atsiradimo faktas. Departamento nurodyti faktai tik dar kartą įrodo Įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes Įsakymo priėmimo metu nurodytų duomenų (Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. lapkričio 6 d. akto Nr. ( - )) nebuvo, t. y. Departamentas priėmė sprendimą, neištyręs bei neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių. Departamentas Įsakymo teisėtumą grindžia aplinkybėmis, kurios nustatytos praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po pareiškėjo veiksmų atlikimo. Nugriautiems Pastatams apsauga buvo suteikta jau po jų nugriovimo.

7932.

80Apeliantas akcentuoja, kad nebuvo administracinės bylos Nr. eI-1457-1047/2019 proceso dalyvis, todėl bylos faktiniai duomenys pareiškėjui nėra žinomi. Be to, iš to, ką nurodo atsakovas, akivaizdu, jog žala ( - ) vertingosioms savybės buvo padaryta ne dėl pareiškėjo neveikimo, bet dėl kito asmens aktyvių veiksmų. Apskritai, atsakovas pateikė naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

81Teisėjų kolegija

konstatuoja:

82IV.

8333.

84Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. P-578, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

8534.

86Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. (šeštadienį) atlikti Pastatų, adresu ( - ), griovimo darbai. Pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. (pirmadienį) ryte davė žodinį pavedimą Departamento vyriausiajam valstybiniam inspektoriui P. M. atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl Pastatų. P. M. 2017 m. spalio 3 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, kad pagal gautą pranešimą 2017 m. spalio 2 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas ( - ). Apžiūros metu nustatyta, kad Pastatai nugriauti, vyksta teritorijos tvarkymo darbai.

8735.

88Pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Pastatų savininką, nurodydamas, kad gauta informacija, jog savavališkai vykdomi griovimo darbai. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatyta, kad nugriauti Pastatai. Kadangi Pastatai patenka į kultūros paveldo vietovės – ( - ) – teritoriją, pareiškėjas paprašė iki 2017 m. spalio 9 d. pateikti Vilniaus skyriui informaciją dėl Pastatų griovimo – ar buvo parengtas griovimo projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyti, kas vykdė griovimo darbus bei kitą svarbią informaciją.

8936.

90Departamento direktorė 2017 m. spalio 3 d. įsakymu pavedė pareiškėjui nedelsiant pateikti statytojui (užsakovui) reikalavimą sustabdyti Pastatų griovimo darbus, taip pat nedelsiant pateikti reikalavimą dėl Pastatų atstatymo, numatant atstatymo darbų pradžios terminą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. vizavo, o P. M. pasirašė 2017 m. spalio 4 d. reikalavimą dėl Pastatų atstatymo ir reikalavimą nedelsiant sustabdyti Pastatų griovimo darbus. Darbų rangovai, Pastatų savininkas atsisakė priimti 2017 m. spalio 4 d. reikalavimus, todėl abu 2017 m. spalio 4 d. reikalavimai išsiųsti Pastatų savininkui registruotu paštu.

9137.

92Pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. spalio 5 d. surašytas Pranešimas, paprašyta pateikti paaiškinimą ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 12 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl galimai nepakankamų ir neoperatyvių veiksmų, reaguojant į Pastatų griovimo darbus. Pareiškėjas, reaguodamas į šį Pranešimą, 2017 m. spalio 11 d. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad iš Pranešimo neaišku, dėl kokių tarnybinių nusižengimų padarymo pareiškėjas yra įtariamas, be to, neaišku, kokie pareiškėjo veiksmai laikytini nepakankamais ir neoperatyviais.

9338.

94Komisija 2017 m. lapkričio 3 d. surašė tarnybinio nusižengimo išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, laiku nesiėmė veiksmų, nepriėmė sprendimo dėl griovimo darbų stabdymo, todėl pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Departamentas Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

9539.

96Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą Departamento Įsakymą panaikino.

9740.

98Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas teigdamas, kad pareiškėjas vengė vykdyti savo pareigas – priimti sprendimą stabdyti neteisėtus veiksmus. Pateikti duomenys, anot atsakovo, įrodo, kad Pastatai 2017 m. spalio 2 d. nebuvo visiškai nugriauti. Atsakovas prašo įvertinti aplinkybę, kad Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. lapkričio 6 d. aktu Nr. ( - ) suteikė apsaugą Pastatų liekanoms – trijų namų rūsių liekanoms, kas rodo, jog Pastatai nebuvo visiškai nugriauti ir nurodymas stabdyti neteisėtus veiksmus buvo būtinas. Be to, atsakovas nurodo dvi pareiškėjo veiksmų pasekmes: pirma, padaryta žala kultūros paveldo vietovei – ( - ), antra, pareiškėjo veikimas, kuriuo buvo vilkinamas administracinių sprendimų priėmimas, padarė žalą Departamento reputacijai.

9941.

100Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

10142.

102Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog teismas netinkamai įvertino Pastatų griovimo aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jie 2017 m. spalio 2 d. buvo visiškai nugriauti. Apeliantas savo poziciją grindžia ir pateikdamas naują įrodymą – Pastatų savininko 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą (kuriame pripažįstama savo veiksmais padarius žalą kultūros vertybei), kurį prašo įvertinti, nes jis negalėjo būti pateiktas anksčiau.

10343.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2475-662/2019).

10544.

106Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog nebuvo paisoma atsakovo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja tarnybinio nusižengimo sudėtis.

10745.

108Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2019 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-981-629/2019).

10946.

110Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Pastatai 2017 m. spalio 2 d. nebuvo visiškai nugriauti, todėl pareiškėjas privalėjo priimti sprendimą dėl griovimo darbų stabdymo, ši išvada daroma vadovaujantis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos vėliau nei priimtas ginčijamas Įsakymas, be kita ko, Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. lapkričio 6 d. aktu Nr. ( - ), Pastatų savininko 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1457-1047/2019 nustatytomis aplinkybėmis.

11147.

112Pažymėtina, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo taikoma už tai, kad jis nepakankamai operatyviai reagavo į Pastatų griovimo darbus ir laiku nepriėmė sprendimo juos stabdyti. Taigi atsakomybė taikyta dėl pareiškėjo veiksmų / neveikimo būtent tuo metu, kada vyko Pastatų griovimo darbai ir iškart po to. Byloje nustatyta, kad po to, kai 2017 m. rugsėjo 30 d. (šeštadienį) atlikti Pastatų griovimo darbai, pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. (pirmadienį) ryte davė žodinį pavedimą Departamento vyriausiajam valstybiniam inspektoriui P. M. atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl Pastatų. P. M. 2017 m. spalio 3 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, kad apžiūros metu nustatyta, jog Pastatai nugriauti, vyksta teritorijos tvarkymo darbai. Įvertinus šią aplinkybę, kad pagal tuo metu turimus duomenis, pareiškėjas turėjo būtent tokią informaciją dėl Pastatų nugriovimo, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl vėlesnio paaiškėjimo, jog tam tikros Pastatų dalys nebuvo nugriautos, negali būti vertinami sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Duomenų, kad iki Pastatų nugriovimo dienos Departamentui ar pačiam pareiškėjui būtų pateikta informacija apie planuojamus atlikti griovimo darbus, byloje taip pat nėra. Šiuo atveju aplinkybė, ar Pastatai buvo visiškai nugriauti, nėra svarbi, nes tai nebuvo (atsakovas neįrodė, jog buvo) žinoma pareiškėjui, kaip Vilniaus skyriaus vedėjui, priimant sprendimus 2017 m. spalio 2–4 dienomis. Remdamasis tais pačiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina atsakovo su apeliaciniu skundu pateikto papildomo įrodymo – Pastatų savininko 2019 m. rugsėjo 23 d. rašto.

11348.

114Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal tuo metu turimus duomenis, pareiškėjas elgėsi pakankamai operatyviai ir pagrįstai 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Pastatų savininką, prašydamas pateikti Vilniaus skyriui informaciją dėl Pastatų griovimo – ar buvo parengtas griovimo projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyti, kas vykdė griovimo darbus bei kitą svarbią informaciją. Be to, Departamento direktorei 2017 m. spalio 3 d. įsakymu pavedus pareiškėjui nedelsiant pateikti statytojui (užsakovui) reikalavimą sustabdyti Pastatų griovimo darbus, taip pat nedelsiant pateikti reikalavimą dėl Pastatų atstatymo, tai buvo padaryta. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, objektyvių aplinkybių, dėl kurių tokie pareiškėjo atlikti veiksmai jau po Pastatų griovimo darbų būtų nepakankami nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei ginčijamame Įsakyme nėra nurodyta. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymais pagrįstų duomenų, kaip pasikeitė Pastatų situacija nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog pareiškėjas veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir šiuo atveju nenustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – pažeidimo padarymo faktas.

11549.

116Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo veiksmų pasekmėmis, konstatavus, jog pažeidimo padarymo faktas, kaip vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nenustatytas, nėra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

11750.

118Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

119Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

120Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

121Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

122Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. eina Kultūros paveldo... 9. 3.... 10. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. uždaroji akcinė... 11. 4.... 12. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. spalio 5 d. pranešime dėl galimo tarnybinio... 13. 5.... 14. Pareiškėjas akcentavo, kad Pastatų griovimo darbai buvo atlikti savaitgalį... 15. 6.... 16. Pareiškėjas papildomai pastebėjo, kad išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo... 17. 7.... 18. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra visų tarnybinio... 19. 8.... 20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su... 21. 9.... 22. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas, esantis ( - ), su Pastatais patenka... 23. 10.... 24. Atsakovas pažymėjo, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Pranešimo... 25. 11.... 26. Departamentas pažymėjo, jog išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo nėra... 27. 12.... 28. Dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio... 29. II.... 30. 13.... 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 32. 14.... 33. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo,... 34. 15.... 35. Teismas vadovavosi VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 28... 36. 16.... 37. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo... 38. 17.... 39. Nagrinėjamoje byloje abi ginčo šalys sutinka su aplinkybe, kad Pastatų... 40. 18.... 41. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo išvadoje nėra... 42. 19.... 43. Atsakovo nurodomas pažeidimas, jog pareiškėjas turėjo stabdyti Pastatų... 44. 20.... 45. Pareiškėjui tenkančią pareigą teisės aktų nustatyta tvarka teikti... 46. 21.... 47. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatas... 48. 22.... 49. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir kito tarnybinio nusižengimo sudėties... 50. 23.... 51. Pirma, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų... 52. 24.... 53. Teismo vertinimu, žala kultūros paveldo vietovei kilo dėl to, kad Pastatai... 54. 25.... 55. Atsakovo nurodomą žalą jo reputacijai teismas laikė neįrodyta, nes... 56. 26.... 57. Taigi teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas priimtas ir tarnybinė... 58. 27.... 59. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad... 60. III.... 61. 28.... 62. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį... 63. 28.1.... 64. Pareiškėjas sąmoningai vengė vykdyti savo pareigas – priimti sprendimą... 65. 28.2.... 66. Administracinėje byloje pateikti duomenys įrodo, kad Pastatai 2017 m. spalio... 67. 28.3.... 68. Nors Pastatai nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre, tačiau jie... 69. 28.4.... 70. Atsakovas nurodo dvi pareiškėjo veiksmų pasekmes: pirma, padaryta žala... 71. 28.5.... 72. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje... 73. 29.... 74. Pareiškėjas V. K. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 75. 30.... 76. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas siekia ne kultūros vertybių apsaugos, o... 77. 31.... 78. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyti visi tarnybinio... 79. 32.... 80. Apeliantas akcentuoja, kad nebuvo administracinės bylos Nr. eI-1457-1047/2019... 81. Teisėjų kolegija... 82. IV.... 83. 33.... 84. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie... 85. 34.... 86. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. (šeštadienį) atlikti Pastatų, adresu... 87. 35.... 88. Pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Pastatų savininką,... 89. 36.... 90. Departamento direktorė 2017 m. spalio 3 d. įsakymu pavedė pareiškėjui... 91. 37.... 92. Pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. spalio 5 d. surašytas Pranešimas, paprašyta... 93. 38.... 94. Komisija 2017 m. lapkričio 3 d. surašė tarnybinio nusižengimo išvadą,... 95. 39.... 96. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo... 97. 40.... 98. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė... 99. 41.... 100. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 101. 42.... 102. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės... 103. 43.... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas... 105. 44.... 106. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 107. 45.... 108. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad... 109. 46.... 110. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo... 111. 47.... 112. Pažymėtina, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo taikoma už tai,... 113. 48.... 114. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal tuo metu turimus duomenis, pareiškėjas... 115. 49.... 116. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo veiksmų... 117. 50.... 118. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 119. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 120. Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį... 121. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 122. Nutartis neskundžiama....